Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nutartis

2020-01-24 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-54-718/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-01-24
Bylos Nr.
II-54-718/2020
Teisminio proceso Nr.
4-06-3-00044-2020-5
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Palikti nutarimą nepakeistą ir skundo nepatenkinti
Teisėjas
Laimutė Venckuvienė (pirm.)
Pažeidėjas
S. G.
Institucija
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyrius
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. II-54-718/2020Teisminio proceso Nr. 4-06-3-00044-2020-5Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.4.; 21.10.4. (S)
KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2020 m. sausio 24 d.Klaipėda
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Laimutė Venckuvienė,sekretoriaujant A. K.,dalyvaujant pareiškėjui – administracinėn atsakomybėn patrauktam S. G.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracine tvarka nubausto S. G., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos 2019 m. gruodžio 6 d. nutarimo Nr. 30-ANR_N-14363-2019 panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos specialistė V. K. 2019-11-07 surašė administracinio nusižengimo protokolą S. G. už tai, kad jis 2019-10-07, 7.54 val., (duomenys neskelbtini), chuliganiškai vairavo, važiavo kelkraščiu, lenkiant kitas transporto priemones, tai yra savo veiksmais sukėlė pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui, pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9 punkto reikalavimus.

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos 2019-12-06 nutarimu Nr. 30-ANR_N-14363-2019 už padarytą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 420 straipsnio 2 dalyje, paskirta administracinė nuobauda – 450 Eur bauda ir specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 12 mėn.

2020-01-10 teisme gautas policijos įstaigos persiųstas administracine tvarka nubausto S. G. skundas, kuriame prašoma Kelių policijos tarnybos 2019-12-06 nutarimą panaikinti ir administracinio nusižengimo teiseną jo atžvilgiu nutraukti. Skunde nurodoma, kad teisės pažeidimo nepadarė, o protokole nurodytu laiku buvo savo darbo vietoje. Asmenį, kuriam leido laikinai naudotis savo automobiliu, jis nurodė policijos pareigūnei V. K., šią informaciją išsiųsdamas elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini). Po to 2019-11-07 minėta pareigūnė surašė dar vieną protokolą, kuriame buvo pakeistas nusižengimo padarymo laikas, tai yra nurodyta, kad pažeidimas padarytas ne 2019-11-07 9:45 val., o 2019-10-07, 7:54 val. Su šiuo protokolu nesutinka, nes tuo laiku negalėjo vairuoti automobilio. Susipažinęs su administracinio nusižengimo bylos medžiaga nustatė, kad jokių jo kaltę patvirtinančių įrodymų (pvz., liudytojo parodymų) nėra. Mano, kad administracinio nusižengimo teisena jam negalėjo būti pradėta, todėl prašo jam paskirtą nuobaudą panaikinti (b.l. 3-5).

Atsiliepimas

Institucija, priėmusi nutarimą, pateikė atsiliepimą, kuriuo prašė skundo netenkinti ir palikti galioti skundžiamą nutarimą. Nurodoma, jog įrodymai (administracinio nusižengimo protokolas, pareigūno tarnybinis pranešimas, vaizdo įrašas ir kt.), kad S. G. padarė jam inkriminuojamą administracinį nusižengimą, surinkti ir pateikti bylos medžiagoje. Pažymėjo, kad Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos specialistės V. K. 2019-11-07 tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2019-11-04 S. G. el. paštu nurodė, kad automobilį vairavo S. S., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini). Atlikus administracinį tyrimą apie S. S., nustatyta, kad asmuo nėra įgijęs vairuotojo pažymėjimo, nėra baustas už KET pažeidimus, jam nuo 2017 m. Kauno policija paskelbusi paiešką dėl įsiskolinimo, asmuo sistemingai pristatomas į policiją protokolų surašymams, S. S. niekur nedirba, šeimos ir giminių neturi, be pastovios gyvenamosios vietos, 2017 m. registruotas Kauno darbo biržoje, kurioje specialistei nurodė darbovietės telefono numerį. Paskambinus nurodytu telefono numeriu, atsiliepęs vyras paaiškino, kad S. S. surasti negali, nes jo buvimo ir gyvenamoji vieta nežinoma, asmeninio telefono jis neturi, automobilio niekada nevairavo ir veda asocialų, amoralų gyvenimo būdą, vartoja alkoholinius gėrimus. S. G. nurodytos aplinkybės nėra patvirtintos jokiais patikimais duomenimis, laikytinos gynybinėmis ir atmestinos. S. G. paskirta administracinė nuobauda individualizuota tinkamai, savo rūšimi ir dydžiu nėra aiškiai per griežta, atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus. Todėl prašo S. G. skundo netenkinti ir palikti galioti skundžiamą nutarimą (b.l. 33-37).

Administracinėn atsakomybėn patrauktas S. G. į skundo nagrinėjimą atvyko, palaikė skundą jame išdėstytais motyvais. Paaiškino, kad automobilis Volvo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso jam. Gavęs policijos pranešimą apie padarytą KET pažeidimą suprato, kad automobilio pranešime nurodytu laiku ir vietoje jis nevairavo. Jis, S. G., dirba įmonėje UAB (duomenys neskelbtini), esančioje (duomenys neskelbtini). Atvykęs į darbą automobilį palieka įmonės teritorijoje, automobilio nerakina. Pats gyvena (duomenys neskelbtini). Niekam vairuoti automobilio nedavė, tačiau manė, kad jį galėjo vairuoti gamyklos teritorijoje buvę asmenys. Tačiau niekas neprisipažino 2019-10-07, 7.54 val.. vairavęs jo automobilį. Dirba pirmadieniais nuo 8.00 val., kitas dienas – nuo 7.00 val. Pažeidimo nepadarė, nes 2019-10-07, 7:54 val., buvo savo darbo vietoje. Kartais jo automobilį vairuoja jo broliai P. ir S. G., nes jo automobilio bagažinėje sudėti jiems reikalingi darbo įrankiai. Kartais automobilį pasiimdavo kaimynas. Kalbėjosi su broliais, tačiau jie neigė vairavę automobilį. Negali nurodyti, kas pažeidimo metu vairavo jo automobilį, nes nežino. Policijos įstaigoje jam buvo pateikta medžiaga, jis žiūrėjo vaizdo įrašą, tačiau vairuotojo jame nesimato. Policijos pareigūnei buvo nurodęs, kad jo automobilį vairavo S. S., nes matė, kaip šis sukinėjosi prie jo automobilio. Pats S. S. vairuoti automobilio neleido. Automobilio niekada nerakino, automobilio užvedimo raktelių nesinešioja, įmonės teritorija nesaugoma, yra vartai, bet jie nerakinami. Vykdamas į darbą, (duomenys neskelbtini) nevažiuoja. Automobilis nebuvo pavogtas.

Iš Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos specialistės V. K. 2019-11-07 tarnybinio pranešimo nustatyta, kad 2019-10-07 ji gavo vaizdo įrašą per e-policiją iš buvusio pareigūno L. G. dėl chuliganiško vairavimo. Vaizdo įraše užfiksuota kaip 2019-10-07, 7:54 val., (duomenys neskelbtini), automobilis Volvo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) lenkė automobilių koloną gatvės kelkraščiu, kai automobiliai stovėjo kamščio eilėje įvažiuoti į žiedą. 2019-10-18 surašytas ANK protokolas (ROIK: 19107044158) automobilio savininkui S. G., tačiau pastebėta klaida ir surašytas naujas protokolas, pataisyta KET pažeidimo padarymo data, buvo įvesta informacijos gavimo 2019-10-07, 9:45 val., teisinga KET pažeidimo padarymo data yra 2019-10-07, 7:54 val., ir surašytas naujas protokolas, kadangi pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį administracinis nurodymas negalimas. 2019-11-04 S. G. el. paštu nurodė, kad automobilį vairavo S. S., gyvenantis (duomenys neskelbtini). Atlikus administracinį tyrimą apie S. S., nustatyta, kad asmuo nėra įgijęs vairuotojo pažymėjimo, nėra baustas už KET pažeidimus, jam nuo 2017 m. Kauno policija paskelbusi paiešką dėl įsiskolinimo, asmuo sistemingai pristatomas į policiją protokolų surašymams, S. S. niekur nedirba, šeimos ir giminių neturi, be pastovios gyvenamosios vietos, 2017 m. registruotas Kauno darbo biržoje, kurioje specialistei nurodė darbovietės telefono numerį. Paskambinus nurodytu telefono numeriu, atsiliepęs vyras paaiškino, kad S. S. surasti negali, nes jo buvimo ir gyvenamoji vieta nežinoma, asmeninio telefono jis neturi, automobilio niekada nevairavo ir veda asocialų, amoralų gyvenimo būdą, vartoja alkoholinius gėrimus. S. G. el. paštu atsakė, kad priėmė sprendimą protokolo neparrašyti, nes jis pateikė tikrovės neatitinkančius faktus, norėdamas išvengti administracinės atsakomybės (b.l. 16).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

S. G. skundas atmestinas.

Teismas, nagrinėdamas skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė pareigūnas, turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

Administraciniu nusižengimu laikoma ANK uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius (ANK 5 straipsnio 1 dalis). Administracinio nusižengimo sudėtis yra būtinas pagrindas juridiškai kvalifikuoti veiką kaip administracinį nusižengimą ir jo kaltininką patraukti administracinėn atsakomybėn bei skirti jam atitinkamas poveikio priemones. Nagrinėjant bylą, būtina nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar šis asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar nėra šio kodekso 591 straipsnyje nurodytų aplinkybių, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti (ANK 617 straipsnio 1 dalis, 627 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai.

S. G. administracinė nuobauda paskirta už Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 420 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą. ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už chuliganišką vairavimą vairuotojui, kuris padarė Kelių eismo taisyklių pažeidimą dėl chuliganiškų paskatų sukėlusį pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui.

Asmuo už chuliganišką vairavimą gali būti patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį tik tuo atveju, kai: 1) padarytas bent vienas Kelių eismo taisyklių pažeidimas; 2) šis pažeidimas padarytas iš chuliganiškų paskatų; 3) šiuo pažeidimu keliamas pavojus eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui. Šiame straipsnyje nustatyta administracinė atsakomybė atsiranda nustačius būtinus šio nusižengimo sudėties požymius: subjektyviosios pusės požymį – tyčinę kaltės formą ir objektyviosios pusės požymį – veiksmus, chuliganiškas paskatas.

Skundą pateikęs S. G. neigia padaręs administracinį nusižengimą, nurodo, kad protokole nurodytoje vietoje ir laiku automobilį vairavo kitas asmuo, kurio nurodyti negali. Jis tuo metu buvo savo darbo vietoje. Atvykęs į darbą automobilį palieka gamyklos teritorijoje, automobilio nerakina, automobilio užvedimo raktelius taip pat palieka automobilyje.

Byloje nėra ginčo, kad skundą pateikęs S. G. yra automobilio Volvo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuriuo 2019-10-07 padarytas administracinis nusižengimas, valdytojas. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog administracinis nusižengimas yra užfiksuotas ne asmens, įtariamo administracinio teisės pažeidimo padarymu, akivaizdoje, todėl S. G. išsiųstas pranešimas dėl užfiksuoto Kelių eismo taisyklių pažeidimų, išaiškinant, kad jei administracinį nusižengimą padarė kitas asmuo, transporto priemonės savininkas (valdytojas) turi per trisdešimt kalendorinių dienų nuo administracinio nusižengimo protokolo išsiuntimo dienos pranešti institucijai (institucijos teritoriniam padaliniui), kurios pareigūnas nustatė administracinį nusižengimą, jos nurodytu būdu duomenis apie asmenį (vardą, pavardę, asmens kodą arba gimimo datą, gyvenamąją vietą, dokumento, suteikiančio teisę vairuoti transporto priemones, išdavimo datą, numerį ir dokumentą išdavusią instituciją), kuris tuo metu valdė ar naudojosi transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančia transporto priemone, arba institucijai pareikalavus atvykti į instituciją (institucijos teritorinį padalinį), kurios pareigūnas nustatė administracinį nusižengimą. Gavęs minėtą policijos įstaigos pranešimą S. G. nurodė, kad automobilį vairavo S. S. (b.l. 17-20). Nusižengimo tyrimą atlikusi policijos pareigūnė V. K. nustatė, kad S. S. pastovios gyvenamosios vietos neturi, jo buvimo vieta nežinoma, jis niekur nedirba, veda asocialų, amoralų gyvenimo būdą, vartoja alkoholinius gėrimus, jo buvimo vietos nustatyti nepavyko (b.l. 16).

Teismo posėdyje skundą pateikęs S. G. nurodė negalintis nurodyti kas pažeidimo metu vairavo jam priklausantį automobilį, o byloje esančiame vaizdo įraše vairuotojo veido nesimato.

Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, siekiant išaiškinti teisės pažeidimą, tikrinančio pareigūno, savivaldybės administracijos įgalioto pareigūno reikalavimu transporto priemonės savininkas (valdytojas) turi šiam pareigūnui nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse nustatytus duomenis apie asmenį, kuris nusižengimo padarymo metu valdė transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančią transporto priemonę ar ja naudojosi, o juridinio asmens vadovas ar kitas atsakingas asmuo privalo šiam pareigūnui nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse nustatytus duomenis apie asmenį, kuris nusižengimo padarymo metu naudojosi juridiniam asmeniui priklausančia transporto priemone. <...>. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta pareiga kyla tais atvejais, kai: pirma, transporto priemonės savininko (valdytojo) prašoma nurodyti duomenis apie asmenį, kuris tam tikru metu valdė ar naudojosi jo transporto priemone; antra, toks policijos pareigūno reikalavimas duodamas teisės pažeidimo išaiškinimo tikslu; trečia, transporto priemonės savininkui (valdytojui) nėra objektyvių kliūčių prašomus duomenis pateikti, t.y., jis nebuvo praradęs transporto priemonės prieš savo valią. Pareiga pateikti pareigūnams jų prašomą informaciją yra numatyta tam, kad būtų nustatytas pažeidimą padaręs asmuo, kurį už jo padarytą neteisėtą veiką būtų galima patraukti administracinėn atsakomybėn. Automobilio savininkas privalo žinoti kam perdavė naudotis jam priklausantį padidinto pavojaus šaltinį - automobilį.

Pažymėtina ir tai, kad skundą pateikęs S. G. nurodė, kad buvo nuvykęs į policijos įstaigą, kur susipažino su bylos duomenimis. Administracinėn atsakomybėn patrauktas S. G. turėjo visas galimybes imtis aktyvių veiksmų bei išsiaiškinti, kas konkrečiai aktualiu metu vairavo jam priklausantį automobilį. Tačiau minėtų priemonių imtasi nebuvo ir šios aplinkybės išsiaiškintos nebuvo. Pažymėtina, kad S. G. duomenų apie pažeidimo dieną jo automobilį vairavusį konkretų asmenį nepateikė ir teismui.

Kaip minėta, Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 straipsnyje nurodyta, jog transporto priemonės savininkas ar valdytojas rūpinasi ir atsako už jam nuosavybės ar kita teise priklausančią transporto priemonę. Tai reiškia, kad transporto priemonės savininkas turi būti aktyvus ir imtis priemonių, kad jam nuosavybės teise priklausančia transporto priemone nebūtų daromi pažeidimai, o jei tokie pažeidimai buvo padaryti – pranešti apie juos padariusį asmenį.

Nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, jog S. G. priklausantis automobilis, be jo žinios buvo naudojamas savavališkai kam nors jį paimant ir naudojant be jo žinios. Teismo nuomone, nagrinėjamu atveju, nėra jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių S. G. nurodytas aplinkybes, jog kažkoks kitas asmuo vairavo jo automobilį ir padarė nagrinėjamą nusižengimą. Todėl S. G. versija, jog automobilį vairavo ne jis, o jam nežinomas asmuo, kurio jis negali nurodyti, tai yra tik S. G. iškelta gynybinė versija, siekiant išvengti savo atžvilgiu administracinės atsakomybės. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, t. y. į tai, kad S. G. teismui nenurodė jokio konkretaus asmens, kuris galėjo valdyti jo asmeniškai naudojamą transporto priemonę administracinio nusižengimo padarymo metu, o tyrimą atlikusiam pareigūnui nurodė asmenį, vedantį asocialų gyvenimo būdą ir kurio buvimo vietos nustatyti negalima, darytina išvada, kad administracinį nusižengimą padaręs asmuo buvo nustatytas tinkamai ir tai yra S. G..

Teismas, patikrinęs skundžiamo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą, sutinka, kad S. G. padarė jam inkriminuotą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 420 straipsnio 2 dalyje. Iš byloje esančio vaizdo įrašo aiškiai matyti, kaip piko metu, esant intensyviam eismui, padarydamas 9 KET pažeidimus, S. G. priklausantis automobilis lenkia stovinčių automobilių koloną iš dešinės pusės kelkraščiu, tuo išreikšdamas ypatingą nepagarbą kitiems eismo dalyviams, demonstruodamas savo išskirtinumą, keldamas realų pavojų sau ir kitiems eismo dalyviams. KET 125 punkte aiškiai nurodyta, kad draudžiama transporto priemonėms (išskyrus dviračius) apvažiuoti ta pačia kryptimi važiuojančias transporto priemones iš dešinės (išskyrus leistiną sukančių į kairę, apsisukančių transporto priemonių apvažiavimą iš dešinės) važiuojant kelkraščiu, lėtėjimo ar greitėjimo juosta. Ta pačia kryptimi lėčiau važiuojančias transporto priemones rekomenduojama apvažiuoti iš kairės. Iš vaizdo įraše užfiksuotų duomenų aiškiai matyti, kaip automobilis pavojingai ir įžūliai iš dešinės pusės kelkraščiu lenkia pirmoje eismo juostoje sustojusius automobilius. Toks jo elgesys vienareikšmiškai parodo, kad jis automobilį vairavo chuliganiškai, nėra net menkiausios abejonės dėl to, kad jis tokiais veiksmais demonstravo būtent savo išskirtinumą ir nepagarbą kitiems eismo dalyviams, neabejotinai kėlė pavojų ne tik savo, bet ir kitų eismo dalyvių turtui, sveikatai ir gyvybei.

Teismo nuomone, nėra pagrindo išvadai padaryti, kad Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnas netinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes bei netinkamai pritaikė įstatymą. Skundžiamą nutarimą priėmė institucija, turtinti teisę nagrinėti ir skirti nuobaudą už minėtą nusižengimą. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos pareigūnas, skirdamas administracinę nuobaudą, laikėsi įstatymų nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos, objektyviai ir visapusiškai ištyrė bylos aplinkybes.

Įvertinus visas objektyvias ir byloje nustatytas aplinkybes, S. G. asmenybę, konstatuotina, jog jam paskirta administracinė nuobauda individualizuota tinkamai, atitinka ANK 22 straipsnyje įtvirtintus administracinės nuobaudos tikslus. Teismo nuomone, S. G. skirta administracinė nuobauda atitinka padaryto nusižengimo pobūdį, atsakomybę įtakojančias aplinkybes bei ANK 22 straipsnyje numatytus administracinės nuobaudos tikslus, tad pagrindo ją keisti nėra. Paskirtoji nuobauda savo rūšimi ir dydžiu nėra aiškiai per griežta.

Įvertinęs šių aplinkybių visumą, S. G. skundas atmestinas ir Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos 2019-12-06 nutarimas Nr. 30-ANR_N-14363-2019 paliekamas galioti nepakeistas (ANK 642 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 639 str., 642 str. 1 d. 1 p., teismas

nutaria:

S. G. skundo netenkinti.

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos 2019 m. gruodžio 6 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-14363-2019 palikti nepakeistą.

Nutartis gali būti apskųsta Klaipėdos apygardos teismui per 20 dienų nuo nutarties paskelbimo dienos, skundą paduodant Klaipėdos apygardos teismui arba per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Teisėja Laimutė Venckuvienė