Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų

Daliaus Jocio, Savinijaus Katausko ir Dalios Kursevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo kaltinamojo S. K. skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2023 m. birželio 22 d. nutarties, kuria kaltinamajam S. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pratęsta kardomoji priemonė – suėmimas 3 (trims) mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo 2023 m. birželio 25 d.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Bylos esmė

1. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmuose 2023 m. birželio 15 d. su kaltinamuoju aktu gauta ir nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje S. K. kaltinamas nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 2 dalyje, padarymu.

2. S. K. kaltinamas tuo, kad panaudojęs nešaunamąjį ginklą, pagrobė svetimą turtą, o būtent: jis 2023 m. balandžio 23 d. apie 14.30 val., (duomenys neskelbtini), už degalinės „(duomenys neskelbtini)“ pastato, panaudojęs D kategorijos nešaunamąjį ginklą - dujų balionėlį „(duomenys neskelbtini), t. y. tyčia papurškęs V. K. į veidą dirginančios medžiagos, taip sukėlęs V. K. fizinį skausmą, pagrobė svetimą turtą - V. K. priklausančią piniginę 10 eurų vertės ir mobiliojo ryšio telefoną „Samsung Galaxy A50“ su dėklu, bendros 400 eurų vertės, iš viso pagrobė 410 eurų vertės svetimą turtą.

3. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnio tvarka kaltinamasis S. K. laikinai sulaikytas 2023 m. balandžio 23 d., 15.20 val., o Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2023 m. balandžio 25 d. nutartimi jam paskirta kardomoji priemonė - suėmimas 2 (dviem) mėnesiams, suėmimo terminą skaičiuojant nuo 2023 m. balandžio 25 d. iki 2023 m. birželio 25 d.

Motyvuojamoji dalis

II. Skundo aukštesniajam teismui argumentai

5. Skundu kaltinamasis S. K. prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2023 m. birželio 22 d. nutartį, kuria kaltinamajam S. K. pratęsta kardomoji priemonė – suėmimas 3 (trims) mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo 2023 m. birželio 25 d.

5.1. Skunde nurodoma, kad serga nepagydoma galvos liga. Teigiama, jog padarius ekspertizę būtų rasta, jog yra išsiliejęs kraujas, kuris sukrešėjo ir pažeidė smegenų ląsteles, kas daro įtaką jo mąstymui. Galvos traumą patyrė dar 2008 ar 2009 metų žiemą, dėl kurios gulėjo ligoninėje. Gydytojai sakė, jog buvo smegenų mirtis. Dėl patirtos traumos turėjo būti skirtas 2 grupės neįgalumas. Pažymima, jog nuo to laiko kenčia dėl ligos.

6. Teismo posėdyje kaltinamojo S. K. gynėja advokatė Asta Mačernytė prašė skundą tenkinti.

7. Teismo posėdyje prokuroras Kazys Grigaitis prašė kaltinamojo S. K. skundo netenkinti ir palikti galioti skundžiamą nutartį.

III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados

Kaltinamojo S. K. skundas atmestinas

8. Klaipėdos apylinkės teismas, pratęsdamas kaltinamajam S. K. kardomosios priemonės – suėmimo terminą, tinkamai įvertino visas suėmimo pratęsimui reikšmingas aplinkybes, nepažeidė BPK 119, 121, 122 ir 127 straipsnių reikalavimų, laikėsi nacionalinių bei tarptautinių teisės aktų nuostatų, pagal kuriuos niekam negali būti atimta laisvė kitaip, kaip tik tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas.

9. Sprendžiant suėmimo skyrimo ar pratęsimo klausimą, būtina sąlyga yra duomenų, leidžiančių manyti, jog įtariamasis (kaltinamasis) padarė nusikalstamą veiką, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Teisėjų kolegija, susipažinusi su pateiktos baudžiamosios bylos medžiaga, konstatuoja, jog apylinkės teismas nutartyje tinkamai įvertino surinktų duomenų pakankamumą. Byloje esančių duomenų pakanka pagrįstai S. K. kaltinti jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymu. Šie duomenys yra išdėstyti kaltinamajame akte, tai yra: paties kaltinamojo ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, nukentėjusiojo ir liudytojo parodymai, tarnybinis pranešimas, apžiūros protokolai, specialisto išvados, kita rašytinė bylos medžiaga. Sprendžiant suėmimo pratęsimo klausimą, byloje esantys duomenys vertinami tik tiek, kiek tai yra susiję su šios kardomosios priemonės pratęsimo sąlygų ir pagrindų buvimo ar nebuvimo nustatymu.

10. Kardomosios priemonės pagal BPK 119 straipsnio nuostatas gali būti skiriamos ar jų terminas pratęsiamas siekiant užtikrinti įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms. Suėmimas gali būti skiriamas tik tais atvejais, kai švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti išvardintų tikslų ir tik tiriant bei nagrinėjant bylas dėl nusikaltimų, už kuriuos baudžiamasis įstatymas numato griežtesnę negu vienerių metų laisvės atėmimo bausmę. Be šių, BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse nurodytų sąlygų, turi būti ir bent vienas iš BPK 122 straipsnio 1 ar 5 dalyse numatytų pagrindų.

11. Susipažinus su pateiktos bylos medžiaga, matyti, jog suėmimas S. K. skundžiama Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2023 m. birželio 22 d. nutartimi buvo pratęstas nustačius suėmimo skyrimo pagrindą, numatytą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte, t. y. esant pagrįstam manymui, jog kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo. Aukštesniojo teismo vertinimu, šis pagrindas nėra išnykęs ir tebėra aktualus, todėl naikinti paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą šioje proceso stadijoje pagrindo nėra.

12. BPK 122 straipsnio 2 dalis nurodo, kad kai pagrįstai manoma, jog įtariamasis (kaltinamasis) bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, suėmimas gali būti paskirtas atsižvelgiant į įtariamojo (kaltinamojo) šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes.

13. Apygardos teismas, spręsdamas klausimą dėl BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyto pagrindo buvimo, įvertino visumą šiam klausimui reikšmingų aplinkybių. S. K. šioje byloje kaltinamas vieno tyčinių sunkaus nusikaltimo padarymu, už kurį gali būti skiriama laisvės atėmimo bausmė iki septynerių metų. Taigi, kaltinamajam gali būti paskirta griežta bausmė ir tai yra viena iš aplinkybių, sudarančių pagrindą spręsti, kad S. K. bėgimo (slėpimosi) tikimybė yra reali. Nors gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė nėra absoliuti sąlyga taikyti griežčiausią kardomąją priemonę, tačiau jos pakanka pagrįstam manymui, kad kaltinamais bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, kai byloje yra ir kitų faktinių aplinkybių, pagrindžiančių šį manymą. Tokių aplinkybių šioje byloje pakanka. Kaltinamasis S. K. neturi nuolatinės gyvenamosios vietos. Iš byloje esančių duomenų spręstina, jog kaltinamojo su Lietuvos Respublika nesieja pakankamai tvirti darbiniai ir ekonominiai ryšiai, t. y., jis nedirba, neturi legalaus pragyvenimo šaltinio. Be to S. K. yra nevedęs ir nėra jokių duomenų, įrodančių, kad S. K. turi tvirtus socialinius ryšius, kurie galėtų gali būti faktoriumi, eliminuojančiu jo bėgimo (slėpimosi) tikimybę. Akcentuotina ir tai, kad S. K. asmenybę charakterizuoja ir ankstesni teistumai. Pažymėtina, jog jis yra kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką neišnykus teistumui, o tai leidžia manyti, kad pastarasis nėra linkęs laikytis įstatymų. Taigi, nagrinėjamu atveju, apylinkės teismas bausmės griežtumą tinkamai įvertino kartu su kaltinamojo S. K. socialiniais ir ekonominiais ryšiais, jo asmenybe ir kitomis bylos aplinkybėmis, ir pagrįstai konstatavo, jog suėmimo skyrimo pagrindas, numatytas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte, nėra išnykęs ar pasikeitęs, ir pratęsė kardomosios priemonės – suėmimo terminą 3 (trims) mėnesiams.

14. Skundu kaltinamasis S. K. akcentuoja savo sveikatos būklę. Teisėjų kolegija pažymi, kad suimtieji ir nuteistieji, kaip ir kiti asmenys, turi teisę naudotis tinkama sveikatos priežiūra ir gauti šias paslaugas. Suimtųjų asmens sveikatos priežiūra reglamentuojama Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 24 straipsnyje. Pirminio lygio ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros paslaugos suimtiesiems teikiamos laisvės atėmimo vietų įstaigoje. Šias paslaugas teikia laisvės atėmimo vietų įstaigos asmens sveikatos priežiūros padaliniai (2 dalis). Kai laisvės atėmimo vietų įstaigos asmens sveikatos priežiūros padaliniai dėl objektyvių priežasčių negali užtikrinti pirminio lygio ambulatorinių asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo suimtiesiems, šių paslaugų teikimą laisvės atėmimo vietų įstaigos patalpose pagal sudarytas sutartis užtikrina savivaldybės, kurios teritorijoje suimtajam vykdomas suėmimas, pirminio lygio ambulatorines asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikianti asmens sveikatos priežiūros įstaiga. Sprendimą dėl konkrečios pirminio lygio ambulatorines asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančios asmens sveikatos priežiūros įstaigos, kuri užtikrins asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimą suimtiesiems, paskyrimo priima savivaldybės, kurios teritorijoje suimtajam vykdomas suėmimas, taryba (4 dalis). Antrinio lygio asmens sveikatos priežiūros paslaugos, kurios neteikiamos specializuotame laisvės atėmimo vietų įstaigos sveikatos priežiūros padalinyje, ir tretinio lygio asmens sveikatos priežiūros paslaugos suimtiesiems teikiamos arčiausiai esančiose ir reikalingas paslaugas galinčiose suteikti valstybės arba savivaldybių asmens sveikatos priežiūros įstaigose (5 dalis). Darytina išvada, kad būdami suimti įtariamieji, kaltinamieji ir nuteistieji turi teisę gauti pirminio, antrinio ir tretinio lygio asmens sveikatos priežiūros paslaugas, kurių teikimą privalo užtikrinti kardomojo kalinimo ar laisvės atėmimo vietos įstaiga. Taigi, jei, kaip nurodoma skunde, kaltinamasis S. K. serga nepagydoma liga dėl ankščiau patirtos traumos, atkreipiamas dėmesys, jog jis turi teisę prašyti suėmimo atlikimo vietos administracijos užtikrinti, kad jam būtų suteiktas reikalingas gydymas laisvės atėmimo vietų įstaigoje ar kitoje kompetentingoje įstaigoje.

15. Pasisakant dėl galimybės BPK 119 straipsnyje numatytus tikslus pasiekti taikant švelnesnes už suėmimą kardomąsias priemones, pažymėtina, kad BPK 121 straipsnio 3 dalyje nurodyta, jog asmeniui vienu metu gali būti skiriamos kelios švelnesnės už suėmimą kardomosios priemonės. Vis dėlto, įvertinusi kaltinamajam inkriminuojamos nusikalstamos veikos pobūdį, jo asmenybę charakterizuojančią medžiagą, gresiančios realios laisvės atėmimo bausmės galimybę, teisėjų kolegija daro išvadą, kad šioje proceso stadijoje nėra pagrindo S. K. skirti švelnesnes kardomąsias priemones, nes jos nebus pakankamos priemonės siekiant užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese, netrukdomą bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą.

16. Atsižvelgiant į tai, kad šiuo atveju egzistuoja suėmimo pratęsimo pagrindas ir sąlygos, o kardomųjų priemonių tikslai negali būti pasiekti švelnesnėmis priemonėmis, be to kardomoji priemonė nei savo rūšimi, nei trukme nėra akivaizdžiai neproporcinga siekiamiems tikslams ir kaltinamojo teisės suvaržomos nepažeidžiant BPK 11 straipsnyje įtvirtinto proporcingumo principo bei kitų baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, priežasčių tenkinti kaltinamojo S. K. skundą nėra, todėl jis atmetamas, o skundžiama apylinkės teismo 2023 m. birželio 22 d. nutartis paliekama galioti.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsnio 2 dalimi,

nutaria:

kaltinamojo S. K. skundo netenkinti ir palikti galioti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2023 m. birželio 22 d. nutartį.

Nutartis neskundžiama.