Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

dalyvaujant Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus prokurorei Jolitai Inčienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje T. P., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruojantis gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), susituokęs, turintis vidurinį išsilavinimą, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ transporto vadybininku, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) BK 140 straipsnio 2 dalyje, 187 straipsnio 1 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. T. P. smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui ir nežymiai jį sužalojo.

T. P. 2025-10-24 apie 19.00 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), konflikto metu tyčia rankomis suėmė sugyventinės I. M., su kuria gyveno neįregistravęs santuokos, rankas ir jas laužė, toliau tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, I. M. atsitraukus, tyčia pastūmė sugyventinę I. M., dėl ko ši nukrito ir atsitrenkė į radiatorių, t. y. tokiu būdu smurtaudamas nukentėjusiajai I. M. sukėlė fizinį skausmą bei padarė kraujosruvą kairio dilbio išorinio paviršiaus viršutiniame trečdalyje, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą.

Be to, T. P. sugadino svetimą turtą.

T. P. 2025-10-24 apie 19.00 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), konflikto metu tyčia paėmė nuo stalo I. M. priklausantį mobiliojo ryšio telefoną Apple iPhone 16 P. M., serijos numeris (duomenys neskelbtini), kurio vertė 1489 Eur, ir tyčia išmetė telefoną pro balkoną, po ko, tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, paėmė telefoną ir, būdamas laiptinėje, jį tyčia daužė, tokiu būdu sugadino svetimą, I. M. priklausantį, 1489 Eur vertės, turtą.

2. Kaltinamasis T. P. teisiamajame posėdyje kaltu dėl nusikalstamų veikų neprisipažino ir parodė, kad su I. M. buvo susipykę, bet smurto nebuvo. Jis buvo jai suėmęs už rankų „nesmurtiškai“. Rankų nelaužė. Tiesiog dviese stovėjo vienas priešais kitą. Nematė sužalojimų ant I. M. rankų. I. M. nešė daiktus iš buto ir jai pradarius duris telefonas iškrito laiptinėje prie durų. Jis neišmetė telefono pro balkoną, tokių veiksmų nebuvo. Mano, kad I. M. pasikarščiavo ir davė tokius parodymus.

3. Nukentėjusioji I. M. teisiamajame posėdyje parodė, kad tą vakarą su T. P. buvo susipykę. Jis jai už rankų riešo buvo suėmęs, bet nestipriai, neskaudėjo. Alkūnę jau buvo susižalojusi. Jai apsvaigo galva (turi mažakraujystę, todėl jai normalu, kad jai svaigsta galva) ir ji pati nukrito, atsitrenkė į radiatorių. Telefonas jai iškrito iš rankų ir sudužo. Šiuo metu jie susitaikė, gyvena kartu. Ikiteisminio tyrimo metu melavo, nors buvo supažindinta su baudžiamąja atsakomybe už melagingų parodymų davimą. Norėjo pareiškimą atsiimti. Su kaltinamuoju susitaikė lapkričio pradžioje, nori keliauti, pasaulio pamatyti. Nereikia, kad T. P. būtų baudžiamoji byla ir jis metus laiko niekur negalėtų išvykti.

4. Nukentėjusioji I. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2025-10-24 apie 19.00 val. tarp jos ir T. P. kilo žodinis konfliktas. Jie pradėjo stumdytis. Jis jai pradėjo laužti rankas. Skausmą galėtų įvertinti 2 balais iš 10. Ji jam į ranką įkando, kad paleistų. Jis vėl puolė link jos ją pastumdamas, dėl ko ji nukrito, atsitrenkė į radiatorių ir susižalojo kairę ranką, t. y. alkūnę. Alkūnės skausmą galėtų vertinti 5 balais iš 10. Tada T. P. paėmė nuo stalo jos telefoną ir išmetė per balkoną (antras aukštas). Jis nuėjo atnešti telefono ir ji girdėjo, kad eidamas laiptinėje daužė jos telefoną. Ji pamatė, kad jos telefonas sudaužytas. Dėl patirtos turtinės žalos civilinį ieškinį ji reikš (b. l. 69-72).

5. Nukentėjusioji I. M. ikiteisminio tyrimo metu papildomai apklausta parodė, kad 2025-10-24 tarp jos ir T. P. kilusio konflikto metu ji tikriausiai pasikarščiavo, buvo supykusi, išgėrusi alkoholio, susijaudinusi. Ji nestipriai sudavė jam ranka į veidą, po ko jis jai suėmė abi rankas savo rankomis. Tuo metu jai „momentiškai“ suskaudo. Nelaiko to sveikatos sutrikdymu. Jis paleido jos rankas ir ji krisdama atsitrenkė į radiatorių. Nepamena, ar jis stumtelėjo, ar ji tiesiog neišlaikė pusiausvyros ir nugriuvo. Jai stipriai neskaudėjo. Pareiškimą rašė todėl, kad tuo metu buvo apimta emocijų, įsikarščiavusi ir pikta. Jie susitaikė, atsiprašė vienas kito ir yra kartu. Ji jam pretenzijų neturi, nori šį tyrimą nutraukti. Dėl telefono jai žala atlyginta, pretenzijų neturi, civilinės ieškovės statuso atsisako. Kad T. P. laiptinėje trankytų jos telefoną, ji nematė, tik girdėjo, kad kažkas kažką laužo. Labai prašo šį tyrimą nutraukti, daugiau šitaip neatsakingai nebesielgs nei vienas, nei kitas (b. l. 76-79).

6. Akistatos protokole tarp I. M. ir T. P. užfiksuotos įvykio aplinkybės. Nukentėjusioji I. M. parodė, kad 2025-10-24 vakare su T. P. susipyko, kilo žodinis konfliktas, ji jam trenkė per veidą, abu susistumdė, jis jai laikė rankas, ji jautė nežymų skausmą. Po susistumdymo ji krito ir į radiatorių susitrenkė savo kairės rankos alkūnę. Ji T. P. pasakė, kad išmetė jo telefoną pro langą, nors iš tikrųjų nemetė. Tada T. P. nuėjo į kambarį, paėmė jos telefoną ir išėjo į balkoną. Po kiek laiko jis padavė jai sudaužytą telefoną. Dėl rankos suėmimo sužalojimo nebuvo, tik trumpalaikis skausmas. Patyrė kairės rankos alkūnės sutrenkimą į radiatorių kai griuvo. (duomenys neskelbtini) miesto ligoninės priėmime buvo apžiūrėta ir pateikti išrašai. I. M. T. P. parodymus patvirtino dėl susistumdymo, nugriuvimo. Dėl telefono laikosi savo pozicijos, kad jis telefoną išmetė pro balkoną. T. P. tikrai buvo išėjęs ieškoti jos laikrodžio, nes tą vakarą ji laikrodį pametė, galimai iškrito pro balkoną. Jie susitaikė. Žalos atlyginti jai nereikia, nori panaikinti civilinį ieškinį, atlyginti žalos tyrimo metu nepageidauja. T. P. akistatos metu nukentėjusiosios I. M. parodymų nepatvirtino. Paaiškino, kad aptariamą dieną tarp jų kilo konfliktas, ji jam trenkė per veidą, jie susistumdė, jis jai laikė rankas, o ji, bandydama išsivaduoti, neišlaikė pusiausvyros ir griūdama kliudė radiatorių. Jos telefono per langą jis nemetė, tik pagąsdino ir numetė ant lovos. Iš namų išėjo ieškoti I. M. laikrodžio, bet nerado. Jos telefono daugiau neėmė (b. l. 92-96).

7. 2025-10-26 ePolicija.lt portale gautame I. M. pareiškime nurodyta, kad namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), įvyko konfliktas, kurio metu T. P. laužė jai rankas, stumdė, iš pykčio išmetė jos telefoną Apple iPhone 16 P. M. balkoną. Ji girdėjo kaip daužė telefoną į sieną (b. l. 1-9).

8. Policijos registruojamų įvykių registre (toliau – ir PRĮR) užfiksuotas pranešėjos I. M. pranešimas apie įvykį (išsiskyrė su sugyventiniu, dabar jis rašo „sms“, kaltina pranešėją, kad pasiimant savo daiktus ji pavogė pinigus, jis gali būti pavartojęs narkotinių medžiagų) (b. l. 15).

9. 2024-12-22 PVM Sąskaitoje - faktūroje nuodyta, kad telefono Apple iPhone 16 P. M., serijos numeris (duomenys neskelbtini), kaina - 1489 Eur su PVM, pardavėjas yra UAB „Tele2“, pirkėjas – I. M. (b. l. 73).

10. Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuotas I. M. savanoriškai pateiktas telefonas Apple iPhone 16 P. M. (b. l. 30-32).

11. Kitų objektų apžiūros protokole apžiūrėtas I. M. pateiktas mobilaus ryšio telefonas Apple iPhone 16 P. M., kuriame užfiksuota telefono būklė ir apgadinimai (b. l. 33-40).

12. VšĮ „(duomenys neskelbtini) ligoninė“ ambulatorinio apsilankymo aprašyme užfiksuota, kad I. M. teigia, kad 2025-10-24 namuose įvyko konfliktas su draugu, ji buvo pastumta, trenkėsi į radiatorių, susimušė ranką. Apžiūrint kairio dilbio išorinėje pusėje viršutiniame trečdalyje stebima hematoma (b. l. 49).

13. Kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota pateikta Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto Rimantas Laurinavičiaus išvada, kad I. M. padaryta kraujosruva kairiojo dilbio išorinio paviršiaus viršutiniame trečdalyje, paveikus kietu buku daiktu ar atsitrenkiant į tokį, galimai nurodyto įvykio metu ir kvalifikuojama nežymiu sveikatos sutrikdymu (b. l. 51-52).

14. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariato (toliau – ir Ukmergės rajono PK) Veiklos skyriaus tyrėjos Viktorijos Nazimovaitės tarnybiniame pranešime užfiksuota, kad T. P. paaiškino, kad 2025-10-24 tarp jo ir buvusios draugės I. M. kilo žodinis konfliktas. I. M. konflikto metu šaukė, vadino jį įvairiais žodžiais, stumdė, sudavė jam į veidą. I. M. jis nemušė ir jos telefono nedaužė. Konflikto metu I. M. buvo išmetusi savo telefoną bent porą kartų, tačiau ar telefonas sudužo, jis nematė (b. l. 97).

15. PRĮR duomenimis užfiksuota, kad pranešėjas T. P. pranešė, kad namuose konfliktuoja neblaivi pranešėjo sugyventinė I. M.. Viską namuose išdaužė. GMP nereikia. Vaikų nėra (b. l. 16).

16. Pagal BK140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas smurtaudamas sukėlė šeimos nariui fizinį skausmą ir nežymiai jį sužalojo.

17. Pagal BK 187 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas sunaikino ar sugadino svetimą turtą.

18. Kaltinamojo T. P. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, nes jis smurtaudamas sukėlė šeimos nariui, t. y. sugyventinei I. M., fizinį skausmą ir nežymiai ją sužalojo, BK 187 straipsnio 1 dalį, nes jis sugadino svetimą turtą. Nusikalstamos veikos yra įrodytos nukentėjusiosios parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, PRĮR duomenimis, specialisto išvada, apžiūros protokolu, tarnybiniu pranešimu, akistatos protokolu.

19. T. P. savo kaltės dėl nusikalstamų veikų nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme nepripažino. Jo duoti parodymai, teismo vertinimu, yra gynybinė versija, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės. Tuo tarpu jo duotus parodymus paneigia byloje esantys duomenys. Nukentėjusioji teikdama pareiškimą policijai pačioje tyrimo pradžioje nurodė kaltinamąjį kaip ją sužalojusį ir jos turtą sugadinusį asmenį. Apklausiama ikiteisminio tyrimo metu bei akistatos su kaltinamuoju metu ji parodė, kad aptariamą vakarą tarp jos ir sugyventinio įvyko konfliktas, ko nepaneigė ir pats kaltinamasis (įvyko žodinis konfliktas, jis jai suėmė už rankų). Konflikto metu T. P. I. M. tyčia laužė rankas, pastūmė, dėl ko ji griuvo ir atsitrenkė į radiatorių. Taip pat nukentėjusioji patvirtino, kad konflikto metu taip pat per balkoną buvo išmestas telefonas (jis telefoną išmetė pro balkoną), o T. P. nuėjęs jo paimti, laiptinėje jį daužė ir sugadino. (duomenys neskelbtini) ligoninės ambulatorinio apsilankymo aprašymas patvirtina, kad nukentėjusioji skundėsi, kad konflikto su draugu metu ji buvo pastumta, trenkėsi į radiatorių, susimušė ranką (užfiksuota kairio dilbio išorinėje pusėje viršutiniame trečdalyje hematoma). Specialisto išvadoje konstatuota, kad I. M. padaryta kraujosruva kairio dilbio išorinio paviršiaus viršutiniame trečdalyje paveikus kietu, buku daiktu ar atsitrenkiant į tokį daiktą, galimai nurodyto įvykio metu ir kvalifikuojama nežymiu sveikatos sutrikdymu. Mobilaus ryšio telefono apžiūros protokole užfiksuoti mobilaus ryšio telefono sugadinimai (stipriai sudaužytas, telefono korpusas šiek tiek perlenktas). Netikėti nukentėjusiosios ikiteisminio tyrimo duotais parodymais teismas neturi pagrindo.

20. Teismo posėdžio metu nukentėjusioji pakeitė parodymus (už rankų riešo buvo suėmęs, bet nestipriai, neskaudėjo, alkūnę jau buvo susižalojusi, ji pati nukrito ir atsitrenkė į radiatorių, nes galva svaigsta dėl ligos, telefonas jai iškrito iš rankų ir sudužo), prašė nebausti kaltinamojo, jie susitaikė. Nukentėjusioji patvirtino, kad ikiteisminio tyrimo metu duodama pirminius parodymus ji melavo, nors ir buvo supažindinta su baudžiamąja atsakomybe už melagingų parodymų davimą. Ikiteisminio tyrimo metu apklausta papildomai ji teigė, kad rašydama pareiškimą buvo apimta emocijų, įsikarščiavusi ir pikta, norinti atsiimti pareiškimą. Jie susitaikė, atsiprašė vienas kito ir yra kartu. Teismas šiuos nukentėjusiosios parodymas vertina kritiškai atsižvelgiant į tai, kad juos sieja glaudus asmeninis ryšys su kaltinamuoju, jos parodymai nenuoseklūs, todėl akivaizdu, kad nukentėjusiosios parodymai ir teisiamojo posėdžio metu išsakyta pozicija (mes esame susitaikę, norime keliauti, norime pasaulio pamatyti, nereikia, kad žmogui būtų baudžiamoji byla ir kad metus laiko niekur negalėtų išvykti) sietina su siekiu sušvelninti kaltinamojo padėtį ir padėti kaltinamajam išvengti atsakomybės. Dėl šios priežasties teismas netiki nukentėjusiosios papildomais parodymais duotais ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamajame posėdyje. Analogiškos išvados daromos ir dėl nukentėjusiosios turto sugadinimo.

21. Kaltinamojo T. P. atsakomybę lengvinančių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 59, 60 straipsniai).

22. Skirdamas kaltinamajam bausmę, teismas vadovaujasi bendrais bausmės skyrimo pagrindais (BK 54 straipsnis) ir atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kaltės formą, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

23. Kaltinamasis T. P. kaltinamas padaręs du nesunkius nusikaltimus (BK 11 straipsnio 3 dalis), t. y. vieną žmogaus sveikatai(BK XVIII skyrius) ir vieną nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams (BK XXVIII skyrius). Nusikalstamos veikos yra baigtos. Byloje nėra kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia ir į kaltinamojo asmenybę. T. P. neteistas (b. l. 146-149), administracine tvarka 3 metų laikotarpyje baustas ne kartą, baudos sumokėtos (b. l. 141-145), dirba (b. l. 140). Nukentėjusioji civilinio ieškinio atsisakė.

24. BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

25. BK 187 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

26. Įvertinus visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, konstatuotina, kad bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnyje, bus pasiekti kaltinamajam T. P. už padarytas nusikalstamas veikas paskyrus straipsnių sankcijose numatytą bausmę – laisvės apribojimą. BK 48 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad laisvės apribojimo bausmė gali būti skiriama nuo trijų mėnesių iki dvejų metų.

27. Teismas sprendžia, jog šiuo atveju BK 41 straipsnio 2 dalyje apibrėžta bausmės paskirtis – sulaikyti šį asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusį asmenį, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, bus įgyvendinta paskyrus kaltinamajam BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą 1 metams be intensyvios priežiūros ir 187 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą 1 metams. Šios bausmės ir jų dydis šiuo atveju atitiks visus bausmės skyrimo tikslus bei pagrindus.

28. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, bausmės bendrintinos, jas iš dalies sudedant, ir T. P. skirtina galutinė subendrinta bausmė – laisvės apribojimas 1 metams ir 6 mėnesiams be intensyvios priežiūros.

29. Siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, drausminti kaltinamąjį, jam su bausme skirtini įpareigojimai: neatlygintinai išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, asmenimis su negalia ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą Valstybinei ligonių kasai, dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (BK 48 straipsnio 4 dalies 2, 3, 4 punktai) ir draudimas vartoti psichiką veikiančias medžiagas (BK 48 straipsnio 5 dalies 4 punktas).

30. Atsižvelgiant į tai, kad T. P. viena nusikalstama veika padarė žalą kito asmens sveikatai, vadovaujantis BK 42 straipsnio 6 dalimi, 67 straipsnio 1 dalimi, 71 straipsniu, kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – 10 MGL (500 Eur) įmoka į Nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą.

31. Nukentėjusioji teisiamojo posėdžio metu akcentavo, kad su kaltinamuoju susitaikė, jam pretenzijų neturi, žala jai atlyginta, civilinio ieškinio atsisakė. Visgi kaltinamasis nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisiamojo posėdžio metu savo kaltės nepripažino, todėl nenustačius vienos iš būtinųjų BK 38 straipsnio 1 dalies 1-4 punktuose numatytų taikymo sąlygų (prisipažino padaręs nusikalstamą veiką), T. P. atžvilgiu negali būti taikomos BK 38 straipsnio nuostatos, tam nesant teisinio pagrindo.

Dėl civilinių ieškinių

32. Byloje 2025-11-26 Valstybinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo prašo iš kalto asmens priteisti 46,28 Eur žalos atlyginimą (2025-11-25 gydymo paslaugų apskaitos išrašas Nr. (duomenys neskelbtini)) už nukentėjusiajai I. M. suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas (b. l. 56-61). Ieškinys yra pagrįstas pateiktais dokumentais, todėl jis tenkinamas visiškai, civilinio ieškovo naudai priteisiant ieškinyje nurodytą sumą iš kaltinamojo (BPK 115 straipsnio 1 dalis, CK 6.37 straipsnio 2 dalis).

33. Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje taip pat buvo pareikštas nukentėjusiosios I. M. 2025-10-28 civilinis ieškinys 1489 Eur sumai (b. l. 26). Nukentėjusioji I. M. teisiamojo posėdžio metu civilinio ieškinio atsisakė, todėl jis paliktinas nenagrinėtu.

34. Daiktų ir dokumentų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimas sprendžiamas BPK 94 straipsnyje nustatyta tvarka.

35. Kaltinamajam 2025-12-22 nutarimu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 112-113), nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303-308 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

T. P. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam bausmę – laisvės apribojimą 1 metams, įpareigojant bausmės laikotarpiu: neatlygintinai išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, asmenimis su negalia ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą Valstybinei ligonių kasai, dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

T. P. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam bausmę – laisvės apribojimą 1 metams, įpareigojant bausmės laikotarpiu: neatlygintinai išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, asmenimis su negalia ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą Valstybinei ligonių kasai, dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti, jas iš dalies sudedant, ir T. P. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės apribojimą 1 metams ir 6 mėnesiams, įpareigojant bausmės laikotarpiu: neatlygintinai išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, asmenimis su negalia ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą Valstybinei ligonių kasai, dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 42 straipsnio 6 dalimi, 71 straipsniu, paskirti T. P. baudžiamojo poveikio priemonę – įmoka į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą 10 MGL (500 Eur), ją sumokant per 5 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kaltinamajam paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Priteisti Valstybinei ligonių kasai iš T. P. 46,28 Eur žalos atlyginimą.

Nukentėjusiosios I. M. civilinį ieškinį palikti nenagrinėtą.

I. M. grąžintą mobilaus ryšio telefoną Apple iPhone 16 P. M. palikti I. M..

Išaiškinti T. P., kad įmoka į Nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą mokama į banko sąskaitą Nr. LT12 4040 0636 1000 3142, SWIFT BIC kodas MFRLLT22, gavėjas Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija.Mokėjimo paskirtyje būtina nurodyti asmens, kuriam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė, vardą, pavardę, asmens kodą. Sumokėjus įmoką, tai patvirtinančius dokumentus būtina pateikti Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmams Širvintose, Vilniaus g. 29, Širvintos, tel. Nr. (0 382) 53404, el. p. ukmerges.rumai@teismas.lt. Asmeniui, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali paskirti bausmę pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį. Šiuo atveju nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismą.