Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2016-01-29 · Administracinė byla Nr. I-1509-505/2016

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2016-01-29Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2017-05-03Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2016-01-29
Bylos Nr.
I-1509-505/2016
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-00352-2015-2
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Daina Kukalienė, Rimantas Giedraitis, Janina Vitunskienė
Pareiškėjas
A. R.
Atsakovas
Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos
Trečiasis asmuo
P. A., V. R.
Advokatai
Aušra Kargaudienė
Kategorijos
  • 4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-1509-505/2016Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00352-2015-2Procesinio sprendimo kategorija 4.5;74. (S)
KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. sausio 29 d.Kaunas

Kauno apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimanto Giedraičio, Dainos Kukalienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Janinos Vitunskienės,

sekretoriaujant Oksanai Berezovskei,dalyvaujant pareiškėjo A. R. atstovui V. R.,

atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovei Elenai Neimaer-Zinkienei,

trečiojo suinteresuoto asmens P. A. atstovei advokatei Aušrai Kargaudienei,

nedalyvaujant pareiškėjui A. R., tretiesiems suinteresuotiems asmenims V. R. IĮ atstovui, N. R., P. A., R. P., Š. R.,

viešame teismo posėdyje nagrinėdama administracinę bylą pagal pareiškėjo A. R. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims V. R. IĮ, N. R., P. A., R. P., Š. R. dėl akto panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas A. R. skundu, patikslintu skundu kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Žemėtvarkos skyriaus 2015 m. sausio 6 d. patikrinimo aktą Nr. TPA-(8.14)-54; 2) įpareigoti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kėdainių skyrių priimti sprendimą patvirtinti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo rengimo prie N. R., A. R. ir P. A. nuosavybės teise valdomų pastatų (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , (duomenys neskelbtini) , (duomenys neskelbtini) ), esančių (duomenys neskelbtini) ; 3) įpareigoti Nacionalinės žemės tarnybos Žemės tvarkymo departamento žemėtvarkos skyrių priimti teigiamą išvadą dėl žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo prie N. R., A. R. ir P. A. nuosavybės teise valdomų pastatų (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , (duomenys neskelbtini) , (duomenys neskelbtini) ), esančių (duomenys neskelbtini) (b. l. 5-8, 90).

Pareiškėjas skunde, patikslintame skunde nurodė ir jo atstovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad 2015 m. sausio 21 d. skundu kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos (toliau - Nacionalinė žemės tarnyba) dėl Nacionalinės žemės tarnybos Žemės tvarkymo departamento Žemėtvarkos skyriaus (toliau - Žemėtvarkos skyrius) 2015 m. sausio 16 d. Žemės valdos projekto patikrinimo akto Nr. TPA-(8.14)-54 (toliau - Patikrinimo aktas) neigiamos išvados panaikinimo.

Nacionalinė žemės tarnyba pakartotinai įvertinusi Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto (toliau - Projektas), kuriuo buvo suformuotas 0,5702 ha kitos paskirties žemės sklypas prie naudojamų statinių (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , Nr. (duomenys neskelbtini) , Nr. (duomenys neskelbtini) ), esančių (duomenys neskelbtini) , sprendinius nustatė, kad parengti Projekto sprendiniai neatitinka Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo (toliau - Įstatymas) 9 straipsnio 2 dalies ir Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių 4 punkto nuostatų (toliau - Žemės sklypų pardavimo taisyklės), todėl Projekto 2015 m. sausio 6 d. patikrinimo akto Nr. TPA-(8.14)- 54 išvada išlieka neigiama.

Pažymėjo, kad iš Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kėdainių skyriaus (toliau - Kėdainių skyrius) rašte ir Žemėtvarkos skyriaus Patikrinimo akte išvardintų pažeidimų Nacionalinė žemės tarnyba nustatė, kad minimo Projekto sprendiniai neatitinka tiktai Įstatymo 9 straipsnio 2 dalies ir Nuostatų 4 punkto išvardintų reikalavimų. Be to, pažymėjo, kad pagal Įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 4 punkto sprendimą parduoti valstybinės žemės sklypą priima ir valstybinės žemės pirkimo - pardavimo sutartį sudaro Nacionalinės žemės tarnybos vadovas arba jo įgaliotas teritorinio padalinio vadovas. Taip pat nurodė, kad pagal Žemės sklypų pardavimo taisyklių 4 punktą, sprendimą nustatyti valstybinės žemės sklypo kadastro duomenis (suformuoti žemės sklypą) pagal patvirtintą teritorijų planavimo dokumentą ar žemės valdos projektą, žemės sklypo planą ir kadastro duomenų bylą parengtus Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų nustatyta tvarka, priima Nacionalinės žemės tarnybos vadovas arba jo įgaliotas teritorinio padalinio vadovas, o tai Nacionalinės tarnybos nuomone, reiškia, kad tiktai Nacionalinei žemės tarnybai yra suteikta kompetencija įvertinti ir nustatyti namų valdos dydį.

Atkreipė dėmesį, kad skunde Nacionalinei žemės tarnybai buvo aiškiai išaiškinta, kad Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/d1-513 „Dėl žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų, rengimo ir įgyvendinimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau -Taisyklės) 63 punktas numato, kad Projektas turi būti suderintas arba raštu pateiktas motyvuotas atsisakymas derinti Projektą, ne vėliau, kaip per 5 darbo dienas nuo prašymo, derinti projektą, gavimo dienos. Minimų Taisyklių 64 punkte nurodyta, kad Projektas laikomas suderintu, kai yra atsakymas, kad Projektas suderintas, taip pat, jei per Taisyklių 63 punkte nustatytą terminą (5 darbo dienos) nebuvo gautas motyvuotas atsisakymas derinti Projektą. Pareiškėjo atveju, pakartotinas prašymas Kėdainių skyriuje buvo gautas 2014 m. spalio 2 d., o atsisakymas derinti Projektą buvo paruoštas 2014 m. spalio 10 d., o išsiųstas tiktai 2014 m. spalio 13 d., t. y., praleidus 5 darbo dienų terminą (Taisyklių 64 punktas), todėl mano, kad nei Žemėtvarkos tarnyba, nei Nacionalinė žemės tarnyba neturi jokio teisinio pagrindo teigti, kad Projekto nederino valstybinės žemės patikėtinis, t. y., Kėdainių skyrius, kadangi, kaip minėta, Kėdainių skyrius praleido 5 darbo dienų terminą (Taisyklių 64 punktas).

Dėl Nacionalinės žemės tarnybos minimo Įstatymo 9 straipsnio 2 dalies ir Žemės sklypų pardavimo taisyklių 4 punkto pažeidimo, pažymėjo, kad jokių šių teisės normų pažeidimo nebuvo, kadangi matininkas tiksliai vykdė NŽT Kėdainių skyriaus 2014 m. balandžio 15 d. Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo reikalavimų ir Kėdainių raj. savivaldybės administracijos direktoriaus reikalavimų (toliau - Reikalavimai) 5 punkto 2 papunkčio reikalavimą, kad formuojamo sklypo kraštinės turi būti sutapdintos su gretimų įteisintų žemės sklypų ribomis. Matininkas, vykdydamas šį Reikalavimų nurodymą, tiksliai jį įvykdė ir projektuojamo žemės sklypo ribas sutapdino su gretimų įteisintų žemės sklypų ribomis. Šiuo atveju nei Kėdainių skyrius, nei Žemėtvarkos skyrius, net ir Nacionalinė žemės tarnyba nesilaikė išduotų Reikalavimų 5 punkto 2 papunkčio reikalavimo. Pažymėjo, kad Nacionalinė žemės tarnyba savo atsakyme dėl skundo nagrinėjimo, nepaneigė šių matininko Projekto sprendinių, atliktų tiksliai pagal pateiktus Reikalavimus. Atkreipė dėmesį, kad Kėdainių skyriui išduodant 2012 m. balandžio 25 d. leidimą rengti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą Nr. 9L-5 buvo išduota naujai formuojamo žemės sklypo schema, kurioje žemės sklypo ribos sutampa su dabar Projekte suformuoto žemės sklypo ribomis.

Be to, Nacionalinė žemės tarnyba, pagrįsdama savo neigiamą išvadą, kaip pagrindinę priežastį nurodo tai, kad suprojektuotas numatomas parduoti žemės sklypas neatitinka namų valdos eksploatavimo reikalavimų, t. y., kad parduodama tik ta namų valdos žemė, kurią užima statiniai, sodas, kiti sodybos želdiniai, kiemas ir sodyboje nuolat daržui naudojamas žemės sklypas, be to, parduodamas žemės sklypas paprastai turi būti sodybos teritorijoje ir atitikti namų valdos eksploatavimo reikalavimus. Mano, kad minimos tarnybos taiko dvigubus standartus: pavyzdžiui, pažiūrėjus į nesenai suformuotą, šalia esantį namų valdos žemės sklypą, kurį suformavo UAB „Žemetra“, aiškiai matosi, kad į minimo žemės sklypo plotą (4700 m²) įeina ir pievos, ir krūmai, ir jis nelabai atitinka namų valdos eksploatavimo reikalavimus bei Nacionalinės žemės tarnybos nurodytų teisės aktų reikalavimus, tačiau tai nesutrukdė Kėdainių skyriui priimti sprendimą parduoti tokį suformuotą žemės sklypą.

Šalies argumentai

Pareiškėjo atstovas teigė, jog nesuprantama, kodėl Kėdainių skyrius, esant beveik tokioms pačioms aplinkybėms, skirtingai vertina UAB „Žemetra“ suprojektuotą namų valdos žemės sklypą su pareiškėjui V. R. individualios įmonės suprojektuotu namų valdos žemės sklypu, todėl mano, kad šiuo atveju, Kėdainių skyriaus darbuotojai, privalo, esant vienodoms aplinkybėms taikyti tuos pačius principus ir reikalavimus, formuojant tiek pareiškėjo, tiek kaimyno namų valdos žemės sklypus.

Kadangi Projekte minimi asmenys (P. A. ir A. R.), priešingai nei minėto šalia esančio žemės sklypo savininkai, yra seniai išpirkę namų valdos žemę prie statinių po 0,30 ha, todėl, mano, kad ir dėl šios priežasties buvo teisingai suformuotas panašaus dydžio žemės sklypas atsižvelgiant į išduotus Kėdainių skyriaus 2014 m. balandžio 15 d. žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir Kėdainių r. savivaldybės administracijos direktoriaus to paties pavadinimo reikalavimus, kurių 5 punkto 2 papunkčio reikalavimas numatė, kad formuojamo sklypo kraštinės turi būti sutapdintos su gretimų įteisintų žemės sklypų ribomis.

Skunde minimos tarnybos neteisingai taikė Įstatymo 9 straipsnio 2 dalį ir Žemės pardavimo taisyklių 4 punktą, nesivadovavo teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, todėl remiantis išdėstytu prašė skundą tenkinti.

Atsiliepimas

Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimu į skundą prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 44-47).

Atsiliepime į skundą nurodė bei įgaliota atstovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad pareiškėjas A. R. inicijavo žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą prie naudojamų gyvenamosios paskirties pastatų (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , Nr. (duomenys neskelbtini) , Nr. (duomenys neskelbtini) ), esančių (duomenys neskelbtini)

Lietuvos Respublikos Žemės įstatymo 40 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodyta, kad formuojant arba pertvarkant žemės sklypus prie statinio ar įrenginio gali būti formuojamas tik vienas žemės sklypas, reikalingas statiniui ar įrenginiui eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto registre įrašytą jo tiesioginę paskirtį. Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo, svarstymo, derinimo, tikrinimo ir tvirtinimo tvarką reglamentuoja Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymo Nr. 3D-452/D1-513 „Dėl Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklų patvirtinimo" (toliau - Taisyklės).

Projektas parengtas vadovaujantis Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kėdainių skyriaus 2014 m. balandžio 15 d. išduotais žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo reikalavimais ir Kėdainių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2014 m. balandžio 16 d. išduotais žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo reikalavimais, kuriuose nurodyti projekto tikslai yra suformuoti žemės sklypą prie esamų gyvenamosios paskirties pastatų.

Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo (toliau - Įstatymas) 9 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad asmenims prie nuosavybės teise priklausančių pastatų ir statinių parduodami teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nustatytų ploto ir ribų žemės sklypai. Kai pagal įstatymus atskiros sodybos (namų valdos) naudojamo žemės sklypo plotas ir ribos nebuvo nustatyti ir nėra parengtų techninės apskaitos bylų, parduodama atskiros sodybos (namų valdos) žemė, kurią užima sodybos statiniai, sodas, kiti sodybos želdiniai, kiemas ir sodyboje nuolat daržui naudojamas žemės sklypas.

Projekte formuojamą 0,5702 ha ploto žemės sklypą, be sodybos statinių užimto ploto, kiemo, sodo, sudaro ir pievų (0,3537 ha) bei krūmų (0,0450 ha) žemės naudmenos, todėl nustatyta, kad suprojektuotas numatomas parduoti žemės sklypas neatitinka namų valdos eksploatavimo reikalavimų, kaip nurodyta Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos" (toliau - Žemės sklypų pardavimo taisyklės), 4 punkto nuostatose, t. y. parduodama tik ta namų valdos žemė, kurią užima statiniai, sodas, kiti sodybos želdiniai, kiemas ir sodyboje nuolat daržui naudojamas žemės sklypas, be to, parduodamas žemės sklypas paprastai turi būti sodybos teritorijoje ir atitikti namų valdos eksploatavimo reikalavimus.

Taisyklių 65 punktas nustato, kad suderintą Projektą organizatorius teikia tikrinti Nacionalinės žemės tarnybos struktūriniam padaliniui, atsakingam už priežiūrą, kuris ne vėliau kaip per 10 darbo dienų patikrina Projekto rengimo, viešinimo ir derinimo procedūrų bei Projekto sprendinių atitiktį teisės aktų reikalavimams ir priima išvadą dėl tikslingumo Projektą tvirtinti ar netvirtinti.

Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos patikrinusi Projektą 2015 m. sausio 6 d. surašė Žemės valdos projekto patikrinimo aktą, kuriame nurodė, kad Projekto sprendiniai neatitinka Įstatymo 9 straipsnio 2 dalies bei Taisyklių 39 punkto nuostatų ir pateikė neigiamą patikrinimo išvadą.

Motyvuojamoji dalis

Skundžiamas 2015 m. sausio 6 d. Žemės valdos projekto patikrinimo aktas yra teisėtas ir pagrįstas aukščiau nurodytų teisės aktų nuostatomis, todėl jį naikinti, kaip to pageidauja pareiškėjas, nėra teisinio pagrindo.

Tretysis suinteresuotas asmuo V. R. individuali įmonė atsiliepime į skundą nurodė, jog šios administracinės bylos išsprendimas negali turėti jokių teisių ir pareigų jam, todėl pareiškėjo skundą palieka spręsti teismo nuožiūra (b. l. 51)

Tretysis suinteresuotas asmuo P. A. atsiliepimu į skundą prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą ( b. l. 54-57).

Žemesnės instancijos teismas

Atsiliepime į skundą nurodė bei atstovė advokatė teismo posėdžio metu paaiškino, kad Kauno apygardos teismas 2015 m. gegužės 14 d. priėmė nutartį, kuria panaikino Kėdainių rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 13 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-41-188/2015. Šioje civilinėje byloje A. R. ir N. R. yra pareiškę ieškinį P. A. dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, kuriuo prašo atidalinti bendrosios nuosavybės teise valdomo ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ), esančio (duomenys neskelbtini) , į dvi dalis, jas suformuojant kaip du atskirus nekilnojamuosius daiktus.

Civilinė byla pagal A. R. keliamus reikalavimus P. A. dėl ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ) padalijimo yra nebaigta.

Tuo tarpu šioje administracinėje byloje pareiškėjas kelia reikalavimą įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos Kėdainių skyriaus vedėją priimti sprendimą patvirtinti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą dėl žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo rengimo prie P. A. nuosavybės teise valdomų pastatų (tame tarpe ir ūkinio pastato - unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ), dėl kurio valdymo ir naudojimo pats yra iškėlęs ginčą civilinio proceso tvarka.

Pareiškėjui A. R. ir tretiesiems suinteresuotiems asmenims .R. IĮ, N. R., P. A., R. P., Š. R. apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą pranešta (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau- ABTĮ) 75 str. 1 d., 76 str. 2 d.). Pareiškėjo ir trečiųjų suinteresuotų asmenų neatvykimas į teismo posėdį nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti (ABTĮ 78 str. 3 d.).

Skundas tenkintinas iš dalies.

Iš narinėjamos administracinės bylos, pateiktos žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto bylos (toliau- Projekto byla) ((duomenys neskelbtini) .) dokumentų nustatyta, kad pareiškėjas A. R. inicijavo žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą prie naudojamų gyvenamosios paskirties pastatų (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , Nr. (duomenys neskelbtini) , Nr. (duomenys neskelbtini) ), esančių (duomenys neskelbtini) .

Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo ir įgyvendinimo pagrindas -Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos Aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymas Nr. 3D-452/D1-513 „Dėl žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau - Taisyklės), nes formuojamas naudojamas žemės sklypas prie esamų statinių ir įrenginių.

R. T. 12 punktu, šio projekto rengimo iniciatoriai yra butų Nr. 1, 2, esančių gyvenamajame name, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , ir ūkinio pastato, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , savininkas A. R., ūkinio pastato, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , savininkė N. R., buto Nr. 3, esančio gyvenamajame name, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , ūkinio pastato, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , ir ūkinio pastato, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , savininkė P. A.. Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas yra vietovės lygmens specialiojo teritorijų planavimo dokumentas (planas) rengiamas, derinamas, svarstomas ir tvirtinamas supaprastinta tvarka vadovaujantis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymu, Lietuvos Respublikos žemės įstatymu ir Taisyklėmis.

Nacionalinės Žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kėdainių skyriaus vedėjas 2012 m. balandžio 25 d. išdavė leidimą Nr. 9L-5, rengti žemės sklypų formavimo ir tvarkymo projektą A. R., P. A., C. M. R., pertvarkyti žemės sklypą (duomenys neskelbtini) . Pertvarkomos teritorijos plotas – 0,5575 ha. Planavimo iniciatoriai 2014 balandžio 14 d. gavo Nacionalinės Žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kėdainių skyriaus vedėjo įsakymą Nr. 9FPĮ-(14.9.124.)-26, kuriuo organizuojamas žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimas, suformuojant žemės sklypą, prie esamo nekilnojamojo turto - gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ) ir ūkinių pastatų (unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) , Nr. (duomenys neskelbtini) ) (duomenys neskelbtini) . Taip pat šio įsakymo 2 punktu buvo pripažintas nebetekusiu galios Nacionalinės Žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kėdainių skyriaus vedėjo 2012 m. balandžio 25 d. išduotas leidimas Nr. 9L-5 „Rengti žemės sklypų formavimo ir tvarkymo projektą“.

Gavę leidimą rengti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, planavimo iniciatoriai kreipėsi į Kėdainių r. savivaldybės administraciją dėl sąlygų rengti vietovės lygmens specialųjį teritorijų planavimo dokumentą. Kėdainių r. savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriaus vyr. spec. V. V. 2014 m. balandžio 16 d. parengė žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimus Nr. FP-R/14-33, o Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kėdainių skyriaus vedėja E. D. 2014 m. balandžio 15 d. išdavė žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo reikalavimus Nr. 9RE-(14.9.36.)-21. Pertvarkomos teritorijos plotas - 5702 m2.. Formuojamo žemės sklypo konfigūracija nesudėtinga. Sklypas šiaurinėje pusėje ribojasi su 4 m pločio vietiniu keliu, rytinėje pusėje - su C. M. R. priklausančiu žemės sklypu, kurio kad. Nr. (duomenys neskelbtini) , pietinėje pusėje - su laisva valstybine žeme, A. R. priklausančiais žemės sklypais, kurių kad. Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) , Lietuvos Respublikai priklausančiu žemės sklypu, kurio kad. Nr. (duomenys neskelbtini) (sudaryta ilgalaikė nuomos sutartis su P. A.), vakarinėje pusėje - su V. Ž. ir V. Ž. formuojamu žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini) (NŽT Kėdainių skyriaus 2013-03-28 įsakymas Nr. 9VĮ-(14.9.2.)-268) ir sklype yra įsiterpęs Š. R. priklausantis žemės sklypas, kurio kad. Nr. (duomenys neskelbtini) .

Iš narinėjamos administracinės bylos, pateiktos žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto bylos duomenų taip pat matyti, kad Projekto tikslas yra žemės sklypo suformavimas prie esamo nekilnojamojo turto - gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ) ir ūkinių pastatų (unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) , Nr. (duomenys neskelbtini) ) (duomenys neskelbtini) ir šio sklypo suformavimas leidžia įgyvendinti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 19 d. sprendimą administracinėje byloje Nr.A438-1918/2013 pagal pareiškėjo A. R. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. balandžio 3 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. R. skundą atsakovui Nacionalinei Žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos dėl administracinių aktų panaikinimo bei įpareigojimo atlikti veiksmus ir kaip nurodoma projekto aiškinamajame rašte įtvirtina A. R., N. R. ir P. A. galimybę efektyviai disponuoti priklausančiais įregistruotais statiniais. Suformavus minėtą žemės sklypą, pastatai galės būti patogiai ir racionaliai eksploatuojami, suprojektuoti įvažiavimai ir teritorija savo ruožtu teisingai naudojama.

Taigi pertvarkomos teritorijos plotas yra 5702 m ². Pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis - kita, naudojimo būdas - daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijos. Įvažiavimas į formuojamą žemės sklypą yra vakarinėje sklypo pusėje. Formuojama teritorija yra užstatyta šiais statiniais: gyvenamojo namo dalimi, lAlž, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (1 ir 2 butas priklauso A. R., 3 butas priklauso P. A.); ūkiniu pastatu 3Ilp, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (pastatas nuosavybės teise priklauso N. R., A. R. ir P. A.), ūkiniu pastatu, 4Ilm, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , priklausančiu P. A..

Planavimo iniciatorius pareiškėjas A. R. vadovaudamasis minėtų Taisyklių nuostatomis pateikė Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos V. R. individualios įmonės parengtą Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą (toliau -Projektas), kuriuo suformuotas 0,5702 ha naujas kitos paskirties žemės sklypas prie naudojamų statinių, esančių (duomenys neskelbtini) patikrinimui. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, vadovaudamasi Taisyklių 65 punktu (suderintą Projektą organizatorius teikia tikrinti Nacionalinės žemės tarnybos struktūriniam padaliniui, atsakingam už priežiūrą, kuris ne vėliau kaip per 10 darbo dienų patikrina Projekto rengimo, viešinimo ir derinimo procedūrų bei Projekto sprendinių atitiktį teisės aktų reikalavimams ir priima išvadą dėl tikslingumo Projektą tvirtinti ar netvirtinti), patikrinusi Projektą 2015 m. sausio 6 d. surašė Žemės valdos projekto patikrinimo aktą Nr. TPA-(8.14.)-54, kuriame nurodė, kad Projekto sprendiniai neatitinka Įstatymo 9 straipsnio 2 dalies bei Taisyklių 39 punkto nuostatų ir pateikė neigiamą patikrinimo išvadą (b.l. 37,38). Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos patikrinimo apibendrinime nurodė, jog vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo (toliau- Įstatymas), 9 straipsnio 2 dalies nuostatomis asmenims prie nuosavybės teise priklausančių pastatų ir statinių parduodami teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nustatytų ploto ir ribų žemės sklypai. Kai pagal įstatymus atskiros sodybos (namų valdos) naudojamo žemės sklypo plotas ir ribos nebuvo nustatyti ir nėra parengtų techninės apskaitos bylų, parduodama atskiros sodybos (namų valdos) žemė, kurią užima sodybos statiniai, sodas, kiti sodybos želdiniai, kiemas ir sodyboje nuolat daržui naudojamas žemės sklypas. Paprastai parduodamas žemės sklypas turi būti sodybos teritorijoje, atitikti sodybos (namų valdos) eksploatacijos reikalavimus ir turi būti nustatytas teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose. Formuojant žemės sklypą prie vietinės reikšmės kelių, žemės sklypo ribos planuojamos per 1 m nuo kelio sankasos ar iškasos išorinių kraštų arba per 2-3 m nuo kelio želdinių, arba 1 m nuo pakelės griovio krašto (Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 „Dėl Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių patvirtinimo" (toliau - Taisyklės) 39 punktas. Tikrinimo metu nustatyta, kad Projekto sprendiniai neatitinka Įstatymo 9 straipsnio 2 dalies bei Taisyklių 39 punkto nuostatų.

Ginčas byloje kilęs dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Žemėtvarkos skyriaus 2015 m. sausio 6 d. žemės valdos projekto patikrinimo akto Nr. TPA-(8.14)-54 pagrįstumo bei teisėtumo.

Pareiškėjas iš esmės savo reikalavimus grindė tuo, jog Nacionalinė žemės tarnyba nepagrįstai nurodė Įstatymo 9 straipsnio 2 dalies ir Žemės sklypų pardavimo taisyklių 4 punkto pažeidimą. Teigė, kad jokių šių teisės normų pažeidimo nebuvo, kadangi matininkas tiksliai vykdė Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Kėdainių skyriaus 2014 m. balandžio 15 d. Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo reikalavimų ir Kėdainių r. savivaldybės administracijos direktoriaus 2014 m. balandžio 16 d. reikalavimų (toliau - Reikalavimai) 5 punkto 2 papunkčio reikalavimą, kad formuojamo sklypo kraštinės turi būti sutapdintos su gretimų įteisintų žemės sklypų ribomis. Matininkas, vykdydamas šį Reikalavimų nurodymą, tiksliai jį įvykdė ir projektuojamo žemės sklypo ribas sutapdino su gretimų įteisintų žemės sklypų ribomis (Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto sprendinių brėžinys Projekto byloje, l. 8). Teigė, kad šiuo atveju nei Kėdainių skyrius, nei Žemėtvarkos skyrius, net ir Nacionalinė žemės tarnyba nematė jokio reikalo laikytis išduotų Reikalavimų 5 punkto 2 papunkčio reikalavimo. Pažymėjo, kad Nacionalinė žemės tarnyba 2005 m. vasario 24 d. atsakyme Nr.1SS-371-(8.5) dėl skundo nagrinėjimo (b.l.16-22), net nepamėgino, kaip nors paneigti šiuos matininko Projekto sprendinius, atliktus tiksliai pagal pateiktus Reikalavimus. Atkreipė dėmesį, kad Kėdainių skyriui išduodant 2012 m. balandžio 25 d. leidimą rengti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą Nr. 9L-5 buvo išduota naujai formuojamo žemės sklypo schema, kurioje žemės sklypo ribos sutampa su dabar Projekte suformuoto žemės sklypo ribomis. Taigi pareiškėjui kilo klausimas kas pasikeitė, kad Projekte suformavus žemės sklypą pagal pateiktus Reikalavimų 5 punkto 2 papunkčio reikalavimą, dabar jis neatitinka minėto Įstatymo 9 straipsnio 2 dalies.

Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalis numato, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. To paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad individualiame administraciniame akte turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta akto apskundimo tvarka.

Aiškindamas minėto įstatymo straipsnio nuostatas, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad individualiame administraciniame akte motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Akte turėtų būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą (žr., pvz., 2009 m. kovo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-420/2009, 2009 m. balandžio 14 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A261-471/2009, 2011 m. lapkričio 14 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A62-3506/2011; 2014 m. gruodžio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A822-1440/2014, 2014 m. kovo 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-839/2014, 2015 m. spalio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1718-756/2015). Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (pvz., LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. A756-422/2009). Nurodytos nuostatos taip pat patvirtina, jog individualiam administraciniam aktui keliamas motyvuotumo reikalavimas. Administracinio sprendimo priėmimo faktinis pagrindas ir individuali argumentacija turi būti žinomi ne tik viešojo administravimo subjektui, priimančiam sprendimą, bet ir asmeniui, kurio atžvilgiu jis priimamas. Individualus administracinis aktas paprastai turi būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius šiuose santykiuose, būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas. Visiškai nesilaikant minėtų nuostatų ar tai darant tik iš dalies, pavyzdžiui, neįvardijant, kokiais teisės aktais remiantis ginčijamas administracinis aktas yra priimamas, paprastai kyla pagrįsta abejonė dėl tokio administracinio akto teisėtumo bei pagrįstumo, įgalinanti teismą, nagrinėjantį tokią bylą, skundžiamą viešojo administravimo subjekto individualų administracinį aktą panaikinti (žr., pvz., nutartis administracinėse bylose Nr. A556-1898/2008, Nr. A756-2036/2008). Pažymėtina, jog ne visais atvejais visi individualaus administracinio akto motyvai turi būti nurodyti pačiame akte, tačiau tokiu atveju akte turi būti pateikiama nuoroda į kitus dokumentus, kuriuose išdėstyti tokio individualaus administracinio akto priėmimo motyvai.

Ginčijamas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Žemėtvarkos skyriaus 2015 m. sausio 6 d. žemės valdos projekto patikrinimo aktas Nr. TPA-(8.14)-54 priimtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 9 straipsnio 2 dalimi ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymo Nr. 3D-452/D1-513 „Dėl Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių patvirtinimo" (toliau - Taisyklės) 39 punktu.

Teisėjų kolegija, patikrinusi ir įvertinusi byloje esančius duomenis, 2015 m. sausio 6 d. žemės valdos projekto patikrinimo akto Nr. TPA-(8.14)-54 turinį, atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos atsiliepimo argumentus (b. l. 44-47), 2015 m. vasario 24 d. sprendimo Nr.1SS-371-(8.5) „Dėl skundo nagrinėjimo“ motyvus (b.l. 16-22), pripažįsta, kad 2015 m. sausio 6 d. žemės valdos projekto patikrinimo aktas Nr. TPA-(8.14)-54 yra visiškai nemotyvuotas ir akte nenurodyti pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, kuriais viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą. Kaip jau minėta, ne visais atvejais visi individualaus administracinio akto motyvai turi būti nurodyti pačiame akte, tačiau tokiu atveju akte turi būti pateikiama nuoroda į kitus dokumentus, kuriuose išdėstyti tokio individualaus administracinio akto priėmimo motyvai. Tačiau šiuo nagrinėjamu atveju tokių nuorodų į kitus dokumentus byloje nenustatyta.

Ginčijamo patikrinimo akto turinys patvirtina, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Kėdainių skyriaus pateiktas patikrinimo apibendrinimas tik nurodė teisės aktus (pastebėtina, kad tiek atsakovo atsiliepime, tiek atsakovo sprendime dėl skundo minimi ir kiti teisės aktai, kurių reikalavimų neatitiko tikrinamas projektas), kurių reikalavimų neatitiko projekto sprendiniai, tačiau nenurodė pagrindinių faktų dėl kelio suformavimo, dėl sodybos (namų valdos) dydžio reikalavimų esant žemės sklype 0,3537 ha pievų ir 0,0450 ha krūmų, nevertino kaip šie faktai turi įtakos Reikalavimų reikalavimui (2 punktas) formuojamų žemės sklypų kraštines sutapdinti su gretimų įteisintų žemės sklypų ribomis, nenurodė jokių konkrečių sodybos (namų valdos) eksploatavimo reikalavimų, nenurodė argumentų ir įrodymų, kuriais viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą, taigi tai apsunkina pareiškėjo pareigą patikslinti projekto sprendinius pakartotinai.

Iš nustatytų aplinkybių matyti, jog atsakovas, priimdamas ginčijamą administracinį aktą (taip pat ir Nacionalinė žemės tarnyba 2015 m. vasario 24 d. sprendime), neištyrė visų aplinkybių, turinčių įtakos priimtam patikrinimo aktui ir šiomis aplinkybėmis neigiamo sprendimo negrindė, tik nurodė, jog būtina vadovautis Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 9 straipsnio 2 dalimi ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymo Nr. 3D-452/D1-513 „Dėl Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių patvirtinimo" (toliau - Taisyklės) 39 punktu, o atsiliepime į skundą nurodė, jog kad Projekte formuojamą 0,5702 ha ploto žemės sklypą, be sodybos statinių užimto ploto, kiemo, sodo, sudaro ir pievų (0,3537 ha) bei krūmų (0,0450 ha) žemės naudmenos, todėl nustatyta, kad suprojektuotas numatomas parduoti žemės sklypas neatitinka namų valdos eksploatavimo reikalavimų, kaip nurodyta Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemes sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos" (toliau- Žemės sklypų pardavimo taisyklės), 4 punkto nuostatose, t. y. parduodama tik ta namų valdos žemė, kurią užima statiniai, sodas, kiti sodybos želdiniai, kiemas ir sodyboje nuolat daržui naudojamas žemės sklypas, be to, parduodamas žemės sklypas paprastai turi būti sodybos teritorijoje ir atitikti namų valdos eksploatavimo reikalavimus.

Įvertinus skundžiamo administracinio akto neatitikimą Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimams tuo aspektu, kad sprendimas yra abstraktaus pobūdžio, nes kaip, jau minėta, administracinio akto priėmimo motyvai pagal įstatymą privalo būti nurodomi administraciniame akte ar jo sudedamosiose dalyse, o ginčijamo sprendimo priėmimo motyvų nurodymas atsiliepime į skundą ar teismo proceso metu neturi būti vertinamas ir nedaro įtakos nemotyvuoto ginčijamo sprendimo pripažinimui neteisėtu.

Apibendrinus nurodytus argumentus, spręstina, kad atsakovas, priimdamas ginčijamą administracinį aktą, turėjo užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei patikrinimo išvados, kuri buvo neigiama, pagrįstumą, kad atsižvelgiant į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Žemėtvarkos skyriaus išvadą galima būtų pakartotinai tikslinti projekto sprendinius. Todėl Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 89 straipsnio 1 dalies 3 punkto taikymo prasme tai yra pagrindas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Žemėtvarkos skyriaus 2015 m. sausio 6 d. žemės valdos projekto patikrinimo aktą Nr. TPA-(8.14)-54 panaikinti, nustačius, kad administracinis sprendimas yra su nepakankamais motyvais Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio prasme, todėl teismui yra apsunkintos galimybės patikrinti tokio sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. kovo 5 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A552-422/2014 teisėjų kolegija išaiškino, jog teisingumas yra vienas pagrindinių teisės, kaip socialinio gyvenimo reguliavimo priemonės tikslų; jis yra viena svarbiausių moralinių vertybių ir teisinės valstybės pagrindas (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2003 m. kovo 4 d. nutarimas). Aiškindamas Konstitucijos 109 straipsnio 1 dalies turinį Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad vykdyti teisingumą – teisminės valdžios paskirtis ir konstitucinė kompetencija (Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d., 2006 m. lapkričio 27 d., 2012 m. gruodžio 6 d. nutarimai). Teisingumo vykdymas – teismų funkcija, lemianti šios valdžios vietą valstybės valdžios institucijų sistemoje ir teisėjų statusą; jokia kita valstybės institucija ar pareigūnas negali vykdyti šios funkcijos (Konstitucinio Teismo 1999 m. gruodžio 21 d., 2004 m. gegužės 13 d., 2011 m. balandžio 7 d. nutarimai). Teismai, vykdydami teisingumą, privalo užtikrinti Konstitucijoje, įstatymuose ir kituose teisės aktuose išreikštos teisės įgyvendinimą, garantuoti teisės viršenybę, apsaugoti žmogaus teises ir laisves (Konstitucinio Teismo 1999 m. gruodžio 21 d., 2007 m. spalio 24 d., 2009 m. balandžio 10 d., 2012 m. gruodžio 6 d. nutarimai). Konstitucijoje įtvirtintas teisingumo principas, taip pat nuostata, kad teisingumą vykdo teismai, reiškia, jog konstitucinė vertybė yra ne pats sprendimo priėmimas teisme, bet būtent teismo teisingo sprendimo priėmimas; konstitucinė teisingumo samprata suponuoja ne formalų, nominalų teismo vykdomą teisingumą, ne išorinę teismo vykdomo teisingumo regimybę, bet, svarbiausia, tokius teismo sprendimus (kitus baigiamuosius teismo aktus), kurie savo turiniu nėra neteisingi; vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija (Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d., 2012 m. rugsėjo 25 d., 2012 m. gruodžio 19 d. nutarimai). Apibendrinant išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija minėtoje 2014 m. kovo 5 d. nutartyje konstatavo, kad būtent teismas vykdo teisingumą ir jis turi diskreciją elgtis kitaip, nei tiesiogiai numatyta teisės aktuose ar panaikinti formaliai teisėtą individualų administracinį aktą, jei to reikalauja bendrieji teisės principai, tarp jų ir teisingumo bei proporcingumo principai. Pareiškėjas skundu taip pat prašė įpareigoti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kėdainių skyrių priimti sprendimą patvirtinti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo rengimo prie N. R., A. R. ir P. A. nuosavybės teise valdomų pastatų (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , (duomenys neskelbtini) , (duomenys neskelbtini) ), esančių (duomenys neskelbtini) , ir įpareigoti Nacionalinės žemės tarnybos Žemės tvarkymo departamento žemėtvarkos skyrių priimti teigiamą išvadą dėl žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo prie N. R., A. R. ir P. A. nuosavybės teise valdomų pastatų (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , (duomenys neskelbtini) , (duomenys neskelbtini) ), esančių (duomenys neskelbtini) (b. l. 5-8, 90). Šie skundo reikalavimai yra išvestiniai iš pirmojo reikalavimo. Nagrinėjamu atveju tenkinti pareiškėjo antrojo ir trečiojo skundo reikalavimo neįvertinus sprendimo atitikties teisės aktų reikalavimams nėra jokio juridinio pagrindo, ir tik konstatavus padarytą subjektinės teisės ar teisėtų interesų pažeidimą atsakovas gali būti įpareigotas atlikti konkrečius veiksmus (priimti konkretų sprendimą)(ABTĮ 57 str.1 d.).

Esant minėtoms aplinkybėms ir įrodymams bei dėl išdėstytų argumentų pareiškėjo skundas tenkintinas dalinai- Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Žemėtvarkos skyriaus 2015 m. sausio 6 d. patikrinimo aktas Nr. TPA-(8.14)-54 pripažintinas neteisėtu ir nepagrįstu, todėl naikintinas bei atsakovas įpareigotinas iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2014 m. gruodžio 4 d. prašymą patikrinti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą ir priimti dėl jo sprendimą, atitinkantį Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus, o kita skundo dalis netenkintina kaip nepagrįsta (ABTĮ 57 str.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nusprendžia:

Pareiškėjo A. R. skundą tenkinti dalinai.

Panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Žemėtvarkos skyriaus 2015 m. sausio 6 d. žemės valdos projekto patikrinimo aktą Nr. TPA-(8.14)-54.

Įpareigoti atsakovą Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iš naujo išnagrinėti pareiškėjo A. R. 2014 m. gruodžio 4 d. prašymą dėl žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto patikrinimo ir priimti dėl jo sprendimą, atitinkantį Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus.

Kitoje dalyje skundą atmesti.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui arba per Kauno apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Rimantas GiedraitisDaina KukalienėJanina Vitunskienė