- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-09-18
- Bylos Nr.
- T-972-893/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-61-1-00965-2010-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Dainius Grizickas
- Kategorijos
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Dainius Grizickas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2018 m. rugpjūčio 27 d. nutarimo (toliau – Nutarimas) dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo A. P., gim. (duomenys neskelbtini), patvirtinimo klausimą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. P. Kauno apygardos teismo 2012 m. lapkričio 30 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 253 straipsnio 1 dalį, 135 straipsnio 2 dalies 7 ir 8 punktus ir vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, jam paskirta subendrinta 8 metų laisvės atėmimo bausmė, bausmę atliekant pataisos namuose. Bausmės vykdymo pradžia 2012 m. sausio 18 d., bausmės vykdymo pabaiga 2020 m. sausio 18 d., ½ paskirtos laisvės atėmimo bausmės atliko 2016 m. sausio 18 d., neatliktos bausmės dalis 2018 m. rugpjūčio 23 d. – 1 metai 4 mėnesiai 26 dienos.
Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2018 m. rugpjūčio 27 d. nutarta taikyti nuteistajam A. P. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Nutarime nurodyta, kad A. P. vykdo Individualiame nuteistojo socialinės reabilitacijos plane numatytas sąlygas: konsultavosi su įstaigos Psichologinės tarnybos darbuotojais, tęsia lankymą ,,Įžanginės grupės“ užsiėmimuose, organizavo teniso, nardų turnyrus.
Komisija Nutarime konstatavo, kad atsižvelgus į vidutinę nusikalstamo elgesio riziką, individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymą, motyvaciją keisti gyvenimo būdą darytina išvada, jog A. P. lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos šiuo metu užtikrintų bausmės tikslų realizavimo bei teisingumo principo įgyvendinimą, aukščiau išdėstytos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad A. P. laikysis įstatymų ir nenusikals.
Komisijos nutarimas taikyti nuteistajam A. P. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos netvirtintinas.
Motyvuojamoji dalis
Lietuvos Respublikos BVK straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigoje atliekantys asmenys, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir pateikė Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos, ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos. Tuo pačiu pažymėtina, jog lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei įvertinus visas aplinkybes (padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir sunkumą, nuteistojo elgesį laisvės atėmimo metu, galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryšius, asmenybę charakterizuojančius duomenis ir kt.) galima pagrįstai manyti, jog nuteistasis pakankamai pakeitė savo elgesį, toliau jį galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų bei teisingumo principo įgyvendinimą.
Iš teismui pateiktoje medžiagoje užfiksuotų duomenų matyti, jog A. P. bausmę atlieka paprastoje grupėje, laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu vykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, dalyvavo ,,Naujai atvykusių į pataisos įstaigą nuteistųjų adaptacijos“, ,,Lygtinai paleidžiamų asmenų teisinio socialinio švietimo“, ,,Agresijos ir autoagresijos valdymas“ programose.
Minėtos aplinkybės neabejotinai teigiamai charakterizuoja nuteistąjį. Tuo pačiu pabrėžtina, kad Lietuvos Respublikos BVK 111 straipsnyje yra nustatyta, jog nuteistųjų darbas, socialinė reabilitacija, bendrasis lavinimas bei profesinis mokymas yra nuteistųjų pataisos priemonės, kuriomis siekiama padėti nuteistiesiems tapti įstatymus, žmogiškąsias vertybes ir visuomenės saugumą gerbiančiais žmonėmis, išmokyti nuteistuosius gyvenimo tikslų siekti teisėtais būdais ir priemonėmis, sudaryti sąlygas po bausmės atlikimo integruotis į visuomenę. Taigi vien faktai, kad A. P. dalyvauja įvairiose programose, palaiko glaudžius socialinius santykius nėra pakankamas pagrindas taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, nes bausmę atlikti tinkamai yra kiekvieno nuteistojo pareiga, taip turi elgtis kiekvienas bausmę atliekantis asmuo, kuris siekia tinkamai integruotis į visuomenę.
Iš teismui pateiktoje medžiagoje užfiksuotų duomenų matyti, jog nuteistasis anksčiau teistas penkis kartus, jo atžvilgiu du kartus buvo taikyta amnestija, 2 kartus atliko laisvės atėmimo bausmę. Šiuo metu nuteistasis atlieka subendrintą laisvės atėmimo bausmę už 2 tyčinių nusikaltimų (vieno sunkaus ir vieno apysunkio nusikaltimų), padarymą, kurio metu sunkiai sutrikdyta sveikata nukentėjusiam, nusikaltimas padarytas kitų žmonių gyvybei pavojingu būdu, iš chuliganiškų paskatų, kaltės dėl padarytų nusikaltimų nepripažino.
Akivaizdu, jog nuteistojo teistumų skaičius rodo pakankamai didelį A. P. pavojingumą, nesugebėjimą savo interesus tenkinti visuomenėje priimtinais būdais, taip pat nesugebėjimą keisti savo elgesio. Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad, kaip matyti iš nuteistojo asmens byloje esančių duomenų, jo pakartotinio nusikalstamumo rizika yra vidutinė.
Be to, iš bylos medžiagoje užfiksuotų duomenų matyti, kad socialinio tyrimo išvadoje, apibūdinant nuteistojo emocinę gerovę, nurodyta, kad sunkumai atpažinti kylančias problemas, riboti problemų sprendimo būdai, prastas neigiamų pasekmių įvertinimas daro įtaką nuteistojo nusikalstamam elgesiui, sukelia galimos rimtos žalos riziką.
Atkreiptinas dėmesys, jog nuteistajam palankus komisijos sprendimas buvo priimtas, nesant vieningo sutarimo tarp komisijos narių, dviem komisijos nariams pateikus atskirąją nuomonę. Pastebėtina, kad teismų praktikoje komisijos narių balsų pasiskirstymas yra vertinamas, o komisijos narių vieningumas siūlant ar atsisakant taikyti lygtinį paleidimą paprastai nekelia abejonių.
Taigi akivaizdu, jog aptarti faktai neigiamai apibūdina A. P. bei leidžia daryti išvadą, jog jis nesugeba laikytis visuomenėje nustatytos tvarkos, jis nedaro tinkamų išvadų, stokoja kritiško savo poelgių vertinimo, o tai nulemia ir nesugebėjimą efektyviai keistis pozityvia linkme bei leidžia daryti išvadą, kad nuteistasis dar negali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės. Taigi šiuo atveju konstatuotina, jog nėra pakankamo pagrindo manyti, kad A. P., būdamas laisvėje, laikysis įstatymų ir nenusikals ir jam gali bei turi būti taikomas lygtinis paleidimas.
Apibendrinant visa, kas buvo aptarta, yra akivaizdu, jog teismui pateiktoje medžiagoje yra užfiksuoti tiek teigiamai, tiek neigiamai nuteistąjį apibūdinantys duomenys. Tuo pačiu konstatuotina, jog A. P. savo elgesį keičia teigiama linkme. Vis tik šiuo metu nėra pakankamo pagrindo tvirtinti, kad A. P. pakankamai pakeitė savo elgesį, kad toliau jį galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir kad jo lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos neprieštaraus teisingumo principui bei bausmės paskirčiai.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsniu,
nutaria:
Atsisakyti patvirtinti Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2018 m. rugpjūčio 27 d. nutarimą Nr. 59-152 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam A. P..
Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.