Vilniaus regiono apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėja Jolanta Bagdonienė, supaprastinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje,

S. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, gyvenamąją vietą deklaruojanti ir faktiškai gyvenanti (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, ištekėjusi, nedirbanti, Užimtumo tarnyboje neregistruota, teista:

1) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 19 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnio 1 dalį - 48 MGL (2400 eurų) dydžio bauda;

2) Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2020 m. rugpjūčio 4 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį – 1 metų laisvės apribojimo bausme, paskiriant įpareigojimus ir draudimus, vadovaujantis BK 72² straipsniu, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – visą bausmės vykdymo laikotarpį dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose;

3) Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2022 m. rugpjūčio 18 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį bei jai skirta galutinė 1 metų 2 mėnesių laisvės apribojimo bausmė su įpareigojimais. 2023-12-04 išregistruota iš probuojamųjų asmens duomenų registro Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyriaus,

kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

S. J., 2023 m. birželio 20 d. apie 23.00 val., būdama apsvaigusi nuo alkoholio (2023-06-21 00.44 val. nustatytas 3,45 promilių girtumas), namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), panaudojo fizinį smurtą močiutės M. J., gimusios (duomenys neskelbtini), atžvilgiu, tai yra tyčia rankomis sugriebusi jai už kaklo, ją smaugė, po ko dešine ranka sudavė jai tris smūgius į kairę veido pusę bei įkando į dešinės kojos pirštus, taip ne mažiau kaip 2 trauminiais poveikiais padarė nukentėjusiajai M. J. kairio skruosto ir kairio paakio sričių sumušimus, nedideles žaizdas dešinės kojos 3 ir 4 pirštuose, tai yra sužalojimus, vertinamus nežymiu sveikatos sutrikdymu ir tokiais savo veiksmais sukėlė M. J. fizinį skausmą,

tai yra padarė nusikaltimą, numatytą LR Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje.

Ikiteisminio tyrimo metu 2023 m. gruodžio 18 d. apklausta S. J. parodė, kad gyveno kartu su mama D. J. ir močiute M. J. (duomenys neskelbtini). Namas, kuriame gyveno, priklauso jos mamai. Su jai įteiktu pranešimu apie įtarimą susipažino, jį suprato, su juo sutinka, savo kaltę pripažįsta visiškai, dėl įvykusio labai gailisi. Sutinka su tuo, kas parašyta pranešime apie įtarimą. Pripažįsta, kad 2023-06-20 galimai apie 23.00 val., kelintą tiksliai neprisimena, namuose, adresu (duomenys neskelbtini), iš pradžių tarp jos ir močiutės M. J. kilo žodinis konfliktas dėl kažkokių buitinių priežasčių, dėl ko tiksliai neprisimena. Konflikto metu močiutės kambaryje ji sugriebė močiutei rankomis už kaklo ir suspaudė. Tai padarė, nes norėjo, kad ji patylėtų, nustotų kalbėti nesąmones. Jos pasmaugti nenorėjo ir nesiruošė to daryti. Tuo metu močiutė gulėjo lovoje. Stipriai kaklo nespaudė, ilgai rankų ant kaklo nelaikė, nes ji kažkaip greit išsisuko. Tai truko kelias sekundes. Mano, kad močiutei tuo metu, kai laikė už kaklo, galėjo skaudėti. Močiutė toliau kalbėjo visokias nesąmones, oro jai netrūko. Konflikto metu sudavė močiutei keletą kartų ranka, galimai tris kartus per veidą. Sudavė dešiniu delnu, kumščiu nemušė. Šiais savo veiksmais galėjo sukelti jai fizinį skausmą. Tada mama pradėjo ją atitraukinėti nuo močiutės. Močiutė pradėjo spardytis, todėl ji įkando močiutei į kojos pirštus. Į kuriuos pirštus įkando, neprisimena, gali būti, kad dešinės kojos pirštus. Po to mama išėjo, pasakė, kad iškvies policiją. Ji taip pat išėjo iš namų ir pakeliui pati iškvietė policiją. Sakė, kad atseit mama ją sumušė, nors to nebuvo. Tai padarė iš pykčio, dėl to, kad mama pasakė, jog kvies ant jos policiją, todėl ir paskambino pirma. Po to nusipirko dar alkoholio ir nuėjo pas J. S.. Ten gėrė dar alkoholį kartu su J. Kartu išgėrė pusę butelio brendžio. 2023-06-20 konflikto su močiute metu buvo neblaivi. Prieš konfliktą gėrė alų, kiek buvo išgėrusi, neprisimena. Dėl to, kad mušė močiutę, gailisi. Pažada, kad tai daugiau nepasikartos. Kaimynės konflikto nematė, jų konflikto metu namuose nebuvo. Tik jau jai išeinant iš namų, prie jų buto durų atėjo dvi kaimynės. Kad mama joms ką pasakotų, ji negirdėjo, tik girdėjo, jog sakė, kad kvies policiją. Daugiau nieko papildyti negali (el. b. t. 2, b. l. 74-75).

Be visiško prisipažinimo, kaltinamosios kaltė grindžiama šiais įrodymais ir duomenimis:

- nukentėjusiosios M. J. parodymais, kad 2023-06-20 apie 23.00 val. (duomenys neskelbtini), jos neblaivi anūkė S. J., gim. (duomenys neskelbtini), jai pradėjo priekaištauti dėl to, kad ji šlapinasi į kibirą, nes yra sena ir jai sunku vaikščioti į tualetą. Priekaištavo jai dėl to, kad ji šlapinasi savo kambaryje ir dėl to smirda namuose. Sakė, kad ji dėl jos negali atgauti savo vaiko. Anūkė buvo agresyviai nusiteikusi prieš ją, vartojo necenzūrinius žodžius. Pastaroji abejomis rankomis paėmė jai už kaklo ir ją smaugė. Po kurio laiko paleidusi, 3 kartus dešine ranka sudavė jai į kairę veido sritį ir įkando į kairės kojos pirštą. Tokiais veiksmais anūkė jai sukėlė fizinį skausmą. Su anūke gyvena bute, kuriame taip pat gyvena ir jos dukra D. J., jos veda bendrą ūkį. Jos dukra matė, kaip anūkė prieš ją smurtavo. Anksčiau šeimoje buvo smurto atvejų, taip pat buvo pradėti ir ikiteisminiai tyrimai. Civilinį ieškinį pageidauja teikti tyrimo eigoje (el. b. t. 1, b. l. 3-10);

- liudytojos D. J. parodymais, kad 2023-06-20 apie 23.00 val. (duomenys neskelbtini), jos neblaivi dukra S. J. priekaištavo jos mamai M. J. dėl to, kad pastaroji savo kambaryje šlapinasi į kibirą. Ji motinai nuneša kibirą į kambarį dėl to, kad ji sunkiai vaikšto. Dukra buvo agresyviai nusiteikusi prieš jos mamą. Dukra abejomis rankomis ją smaugė, po to paleidusi kaklą, 3 kartus sudavė jai į veido sritį. Ji bandė dukrą atitraukti nuo mamos. Patraukus dukrą nuo mamos, pastaroji mamai įkando į kairės kojos pirštą. Įvykio metu dukra joms grasino, jų atžvilgiu vartojo necenzūrinius žodžius. Žodžiu grasino, kad jas papjaus, tačiau peilio ji nematė. Išsigandusi ji su mama užsirakino kambaryje ir šaukėsi kaimynų pagalbos. Kaimynams atėjus, dukros jau namuose nebuvo. Papildomos apklausos ikiteisminio tyrimo metu liudytoja D. J. parodė, kad S. J. yra jos dukra, todėl dėl 2023-06-20 įvykio prieš dukrą duoti parodymus atsisako, tik gali papasakoti, kad vakare, kelintą, neprisimena, namuose jos mama M. su dukra S. J. sukonfliktavo dėl to, kad mama šlapinasi savo kambaryje į kibirą, dėl to namuose blogas kvapas. Dėl to ir įvyko konfliktas. S., nuėjusi į mamos kambarį, konfliktavo. Būdama virtuvėje, išgirdo, kaip S. pasakė, kad koja jai dantis išmuš. Nuėjusi į mamos kambarį pamatė S. gulinčią ant mamos. Tuomet ji S. atitraukė nuo mamos. Matė, kaip S. sučiupo mamos dešinę pėdą ir įsikišo ją į burną. Tuomet ji įkišo į dukros burną savo pirštus bei ją pražiodė ir ištraukė mamos pėdą. Matė, kad mamai iš kojos piršto bėga kraujas. 2023-06-20 po įvykusio incidento buvo iškviesta greitoji medicinos pagalba. Medikai mamą apžiūrėjo. Medikai mamai sutvarstė dešinės kojos du pirštus. Į ligoninę mamos nevežė. Ant mamos kairio žandikaulio ir netoli kairės akies, po akimi, atsirado kraujosruvos (iš viso dvi). Pirminiuose parodymuose sakė, kad S. mamą smaugė, nes būdama virtuvėje girdėjo, kaip mama sakė, kad ji ją pasmaugs, kad muša. Nuėjusi į mamos kambarį, ji pamatė, kad S. guli ant mamos bei ranką laiko ant apatinio mamos žandikaulio. Ji nematė, kad S. mamą smaugtų ar jai suduotų smūgius. S. nuo mamos ji atitraukė. Pirminius parodymus davė iš mamos žodžių, nes taip sakė mama policijos pareigūnams ir ant jos veido buvo mėlynės. Mėlynė ant veido galėjo atsirasti dėl to, kad S. laikė mamai už veido. Mėlynė galėjo atsirasti ir dėl to, kad mama vartoja kraują skystinančius vaistus ir nuo menkiausio prisilietimo bet kurioje mamos kūno vietoje atsiranda mėlynės. Taip pat ant mamos dešinės pėdos buvo patinimas, kuris paskui pavirto į mėlynę šviesiai mėlynos spalvos. Šis patinimas galėjo atsirasti, nes mamos organizme kaupiasi skysčiai. Į teismo med. ekspertus nesikreipė, nes nusprendė, kad nėra reikalo. Mama dabar teigia, kad minėto įvykio neprisimena, kad ji nieko nerašė ant S.. Ji pati dukrai jokių pretenzijų neturi, ant jos pareiškimo nerašė ir nerašys. Ji 2023-06-20 įvykio metu sužalota nebuvo, fizinis skausmas jai sukeltas nebuvo, peiliu dukra nei jos, nei jos mamos nepuolė (el. b. t. 1, b. l. 1-2, 189-190);

- liudytojo J. S. (S.) parodymais, kad 2023 m. birželio mėnesį, datos neprisimena, galimai 20 dieną, S. vėlai vakare atėjo pas jį į namus. S. buvo labai girta. Pastaroji sakė, kad namuose vakare susiginčijo su močiute M. ir mama D. Dėl ko susiginčijo, nesakė. S. jam aiškino, kad ji nekenčia močiutės, nes pastaroji gamtinius reikalus atliekama tame kambaryje, kuriame ir miega, o po to namuose būna blogas kvapas. Sakė, kad geriau būtų, jei močiutę paguldytų į ligoninę. S. prašė, kad jis leistų jai pabūti pas jį, leistų pernakvoti. S. minėjo, kad konflikto metu ji namuose įkando močiutei į kojos pirštus, kad ant močiutės pirštų liko jos dantų žymės, bet pirštų ji nenukando. Ar tą vakarą S. dar kaip nors smurtavo prieš močiutę, jis nežino, daugiau ji nieko nepasakojo. Jis pats minėto konflikto nematė, kas tiksliai įvyko tarp S. ir jos šeimos narių, nežino, nes visą laiką buvo savo namuose. Tą patį vakarą pas jį į namus atvažiavo policija. Pareigūnai S. uždėjo antrankius ir ją išsivežė. Kas policiją iškvietė, jis nežino, turbūt S. mama. Jis negirdėjo, kad S. kviestų policiją. S. po minėto įvykio gyveno pas jį, nes jai uždrausta grįžti namo dėl to, kad ji įkando močiutei. Prieš kelias dienas jie su S. susipyko, nes pastaroji dažnai vartoja alkoholį, o būdama apsvaigusi ji jo neklauso, todėl jos pas save į namus neįleidžia. Daugiau nieko papildyti negali (el. b. t. 2, b. l. 15-18);

- 2023 m. birželio 27 d. iš Vilniaus rajono centrinės poliklinikos Greitosios medicinos pagalbos stoties gauta Greitosios medicinos pagalbos 2023-06-20 kvietimo kortelės, kurios ID2308156112, kopija, kurioje nurodyta, kad M. J. sąmoninga, orientuota. Prieš 30 min. ją sumušė anūkė. Stebimi kairio skruosto ir k. paakio sumušimai. Dešinės kojos 3/4 pirštų virš nago žaizdelės, teigia, kad įkando. Taip pat atžymi skausmą juosmens srityje, judant. Čiuopiant neskausminga, mėlynių nepastebėta. Preliminari diagnozė: žaizdos, apimančios kitus kūno sričių derinius (el. b. t. 1, b. l. 164-165);

- 2023 m. rugsėjo 22 d. gautoje Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. G 2755/2023(01) nurodyta, kad M. J. nustatytos nedidelės žaizdos dešinės kojos 3 ir 4 pirštuose, konstatuoti kairio skruosto ir kairio paakio sričių sumušimai, nenurodant jų pobūdžio, pagal visus pateiktus duomenis. Sužalojimai padaryti kietu buku, ribotą paviršių ir/ar briauną turinčiu daiktu, prieš kreipiantis medicinos pagalbos. Sužalojimai atitinka nežymaus masto sveikatos sutrikdymą. Sužalojimai padaryti ne mažiau kaip dviem trauminiais poveikiais. Neatmetama, kad sužalojimai veide galėjo būti padaryti smūginiu kieto buko daikto poveikiu (el. b. t. 2, b. l. 50-51);

- 2023 m. birželio 29 d. asmens apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota bei aprašyta M. J. kūno apžiūra. Apžiūrėjus M. J. kūną, ant jos veido, o būtent kairio žandikaulio matoma nešviežia, maždaug 2 cm x 0,5 cm dydžio kraujosruva (raudonai mėlyna). Ant dešinės kojos 3-io ir 4-o piršto, prie nagų matomos užsitraukusios žaizdelės su šašais. Ant trečio piršto matoma žaizdelė yra maždaug 0,8 cm x 0,7 cm dydžio, o ant ketvirto yra 0,4 x 0,5 cm dydžio žaizda. Ant dešinės kojos pėdos viršutinės dalies matoma pusės pėdos dydžio (kuri yra arčiau pirštų) melsva kraujosruva, maždaug 6 cm x 4 cm dydžio. Ant veido, kaklo, nugaros ir juosmens daugiau jokių sužalojimų vizualiai nesimato (el. b. t.1, b. l. 179-181);

- 2023 m. spalio 20 d. kitų objektų apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota vaizdo įrašo „PSS-20230620-233810UTC+0300 (1)“, kurio trukmė 05.29 min., apžiūra. Vaizdo įraše užfiksuota, kaip pareigūnai atvyko į įvykio vietą. Pareigūnus pasitiko D. J., kuri paaiškino, kad juos išsikvietė dukra S. J., kuri pabėgo. D. J. paaiškina, kad dukra S. J. sumušė močiutę. Močiutė nurodė, kad ją sumušė anūkė S. J.. Pasakė, kad jai reikalingi medikai. Užfiksuota, kaip pareigūnas iškvietė greitąją medicinos pagalbą močiutei. Užfiksuota, kaip D. J. nurodo, kad S. J. smaugė ir mušė močiutę. Pareigūnai, kviesdami medikus, nurodo, kad ant močiutės veido yra mėlynės ir kažkas yra su pirštu. Vaizdo įraše matomas močiutės veidas ir kaklas, matomos tamsios spalvos dėmės. D. J. nurodo, kad S. J. puolė ją su virtuviniu peiliu. Pareigūnai su D. J. nueina į virtuvę, kur ji parodo virtuvinį peilį. D. J. nurodo, kad ji pareiškimo nerašys, nes nėra dėl ko. Močiutė paaiškino, kad rašys pareiškimą dėl anūkės, nes tai jau ne pirmas kartas. Daugiau reikšmingos informacijos ikiteisminiam tyrimui neužfiksuota (el. b. t. 2, b. l. 52-53);

- 2023 m. liepos 20 d. kitų objektų apžiūros protokolu, kuriame aprašytas skambutis, kurio ID92199398789, į Bendrąjį pagalbos centrą. Skambučio data- 2023-06-20, pradžia- 23:09 val., trukmė- 00:54 min. Į BPC paskambino S. J., kuri nurodė, kad ją namuose peiliu užpuolė mama. Pastaroji nurodė adresą. Paaiškino, kad medikų nereikia (el. b. t. 2, b. l. 19-21);

- 2023 m. birželio 21 d. 00.44 val. alkoholio matuoklio „Alcotest 6810“ Nr. ARFM 0442, kurio patikros sertifikatas Nr. 1886839 galioja iki 2023-07-09, kvito duomenimis, kuriuose nurodyta, kad buvo atliktas S. J. asmens blaivumo testas, kuris parodė, kad S. J. patikros rezultatas- 3,45 promilių (el. b. t. 1, b. l. 56-57).

Motyvuojamoji dalis

Dėl veikos kvalifikavimo

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas, sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. BK 140 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta baudžiamoji atsakomybė tam, kas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui. Pagal BK 248 straipsnio 1 dalį artimieji giminaičiai yra tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys, seneliai ir vaikaičiai Pagal BK 141 straipsnio 2 dalį nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai arba partneriai, taip pat nusikalstamą veiką padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikalstamą veiką padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio arba partnerio tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai arba partneriai.

Įvertinus aukščiau išdėstytus duomenis, kurie pripažintini įrodymais, kaip tai įtvirtinta Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje, ir jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuotina, kad S. J. kaltinime nurodytomis aplinkybėmis smurtavo prieš šeimos narį – močiutę M. J., prieš kurį panaudojo fizinį smurtą, tai yra tyčia rankomis sugriebusi jai už kaklo, ją smaugė, po ko dešine ranka sudavė jai tris smūgius į kairę veido pusę bei įkando į dešinės kojos pirštus, taip ne mažiau kaip 2 trauminiais poveikiais padarė nukentėjusiajai M. J. kairio skruosto ir kairio paakio sričių sumušimus, nedideles žaizdas dešinės kojos 3 ir 4 pirštuose, tai yra sužalojimus, vertinamus nežymiu sveikatos sutrikdymu ir tokiais savo veiksmais sukėlė M. J. fizinį skausmą. Šias išvadas teismas daro įvertinęs kaltinamosios, nukentėjusiosios, liudytojų parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, specialisto išvadą, procesinių veiksmų atlikimo protokoluose užfiksuotus duomenis, kitą rašytinę medžiagą. Aptarti duomenys sutampa tarpusavyje, vieni kitus papildo, jie pakankami S. J. objektyviai atliktiems veiksmams nustatyti ir jos kaltei pagrįsti. Kaltinamosios veiksmus pagal nustatytas aplinkybes teismas kvalifikuoja pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Prokurorė siūlo procesą baigti teismo baudžiamuoju įsakymu ir už nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, skirti kaltinamajai laisvės apribojimo bausmę su įpareigojimais bei draudimais. Prokurorės pareiškimas dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu pateiktas laikantis BPK 419 straipsnio reikalavimų.

Kaltinamajai paskelbus apie galimybę kreiptis į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, ji pareiškė, kad su prokurorės kreipimusi į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir siūloma bausmės rūšimi sutinka.

Dėl bausmės individualizavimo ir kitų klausimų

S. J. atsakomybę lengvina tai, kad ji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jos atsakomybę sunkinanti aplinkybė ta, kad veiką padarė būdama apsvaigusi nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Skirdamas bausmes, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, 61 straipsnyje, ir atsižvelgia į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kuri priskiriama nesunkiems nusikaltimams (BK 11 straipsnio 3 dalis), kaltės formą – tiesioginę tyčią, nukentėjusiajai sukeltas pasekmes, į kaltinamosios asmenybę: teista tris kartus, iš jų paskutinius du kartus už smurtą prieš savo šeimos narius, administracine tvarka nebausta, ištekėjusi, nedirbanti ir Užimtumo tarnyboje neregistruota. Išdėstytos aplinkybės, taip pat viena kaltinamosios atsakomybę lengvinanti, bei viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė bei jos sutikimas dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu sudaro pagrindą pripažinti, kad šioje byloje BK 41 straipsnio numatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajai sankcijoje už padarytą nusikalstamą veiką numatytą ir prokuroro pareiškime teismui siūlomą bausmę – laisvės apribojimą su įpareigojimais ir draudimais, nustatant maksimalią jo trukmę.

BK 64¹ straipsnyje įtvirtinta, kad tais atvejais, kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas bei baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skiriama bausmė tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Teismas, atsižvelgęs į šią įstatymo nuostatą, taip pat į nustatytas aplinkybes, daro išvadą, kad kaltinamajam skirtina bausmė turi būti mažinama vienu trečdaliu.

Į paskirtą bausmę įskaitytinas laikino sulaikymo laikas, kai S. J. buvo laikinai sulaikyta nuo 2023 m. birželio 20 d. 23.20 val. iki 2023 m. birželio 22 d., 13.10 val. (2 paros), vadovaujantis BK 65 straipsniu, BK 66 straipsniu, BPK 140 straipsnio 13 dalimi, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant 2 (dviem) laisvės apribojimo dienoms.

BK 48 straipsnio 6 dalyje be kita ko numatyta, kad teismas asmeniui, kuriam paskirta laisvės apribojimo bausmė, savo nuožiūra gali paskirti šio kodekso IX skyriuje numatytą vieną ar kelias baudžiamojo poveikio priemones. Bylą nagrinėjančio teismo vertinimu, tikslinga ir proporcinga priemonė, koreliuojanti su bausmės instituto paskirtimi, ir nepagrįstai neapsunkinanti kaltinamojo padėties, įtvirtinta BK 48 straipsnio 5 dalies 1, 3, 4 punktuose, 48 straipsnio 6 dalimi, todėl tikslinga kaltinamąją įpareigoti – be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; uždrausti – lankytis kavinėse, baruose ar kitose vietose, kur gali būti vartojami alkoholiniai gėrimai, taip pat turėti, naudotis, įgyti, saugoti pačiam ar perduoti kitiems asmenims alkoholinius gėrimus bei vartoti alkoholinius gėrimus.

BK 67 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punkte, 72² straipsnyje numatyta, kad asmenis, padariusius nusikalstamas veikas artimajam giminaičiui ar šeimos nariui, teismas įpareigoja dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose. Kadangi kaltinamoji padarė smurtines nusikalstamas veikas prieš savo šeimos narį – močiutę – jai skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus – panaikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendė:

S. J. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti 2 (dviejų) metų laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, per bausmės vykdymo laikotarpį įpareigojant: be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; uždrausti – lankytis kavinėse, baruose ar kitose vietose, kur gali būti vartojami alkoholiniai gėrimai, taip pat turėti, naudotis, įgyti, saugoti pačiai ar perduoti saugoti kitiems asmenims alkoholinius gėrimus bei vartoti alkoholinius gėrimus.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, S. J. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti jai 1 (vienerių) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, be intensyvios priežiūros, per bausmės vykdymo laikotarpį įpareigojant: be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; uždrausti – lankytis kavinėse, baruose ar kitose vietose, kur gali būti vartojami alkoholiniai gėrimai, taip pat turėti, naudotis, įgyti, saugoti pačiai ar perduoti saugoti kitiems asmenims alkoholinius gėrimus bei vartoti alkoholinius gėrimus.

Vadovaujantis BK 65 straipsniu, BK 66 straipsniu, BPK 140 straipsnio 13 dalimi, į paskirtą bausmę įskaityti laikino sulaikymo laiką, kai S. J. buvo laikinai sulaikyta nuo 2023 m. birželio 20 d. 23.20 val. iki 2023 m. birželio 22 d., 13.10 val. (2 paros), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant 2 (dviem) laisvės apribojimo dienoms.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalimi, 72² straipsniu, įpareigoti S. J. per bausmės laikotarpį dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus.

Išaiškinti S. J., kad nesutikdama su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo šio dokumento gavimo dienos paduoti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmams prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs jį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę (švelnesnę ar griežtesnę), negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudos, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra neskundžiamas.