- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-10-10
- Bylos Nr.
- II-393-890/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 4-06-3-01415-2019-6
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Eglė Žakevičiūtė
- Pažeidėjas
- E. L.
- Kategorijos
- 1.5.3Administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšies parinkimas, baudos dydžio ir asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmės nustatymas išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą (ANK 34 str.)
- 16.9.6Transporto priemonių vairavimas, kai tai daro neblaivūs arba apsvaigę nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuotojai (ANK 422 str.)
- 21.10.4Apylinkės teismo sprendimas byloje dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje (ANK 642 str.)
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo E. L., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos piliečio, gyvenančio (duomenys neskelbtini), vedusio, auginančio du mažamečius vaikus, dirbančio UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pavaduotoju, aukštojo išsilavinimo, skundą dėl 2019 m. rugpjūčio 18 d. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos nutarimo Nr. 30-ANR_N-10565-2019 dalyje panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
2019 m. rugpjūčio 18 d. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Kelių patrulių kuopos 2-ojo būrio vyriausiojo patrulis M. K. surašė administracinio nusižengimo protokolą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnio 5 dalį už tai, kad E. L., 2019 m. rugpjūčio 18 d., 8 val. 44 min., magistraliniame kelyje Vilnius-Kaunas-Klaipėda (k pusė), 304,00 km, vairavo transporto priemonę Toyota, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai nustatytas 0,72 promilių girtumas. Tuo E. L. pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 14 punktą (b. l. 13-14).
2019 m. rugpjūčio 18 d. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Kelių patrulių kuopos 1-ojo būrio specialistė F. R. surašė nutarimą Nr. 30-ANR_N-10565-2019, kuriuo E. L. pripažintas kaltu ir nubaustas pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį. Jam paskirta 800 Eur bauda ir specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 12 (dvylikai) mėnesių (b. l. 15-16).
2019 m. rugsėjo 6 d. teisme gautas Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato persiųstas administracine tvarka nubausto asmens E. L. skundas dėl 2019 m. rugpjūčio 18 d. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos nutarimo. Skundu E. L. prašo panaikinti nutarimo dalį dėl specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, o šios nutarimo dalies nepanaikinus, prašo teismo nutarimą pakeisti, paskiriant trumpesnį specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą. Pareiškėjas neginčija, jog vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus. Pareiškėjo teigimu, jis vairuodamas jautėsi visiškai blaivus. Alkoholį vartojo tik iš vakaro, nedidelį kiekį, manė, jog alkoholis jau yra išsisklaidęs, be to, jam buvo nustatytas tik 0,7 promilių neblaivumas. Pareiškėjo teigimu, svarstant nuobaudų skyrimo pagrįstumą, turi būti atsižvelgiama į jo asmenines savybes (baigė mokslus, dirba, augina du vaikus, sumokėjo paskirtą baudą), sutinka dalyvauti narkomanijos ir alkoholio prevencijos kursuose. Taip pat pareiškėjo teigimu, teismas turi atsižvelgti į tai, kad jis ankščiau nėra baustas administracine tvarka už analogišką administracinį nusižengimą, turi didelį vairavimo stažą, teisė vairuoti reikalinga pareiškėjui dėl jo darbo pobūdžio (vadovauja bendrovei, turi važinėti pas esamų ir būsimų klientų, atstovauti bendrovės interesus viešajame ir privačiame sektoriuje), taip pat, pareiškėjo teigimu, turi būti atsižvelgta į tai, kad padarytas administracinis nusižengimas nesukėlė realių padarinių. Prašo atsižvelgti į teismų praktiką nagrinėjant analogiškas bylas. Pareiškėjas prašo panaikinti skundžiamo nutarimo dalį dėl specialiosios teisės atėmimo arba sutrumpinti šios teisės atėmimo terminą, taikant ANK 34 straipsnio 5 dalį.
Atsiliepimas
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariatas pateikė atsiliepimą į pareiškėjo skundą, kuriuo prašo E. L. skundo reikalavimų netenkinti ir palikti galioti 2019 m. rugpjūčio 18 d. nutarimą nepakeistą. Nurodo, kad E. L. padarė grubų kelių eismo taisyklių pažeidimą, vairavo būdamas neblaivus, tuo sukeldamas pavojų eismo saugumui, grėsmę ne tik sau, bet ir aplinkiniams. Duomenų, kad policijos pareigūnai tikrindami jo blaivumą pažeidė teisės aktų reikalavimus, nėra. E. L. žinojo, kad už veiką, kurios padarymu pripažintas kaltu, yra taikomas specialiosios teisės atėmimas, todėl turėjo numatyti galimai kilsiančias pasekmes, tačiau jų nepaisė, o skunde nurodytos aplinkybės, nesudaro pagrindo keisti nutarimo ir neskirti administracinio poveikio priemonės ar sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo termino.
Teismo posėdžio metu E. L. palaikė skundo reikalavimus ir parodė, jog kaltę pripažįsta, baudą sumokėjo. Jo nuomone, teismas turi atsižvelgti į tai, kad jam nustatytas nedidelis neblaivumo laipsnis. Parodė, kad vartojo alkoholį iš vakaro, dėl to sąmoningai sėdo už vairo, manydamas, jog yra blaivus, neviršijo greičio, todėl nemano, jog sukėlė pavojų visuomenei. Turi didelį vairavimo stažą, administracinių nuobaudų daug neturi. Skundą pateikė, nes yra dviejų įmonių vadovas, šiame darbe svarbus vairuotojo pažymėjimas. Sutinka su didesne pinigine bauda ar kitos rūšies nuobauda, tik prašo sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą. Įmonėse yra vairuotojai, tačiau jų nepasamdysi vežti jį į užsienį, važiavimo kaštai padidėja.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Skundas netenkinamas.
ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad transporto priemonių vairavimas, kai tai daro neblaivūs (nustatytas lengvas neblaivumas (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) vairuotojai, užtraukia baudą vairuotojams nuo aštuonių šimtų iki vieno tūkstančio vieno šimto eurų. ANK 422 straipsnio 6 dalyje nurodoma, jog už ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių.
ANK 34 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas) kiekvieną savo sprendimą privalo motyvuoti.
Pažymėtina, kad teismų praktikoje nagrinėjant bylas dėl nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės sušvelninimo arba pernelyg švelnios nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės paskyrimo, yra ne kartą konstatuota, kad administracinė nuobauda ar administracinio poveikio priemonė, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 5 dalies straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės, naudai. Taip pat ne kartą yra pažymėta, jog darbo pobūdis ar šeiminiai interesai nėra išimtinės aplinkybės ir jos nesuteikia jokio esminio prioriteto svarstant administracinės atsakomybės švelninimą. Ši taisyklė, atsižvelgiant į vairavimo esant neblaiviam pavojingumą, taikytina ir tais atvejais, kai pažeidimą padariusio asmens pareigos yra tiesiogiai susijusios su transporto priemonės vairavimu, o darbinės pajamos yra pažeidimą padariusio asmens pagrindinis pragyvenimo šaltinis.
E. L. skunde prašo, sprendžiant klausimą dėl ANK 34 straipsnio 5 dalies taikymo, vadovautis anksčiau apygardų bei apylinkių teismų suformuotais precedentais. Pabrėžtina, kad teismų sukurtais precedentais reikia remtis itin apdairiai. Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad teismų precedentų, kaip teisės šaltinių, negalima suabsoliutinti. Precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į faktines aplinkybes bylose, kuriose buvo sukurtas precedentas ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kuriose buvo sukurtas precedentas. Taip pat būtina atsižvelgti ir į kitas reikšmingas aplinkybes: į precedento sukūrimo laiką; į tai, ar precedentas atspindi jau susiformavusią teismų praktiką, ar yra pavienis atvejis; į precedento argumentacijos įtikinamumą; į įvykusius priėmus atitinkamą precedento reikšmę turintį teismo sprendimą reikšmingus socialinius, ekonominius ir kitus pokyčius ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-194/2008). Išanalizavus skunde nurodytų bylų, kuriose asmenys yra bausti pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį, sprendimų turinį, matyti, kad, lyginant su šia nagrinėjama administracinio nusižengimo byla, skiriasi asmenims nustatytas neblaivumo laipsnis, paties pažeidėjo asmenybę charakterizuojantys duomenys ir kitos svarbios aplinkybės, todėl jais vadovautis, teismo nuomone, kaip precedentais nėra jokio pagrindo.
E. L. padarė šiurkštų Kelių eismo taisyklių pažeidimą – žinodamas, jog kitą dieną turės vairuoti transporto priemonę, išvakarėse, visgi vartojo alkoholinius gėrimus ir būdamas neblaivus vairavo transporto priemonę, tokiu elgesiu sukeldamas akivaizdžią grėsmę kitiems eismo dalyviams ir tik atsitiktinumo dėka išvengęs rimtesnių savo neatsakingo ir lengvabūdiško elgesio pasekmių. Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjas anksčiau baustas už kitus, tarp jų ir kelių eismo taisyklių pažeidimus (greičio viršijimas, naudojimasis mobiliojo ryšio priemonėmis vairuojant, transporto priemonės palikimas nesilaikant kelio eismo ženklo), kas vėlgi rodo jo pakankamai atsainų požiūrį į teisės aktais nustatytas elgesio taisykles. Tai, kad E. L. prisipažino ir gailisi dėl padaryto pažeidimo, dirba, augina du mažamečius vaikus, turi aukštąjį išsilavinimą, užima vadovaujančias pareigas, laikytina tik jo atsakomybę švelninančiomis ar jį teigiamai charakterizuojančiomis aplinkybėmis, kurios reikšmingos parenkant administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę sankcijos už padarytą pažeidimą ribose, tačiau jų nepakanka, jog būtų galima taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas dėl švelnesnės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės skyrimo. Beje, Institucija 2019 m. rugpjūčio 18 d. nutarimu E. L. paskyrė administracinio nusižengimo sankcijoje numatytą minimalią baudą ir minimalų teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad kiekvienas eismo dalyvis privalo įvertinti savo priešingo teisei veikimo pasekmes, nes neigiami tokio veikimo padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Šiuo atveju, siekiant prevencinio tikslo, t. y. užkirsti kelią atsirasti neigiamiems padariniams, įstatymų leidėjas įtvirtino griežtas administracines nuobaudas ir administracinio poveikio priemones už ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyto nusižengimo padarymą. Todėl šiuo atveju, prioritetas turi būti teikiamas visuomenės interesui, taikant prevencines priemones ir nusižengimą padariusio asmens nubaudimui, siekiant užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu nusižengimu. Vien tik simbolinės administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai ar administracinio poveikio priemonei keliamų tikslų.
Įvertinęs aptartas aplinkybes, teismas daro išvadą, jog E. L. pagrįstai paskirta administracinė nuobauda – minimali sankcijoje numatyta bauda bei privaloma administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas minimaliam terminui, todėl keisti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2019 m. rugpjūčio 18 d. nutarimą Nr. 30-ANR_N-10565-2019 E. L. skunde nurodytais argumentais nėra jokio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 422 straipsnio 5 dalimi, 9 dalimi, 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 644 straipsniu, 646 straipsniu,
nutaria:
E. L. (E. L.) skundo netenkinti.
2019 m. rugpjūčio 18 d. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos nutarimą Nr. 30-ANR_N-10565-2019 palikti nepakeistą.
Nutartis per 20 dienų nuo jos nuorašo išdavimo (išsiuntimo) dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.