Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo R. S. (R. S.) atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. gegužės 26 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo R. S. (R. S.), atstovaujamo Lietuvos vežėjų profesinės sąjungos, ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ dėl su darbo santykiais susijusių išmokų priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas R. S., atstovaujamas Lietuvos vežėjų profesinės sąjungos, kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „(duomenys neskelbtini)“ dėl su darbo santykiais susijusių sumų priteisimo, juo prašė priteisti ieškovui iš atsakovės 2 525,25 Eur dienpinigių nepriemoką už darbą Vokietijos ir Prancūzijos teritorijose, 737,75 Eur komandiruočių išlaidų kompensavimo nepriemoką, 261,13 Eur dienpinigių nepriemoką bei netesybas. Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. kovo 2 d. nutartimi ieškinys priimtas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

2. Klaipėdos apylinkės teismas 2020 m. gegužės 26 d. nutartimi nutarė ieškovo R. S., atstovaujamo Lietuvos vežėjų profesinės sąjungos, ieškinį atsakovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl su darbo santykiais susijusių išmokų priteisimo palikti nenagrinėtą.

3. Teismas nustatė, kad ieškovas yra ukrainietis, su atsakove sudaryta darbo sutartis yra nutraukta 2019 m. spalio 8 d. Ieškovas į Lietuvos vežėjų profesinę sąjungą įstojo 2019 m. rugpjūčio 21 d., pasirašė Lietuvos vežėjų profesinės sąjungos 2019 m. rugpjūčio 30 d. surašytus įgaliojimus Lietuvos vežėjų profesinės sąjungos atstovui pirmininkui P. G. ir R. K. atstovauti ieškovui teisme.

4. Iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenų teismas nustatė, kad ieškovas Lietuvos Respublikoje dirbo nuo 2018 m. spalio 1 d. iki 2019 m. spalio 8 d. Daugiau duomenų apie ieškovo įdarbinimą Lietuvos Respublikoje nėra, ieškinio pateikimo metu Lietuvos Respublikoje ieškovas nedirbo ir šiuo metu nedirba. Nesant duomenų, kad ieškovas, kuris yra Ukrainos pilietis ir negyvena Lietuvoje, dirbtų Lietuvos jurisdikcijai priklausančioje ir būtent keleivių / krovinių pervežimą vykdančioje įmonėje, nėra pagrindo teigti, kad jis gali būti Lietuvoje įregistruotos ir čia veikiančios Lietuvos vežėjų profesinės sąjungos nariu bei būti jos atstovaujamas teisme.

5. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad ieškovo vardu ieškinį pateikė neįgaliotas vesti bylą asmuo, todėl ieškinys buvo paliktas nenagrinėtas.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

6. Atskiruoju skundu ieškovas R. S., atstovaujamas Lietuvos vežėjų profesinės sąjungos, (toliau – ir apeliantas) prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. gegužės 26 d. nutartį (skunde klaidingai nurodyta nutarties priėmimo data 2020 m. gegužės 25 d.), nurodyti skirti bylą nagrinėti parengiamajame teismo posėdyje, išreikalauti iš atsakovės standartinius ir darbo bylose privalomus įrodymus, pagal kuriuos ieškovas tikslins ieškinio dalyką. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

6.1 Teismas nepagrįstai netaikė ieškinio trūkumų šalinimo instituto ir nesudarė ieškovui galimybės pateikti papildomus tinkamo atstovavimo faktą patvirtinančius įrodymus arba pasirūpinti tinkamu atstovavimu.

6.2 Teismas netinkamai aiškino Lietuvos Respublikos profesinių sąjungų įstatymo 2 straipsnio nuostatas ir nepagrįstai nurodė, kad Lietuvos vežėjų profesinė sąjunga nebeturi teisės atstovauti ieškovui po darbo sutarties nutraukimo, nes po sutarties nutraukimo ieškovas nėra įsidarbinęs keleivių ir krovinių pervežimo srityje Lietuvoje. Ieškovas teisėtai buvo sudaręs darbo sutartį, ji buvo registruota Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyboje, ieškovas teisėtai įstojo į profesinę sąjungą jos įstatuose nustatyta tvarka, į bylą yra pateikti ieškovo išduoti įgaliojimai, todėl ieškovo atstovas šioje byloje yra tinkamas. Skundžiama teismo nutartis užkerta kelią ieškovui ginti savo pažeistas teises.

6.3 Skundžiama teismo nutartimi įrodinėjimo našta nepagrįstai nuo atsakovės buvo perkelta ieškovui, nes iš ieškovo reikalaujama pateikti prašomos priteisti sumos apskaičiavimą ir tai patvirtinančius įrodymus, nors ieškovas tokių duomenų neturi.

7. Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ prašo Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. gegužės 26 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:

7.1 Teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai nustatė, kad ieškovas netinkamai realizavo savo teisę į teisminę gynybą, nes ieškinys buvo pateiktas neįgalioto asmens. Lietuvos vežėjų profesinės sąjungos įstatų 1.1 punkte numatyta, kad šios profesinės sąjungos nariais gali būti darbinį teisnumą ir veiksnumą turintys keleivių ir krovinių pervežimą vykdantys asmenys. Šiuo atveju ieškovas yra Ukrainos pilietis, negyvenantis Lietuvoje ir nedirbantis keleivių / krovinių pervežimą vykdančioje įmonėje, todėl Lietuvos vežėjų profesinė sąjunga nėra tinkamas ieškovo atstovas.

7.2 Atsakovei jau nuo proceso pradžios kilo abejonių dėl ieškovo atstovo tinkamumo ir Lietuvos vežėjų profesinės sąjungos veiksmų atitikties ieškovo valiai. Atsakovė pažymėjo, kad nei iki darbo santykių pasibaigimo, nei nutraukdamas darbo santykius ieškovas neturėjo jokių pretenzijų atsakovei, o Lietuvos vežėjų profesinė sąjunga nėra subjektas, galintis inicijuoti bylas, pažeisdama savo pačios įstatus.

7.3 Atskirajame skunde nepagrįstai nurodoma, kad ieškinys galėjo būti paliktas nenagrinėtas tik prieš tai nustačius terminą ieškinio trūkumams pašalinti. Teismo nutartyje pagrįstai nurodoma, kad nebėra prasmės nustatyti ieškovui terminą ieškinio trūkumams pašalinti.

7.4 Atskirojo skundo argumentai dėl įrodinėjimo pareigos paskirstymo neturėtų būti nagrinėjami, nes tai nėra šio atskirojo skundo dalykas.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

9. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės bylos medžiagos.

10. Nagrinėjamos bylos apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nutarta ieškinį palikti nenagrinėtą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl skundžiamos nutarties (ne)teisėtumo

11. Apeliantas atskirajame skunde nurodė, kad teismas netinkamai aiškino Lietuvos Respublikos profesinių sąjungų įstatymo 2 straipsnio nuostatas ir nepagrįstai nurodė, kad Lietuvos vežėjų profesinė sąjunga nebeturi teisės atstovauti ieškovui po darbo sutarties nutraukimo, nes po sutarties nutraukimo ieškovas nėra įsidarbinęs keleivių ir krovinių pervežimo srityje Lietuvoje. Apelianto teigimu, ieškovas teisėtai buvo sudaręs darbo sutartį, ji buvo registruota Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyboje, ieškovas teisėtai įstojo į profesinę sąjungą jos įstatuose nustatyta tvarka, į bylą yra pateikti ieškovo išduoti įgaliojimai, todėl ieškovo atstovas šioje byloje yra tinkamas. Skundžiama teismo nutartis užkerta kelią ieškovui ginti savo pažeistas teises.

12. CPK 296 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad teismas pareiškimą palieka nenagrinėtą, jeigu pareiškimą ieškovo ar pareiškėjo vardu padavė neįgaliotas vesti bylą asmuo.

13. Priimdamas skundžiamą nutartį pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad ieškovas yra Ukrainos pilietis, negyvenantis Lietuvoje ir šiuo metu nedirbantis keleivių / krovinių pervežimą vykdančioje įmonėje, todėl konstatavo, jog Lietuvos vežėjų profesinė sąjunga nėra tinkamas ieškovo atstovas. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su tokia pirmosios instancijos teismo išvada.

14. CPK 56 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatyta, kad fiziniams asmenims teisme pagal pavedimą gali atstovauti profesinės sąjungos, jeigu jos atstovauja profesinės sąjungos nariams darbo teisinių santykių bylose. Lietuvos Respublikos profesinių sąjungų įstatymo 2 straipsnyje nustatyta, kad profesinių sąjungų nariai, teisėtai dirbantys pagal darbo sutartis ar kitais įstatymų nustatytais pagrindais Lietuvos Respublikos teritorijoje, turi visas profesinės sąjungos narių teises ir pareigas, nustatytas profesinių sąjungų įstatuose (statute).

15. Nagrinėjamu atveju ieškinį ieškovo vardu teismui pateikė Lietuvos vežėjų profesinė sąjunga. Iš byloje pateikto Lietuvos vežėjų profesinės sąjungos tarybos 2018 m. kovo 29 d. posėdžio protokolo matyti, kad asmuo laikomas priimtu į Lietuvos vežėjų profesinę sąjungą užpildžius ir pasirašius Lietuvos vežėjų profesinės sąjungos nario anketą, sumokėjus nario mokestį, o įstojimo į profesinę sąjungą diena laikoma įgaliojimo atstovauti profesinės sąjungos nariui išdavimo diena. Kartu su ieškiniu teismui buvo pateikti ieškovo narystę minėtoje profesinėje sąjungoje patvirtinantys įrodymai, t. y. 2019 m. rugpjūčio 21 d. nario anketa, metinio narystės mokesčio sumokėjimą patvirtinantis pinigų pervedimo išrašas bei ieškovo 2019 m. rugpjūčio 30 d. išduotas įgaliojimas Lietuvos vežėjų profesinės sąjungos pirmininkui P. G. atstovauti ieškovui ginčuose su atsakove UAB „(duomenys neskelbtini)“. Byloje nėra duomenų, kad ieškovo narystė Lietuvos vežėjų profesinėje sąjungoje būtų pasibaigusi. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad būtina ieškovo, kaip profesinės sąjungos nario, teisėto atstovavimo šioje byloje sąlyga yra įsidarbinimas keleivių ir krovinių pervežimo srityje Lietuvoje po darbo sutarties su atsakove nutraukimo 2019 m. spalio 8 d. Pažymėtina, kad šioje byloje pareikštu ieškiniu yra reiškiamas reikalavimas dėl galbūt pažeistų ieškovo teisių gynimo darbo santykių su atsakove laikotarpiu bei netinkamo atsiskaitymo su darbuotoju jo darbo sutarties nutraukimo dieną, kai ieškovas jau buvo Lietuvos vežėjų profesinės sąjungos narys. Vadinasi, šiuo atveju nėra teisiškai reikšminga aplinkybė, ar šiuo metu ieškovas yra įsidarbinęs keleivių ir krovinių pervežimo srityje. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, priešingas esamos situacijos teisinis vertinimas nebūtų suderinamas su tinkamu ieškovo teisės į teisminę gynybą įgyvendinimu bei nepagrįstai apribotų ieškovo galimybę CPK 56 straipsnio 1 dalies 5 punkto pagrindu darbo bylą vesti per profesinę sąjungą. Esant nurodytoms aplinkybėms konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai padarė išvadą, jog Lietuvos vežėjų profesinė sąjunga nėra tinkamas ieškovo atstovas. Atsižvelgiant į paminėtus argumentus, darytina išvada, kad ieškinys yra pareikštas tinkamo ieškovo atstovo, t. y. Lietuvos vežėjų profesinės sąjungos (CPK 56 straipsnio 1 dalies 5 punktas), todėl skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas nepagrįstai paliko ieškovo ieškinį nenagrinėtą.

16. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad pagal CPK 296 straipsnio 3 dalies nuostatas šio straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu ieškinys gali būti paliekamas nenagrinėtas tik tuo atveju, jeigu šalis per teismo nustatytą terminą trūkumų nepašalina. Vadinasi, tuo atveju, jeigu teismui kilo abejonių dėl ieškovo narystės Lietuvos vežėjų profesinėje sąjungoje ir jo atstovavimo tinkamumo, pirmosios instancijos teismas turėjo taikyti ieškinio trūkumų šalinimo institutą ir pareikalauti iš ieškovo papildomų atstovavimo faktą patvirtinančių įrodymų arba sudaryti ieškovui galimybę pasirūpinti tinkamu atstovavimu. Vien ta aplinkybė, kad ieškovas yra Ukrainos pilietis ir galbūt šiuo metu Lietuvos Respublikoje nedirba keleivių ar krovinių pervežimo srityje nereiškia, jog ieškovas negali naudotis CPK įtvirtintomis procesinėmis teisėmis. Sutiktina su atskirojo skundo argumentais, kad priėmus skundžiamą nutartį ir palikus ieškovo ieškinį nenagrinėtą, buvo apribota CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta ieškovo teisė į teisminę gynybą.

17. Kadangi kiti atskirojo skundo argumentai neturi teisinės reikšmės vertinant skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą bei nelemia kitokios šios bylos procesinės baigties, apeliacinės instancijos teismas dėl šių argumentų išsamiau nepasisako.

18. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nesprendžia atskirajame skunde suformuluoto prašymo išreikalauti iš atsakovės standartinius ir darbo bylose privalomus įrodymus, pagal kuriuos ieškovas tikslins ieškinio dalyką, nes šis prašymas nėra susijęs su apeliacijos objektu esančios teismo nutarties teisėtumu ir pagrįstumu.

19. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad skundžiama teismo nutartimi taip pat buvo atšauktas teismo posėdis, turėjęs vykti 2020 m. gegužės 29 d. 9:00 val. Įvertinus tai, kad posėdžio atšaukimas yra procedūrinis klausimas ir šioje proceso stadijoje teisinių pasekmių byloje dalyvaujantiems asmenims nesukelia, šios teismo nutarties dalies palikti galioti nėra pagrindo.

Dėl bylos procesinės baigties

20. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias ieškinio palikimo nenagrinėtu pagrindus ir tvarką, todėl skundžiama nutartis naikintina ir byla perduotina toliau nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334–339 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. gegužės 26 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą toliau nagrinėti pirmosios instancijos teismui.