- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-12-03
- Bylos Nr.
- N-444-1977-07
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Antanas Ablingis, Romanas Klišauskas, Virgilijus Valančius
- Kategorijos
- 26.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš Antano Ablingio, Romano Klišausko ir Virgilijaus Valančiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2007 m. gegužės 10 d. nutarimo M. A. administracinio teisės pažeidimo byloje panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – Institucija) įgaliotas pareigūnas 2006 m. gruodžio 14 d. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą M. A., UAB (duomenys neskelbtini) direktoriui, už tai, kad D. L. dirbo įmonėje nuo 2006 m. sausio 19 d. iki 2006 m. spalio 13 d. baldininku, kuriam už darbą nuo vasario iki liepos mėnesio išmokėta ne mažiau kaip 6084,60 litų darbo užmokesčio, kuris neapskaitytas buhalterinės apskaitos dokumentuose; A. S. dirbo baldų surinkėju nuo 2006 m. birželio 6 d. iki 2006 m. rugsėjo 1 d., jam už birželio – liepos mėnesius sumokėta ne mažiau kaip 1863,42 litų darbo užmokesčio, kuris neapskaitytas buhalterinės apskaitos dokumentuose; J. V. dirbo baldų surinkėju nuo 2005 m. rugpjūčio 8 d. iki 2006 m. lapkričio 3 d., jam už laikotarpį nuo 2005 m. rugsėjo iki 2006 m. spalio mėnesio sumokėta ne mažiau kaip 14128,34 litų darbo užmokesčio, kuris neapskaitytas buhalterinės apskaitos dokumentuose; A. L. dirbo sandėlininku nuo 2006 m. kovo 8 d. iki 2006 m. spalio 16 d., per šį laikotarpį sumokėta ne mažiau kaip 2000 litų darbo užmokesčio, kuris neapskaitytas buhalterinės apskaitos dokumentuose. Iš viso UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojams nuo 2005 m. rugpjūčio iki 2006 m. spalio mėnesio išmokėta ne mažiau kaip 24076,36 litų darbo užmokesčio, neapskaityto buhalterinės apskaitos dokumentuose, taip pažeidžiant Buhalterinės apskaitos įstatymo 12 straipsnio reikalavimus, ir kas atitinka Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 41⁴ straipsnio 3 dalyje numatytą veiką.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas, išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą, 2007 m. gegužės 10 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukė. Tokios išvados teismas priėjo nustatęs, jog pasibaigė Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 35 straipsnyje nustatytas nuobaudos skyrimo terminas, t. y. iš bylos medžiagos, liudytojų paaiškinimų matyti, jog nuo paskutinio neapskaityto buhalteriniuose dokumentuose darbo užmokesčio išmokėjimo praėjo daugiau nei šeši mėnesiai.
II.
Nesutikdama su Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2007 m. gegužės 10 d. nutarimu, Institucija pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo teismo nutarimą panaikinti, o bylą grąžinti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Nurodo, jog nutarimas naikintas, nes teismas nesiaiškino, ar buvo padarytas pažeidimas, ar asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas atsakomybėn, ar yra atsakomybę sunkinančių ir (ar) lengvinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis ir kitos, turinčios reikšmės bylai teisingai išspręsti, aplinkybės. Pažymi, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pasisakęs, jog dėl šio pobūdžio pažeidimų teismai privalo apklausti pažeidimo liudininkus ir imtis kitų priemonių nustatyti objektyvią tiesą. Nurodo, jog teismas turėjo galimybę pratęsti nuobaudos skyrimo terminą byloje, nes byla teisme gauta 2007 m. sausio mėnesį, tačiau skundžiamame nutarime nenurodoma, kodėl per 5 mėnesius tai nebuvo padaryta. Be to, teismas neapsvarstė galimybės administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veiksmus perkvalifikuoti pagal ATPK 41 straipsnį, 41⁴ straipsnio 1 dalį, 172 ir 173 ¹ straipsnius, nors asmens veikoje esama šių pažeidimų požymių.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
III.
Apeliacinis skundas atmestinas.
ATPK 35 straipsnio 1 dalyje įtvirtina bendro pobūdžio taisyklė, jog administracinė nuobauda gali būti skiriama ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo teisės pažeidimo padarymo dienos, o esant trunkamam teisės pažeidimui, – per šešis mėnesius nuo jo paaiškėjimo dienos. ATPK 250 straipsnio 7 punkte įtvirtinta, jog administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai iki administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo pasibaigia šio kodekso 35 straipsnyje numatyti terminai.
Apibendrinus pasakytina, jog pasibaigęs nuobaudos skyrimo terminas yra kliūtis patraukti asmenį administracinėn atsakomybėn, todėl kiekvienu atveju būtina tiksliai nustatyti, kada prasidėjo šio termino eiga ir, kada terminas baigėsi.
Teisės pažeidimas, dėl kurio M. A. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, pagal savo pobūdį nėra trunkamasis, todėl pažeidimo padarymo diena laikytina ta diena, kurią darbuotojui išmokamas darbo užmokestis, neįtrauktas į apskaitos dokumentus.
Protokole fiksuota, jog keturių darbuotojų atžvilgiu darbo užmokesčio, neįtraukto į buhalterinės apskaitos dokumentus, išmokėjimas buvo daromas skirtingu metu, paskutinis išmokėjimas atliktas, kaip galima suprasti iš administracinio teisės pažeidimo protokolo, 2006 m. spalio mėnesį. Taigi, šešių mėnesių terminas suėjo dar 2007 m. balandį, tuo tarpu paskutinis teismo posėdis vyko gegužę, kai nuobaudos skyrimo terminai jau buvo pasibaigę.
ATPK 35 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, jog jeigu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, ilgam išvykęs ar gyvena užsienyje, ilgai serga arba kai dėl pažeidimo tyrimo ar kitų priežasčių negalima spręsti jo administracinės atsakomybės klausimo, šio straipsnio pirmojoje ir antrojoje dalyse nurodyti terminai pratęsiami, bet ne ilgiau kaip vieneriems metams, šį terminą skaičiuojant nuo teisės pažeidimo padarymo ar paaiškėjimo dienos arba nuo sprendimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą dėl padarytos nusikalstamos veikos ar nutraukti baudžiamąjį procesą, ar skirti Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatytą ekonominę sankciją ūkio subjektui, kai padarytas atitinkamas administracinis teisės pažeidimas užtraukia asmeniui administracinę atsakomybę, ar nutraukti sankcijos skyrimo procedūrą, arba nuo išteisinamojo teismo nuosprendžio priėmimo dienos. Pažymėtina, jog tokiais atvejais sprendimą dėl termino administracinei nuobaudai skirti pratęsimo turi priimti institucija (organas), kurios žinioje yra byla tuo metu, kai atsiranda aplinkybės, sudarančios pagrindą terminui pratęsti. Iš nagrinėjamos bylos medžiagos matyti, jog bylos nagrinėjimas Vilniaus miesto 1 apylinkės teisme buvo keturis kartus atidėtas, procesinis sprendimas dėl termino pratęsimo nepriimtas. Pažymėtina, jog Institucija turėjo galimybę pati reikšti prašymą pratęsti administracinės nuobaudos skyrimo terminus, nes bylą teismui atidavė jau praėjus dviems su puse mėnesio, be to, vieną teismo posėdį atidėti prašė pati Institucijos atstovė, kituose posėdžiuose Institucijos atstovė nedalyvavo, nors apie posėdį buvo tinkamai informuota, dėl ko buvo vis atidedamas bylos nagrinėjimas (b. l. 64-65, 71, 79-80). Taigi matyti, jog prie terminų pasibaigimo iki bylos išnagrinėjimo ne maža dalimi prisidėjo pati apeliantė, jokios iniciatyvos dėl jų atnaujinimo nereiškė, todėl vienareikšmiškai daryti išvadą, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai vykdė savo procesines pareigas – negalima. Pažymėtina, jog net ir pripažinus, kad nuobaudos skyrimo terminas buvo nepagrįstai nepratęstas – bylos grąžinimas nagrinėti iš naujo teisme negalimas, nes minėti terminai gali būti pratęsti tik tuomet, kai jie yra nesibaigę. Atsižvelgiant į tai, apeliacinio skundo argumentai dėl bylos nenagrinėjimo iš esmės pirmosios instancijos teisme – atmestini kaip nepagrįsti.
Remiantis tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad skundžiama Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nutartis teisėta ir pagrįsta, todėl paliekama nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2007 m. gegužės 10 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.