Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2008-06-09 · Administracinė byla Nr. A-261-897-08

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2008-06-09
Bylos Nr.
A-261-897-08
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Roma Sabina Alimienė (pirm.), Anatolijus Baranovas, Stasys Gagys (pran.)
Pareiškėjas
E. K.
Atsakovas
Vilniaus miesto savivaldybės administracijai
Trečiasis asmuo
Vilniaus
Advokatai
Michailas Sadovničius
Kategorijos
  • 4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. A-261-897/2008Procesinio sprendimo kategorija 4.5; 79.1 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2008 m. birželio 9 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romos Sabinos Alimienės (kolegijos pirmininkė), Anatolijaus Baranovo ir Stasio Gagio (pranešėjas),

sekretoriaujant Lilijai Andrijauskaitei,

dalyvaujant pareiškėjos atstovui advokatui Michailui Sadovničiui, atsakovo atstovui Robertui Dumbliauskui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos E. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. spalio 2 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos E. K. skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, trečiajam suinteresuotajam asmeniui Vilniaus apskrities viršininko administracijai dėl sprendimo panaikinimo bei įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

E. K. (toliau – ir pareiškėja, apeliantė) kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento (toliau – Departamentas) sprendimą (raštą) Nr.A63-1181-(12342)-(4.4.-PD-4.) ir įpareigoti atsakovą Vilniaus miesto savivaldybės administraciją (toliau – Savivaldybės administracija) suformuoti prie pareiškėjai nuosavybės teise priklausančio pastato-kiemo rūsio, esančio Belmonto g.32A, Vilniuje, 0,10 ha ploto žemės sklypą pagal UAB „Architektų biuro G.Natkevičius ir partneriai“ paruoštus priešprojektinius pasiūlymus.

Paaiškino, jog jai nuosavybės teisė priklauso pastatas-kiemo rūsys, esantis Belmonto g.32A, Vilniuje. 2005 m. gruodžio 7 d. ji pateikė Vilniaus apskrities viršininko administracijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriui prašymą įsigyti nuosavybėn žemės sklypą prie jai nuosavybės teisė priklausančio pastato. Tačiau atsakovas 2006 m. kovo 8 d. raštu Nr.A63-l 181-(12342)-(4.4.-PD-4.) informavo, kad 2006 m. vasario 28 d. Savivaldybės administracijos komisijos posėdyje buvo nuspręsta suformuoti žemės sklypą aplink esamo rūsio pamatus tik po 1 metrą nuo rūsio sienos.

Tokie veiksmai pažeidžia jos teises numatytas LR CK 4.37straipsnio l dalyje, o būtent nuosavybės teisę, suteikiančią galimybę savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti.

Pagal LR Žemės reformos įstatymo 9 straipsnio 3 dalį miestuose (iki 1995 m. birželio 1 d. miestams priskirtoje teritorijoje), išskyrus Neringos miestą, fiziniams asmenims, turintiems nuosavybės teise priklausančius gyvenamuosius namus, parduodami jų namų valdų naudojami žemės sklypai, pažymėti namų valdos techninės apskaitos bylose, teritorijų planavimo dokumentuose nustatytų ribų, bet ne didesni kaip 0,2 ha Vilniuje. Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių (toliau – Taisyklės), patvirtintų LR Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260, 10 punktas nustato, kad kai gyvenamojo namo priklausiniai (ūkiniai sandėliukai, malkinės ir kitos pagalbinės patalpos), įregistruoti Nekilnojamojo turto registre atskirais objektais ir nuosavybės teise priklausantys gyvenamojo namo savininkui (bendraturčiams), yra kitame žemės sklype negu gyvenamasis namas, šių statinių užimti ir jiems eksploatuoti reikalingi žemės sklypai prilyginami namų valdos žemės sklypui ir parduodami ta pačia tvarka kaip ir namų valdos žemės sklypas, jeigu tai numatyta žemės sklypo, kuriame yra nurodytieji gyvenamojo namo priklausiniai, detaliajame plane arba žemėvaldų projekte (plane) (kaimo gyvenamojoje vietovėje). Pagal turimą Žemės ir kito nekilnojamojo turto Kadastro ir registro valstybės įmonės žemės sklypo inventorinį planą namų valdos, esančios Belmonto g.32, Vilniuje, plotą sudaro 17085 kv.m, todėl, suformavus žemės sklypą, taip kaip siūlo Savivaldybės administracija, ji negalės tinkamai naudotis pastatu-kiemo rūsiu, prie jo privažioti, remontuoti, bei prižiūrėti, atsižvelgiant į LR Statybos įstatymo bei STR 2.01.01(4):1999 „Esminiai statinio reikalavimai. Naudojimo sauga“ reikalavimus.

Šalies argumentai

Vilniaus miesto savivaldybės administracija su skundu nesutiko ir prašė atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškino, kad pareiškėja prašo įpareigoti Savivaldybės administraciją suformuoti jai 0,10 ha dydžio žemės sklypą. Tačiau skunde nėra nei vieno argumento, kuris pagrįstų būtent tokį reikalaujamą suformuoti žemės sklypo plotą. Skunde minimi statybos techninio reglamento reikalavimai bei LR statybos įstatymo normos nepagrindžia tokio reikalavimo, be to, nurodytos normos nereglamentuoja žemės sklypo formavimo, todėl negali būti taikomos. Minimas Departamento raštas Nr.A63-1181-(12342)-(4.4-PD-4.) negali būti traktuojamas kaip pažeidžiantis pareiškėjos interesus, nes atsakovui nėra privalomas, o yra rekomendacinio pobūdžio, todėl negali būti laikomas kaip konkretus sprendimas, sukuriantis teises ar pareigas. Nagrinėjamu atveju Departamentas nagrinėja pareiškėjos prašymą ir jokio galutinio sprendimo nėra priėmęs, todėl traktuoti, kad ateityje suformuotas sklypas neatitiks teisės aktų reikalavimų yra nepagrįstas, nes toks sklypas dar nėra suformuotas, taigi ginčas šiuo klausimu negalimas ir pareiškėjos reikalavimas suformuoti būtent 0,10 ha sklypą prie jai nuosavybės teise priklausančio statinio yra nepagrįstas.

Pareiškėja grindžia savo reikalavimą Taisyklių 10 punktu, tačiau minėtame punkte yra aiškiai išdėstyta, jog kai gyvenamojo namo priklausiniai (ūkiniai sandėliukai, malkinės ir kitos pagalbinės patalpos), įregistruoti Nekilnojamojo turto registre atskirais objektais ir nuosavybės teise priklausantys gyvenamojo namo savininkui (bendraturčiams), yra kitame žemės sklype negu gyvenamasis namas šių statinių užimti ir jiems eksploatuoti reikalingi žemės sklypai prilyginami namų valdos žemės sklypui. Ši norma negali būti taikoma pareiškėjos atveju, kadangi ji nėra gyvenamojo namo savininkė (bendraturtė), jai nuosavybes teise priklauso tik pastatas - kiemo rūsys. Byloje minimas kiemo rūsys nėra gyvenamojo namo priklausinys. Tai patvirtina ir LR Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 5 straipsnio 2 dalis, kuri numato, jog atskirais nekilnojamojo turto kadastro objektais negali būti: statinių ar patalpų, suformuotų kaip atskirų nekilnojamųjų daiktų priklausiniai, kuriais laikomi savarankiški pagrindiniam daiktui tarnauti skirti antraeiliai daiktai, pagal savo savybes nuolat susiję su pagrindiniu daiktu. Šiuo atveju kiemo rūsys, įregistruotas kaip atskiras objektas su unikaliu registro suteiktu numeriu, negali būti laikomas gyvenamojo namo priklausiniu. Lietuvos aukščiausiasis teismas (civ. b. Nr.3K-3-1002/2003, Nr.3K-3-561/2004) yra išaiškinęs, kad statiniai, kurie skirti tarnauti pagrindiniam daiktui ir susiję su juo bendra ūkine paskirtimi bei funkciniu ryšiu, yra pagrindinio daikto priklausiniai. Tuo tarpu kiemo rūsys, kuris yra savarankiškas teisinės registracijos objektas, nėra tarnaujantis ir susijęs funkciniu ryšiu su gyvenamuoju namu. Taigi formuojant šį žemės sklypą turėtų būti atsižvelgiama į statinio paskirtį, t.y. suformuotas žemės sklypas turi leisti naudoti pagal paskirtį kiemo rūsį. Ieškovės prašomas 0,10 ha sklypas žymiai viršytų žemės sklypo dydį, iš tikrųjų reikalingą šiam statiniui aptarnauti, remontuoti ir prižiūrėti. Be to, privažiavimas prie kiemo rūsio gali būti sprendžiamas servitutais.

Pareiškėja, pateikdama skirtingus sklypo planus: UAB „Orkanas“ 2006 m. rugpjūčio 18 d. 10 a. sklypas, UAB „Orkanas“ 20 a. sklypas ir UAB „Architektų biuras G. Natkevičius ir partneriai“ 2007 m. rugpjūčio 31 d.10 a. sklypas, nėra nuosekli, o tai rodo, kad realiai pareiškėja negali pagrįsti, kodėl jai reikia būtent tokio konkretaus dydžio sklypo, o paprasčiausiai siekia ne rinkos kaina įsigyti maksimalaus dydžio žemės sklypą, visiškai nesusijusį su apleisto rūsio pastato eksploatavimu.

Atsiliepimas

Atsakovo atsakovė pirmosios instancijos teismo posėdžio metu nurodė, kad šioje stadijoje ginčas nėra galimas, nes Vilniaus miesto savivaldybė nėra priėmusi jokio konkretaus sprendimo dėl pareiškėjos prašomo formuoti sklypo, todėl nesant konkretaus sprendimo, dėl konkretaus sklypo dydžio negali būti ir ginčo dėl jo panaikinimo. Taip pat Taisyklėse nėra nurodyta, kad žemės sklypą, statiniams eksploatuoti, savivaldybė privalo formuoti pagal pareiškėjos pateiktą žemės sklypo priešprojektinį pasiūlymą.

Remiantis LR viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 4 dalimi, jeigu paaiškėja, kad, pradėjus administracinę procedūrą, skundą tuo pačiu klausimu pradėjo nagrinėti ir teismas, administracinė procedūra sustabdoma, kol teismas išnagrinės skundą, ir apie tai pranešama asmeniui. Kai bus suformuotas Belmonto g. 32 A žemės sklypas ir patvirtintos jo tikslios ribos ir jei pareiškėja manys, kad suformuotas sklypas pažeidžia jos interesus, ji galės šį sprendimą apskųsti įstatymų nustatyta tvarka.

Tretysis suinteresuotasis asmuo Vilniaus apskrities viršininko administracija su skundu nesutiko. paaiškino, kad Taisyklių 10 p. nustatyta, jog kai gyvenamojo namo priklausiniai, įregistruoti Nekilnojamojo turto registre atskirais objektais ir nuosavybės teise priklausantys gyvenamojo namo savininkui (bendraturčiams), yra kitame žemės sklype negu gyvenamasis namas, šių statinių užimti ir jiems eksploatuoti reikalingi žemės sklypai prilyginami namų valdos žemės sklypui ir parduodami ta pačia tvarka kaip ir namų valdos žemės sklypas, jeigu tai numatyta žemės sklypo, kuriame yra nurodytieji gyvenamojo namo priklausiniai, detaliajame plane arba žemėvaldų projekte. Taigi norint pritaikyti minėto punkto nuostatas, gyvenamojo namo priklausinys turi priklausyti gyvenamojo namo savininkui. Tuo tarpu pareiškėja nuosavybės teise valdo ne gyvenamąjį namą, o tik pastatą – kiemo rūsį. Tokiu atveju taikytinas Taisyklių 3 punktas, nustatantis, jog prie nuosavybės teise priklausančių statinių ir įrenginių parduodami tik tie žemės sklypai, kurių ribos ir plotai pažymėti detaliuosiuose planuose, žemėvaldų projektuose (planuose) (kaimo gyvenamojoje vietovėje) arba nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylose esančiuose žemės sklypų planuose, kai parduodami namų valdų žemės sklypai, ir tik tokio dydžio, kuris būtinas esamiems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį.

Pažymėjo, jog parduodamo žemės sklypo planą rengia Savivaldybės administracija (Taisyklių 14 p.).

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2007 m. spalio 2 d. sprendimu pareiškėjos E. K. skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas nustatė, kad pareiškėja E. K. Departamentui 2005 m. gruodžio 2 d. pateikė prašymą suformuoti atskirą žemės sklypą prie jai nuosavybės teise priklausančio statinio, esančio Belmonto g. 32A, Vilniuje, nerengiant teritorijos detalaus plano bei suformuotą žemės sklypą parduoti, atsiskaitant už jį išsimokėtinai (b.l. 14).

Departamento 2006 m. kovo 8 d. raštu Nr.A63-l 181-(12342)-(4.4.-PD-4.) pareiškėja buvo informuota, kad žemės sklypų tvarkymo ir planavimo komisija 2006 m. vasario 28 d. posėdyje nutarė nustatyti sklypo ribas aplink esamo rūsio pamatus, o tolimesniam nagrinėjimui prašymas perduotas Departamento Žemės duomenų administravimo skyriui (b.l. 15).

Pagal Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių 15 punktą savivaldybės administracijos direktorius parduodamo žemės sklypo planą parengia vadovaudamasis detaliuoju planu ar nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byloje esančiu žemės sklypo planu, jeigu nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byloje nurodytos žemės sklypo ribos atitinka namų valdos eksploatavimo reikalavimus. Parduodamų žemės sklypų dydžius savivaldybės administracijos direktorius nustato įvertinęs teisinius žemės sklypo suteikimo dokumentus, žemės sklype esančio nekilnojamojo turto teisinio registravimo dokumentus ir patikrinęs detaliajame plane ar nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byloje esančiame žemės sklypo plane statiniams ar įrenginiams numatytą, bet tam nepanaudotą žemės sklypo plotą (16 p.).

LR administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnio 1 daly nustatyta, jog kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, o 23 straipsnio 2 dalies 5 punkte nurodoma, kas yra prašymo (skundo) dalyku šio įstatymo prasme - konkretus skundžiamas veiksmas (neveikimas) ar aktas, bei jo įvykdymo (priėmimo) data. Pagrindas kreiptis teisminės gynybos yra tuomet, kai pažeidžiama teisė ar teisėtas interesas, ir šis pažeidimas pasireiškia konkrečiais viešojo administravimo subjekto veiksmais (neveikimu) ar aktu.

Teismas padarė išvadą, kad Departamento 2006 m. kovo 8 d. raštu Nr.A63-1181-(12342)-(4.4.-PD-4.) iš esmės neišsprendžiamas E. K. 2005 m. gruodžio 3 d. prašymas dėl žemės sklypo, esančio prie pareiškėjai priklausančio statinio Belmonto g. 32A, Vilniuje, suformavimo bei suformuoto žemės sklypo pardavimo. Minėtu raštu pareiškėja tik informuojama, kad jos prašymas perduodamas tolimesniam nagrinėjimui Departamento Žemės duomenų administravimo skyriui. Departamento 2006 m. kovo 8 d. raštas yra informacinio pobūdžio, neatitinka skundo dalykui keliamų reikalavimų, todėl nelaikytinas skundžiamu aktu.

Teismas pažymėjo, kad dėl pareiškėjos 2005 m. gruodžio 2 d. prašymo nėra priimtas joks administracinis aktas, numatytas Taisyklėse bei atitinkantis ABTĮ 23 straipsnio 2 dalies 5 punkto nurodytiems ir skundo dalykui keliamiems reikalavimams, kuriuo būtų buvę pažeistos E. K. teisės ar teisėti interesai.

Kadangi Departamento 2006 m. kovo 8 d. raštu pareiškėjos teisės bei teisėti interesai pažeisti nebuvo, teismas atmetė pareiškėjos prašymą panaikinti minėtą raštą.

Teismas nurodė, kad skunde teismui pareiškėjos keliamas reikalavimas įpareigoti Savivaldybės administraciją suformuoti prašomą privatizuoti sklypo planą pagal pateiktus priešprojektinius pasiūlymus, yra kitokio pobūdžio nei išreikštas pareiškėjos 2005 m. gruodžio 7 d. prašyme atsakovui.

Toks pareiškėjos reikalavimas Savivaldybės administracijai iki ginčo iškėlimo teisme nebuvo pareikštas, atsakovo nebuvo nagrinėtas. Jis suformuluotas tik 2007 m. rugsėjo 3 d. skunde teismui, t. y. po nagrinėjamo administracinio ginčo iškėlimo (b.l. 101).

Atsižvelgęs į tai, jog prašomo suformuoti sklypo planas nėra parengtas ir patvirtintas, teismas padarė išvadą, jog pareiškėja šiuo reikalavimu pradeda ginti savo teises nuo galimo pažeidimo ateityje, t. y. tokios situacijos, kai Savivaldybės administracijos planu suformuotas sklypas bus nepakankamas tinkamai naudotis jai priklausančiu pastatu-kiemo rūsiu. Kadangi ABTĮ nuostatos nenumato galimybės ginti teises nuo galimo pažeidimo ateityje, konstatavo, jog tokios reikalavimo teisės pareiškėja ABTĮ 5 straipsnio 1 dalies pagrindu neturi, todėl jos reikalavimas Savivaldybės administracijai dėl įpareigojimo suformuoti prie pastato-kiemo rūsio, esančio Belmonto g. 32A, Vilniuje sklypo planą pagal UAB „Architektų biuras G.Natkevičius ir partneriai“ paruoštus priešprojektinius pasiūlymus yra nepagrįstas.

III.

E. K. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. spalio 2 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą patenkinti.

Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Žemesnės instancijos teismas

Teismas neišsprendė klausimo dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento 2006 m. kovo 8 d. sprendimo (rašto) Nr.A63-l 181-(12342)-(4.4.-PD-4.) teisėtumo, o Vilniaus miesto savivaldybės administracija nepateikė įrodymų, kad klausimas sprendžiamas kitaip (sklypas formuojamas ne vieno metro atstumu nuo rūsio sienos).

Europos Žmogaus teisių Konvencijos 6-tojo straipsnio 1-ajame paragrafe nurodytos procedūrinės garantijos kiekvienam asmeniui numato teisę teisme spręsti bet kokią su jo civilinėmis teisėmis ar pareigomis susijusią pretenziją, t. y. tokiu būdu realizuojama asmens „teisė į teismą“.

LR ABTĮ 5 straipsnio 1 dalis nustato, kad kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Mano, kad jos teisės yra šiurkščiai pažeistos.

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento 2006 m. kovo 8 d. (raštas)Nr. A63-1181-(12342)-(4.4.-PD-4.) laikytinas skundžiamu aktu, nes pagal ABTĮ 2 straipsnio 17 punktą administraciniai ginčai - asmenų konfliktai su viešojo administravimo subjektais arba konfliktai tarp nepavaldžių vienas kitam viešojo administravimo subjektų. To paties straipsnio 16 punktas nustato, kad administraciniai-teisiniai santykiai - įstatymais ir kitais teisės norminiais aktais reglamentuoti visuomeniniai santykiai, atsirandantys vykdant viešąjį administravimą, taip pat vidaus administravimą.

Sutinkamai su LR viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalimi viešasis administravimas -įstatymų ir kitų teisės aktų reglamentuojama viešojo administravimo subjektų veikla, skirta įstatymams ir kitiems norminiams teisės aktams įgyvendinti priimant administracinius sprendimus, teikiant įstatymų nustatytas administracines paslaugas, administruojant viešųjų paslaugų teikimą ir atliekant viešojo administravimo subjekto vidaus administravimą.

Pagal Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 ((Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. lapkričio 15 d. nutarimo Nr. 1442 redakcija) atsakovui priskirta funkcija suformuoti žemės sklypą prie nuosavybės teise priklausančių nekilnojamųjų daiktų.

Teismas konstatavo, kad pasirengiant administracinės bylos nagrinėjimui pareiškėjos užsakyti UAB „Architektų biuras G.Natkevičius ir partneriai“ priešprojektiniai pasiūlymai, pagal kuriuos 2007 m. rugpjūčio 31 d. nustatyta, kad galimas formuotino žemės sklypo plotas, užtikrinsiantis tinkamą pareiškėjai nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo daikto eksploataciją, yra 0,10 ha, yra kitokio pobūdžio, nei išreikšti 2005 m. gruodžio 7 d. prašyme atsakovui. Mano, kad teismas formaliai išnagrinėjo pareiškėjos antrą reikalavimą ir tai vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 2 dalies 5 punktu yra pagrindas panaikinti skundžiamą sprendimą.

Atsiliepimas

Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija su apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė iš esmės tuos pačius argumentus, kuriuos nurodė ir atsiliepime į skundą, pateiktą pirmosios instancijos teismui.

Žemesnės instancijos teismas

Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovas prašė apeliacinį skundą patenkinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais.

Atsakovo atstovas teismo posėdžio metu prašė apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija k o n s ta tuoja:

IV.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos ginčas yra dėl administravimo subjekto veiksmų teisėtumo nagrinėjant asmens prašymą dėl žemės sklypo suformavimo.

Apeliantė skundą grindžia bylos faktinėmis aplinkybėmis bei teisės taikymu.

Pareiškėja E. K. Departamentui 2005 m. gruodžio 2 d. pateikė prašymą suformuoti atskirą žemės sklypą prie jai nuosavybės teise priklausančio statinio, esančio Belmonto g. 32A, Vilniuje, nerengiant teritorijos detalaus plano bei suformuotą žemės sklypą parduoti, atsiskaitant už jį išsimokėtinai (b.l. 14).

Departamento 2006 m. kovo 8 d. raštu Nr.A63-l 181-(12342)-(4.4.-PD-4.) pareiškėja buvo informuota, kad žemės sklypų tvarkymo ir planavimo komisija 2006 m. vasario 28 d. posėdyje nutarė nustatyti sklypo ribas aplink esamo rūsio pamatus, o tolimesniam nagrinėjimui prašymas perduotas Departamento Žemės duomenų administravimo skyriui (b.l. 15). Pareiškėja patikslintą skundą grindžia tuo, kad atsakovas nepatenkino jos prašymo dėl sklypo suformavimo (b.l.93-94). Departamento 2006 m. kovo 8 d. rašto Nr.A63-l 181-(12342)-(4.4.-PD-4.) turinys patvirtina, kad jis yra neigiamo turinio pareiškėjui, nes pageidaujamas sklypas nebuvo suformuotas, nors po prašymo pateikimo ir atsakymo gavimo praėjo daugiau nei tris mėnesiai. Atsakovas nenurodė pareiškėjai priežasčių dėl kurių sklypo suformavimas nebuvo baigtas. Toks atsakymas yra neišsamus ir pareiškėja turėjo pagrindą ji vertinti kaip neigiamą, pažeidžiantį jos teises pirkti suformuotą sklypą. Tačiau pareiškėja kreipdamasi teisminės gynybos nesivadovavo šių ginčų nagrinėjimo ne per teismą tvarka. Žemės reformos įstatymo 18 straipsnis numato, kad skundus dėl žemės reformos metu suformuotų žemėnaudų tinkamumo, žemės privatizavimui ir nuomai parengtų dokumentų bei įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų neatitikimo nagrinėja apskričių viršininkai ir Vyriausybės įgaliota institucija. Vyriausybės įgaliota institucija nenagrinėja apskrities viršininko neapsvarstytų prašymų ir skundų. Pareiškėja neskundė atsakovo veiksmų Vilniaus apskrities viršininko administracijai ir Nacionalinei žemės tarnybai, todėl skundas nepagrįstai buvo priimtas nagrinėti teisme. Šiuo atveju išankstinė ginčo nagrinėjimo ne per teismą tvarka apima abu pareiškėjo patikslinto skundo reikalavimus, todėl byla nutrauktina, kadangi pareiškėja kreipdamasis į teismą praleido vieno mėnesio terminą skundui paduoti, nes atsakovas pareiškėjui pranešė apie veiksmą 2006 m. kovo 8 d. raštu, o skundas dėl šio rašto teisme buvo gautas 2007 m. birželio 18 d., todėl pareiškėja nebegali pasinaudoti išankstine bylos nagrinėjimo ne per teismą tvarka. Esant šioms aplinkybėms pirmosios instancijos teismas sprendimas keistinas. Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 101 straipsnio 7 punktu ir 140 straipsnio 1 dalies 5 punktu, teisėjų kolegija nutaria: E. K. apeliacinį skundą atmesti.Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. spalio 2 d. sprendimą pakeisti ir administracinę bylą pagal E. K. skundą nutraukti.Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Roma Sabina Alimienė Anatolijus Baranovas Stasys Gagys