Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Danutė Žvinklytė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo Bigbank AS, veikiančio per savo struktūrinį padalinį Bigbank AS filialą pareiškimą suinteresuotiems asmenims antstoliui A. S., A. B., D. B. dėl skolininko turto dalies nustatymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėjas kreipėsi su prašymu į Klaipėdos miesto apylinkės teismą, prašydamas nustatyti skolininkės A. B. turto dalį, realizavus bendrojoje jungtinėje nuosavybėje esantį turtą.

Suinteresuotų asmenų atsiliepimų į pareiškėjo prašymą negauta.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas atmestinas.

Iš vykdomosios bylos Nr. 0010/14/03269 duomenų nustatyta, kad antstolis A. S. vykdo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-06-10 išduotą teismo įsakymą dėl 8488,87 Lt skolos, 5 procentų dydžio metinių palūkanų ir 48,00 Lt žyminio mokesčio išieškojimo iš skolininkės A. B. kreditoriaus BIGBANK AS naudai. Vykdydamas išieškojimą, 2014-09-08 turto arešto aktu Nr. S1-295596 antstolis areštavo turtą, kaip nurodo antstolis, kuris yra skolininko bendra su kitais asmenimis nuosavybė: žemės sklypą, esantį Molo g. 4, Klaipėda, ir gyvenamąjį namą bei ūkinį pastatą, esantį Molo g. 4, 4A, Klaipėda. 2014-09-08 turto arešto aktu antstolis, vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 667 straipsniu pasiūlė skolininkui, kreditoriui ir bendros nuosavybės turėtojui iki 2014-10-23 kreiptis į teismą dėl skolininko dalies areštuotame turte nustatymo (v.b.l. 2-5, 34-36).

Lietuvos A. T. laikosi nuostatos, kad vykdymo proceso taisyklėse reikalaujama iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (kompetenciją) (intra vires), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas, kurio pašalinimas yra viešojo intereso sudėtinė dalis, garantuojanti skolininko teisių teismų sprendimų vykdymo procese veiksmingą gynybą (Lietuvos A. T. 2007 m. rugsėjo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal pareiškėjo UAB „Aibės mažmena“ skundą dėl antstolio veiksmų, byla Nr. 3K-3-341/2007).

Vykdymo proceso normos nustato, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 666 straipsnio 1 dalis).

Civilinio proceso kodekso 667 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu skolininkui (fiziniam asmeniui) priklausančio turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios dalinės nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo. Iš šios proceso teisės normos turinio matyti, kad skolininkui priklausanti turto dalis gali būti nustatoma tik tuo atveju, kai skolininkui su kitais asmenimis priklausančio turto dalys nėra nustatytos. Ši tik vykdymo procese taikoma proceso teisės norma turi būti aiškinama atsižvelgiant į materialiosios teisės normas, kuriose yra nustatyti įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis rėžimas (Civilinio kodekso trečiosios knygos antrasis skirsnis).

Pagal Civilinio kodekso 3.89 straipsnio 1 dalies 1 punktą asmenine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas abiejų sutuoktinių atskirai įgytas iki santuokos sudarymo. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad D. B. ir A. B. santuoka įregistruota 2008-08-23 (v.b.l. 20), skolininkės sutuoktinis D. B. nekilnojamąjį turtą (gyvenamąjį namą ir ūkinį pastatą) įgijo – paveldėjo pagal įstatymą 2007-09-14 (b.l. 24), o 321/2163 dalis žemės sklypo įgijo 2008-08-20, tai yra, iki santuokos su A. B. sudarymo (b.l. 23). Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-06-10 vykdomajame rašte (teismo įsakyme) skolininku nurodytas vienas iš sutuoktinių - A. B.. Šiuo aspektu svarbu tai, kad Lietuvos A. T. nutartyje Nr. 3K-P-186/2010 konstatuota, kad jei vykdomajame rašte nėra teismo sprendimo dėl antrojo sutuoktinio, antstolis negali priimti patvarkymo išieškoti iš bendro turto, nes tai reikštų teismo sprendimo pakeitimą ir Civilinio proceso kodekso 586 straipsnio pažeidimą, <...> tuo atveju, kai bylos nagrinėjimo metu kitas sutuoktinis nebuvo įtrauktas atsakovu, kreditorius turi teisę pareikšti savarankišką ieškinį šiam sutuoktiniui įrodinėdamas Civilinio kodekso 3.109 straipsnio taikymo pagrindus, jeigu tai leidžia prievolės prigimtis.

Byloje nustatyta, kad antstolis pasiūlė skolininkui, kreditoriui ir bendros nuosavybės turėtojui iki 2014-10-23 kreiptis į teismą dėl skolininko dalies, kuri, kaip nurodo antstolis, yra skolininko bendra su kitais asmenimis nuosavybė, areštuotame turte nustatymo, nors iš Nekilnojamojo turto registro duomenų matyti, kad 2014-09-08 turto arešto aktu Nr.S1-295596 (b. l. 34 - 36) areštuotas turtas yra asmeninė suinteresuoto asmens D. B. nuosavybė. Tai vykdydamas vykdomąją bylą ir susipažinęs su VĮ Registrų centras nekilnojamojo turto išrašais turėjo nustatyti ir antstolis. Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų banko išrašo matyti, kad 321/2163 žemės sklypo, kurio unikalus Nr.4400-1614-1868, įsigyto pagal 2008-08-20 Valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartį Nr.VJ-7137, ½ pastato, kurio unikalus Nr.2193-0003-5015 ir 25/200 pastato, kurio unikalus Nr. 2192-9000-2039, įgytų pagal 2007-09-14 paveldėjimo teisės liudijimą Nr. VJ-9148, yra asmeninė D. B. nuosavybė (b.l. 22-25).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, bei vadovaujantis Civilinio proceso kodekso ir Civilinio kodekso nuostatomis, pareiškėjo prašymas dėl skolininko turto dalies nustatymo atmetamas kaip nepagrįstas, nes antstolis nepagrįstai areštavęs suinteresuotam asmeniui D. B. asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtą, pasiūlė vykdymo proceso dalyviams kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies areštuotame turte nustatymo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 – 291, 667 straipsniais, teismas

nutaria:

prašymą atmesti.

Nutarčiai įsiteisėjus, vykdomąsias bylas Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) grąžinti antstoliui A. S..

Nutartis gali būti skundžiama atskiruoju skundu per 7 dienas nuo nutarties paskelbimo dienos Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.