- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-06-05
- Bylos Nr.
- eI-3018-816/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01220-2019-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Jovita Einikienė, Iveta Pelienė, Beata Martišienė
- Atsakovas
- Migracijos departamentui
- Advokatai
- Laurynas Biekša
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jovitos Einikienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Beatos Martišienės ir Ivetos Pelienės,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal H. R. (H. R.) skundą atsakovui Migracijos departamentui dėl sprendimų panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja H. R. teismui pateikė skundą, prašydama panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2019 m. kovo 8 d. sprendimą Nr. (15/5-2) 50U-432 „Dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, išduoto Baltarusijos pilietei H. R., panaikinimo“ ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Paaiškino, kad Lietuvoje gyvena apie 9 metus, t. y. nuo 2010 m. (iš pradžių pareiškėja Lietuvoje mokėsi, studijavo E. H. universitete bakalauro medijų ir vizualinio dizaino programoje, vėliau dar studijavo sociologijos magistro programoje ir nuo 2016 m. pradėjo dirbti uždarojoje akcinėje bendrovėje (toliau – UAB) „(duomenys neskelbtini)“ pagal įgytą specialybę multimedijų dizainere, o nuo 2018 m. dar įstojo į Vytauto Didžiojo universitetą studijuoti).
Iš Migracijos departamento sprendimo pareiškėjai visiškai neaišku, kokios patikrinimo metu nustatytos aplinkybės patvirtina Migracijos departamento išvadą, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ neužsiima komercine veikla, kadangi įmonės patikrinimas apsiribojo tik direktoriaus apklausa, nebuvo tikrinama jokia įmonės dokumentacija. Ir pati pareiškėja nebuvo apklausta Migracijos departamento darbuotojų. Migracijos departamento sprendimo išvados nėra paremtos jokiais objektyviais duomenimis, prieštarauja pateikiamiems įrodymams ir neatitinka realios tikrovės bei įmonės darbuotojų realiai pateiktų paaiškinimų apklausų metu. Nesutinka su Migracijos departamento išvada, kad įmonės direktorius negalėjo konkrečiai paaiškinti, kokią veiklą vykdo jo vadovaujama įmonė, kokias darbo funkcijas atlieka įmonės darbuotojai, kur jų darbo vieta ir koks jų darbo laikas. D. K. (kuris Lietuvoje yra gavęs prieglobstį) yra įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkas ir vadovas nuo 2013 metų. Nuo 2015 metų jis praplėtė įmonės veiklą, todėl, negalėdamas vienas atlikti reikalingų darbų, pasisamdė darbuotojų, o pats direktorius šiuo metu įmonėje mažai dirba, daugiausia jo darbas apima ryšius su klientais ir užduočių davimą darbuotojams. Per visą laikotarpį nuo 2013 metų įmonė užsiima: interneto svetainių kūrimu, reklamavimu ir priežiūra, mobiliųjų programų kūrimu, verslo produktais, IT infrastruktūros aptarnavimu - visa šio turinio vizualizacija: vizitinės kortelės, plakatai, bukletai ir pan. UAB „(duomenys neskelbtini)“ klientai yra Lietuvos ir Baltarusijos juridiniai asmenys bei fiziniai asmenys, pvz., UAB „VILINVESTA“, Gudų kultūros draugija Lietuvoje, VšĮ „Bendruomenių kaitos centras“, LLC „ENERGY8“ (Baltarusijos įmonė), VšĮ „Jokūbo Kolaso kultūros centras“, Europos humanitarinis universitetas, B. V., F. P.. Pagrindinį darbą įmonėje atlieka darbuotojai, o pats direktorius dirba mažesnį darbo laiką duodamas pavedimus ar kontaktuodamas su klientais, todėl jis atitinkamai gauna mažą darbo užmokestį. Tačiau tai, kad direktorius dirba ne pilnu etatu, visiškai nepatvirtina, kad įmonė neveikia ar kad kiti įmonės darbuotojai nedirba. Be to, darbuotojai dirba nuotoliniu būdu (tai patvirtina darbo sutartys), todėl direktorius ir negalėjo nurodyti konkrečios darbo vietos ir konkretaus darbo laiko. Tuo tarpu, kad įmonė vykdo ūkinę komercinę veiklą akivaizdžiai patvirtina su šiuo skundu pateikiama įmonės dokumentacija (sutartys, darbų perdavimo-priėmimo aktai, banko sąskaitų išrašai, nuotraukos, buhalterinių paslaugų teikimo sutartis, SODROS duomenys, Valstybinei mokesčių inspekcijai pateiktos deklaracijos), kurios Migracijos departamentas net neprašė pateikti ir netikrino, o tiesiog nusprendė, kad įmonė veiklos nevykdo, nors iš pateikiamų dokumentų matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra realiai veikianti įmonė.
Pažymi, jog nuo 2018 metų rudens studijuoja Vytauto Didžiojo universitete Politikos mokslų ir diplomatijos fakultete nuolatinių studijų magistrantūros diplomatijos programoje. Taigi 2018 metais pareiškėja galėjo kreiptis dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvoje ir studijų pagrindu, tačiau, kadangi jau kelis metus dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ įmonėje, tai ir toliau kreipėsi dėl leidimo išdavimo darbo pagrindu. Pareiškėjai nebuvo jokio tikslo fiktyviai įsidarbinti, kad gautų leidimą gyventi (ką teigia atsakovas), nes pareiškėja ir taip būtų galėjusi gauti leidimą studijų pagrindu. Atkreipia dėmesį, kad Migracijos departamento sprendime yra nurodyta netiksli informacija iš direktoriaus apklausos, kadangi Migracijos departamentas savo sprendime teigia, jog D. K. nežinojo, kur yra H. R. gyvenamoji vieta. Pareiškėja buvo išvykusi į Baltarusiją aplankyti savo tėvų, nes kaip tik tuo laikotarpiu užsiėmimai universitete nevyko, o dirba ji nuotoliniu būdu, todėl normalu, kad direktorius tuo metu nežinojo, kur yra H. R., bet tai nereiškia, kad nežino, kur yra jos gyvenamoji vieta Lietuvoje.
Atsiliepimas
Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į skundą su juo nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą (2 t., elektroninės bylos lapai (toliau – e . b. l.) 1–5). Paaiškino, kad atlikto patikrinimo metu nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ neužsiima ūkine komercine veikla, o joje įdarbinti darbuotojai iš tikrųjų nedirba įmonėje. Šios įmonės direktoriaus mėnesinis darbo užmokestis Sodros duomenimis sudaro 3,39 Eur, kas reiškia, kad jis šioje įmonėje įdarbintas tik formaliai. D. K., būdamas įmonės vadovu, negalėjo konkrečiai paaiškinti, kokią veiklą vykdo jo vadovaujama įmonė, kokias darbo funkcijas atlieka įmonės darbuotojai, kur yra jų darbo vieta ir koks jų darbo laikas. Nors jo teigimu įmonė užsiima kompiuterinių programų kūrimu, pati įmonė neturi savo interneto svetainės, kurioje būtų skelbiama informacija apie įmonę, pareiškėja, kuri įdarbinta UAB „(duomenys neskelbtini)“ multimedijos dizainere, įdarbinta tik formaliai, turint tikslą gauti leidimą laikinai gyventi ir tokiu būdu įteisinti savo buvimą Lietuvos Respublikoje. Skundžiamame sprendime konstatuota, kad pareiškėja kreipdamasi dėl leidimo laikinai gyventi pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis apie jos darbą bendrovėje bei pagrindinį jos buvimo Lietuvos Respublikoje tikslą. Įvertinus patikrinimo metu gautą informaciją, buvo konstatuota, kad minėta užsienietė siekė gauti leidimą laikinai gyventi, o ne dirbti bendrovėje multimedijos dizainere.
Migracijos departamento vertinimu, pareiškėjos teismui pateiktos sutartys, darbų priėmimo perdavimo aktai ir banko sąskaitos išrašai neįrodo, kad skundžiamo Migracijos departamento sprendimo priėmimo metu bendrovė vykdė ūkinę komercinę veiklą. Pažymi, kad apklaustas bendrovės direktorius paaiškino, kad bendrovė užsiima kompiuterinių programų kūrimu, apklausta bendrovės darbuotoja K. P. teigė, kad bendrovė užsiima interneto svetainių kūrimu (nei bendrovės direktorius, nei K. P. negalėjo nurodyti kokių programų ar svetainių), tačiau su skundu pareiškėja teikia paslaugų sutartis dėl šventinių plakatų kūrimo. Remiantis Valstybinės įmonės Registrų centras (toliau - Registrų centras) duomenimis bendrovė užsiima kompiuterių konsultacine veikla (6202) ir Kita informacinių technologijų ir kompiuterių paslaugų veikla (6209), šventinių plakatų kūrimas ir gamyba neatitinka minėtų veiklos kategorijų pobūdžio. Šios ir kitos su skundu pateikiamos paslaugų sutartys, priėmimo perdavimo aktai (darbai priimti perduoti iki skundžiamo sprendimo priėmimo, todėl sprendimo priėmimo metu bendrovė veiklos nevykdė) bei banko sąskaitos išrašai neįrodo realaus sutarčių vykdymo sprendimo priėmimo metu. Ta aplinkybė, kad bendrovė moka mokesčius neįrodo realaus jos veiklos vykdymo. Byloje nėra jokių duomenų, kad H. R. sukūrė teismui pateiktus plakatus. Tai pat, plakatų kūrimas nėra minėtos bendrovės deklaruojama veikla. Migracijos departamentas neginčija, kad pareiškėja gauna darbo užmokestį, tačiau pareiškėjos teikiami dokumentai neįrodo jos darbo bendrovėje, tik jos įdarbinimą bendrovėje.
Dėl pareiškėjos teiginių, kad Migracijos departamentas priėmė ginčijamą sprendimą neapklausęs pareiškėjos, visiškai neanalizavęs įmonės dokumentacijos ir nesudarė galimybių įmonės darbuotojams ar direktoriui juos pateikti, kadangi nei darbuotojams, nei direktoriui nebuvo žinoma, kad Migracijos departamentui yra kilę įtarimų dėl bendrovės ir jos darbuotojų veiklos. Nurodo, kad pareiškėja savo gyvenamosios vietos adresu nebuvo rasta ir, remiantis bendrovės direktoriaus paaiškinimu, minėtu adresu negyvena. Pažymi, kad pareiškėja 2018 m. balandžio 4 d. prašyme pakeisti leidimą laikinai gyventi nurodė, kad jos gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini), Vilnius. Įstatymo 36 straipsnio 1 dalies 3 punktas numato pareiškėjo pareigą informuoti Migracijos departamentą apie teisėtos veiklos adreso pasikeitimą ne vėliau kaip per septynias dienas. To pareiškėja nepadarė. Bendrovės direktorius ir bendrovės darbuotoja K. P. buvo apklausti įgaliotų Migracijos valdybos pareigūnų dėl bendrovės ir bendrovės darbuotojų veiklos, todėl žinojo apie bendrovės veiklos patikrinimą. Minėti asmenys buvo apklausti 2019 m. sausio mėnesį, skundžiamas sprendimas buvo priimtas 2019 m. kovą. Bendrovės direktorius ir minėta darbuotoja žinojo, kuriais klausimais davė netikslius/neišsamius atsakymus, o į kuriuos klausimus neatsakė ir turėjo pakankamai laiko Migracijos departamentui pateikti papildomų paaiškinimų ir juos patvirtinančių dokumentų. Migracijos departamentas neturėjo pareigos reikalauti iš pareiškėjos ar bendrovės direktoriaus papildomų paaiškinimų. Pažymi, kad pareiškėja teismui kartu su skundu pateikė daugiau duomenų, kurie Migracijos departamento skundžiamame sprendime netirti. Nauji su pareiškėjos skundu pateikiami dokumentai šiuo atveju negali būti vertinami šios bylos nagrinėjimo kontekste (skundžiamo sprendimo teisėtumo kontekste). Šiuos duomenis pareiškėja galėjo pateikti Migracijos departamentui iki skundžiamo sprendimo priėmimo, tačiau to nepadarė.
Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovas skundą palaikė, prašė jį tenkinti skunde nurodytais argumentais. Papildomai pažymėjo, kad nei Migracijos departamentas, nei Migracijos valdyba neprašė pateikti įmonės dokumentų, todėl jie buvo pateikti teismui kartu su skundu. Pažymėjo, kad pareiškėja apie jos patikrinimą nebuvo informuota. Atsakovas nesilaikė gero administravimo principo, t. y. pas pareiškėją deklaruotos gyvenamosios vietos adresu buvo nuvykta tik kartą, jokių pranešimų, kad ji kviečiama į apklausą nepalikta, nebandyta susisiekti. Direktorius nurodė, kad ji negyvena minėtu adresu, todėl, kad ji tarp studijų buvo išvykusi į Baltarusiją pas gimines ir nebuvo tikra, kad grįžusi iš Baltarusijos gyvens tuo pačiu adresu. Pažymėjo, kad gyvena tuo pačiu adresu, kur ir dirba. Taip pat nurodė, kad pareiškėja yra gavusi naują leidimą gyventi studijų pagrindu.
Atsiliepimas
Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą atsiliepime nurodytais argumentais. Papildomai pažymėjo, kad pareiškėjai panaikino leidimą laikinai gyventi tuo pagrindu, kad ji pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis, t. y. ji realiai UAB „(duomenys neskelbtini)“ nedirba. Nėra įrodymų, kad ji teismui pateiktus projektus sukūrė, t. y. nėra darbo kūrimo proceso dokumentų, pvz., užsakymų, susirašinėjimo. Ar Migracijos valdyba pareiškėjos ieškojo kitais būdais, pvz., skambinant ar rašant el. paštu, atsakyti negalėjo. Tačiau pažymėjo, kad byloje nereikėjo pačios pareiškėjos paaiškinimų, nes buvo pakankamai duomenų sprendimui priimti. Teismui pateikti dokumentai iš esmės sprendimo nepakeistų.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
Nagrinėjamojoje byloje kilo ginčas dėl Migracijos departamento 2019 m. kovo 8 d. sprendimo Nr. (15/5-2) 50U-432 „Dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, išduoto Baltarusijos Respublikos pilietei H. R. panaikinimo“ teisėtumo ir pagrįstumo.
Nustatyta, kad pareiškėja, kuri yra Baltarusijos pilietė, gim. (duomenys neskelbtini), ketindama toliau dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)“ multimedijos dizainere, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdybai (toliau – Migracijos valdyba) 2018 m. balandžio 4 d. pateikė prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (2 t., e. b. l. 6–18). Kartu su prašymu pateikė galiojantį kelionės dokumentą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ tarpininkavimo raštą, darbo sutartį (2 t., e. b. l. 19–25). Iš migracijos institucijai pareiškėjos pateiktos darbo sutarties matyti, kad pareiškėja priimta į multimedijos dizainerės pareigas dirbti pilną darbo dieną, t. y. 8 val. per darbo dieną (nenurodyta darbo dienų skaičius per savaitę), gyvenamosios vietos adresas nurodytas (duomenys neskelbtini), darbo vietos adresas nenurodytas. Vėliau darbo sutartyje numatyta, kad dirbama 40 valandų per savaitę (1t., b.l. 82-84). 2018 m. gegužės 25 d. atsakovas priėmė teigiamą sprendimą pakeisti pareiškėjai leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ir 2018 m. birželio 7 d. išduotas leidimas laikinai gyventi, galiojantis iki 2020-06-07.
Migracijos departamentas 2019 m. kovo 8 d. priėmė skundžiamą sprendimą Nr. (15/5-2) 50U-432 „Dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, išduoto Baltarusijos Respublikos pilietei H. R., panaikinimo“ (2 t., e. b. l. 67–68). Minėtu sprendimu Migracijos departamentas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties" (toliau – Įstatymas, 2018 m. gruodžio 20 d. redakcija) 50 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 35 straipsnio 1 dalies 2 punktu, panaikino išduotą leidimą laikinai gyventi, galiojantį iki 2020 m. birželio 7 d. Atsakovas pareiškėjai panaikino išduotą leidimą laikinai gyventi tuo pagrindu, jog duomenys, kuriuos ji pateikė, norėdama pakeisti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės.
Pagal Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punktą ir leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas ar keičiamas užsieniečiui, jeigu jis ketina dirbti Lietuvos Respublikoje pagal šio Įstatymo 44 straipsnio nuostatas. Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, kuris ketina dirbti Lietuvos Respublikoje, kai jis atitinka šias sąlygas: a) pateikiamas darbdavio įsipareigojimas įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį ne trumpesniam negu 6 mėnesių laikotarpiui; b) pateikiama darbdavio informacija apie užsieniečio turimą kvalifikaciją ir ne mažesnę negu vienerių metų darbo patirtį pagal turimą kvalifikaciją per pastaruosius dvejus metus, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytą atvejį; c) Užimtumo tarnyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Užimtumo tarnyba) socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka priima sprendimą, kad užsieniečio darbas atitinka Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikius, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus atvejus. 2 dalyje numatyta, kad Šio straipsnio 1 dalies 3 punkto b papunktyje nurodyta darbo patirties sąlyga ir šio straipsnio 1 dalies 3 punkto c papunktyje nurodyta sąlyga netaikoma užsieniečiui, kuris, Lietuvos Respublikoje pabaigęs studijas ar mokymąsi pagal profesinio mokymo programą, ketina dirbti pagal įgytą kvalifikaciją. Šio straipsnio 1 dalies 3 punkto c papunktyje nurodyta sąlyga taip pat netaikoma užsieniečiui, kurio profesija yra įtraukta į profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą pagal ekonominės veiklos rūšis. Šį sąrašą Užimtumo tarnybos direktorius kiekvienų metų pusmečiui tvirtina remdamasis Užimtumo tarnybos atliekama darbo rinkos stebėsena, padėties darbo rinkoje vertinimu ir jos pokyčių prognoze.
Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta, kad leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu paaiškėja, kad yra šio Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nustatyti pagrindai. Pagal įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punktą išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės arba buvo pateikti neteisėtai įgyti ar suklastoti dokumentai, arba yra rimtas pagrindas manyti, kad <...> priimantysis subjektas yra fiktyvi įmonė.
Sprendžiant, ar Bendrovė atitinka Įstatymo reikalavimus, taip pat ar duomenys, kuriuos pareiškėja pateikė norėdama pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, atitinka tikrovę, byloje surinkti įrodymai vertintini vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 56, 57 straipsniuose nustatytomis įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančiomis taisyklėmis. Pagal ABTĮ 56 straipsnio 1 dalį, faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal ABTĮ 56 straipsnio 6 dalį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas.
Pagal Leidimų laikinai gyventi LR užsieniečiams išdavimo, keitimo, panaikinimo, taip pat įvertinimo, ar santuoka, registruota partnerystė, įvaikinimas ar įmonė yra fiktyvūs, tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 1V-329 patvirtinto (toliau – ir Tvarkos aprašas), migracijos departamento tarnautojas, nustatęs Aprašo 100 punkte nurodytų veiksnių, dėl kurių gali atsirasti pagrindas manyti, kad priimantis subjektas yra fiktyvi įmonė, privalo pradėti patikrinimą ir įvertinti, ar nėra leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindų. Šiuo atveju informacija gaunama Aprašo 101.2-101.5 ir 189 punktuose nustatytais alternatyviais būdais. Teismų praktikoje taip pat yra pažymėta, kad užsieniečio apklausa nėra visuomet privaloma ir nors gero administravimo principas apima ir teisę būti išklausytam, tačiau ši teisė negali būti ir nėra savitikslė. Svarbiausia, jog surinkti duomenys (ir pareiškėjos papildomai pateikti) galėtų būti vertinami nedviprasmiškai ir būtų pakankami sprendimui priimti.
Individualus administracinis aktas turi būti ne tik teisėtas, tačiau ir pagrįstas objektyviais duomenimis, faktais, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos (Viešojo administravimo įstatymo, toliau VAĮ, 8 str. 1 d.). Taip pat viešajame administravime galioja ir turi būti taikomi objektyvumo ir proporcingumo bei lygiateisiškumo ir kiti principai (VAĮ 3 str.). Skundžiamas aktas panaikinamas, kai jis neteisėtas iš esmės, priimtas nekompetentingo subjekto ar jį priimant pažeistos pagrindinės procedūros, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą bei kitais svarbiais pagrindais (ABTĮ 91 str.).
Nors Migracijos departamento atliktas patikrinimas ir tyrimas galėjo būti išsamesnis, visapusiškesnis, suteikiant galimybę ir pačiai pareiškėjai pateikti paaiškinimus ar papildomą informaciją patikrinimo metu, tačiau teisinis reguliavimas imperatyviai nenurodo privalomo ar baigtinio sąrašo procedūrinių veiksmų (patikrinimo būdų), kuriuos privalėtų atlikti migracijos departamento tarnautojas priimdamas sprendimą dėl leidimo laikinai gyventi panaikinimo. Svarbiausia, kad pasirinkti patikrinimo būdai, surinkta informacija leistų priimti VAĮ 8 str. atitinkantį individualų administracinį sprendimą ir būtų išlaikyti esminiai administracinės procedūros principai, numatyti VAĮ 3 str. Be to, pareiškėja turėjo galimybę pateikti kartu su skundu teismui visą jos manymu reikšmingą skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimui informaciją, savo paaiškinimus žodžiu ir raštu.
Nustatyta, kad pareiškėja savo gyvenamąją vietą deklaravo (duomenys neskelbtini), Vilniuje (šiuo adresu yra įsteigta ir Gudų kultūros draugija Lietuvoje). Bendrovė UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurioje pareiškėja dirba ir darbo joje pagrindu yra gavusi leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, yra įregistruota (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Migracijos valdyba atliko UAB „(duomenys neskelbtini)“ patikrinimą ir 2019 m. vasario 6 d. surašė tarnybinį pranešimą Nr. 10-PR2-4939 (2 t., e. b. l. 43–45), kuriame konstatavo, kad įmonės registracijos adresas (duomenys neskelbtini), Vilniuje, yra žinomas, kaip fiktyvių įmonių registracijos adresas. Šios įmonės teisėtos veiklos pagrindu leidimus laikinai gyventi turi Ukrainos pil. K. P. ir Baltarusijos Respublikos pil. H. R.. Nors H. R. gyvenamosios vietos adresą deklaravo (duomenys neskelbtini), Vilnius (tai nurodoma ir darbo sutartyje), tačiau nurodytu adresu ji negyvena, kadangi nuvykus nurodytu adresu apklaustas Bendrovės direktorius Baltarusijos pil. D. K., gim. (duomenys neskelbtini), nurodė, kad šiame bute faktiškai gyvena jis, A. A. (kuris yra ir Gudų kultūros draugija Lietuvoje vadovas) ir K. K.. Apklausos metu direktorius taip pat nurodė, kad įmonė buveinės neturi, jis dirba iš namų, įmonė užsiima kompiuterinėmis programomis, jų kūrimu. Įmonėje dirba dar 3 žmonės, jie visi užsieniečiai. Pareiškėjos skundo argumentai, kad ji buvo laikinai išvykusi, tačiau tikrai gyvena nurodytame bute ir iš jo atlieka nuotoliniu būdu darbines funkcijas, nepagrįsti jokiomis leistinomis administraciniame procese įrodinėjimo priemonėmis. Pareiškėja turėjo galimybę pateikti teismui savo paaiškinimus tiek raštu, tiek ir žodžiu, tačiau šia galimybe nepasinaudojo.
Migracijos departamentas taip pat 2019 m. sausio 25 d. apklausė ir kitą įmonės darbuotoją K. P., kuri apklausos metu paaiškino, kad su direktoriumi bendrauja telefonu, su juo susitinka įvairiose miesto vietose, darbo užmokestį ji gauna grynaisiais apie 600 eurų susitikusi su direktoriumi, kitų įmonės darbuotojų ji nepažįsta, tik žino, kad įmonėje dar dirba pareiškėja, ką ji tiksliai daro, K. P. nežino, spėjo, kad užsiima svetainių dizainu. Migracijos valdyba iš valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenų taip pat nustatė, kad direktoriaus darbo užmokestis sudaro 3,39 eurai. Taip pat įmonė nors ir deklaruoja, kad užsiima interneto svetainių kūrimu, interneto dizainu, tačiau pati įmonė savo internetinio puslapio neturi.
Pareiškėja patikrinimo metu apklausta nebuvo, kviečiama į Migracijos departamentą taip pat nebuvo, todėl nepagrįsti atsakovo teiginiai, kad jos teismui kartu su skundu pateikti duomenys nevertintini sprendžiant dėl skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Teisėjų kolegijos nuomone, atsakovas, priimdamas skundžiamą sprendimą neišnaudojęs visų galimybių gauti pareiškėjos paaiškinimą, turėjo suvokti riziką, jog pareiškėjos pateikti duomenys ar paaiškinimai gali turėti ir esminės įtakos jų priimto administracinio sprendimo pagrįstumui. Pareiškėja savo darbinių funkcijų įmonėje realiam vykdymui pagrįsti pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarytų sutarčių (daugiausia su Gudų kultūros draugija) dėl paslaugų užsakymo, atliktų darbų perdavimo priėmimo aktus, apmokėjimui išrašytas sąskaitas faktūras ir banko išrašus, iš kurių matyti, kad įmonė iš esmės 2018 m. sausio – balandžio mėnesiais yra sudariusi sutarčių dėl plakatų, dizaino paslaugų suteikimo, parengusi ir perdavusi darbus, gavusi apmokėjimus, sukurti multimedijos dizaino produktai buvo naudoti ir viešuose renginiuose, minėjimuose (nuotraukos), tačiau nė viename teismui pateiktame rašytiniame įrodyme nėra nuorodos į pareiškėją, kaip įmonės sudarytų sutarčių vykdytoją. Vien tai, kad pareiškėjos išsilavinimas ir įgyta specialybė, darbinės pareigos, kurių atlikimui priimta į darbą, atitinka pagal pobūdį įmonės sudarytų sutarčių dalyką, nepaneigia atsakovo išvadų apie tai, kad pareiškėja 2018 metų pavasarį prašydama pakeisti leidimą laikinai gyventi darbinių funkcijų atlikimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagrindu pateikė tikrovės neatitinkančią informaciją ar kad nepasikeitė leidimo išdavimą šiuo pagrindu lėmusios aplinkybės jai įstojus 2018 metų rudenį studijuoti į Vytauto Didžiojo Universitetą, nuolatinės (dieninės) formos magistro studijas Politikos mokslų ir diplomatijos fakultete, esančiame Kaune. Pažymėtina, kad užsienietis imperatyviai pagal Įstatymo 36 straipsnį privalo pranešti migracijos institucijoms apie gyvenamosios vietos pasikeitimą. Nors pagal skundo argumentus galima suprasti, kad pareiškėja nurodo dirbanti nuotoliniu būdu, tačiau nepateiktas nė vienas įrodymas, jog darbai, sukurti pagal pateiktas įmonės sudarytas paslaugų sutartis, buvo perduoti direktoriui nuotoliniu būdu, taip pat, jog užsakymai (užduotys) pareiškėjai dėl darbų sukūrimo buvo pateiktos nuotoliniu būdu. Argumentai, kad darbuotojui dirbant nuotoliniu būdu, normalu, jog įmonės vadovas nežino nei darbuotojo darbo vietos, nei konkretaus darbo laiko, tik patvirtina, jog pareiškėjos su įmone ne(be)sieja darbo santykiai, kuriems būdingas pavaldumas, atskaitingumas, net ir nuotoliniu būdu darbuotojui atliekant darbines funkcijas. Net ir teigiant pareiškėjai, jog ji atliko įmonėje darbines funkcijas, rašytinių ar žodinių paaiškinimų, apibūdinančių nuotolinio darbo įmonėje tvarką, specifiką, bendravimo su vadovu specifiką, užduočių gavimą ir jų įvykdymą ir pan., ji pati teismui nepateikė. Vadovas konkrečiai nurodyti tokios tvarkos taip pat negalėjo. Pažymėtina ir tai, kad dauguma pateiktų sutarčių ir kitų jų vykdymą patvirtinančių dokumentų rodo, kad įmonė, atstovaujama direktoriaus, vykdė atitinkamu laikotarpiu veiklą su susijusiais asmenimis, tačiau sutiktina su atsakovo argumentais, kad pareiškėja nepaneigė išvados apie tai, jog realiai įmonėje ji neatlieka darbinių funkcijų pagal darbo sutartį joje nurodytomis sąlygomis.
Apibendrinus aukščiau išdėstytas faktines aplinkybes, įvertinus teisinį reguliavimą, darytina išvada, kad net ir įvertinus teisminio nagrinėjimo metu pareiškėjos pateiktus rašytinius įrodymus, nėra teisinio pagrindo naikinti iš esmės teisėto ir pagrįsto administracinio sprendimo, nes pagrindinės procedūros jį priimant buvo išlaikytos, skundžiamas sprendimas atitinka objektyvumo, proporcingumo, subsidiarumo, pakankamo išsamumo principus, priimtas surinkus pakankamai duomenų išvadoms, susijusioms pareiškėjos teisiniu statusu, pagrįsti. Pareiškėjai nepaneigus skundžiamame sprendime padarytų esminių išvadų dėl jos pateiktos informacijos apie darbinių funkcijų įmonėje atlikimą, aplinkybių, lėmusių leidimo laikinai gyventi išdavimą Įstatymo 44 str. pagrindu, pasikeitimą, neinformavimą apie pasikeitusias aplinkybes (gyvenamoji vieta, darbinių funkcijų atlikimas) nėra pagrindo naikinti iš esmės teisėtą ir pagrįstą sprendimą ir grąžinti iš naujo pakartoti administracinę procedūrą. Kolegija pritaria atsakovo skundžiamame sprendime po patikrinimo atlikimo padarytai išvadai, kad pareiškėjos pagrindinis buvimo Lietuvos Respublikoje tikslas nė(be)ra darbinių funkcijų nurodytoje įmonėje atlikimas. Tai patvirtina pačios pareiškėjos skundo argumentai, jos vadovo ir kitos įmonės darbuotojos paaiškinimų turinys, kiti rašytiniai bylos duomenys, iš kurių matyti, kad pareiškėja, būdama įmonės nuolatinė darbuotoja, nepraneša įmonei apie savo darbo vietą, darbų priėmimą, atlikimą, neinformuoja apie išvykimą ir Lietuvos Respublikos, nėra niekaip Darbo kodekso prasme sprendžiamas darbuotojo (jei jau pareiškėja laiko save darbuotoja) poilsio laiko suteikimo klausimas, darbo laiko apskaito kontrolė ir pan. Be to, pareiškėja yra gavusi leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje mokymosi aukštojo mokslo įstaigoje pagrindu, kuris suteikia teisę dirbti ne pilną darbo dieną.
Atsižvelgus į aukščiau išdėstytus argumentus, nėra pagrindo pareiškėjos skundą patenkinti. Teisminio nagrinėjimo metu pasitvirtino atsakovo patikrinimo metu padarytos išvados, jog pareiškėja kreipdamasi dėl leidimo laikinai gyventi pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis apie juos darbą UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei pagrindinį buvimo Lietuvos Respublikoje tikslą, dėl ko buvo pagrindas atsakovui panaikinti darbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagrindu išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Netenkinus skundo, nėra teisinio pagrindo tekinti ir prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo, 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, Lietuvos Respublikos užsieniečių teisinės padėties įstatymo 140 straipsniu,
nusprendžia:
atmesti pareiškėjos H. R. skundą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.