Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų sprendimas

2021-11-23 · Administracinė byla Nr. I1-8832-423/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai
Dokumentas
Sprendimas
Data
2021-11-23
Bylos Nr.
I1-8832-423/2021
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-02034-2021-8
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skundas (prašymas) atmestas
Teisėjas
Asta Urbonienė (pirm.)
Pareiškėjas
M. N.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, Lietuvos valstybė
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I1-8832-423/2021Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02034-2021-8Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2; 55.1.1 (S)
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. lapkričio 23 d.Kaunas
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėja Asta Urbonienė,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. N. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas su skundu kreipėsi į teismą ir prašė priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų (toliau – Alytaus PN, pataisos namai, atsakovės atstovas), 2000 Eur neturtinei žalai atlyginti (b. l. 2).

Atsiliepimas

Skunde ir atsikirtime į atsiliepimą (b. l. 24) nurodė, kad neturtinę žalą kildina iš to, jog nuo 2021-07-05 iki 2021-07-12, kalint Alytaus PN 5 lokaliniame sektoriuje, jam nebuvo užtikrinamas privatumas bei tinkamos higienos sąlygos naudojantis dušu. Skundą grindė tuo, jog pataisos namų dušinėje nėra uždarų maudymosi kabinų, todėl pareiškėją besimaudantį stebėjo kiti nuteistieji ir pareigūnai. Pažymėjo, kad trūko ventiliacijos, langas buvo įskilęs, nebuvo guminių kilimėlių ir veidrodžių, apšvietimas nepakankamas. Dėl minėtų aplinkybių jis patyrė neigiamus išgyvenimus, nepatogumus, pažeminimą, patyčias, emocinį stresą, kurių būtų nepatyręs, jei atsakovės atstovas jį būtų kalinęs tinkamomis sąlygomis.

Atsakovės atstovas atsiliepimu (b. l. 6-9) su pareiškėjo skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad pareiškėjas nuo 2021-01-07 gyveno 12 būryje, 5 lokaliniame sektoriuje, 1 gyvenamojoje patalpoje. 2021 m. liepos mėnesį šio būrio patalpos buvo remontuojamos, todėl nuteistiesiems buvo leista laikinai pagyventi laisvalaikio ir maisto produktų laikymo kambariuose. Kadangi šie kambariai nerakinami, pareiškėjas galėjo naudotis jo gyvenamosios patalpos sanitariniu mazgu, kuriame yra įrengtas dušas. Pareiškėjo gyvenamojo sektoriaus sanitariniai mazgai yra įrengti pačiose gyvenamosiose patalpose, taip pat nuteistieji galėjo naudotis ir bendra dušine, kurioje yra du dušo rageliai, patiesti kilimėliai. Dušų įrengimas atitinka teisės aktų reikalavimus. Pareiškėjas dėl šių aplinkybių į pataisos namų pareigūnus nesikreipė, savo skunde remiasi abstrakčiais teiginiais ir nepagrindžia bei konkrečiai neįvardija valstybės kaltės, priežastinio ryšio tarp tariamo neteisėto veikimo ar neveikimo ir kilusių pasekmių. Nenustačius ir neįrodžius šių būtinų civilinės atsakomybės sąlygų visumos, nėra pagrindo priteisti žalos atlyginimą.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Pareiškėjas prašė priteisti iš atsakovės dėl jos atstovo neteisėtų veiksmų (neveikimo) kilusią neturtinę žalą, kurią patyrė atlikdamas laisvės atėmimo bausmę Alytaus PN.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnis). Žala turi būti atlyginta, kai institucija (jos pareigūnai) neįvykdo įstatymuose nustatytos pareigos arba atlieka veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidžia bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 str.). Turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginama CK ir kitų įstatymų nustatyta tvarka (pvz., Viešojo administravimo įstatymo 42 str., Tarnybos Kalėjimų departamente prie Teisingumo ministerijos statuto 27 str., Bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 5 str. 3 d. ir kt.). Valstybės pareiga atlyginti žalą pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas atsiranda dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės atsakomybei atsirasti pakanka, kad valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos 4 sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.), 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.), 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 str.), 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 str.). CK 6.271 straipsnyje yra numatyta griežta (objektyvi) atsakomybė, kuri atsiranda nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Taigi, viešajai (valstybės) atsakomybei atsirasti pakanka tik 3 sąlygų: neteisėtų veiksmų ar neveikimo, žalos ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos.1

Pareiškėjas neturtinę žalą iš esmės grindžia aplinkybėmis dėl privatumo neužtikrinimo dušo patalpoje. Pareiškėjas nurodo, kad praustis turėjo kartu su kitais asmenimis, todėl buvo stebimas, patyrė patyčias. Taip pat nurodė, kad dušuose nebuvo veidrodžių, guminių kilimėlių, trūko ventiliacijos, apšvietimo, langas buvo įskilęs.

Pagal Higienos normos HN 134:2015 44 punktą, laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaryta galimybė prausti visą kūną po šiltu dušu ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę. Laisvės atėmimo vietos, policijos areštinės patalpos ir jose esantys įrenginiai (įranga) turi būti techniškai tvarkingi, įrengti ir prižiūrimi taip, kad juos naudojant būtų išvengta nelaimingų atsitikimų (12 p.). Gyvenamųjų patalpų oro judėjimo greitis šiltuoju metų laikotarpiu – 0,15–0,25 m/s, šaltuoju metų laikotarpiu – 0,05–0,15 m/s (16 p.). Turi būti sudaryta galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema (17 p.). Gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 200 lx (14 p.).

Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normose, patvirtintose Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017-06-07 įsakymu Nr. V-245 (toliau – Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normos) nurodyta, kad dušinėje turi būti įrengtas veidrodis ir po vieną kilimėlį arba groteles prie kiekvieno dušo ragelio.

Bylos duomenimis nustatyta, kad ginčo laikotarpiu, t. y. nuo 2021-07-05 iki 2021-07-12 pareiškėjas buvo apgyvendintas pataisos namų 5 lokalinio sektoriaus laisvalaikio ir maisto produktų laikymo patalpose, kadangi buvo atliekamas 12 būrio gyvenamųjų patalpų remontas (b. l. 11-13). Iki tol pareiškėjas buvo paskirtas gyventi 12 būrio 1 gyvenamajame kambaryje (b. l. 10, 12). Atsakovės atstovo pateiktame Alytaus PN Saugumo valdymo skyriaus specialisto M. K. tarnybiniame pranešime nurodoma, kad remonto metu pareiškėjas turėjo teisę naudotis savo gyvenamosios patalpos sanitariniu mazgu (b. l. 12). Teismas neturi pagrindo abejoti pataisos namų specialisto, tiesiogiai atliekančio savo pareigas, parengtame tarnybiniame pranešime nurodytomis aplinkybėmis, kurių nepaneigia abstraktūs pareiškėjo atsikirtime nurodyti teiginiai, jog nuteistųjų naudojimasis gyvenamosios patalpos sanitariniu mazgu „buvo nepageidaujamas“. Byloje tokių duomenų nėra. Iš atsakovės atstovo pateiktų fotonuotraukų matyti, kad 12 būrio 1 gyvenamojoje patalpoje įrengtame sanitariniame mazge yra dušas su užuolaida, guminis kilimėlis, veidrodis (b. l. 20).

Vis dėlto, byloje pateiktos 12 būrio dušinės, kuria pareiškėjas naudojosi pagal pataisos namuose patvirtintą grafiką (b. l. 14), fotonuotraukose matyti, kad šioje patalpoje įrengti dušai yra be užuolaidų ar durelių (b. l. 19). Iš šių nuotraukų taip pat nustatyta, jog dušų patalpoje buvo įrengtas veidrodis ir guminiai kilimėliai, todėl pareiškėjo argumentai dėl trūkstamo inventoriaus atmestini.

Vertindamas pareiškėjo argumentus dėl neįrengtų dušo užuolaidų ar uždarų maudymosi kabinų, teismas pažymi, kad nacionaliniai teisės aktai nereglamentuoja pertvarų ar kabinų įrengimo pataisos įstaigų dušo ir persirengimo patalpose. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011-03-03 įsakymu Nr. V-82 patvirtintose Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklėse bei Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017-06-07 įsakymu Nr. V-245 patvirtintose Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normose tokio reikalavimo nėra.

Žemesnės instancijos teismas

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) yra konstatavęs, jog nacionaliniuose teisės aktuose nesant nustatytai pareigai įrengti pertvaras duše, jų neįrengimas pats savaime nėra neteisėtas veiksmas, tačiau pripažintina, kad ši aplinkybė neužtikrina visiško privatumo buvimo, t. y. tam tikrais atvejais neatmestina galimybė, kad, nustačius ypač prastas kalinimo sąlygas, ribota galimybė naudotis dušu ar karštu vandeniu bei privatumo naudojantis dušu neužtikrinimas taip pat būtų vertinami kaip vienos iš kumuliacinių sąlygų, sudarančių Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnio pažeidimą (žr., pvz., 2016-10-07 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1456-602/2016; 2016-10-27 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1021-602/2016). Dušuose bent iš šonų esant įrengtoms pertvaroms, yra užtikrinamas pakankamas privatumas, dėl to toks dušų įrengimas (nors ir neužtikrinant visiško privatumo) savaime nėra pagrindas valstybės civilinei atsakomybei atsirasti (žr., pvz., LVAT 2017-11-06 nutartį administracinėje byloje Nr. A-5031-442/2017; 2019-01-23 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1001-552/2019 ir kt.).

Kaip minėta, privatumo duše neužtikrinimas galėtų būti laikomas tik kumuliacine aplinkybe, jei būtų nustatytos ypač prastos kalinimo sąlygos ir vertinamas jų visetas. Nagrinėjamu atveju, tokių aplinkybių nenustačius, taip pat įvertinus tai, jog dušo rageliai buvo atskirti pertvaromis, nėra pagrindo vertinti pataisos namų administracijos veiksmus kaip pažeidžiančius Konvencijos 3 straipsnio nuostatas. Tokia teismo išvada atitinka naujausią LVAT formuojamą praktiką analogiško pobūdžio bylose (žr. pvz. 2021-09-29 LVAT nutartį byloje A-597-442/2021).

Teismas taip pat pažymi, jog dušų įrengimas tik dalinai juos atskyrus pertvaromis yra panašus į visų viešų įstaigų (sporto klubų, pramogų centrų, baseinų) persirengimo ir dušų patalpų įrengimą. Be to, byloje nėra duomenų apie pareiškėjui dėl to kilusias neigiamas pasekmes, nenustatyta, kad dėl ginčo dalyko jis būtų kreipęsis į pataisos namų administraciją. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo teiginiai apie patirtus neigiamus išgyvenimus dėl to, jog jį galėjo stebėti kiti nuteistieji ir pareigūnai, laikytini jo paties subjektyvia nuomone, nesudarančia pagrindo konstatuoti atsakovės neteisėtus veiksmus ar žalos atsiradimą.

Alytaus PN pareiškėjo teiginiams dėl nepakankamo sanitarinių patalpų vėdinimo, apšvietimo, netinkamos būklės langų paneigti pateikė į bylą Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2018-12-21 patikrinimo aktą (b. l. 16-18), tačiau minėtas patikrinimas buvo atliktas ne ginčo laikotarpiu, todėl teismas šiais duomenimis nesivadovauja. Jokių kitų įrodymų apie tai, jog ginčo patalpose pareiškėjui buvo užtikrinama tinkamas vėdinimas, apšvietimas, saugi ir techniškai tvarkinga aplinka, byloje nėra (iš pateiktos fotonuotraukos negalima nustatyti, ar lango stiklas yra neįskilęs (b. l. 19). Todėl teismas pripažįsta, kad pareiškėjui galėjo būti neužtikrinamos tam tikros higienos sąlygos dušo patalpoje.

Vertindamas pareiškėjo skundo argumentus, teismas pažymi, jog CK 6.250 straipsnio taikymo teisminėje praktikoje ne kartą buvo išaiškinta, kad neturtine žala pripažintinas ne bet koks, net menkiausio laipsnio, valdžios institucijų neteisėtais veiksmais (neveikimu) asmeniui, kuris kreipėsi teisminės gynybos, padarytas neigiamas poveikis. Neturtinė žala konstatuojama tik tada, kai ją sukeliantys neteisėti veiksmai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai nustatoma, kad asmuo tikrai patyrė dvasinius išgyvenimus, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardytų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt. (žr., pvz., LVAT 2018-05-16 nutartį administracinėje byloje A-985-556/2018; 2017-07-05 nutartį administracinėje byloje Nr. A-548-602/2017; 2017-06-21 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1855-575/2017 ir kt.).

Byloje nėra jokių duomenų apie pareiškėjui dėl netinkamų higienos sąlygų kilusias neigiamas pasekmes. Skundo aplinkybes šioje dalyje pareiškėjas išdėstė visiškai deklaratyviai, vien konstatuodamas, kad tokie pažeidimai buvo, tačiau neindividualizuodamas konkrečių jam kilusių neigiamų pasekmių dėl kiekvienos nurodytos aplinkybės, pavyzdžiui, įskilusio lango stiklo ar silpno apšvietimo maudantis. Nenustatyta, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į pataisos namų administraciją ar pareigūnus dėl patiriamų nepatogumų. Teismas taip pat vadovaujasi bendraisiais teisingumo ir protingumo principais bei atsižvelgia į tai, jog pareiškėjo nurodomas ginčo laikotarpis truko tik 8 dienas, o tokios aplinkybės, kaip silpnas apšvietimas, nepakankamas vėdinimas ar įskilęs lango stiklas per tokį trumpą laikotarpį iš esmės negalėjo sukelti pareiškėjui tokio masto kančių ir nepatogumų, kuriuos būtų galima prilyginti teismų praktikoje suformuotai neturtinės žalos sąvokai.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pareiga įrodyti, jog dėl neteisėtų valdžios institucijos veiksmų tam tikra žala patirta, tenka pareiškėjui, pareiškėjas taip pat privalo pagrįsti ir įrodyti priežastinį ryšį tarp jo nurodomos žalos ir neteisėtų veiksmų. LVAT bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo ne kartą yra pažymėjęs, kad reiškiant reikalavimą dėl neturtinės žalos, kylančios iš valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, asmeniui nepakanka vien tik abstrakčiai pareikšti, jog buvo padaryta neturtinė žala, tačiau būtina konkrečiai (laike ir vietoje) apibrėžti galimus neteisėtus veiksmus (neveikimą) ir jų galimą konkrečią išraišką (galimas pasekmes) asmeniui CK 6.250 straipsnio prasme. Vien tik pareiškėjo paaiškinimų apie patirtą neturtinę žalą nepakanka, paaiškinimai turėtų būti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais, tačiau pareiškėjas jų nepateikė.

Šioje administracinėje byloje nenustatyta aplinkybių, suponuojančių neturtinę žalą. Nenustačius atsakovės atstovo neteisėtų veiksmų, pareiškėjo patirtos žalos fakto ir priežastinio ryšio viseto, nesant visų valstybės civilinei atsakomybei kilti būtinų sąlygų, pareiškėjo reikalavimas dėl žalos atlyginimo yra nepagrįstas ir atmestinas (ABTĮ 56 str., 88 str. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 87 straipsniu, 88 straipsnio 1 punktu, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo M. N. skundą atmesti.

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.

Teisėja Asta Urbonienė