- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-06-29
- Bylos Nr.
- 2A-1815-603/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-03-3-02194-2010-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Jadvyga Mardosevič, Henrichas Jaglinskis
- Ieškovas
- Monikai M
- Trečiasis asmuo
- J. B., Rasai P
- Atsakovas
- R. B.
- Advokatai
- Rimantas Prėskienis, Ramunė Dulevičienė
- Kategorijos
- 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią sudaro kolegijos pirmininkė Loreta Lipnickienė (pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo R. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. vasario 2 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės Monikos M. B. ieškinį atsakovui R. B., tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, J. B., R. P.- B., dėl išlaikymo priteisimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė Monika M. B. 2010-09-07 kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė priteisti iš atsakovo R. B. išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis po 600 Lt kas mėnesį nuo 2010 m. rugpjūčio 1 d. iki 2015 m. gegužės 13 d., t. y. iki ieškovei sukaks 24 metai, taip pat prašė priteisti iš atsakovo ieškovės naudai išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2008 m. balandžio 19 d. iki 2009 m. gegužės 13 d., skaičiuojant po 600 Lt per mėnesį, viso 5900 Lt. Ieškovė nurodė, jog ji mokosi aukštosios mokyklos dieniniame skyriuje valstybės finansuojamoje studijų vietoje. Dėl šios priežasties, t. y. tam, kad valstybė finansuotų ieškovės mokslus, ieškovė privalės mokytis itin gerai, kas reikalauja daug laiko ir pastangų, ir tokiu atveju nėra galimybės dirbti, nes tai trukdytų studijų kokybei. Taip pat ieškovė nurodo, jog ji turi sveikatos sutrikimų, todėl jai reikalingas papildomos išlaidos sveikatos priežiūrai. Priteistino išlaikymo dydį ieškovė grindžia Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010-04-10 sprendimu, kuriuo iš atsakovo ieškovės naudai buvo priteistas išlaikymas, mokamas po 600 Lt periodinėmis išmokomis kiekvieną mėnesį. Ieškovė nurodo, jog ji gyvena su motina J. B., kuri ją visiškai ir išlaiko, tačiau atsakovas, kaip ieškovės tėvas taip pat turi pareigą išlaikyti savo dukrą. Iki ieškovei sukako 18 metų, atsakovas išlaikymą teikė nepilnai ir nereguliariai, laikotarpiu nuo 2008 m. balandžio 19 d. iki 2009 m. gegužės 13 d. atsakovas mokėjo nuo 100 iki 300 Lt išlaikymą kas mėnesį, kai privalėjo mokėti po 600 Lt, todėl ieškovė prašo priteisti skirtumą tarp prašomos priteisti ir atsakovo sumokėtos sumos, kuri sudaro viso 5900 Lt.
Atsiliepimas
Atsakovas ieškinio nepripažino ir nurodė, jog jo turtinė padėtis neleidžia teikti išlaikymo ieškovei piniginėmis lėšomis, nes atsakovas turi įsipareigojimų tretiesiems asmenims, moka kreditus bankams, taip pat turi turtinę prievolę išlaikyti nepilnametį vaiką dukrą A. B., kurios išlaikymo išlaidos sudaro apie 1000 Lt per mėnesį. Atsakovas taip pat nurodė, kad jis gali teikti ir teikia ieškovei išlaikymą natūra, nes ieškovė naudojasi atsakovo daiktais, baldais, kurie po atsakovo santuokos nutraukimo liko tame bute, kuriame gyvena ieškovė. Taip pat atsakovas sutinka ieškovei padėti maistu, jei atvyktų pas jį papietauti. Atsakovas nurodo, kad ieškovė su juo nebendrauja, nesidomi jo sveikata, neinformuoja apie savo poreikius.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2011 m. vasario 2 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, t. y. priteisė iš atsakovo R. B. ieškovės Monikos M. B. naudai išlaikymą, mokamą 600 Lt periodinėmis išmokomis kiekvieną mėnesį nuo 2010 m. rugpjūčio 1 d. iki Monika M. B. mokysis aukštosios mokyklos dieniniame skyriuje, bet ne ilgiau, nei sulauks 24 metų amžiaus, taip pat priteisė ieškovės naudai 5900 Lt išlaikymo įsiskolinimą.
Teismas nustatė, kad atsakovas R. B. yra ieškovės Monikos M. B. tėvas. Valstybės finansuojamų studijų sutartis, sudaryta 2010 m. liepos 24 d. tarp Vilniaus universiteto ir ieškovės Monikos M. B., patvirtina, kad ieškovė nuo 2010-07-24 mokosi Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto dieniniame skyriuje, medicinos studijų programoje. Taip pat teismas nustatė, jog nagrinėjamu atveju ieškovė įrodė visų CK 3.194 str. 3 d. numatytų sąlygų buvimą. Pagal viešo registro duomenis ieškovė neturi nuosavybės teise nekilnojamojo turto ir transporto priemonių. Sudaryta studijų sutartis numato, jog valstybės finansavimas studijoms yra teikiamas su sąlyga, jog studento atitinkamo laikotarpio studijų rezultatų vidurkis sudaro ne mažiau kaip 80 proc. universiteto atitinkamos studijų programos ir formos to paties kurso studijuojančiųjų atitinkamo laikotarpio studijų rezultatų vidurkio. Tokia sutarties sąlyga patvirtina, jog ieškovė privalo skirti daug laiko mokymuisi, siekiant sumažinti jos išlaidas, susijusias su studijomis. Tokios aplinkybės patvirtina, jog ieškovė neturi galimybės dirbti, nes nuo to nukentės studijų kokybė, kas padidins ieškovės išlaidas studijoms. Tai, kad ieškovė įstojo į valstybės finansuojamą studijų vietą patvirtina, jog ji mokosi pažangiai, yra rūpestinga ir sąžiningai siekia įgyti pasirinktą specialybę. Teismas konstatavo, jog dėl šių nurodytų priežasčių, ieškovė objektyviai negali pati savęs išlaikyti, kas suteikia jai teisę gauti išlaikymą iš tėvų. Atsakovas yra darbingas ir gauna apie 2500 Lt mėnesinį darbo užmokestį, atskaičius mokesčius, ieškovės motina uždirba apie 1300 Lt per mėnesį, atskaičius mokesčius. Ieškovės tėvų turimas turtas nutraukiant santuoką buvo padalintas lygiomis dalimis. Atsakovas po santuokos nutraukimo įgijo ½ dalį buto, esančio Perkūnkiemio g. 14 – 24, Vilniuje, kurio rinkos vertė 214 000 Lt. Atsakovas turi pareigą išlaikyti nepilnametę dukrą A. B.. Todėl teismas konstatavo, jog atsakovo turtinė padėtis yra geresnė nei ieškovės motinos J. B., todėl vertino, jog atsakovas privalo prie ieškovės išlaikymo prisidėti didesne dalimi nei motina. Teismas padarė išvadą, jog ieškovės poreikių tenkinimui reikia ne mažiau nei 1000 Lt. Taip pat teismas konstatavo, jog ieškovės laikotarpiu nuo 2008-04-19 iki 2009-05-13 išlaikymui buvo reikalinga ne mažiau nei 1000 Lt per mėnesį. Šiuo laikotarpiu atsakovas neteikė tinkamo išlaikymo dukrai, todėl teismas priteisė 5900 Lt išlaikymo įsiskolinimą.
Šalies argumentai
Atsakovas R. B. apeliaciniu skundu prašo panaikinti teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Nurodo, kad teismas, spręsdamas dėl išlaikymo priteisimo neteisingai nustatė faktines aplinkybes, t. y. nurodo, jog po santuokos nutraukimo su ieškovės motina J. B. beveik visas turtas įgytas santuokoje tapo asmenine J. B. nuosavybe ir visos su santuokoje įgytu turtu prievolės buvo pripažintos solidariomis buvusių sutuoktinių prievolėmis. Teismo nurodytą buto dalį R. B. įsigijo iš skolintų lėšų, minėtas butas yra įkeistas bankui ir R. B. kiekvieną mėnesį bankui grąžina dalį paskolos ir moka palūkanas. Taip pat atsakovas vykdo ir prievoles bankams ir kredito institucijoms pagal kitas paskolų sutartis, sudarytas santuokoje su J. B. ir po santuokos nutraukimo. Atsakovo ir trečiojo asmens R. B. vieno mėnesio pajamos bylos nagrinėjimo metu yra 6083,02 Lt ir iš šios sumos turi pragyventi du suaugę šeimos nariai ir nepilnametė A. B.. Iš šios sumos atsakovo šeima privalo skirti 4603,27 Lt išlaidoms, susijusioms su būsto išlaikymu ir skundžiamu teismo sprendimu priteista išlaikymo suma ieškovei, ir šeimai lieka 1480,08 Lt pragyvenimui. Teismas neatsižvelgė į byloje esančius įrodymus apie realią atsakovo turtinę padėtį, jo sveikatos būklę ir su tuo susijusias išlaidas. Atsakovas turi judėjimo sutrikimų, kurie pasireiškia nuolatinių Achilo sausgyslių skausmu abiejose kojose, ko pasekoje turi naudoti specialią avalynę ir specialiai pagamintus batų įklotus, gerti vaistus, naudoti tepalus ir leistis vaistus skausmui malšinti, taip pat atsakovas serga stipria hipemetropija, odos liga, dantenų liga. Taip pat atsakovas nurodo, jog ieškovė nebandė gauti paskolos studijoms iš Valstybinio studijų fondo, vasaros laikotarpiu ieškovei nereikės mokytis ir ji pati galės užsidirbti pragyvenimui.
Atsiliepimas
Atsakovas nurodo, jog byloje nėra jokių įrodymų apie specialiųjų poreikių būtinumą, tėvų turtinę padėtį per laikotarpį nuo 2008-04-19 iki 2009-05-13, t. y. per laikotarpį, už kurį skundžiamu teismo sprendimu yra priteistas išlaikymo įsiskolinimas. Nuo 2010-04-10 stipriai pasikeitė jo turtinė ir šeimyninė padėtis, todėl negalima teigti, kad reikalavimas priteisti įsiskolinimą už ginčo laikotarpį yra įrodytas anksčiau nagrinėtoje byloje. Atsakovas taip pat 2011-05-24 teismui pateikė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, t. y. prašo sustabdyti išieškojimą vykdymo procese civilinėje byloje Nr. 2A-1815-603/2011. Nurodo, jog atsakovui pateikus apeliacinį skundą, ieškovė Monika M. B. kreipėsi į antstolį dėl išlaikymo išieškojimo iš atsakovo R. B. už laikotarpį nuo 2010-08-01 iki 2011-01-01, tačiau antstoliui pateikė dokumentus, patvirtinančius, kad nuo 2010-01-20 ji yra nutraukusi studijas Vilniaus universitete. Atsakovas prašo ieškovei ir trečiajam asmeniui J. B. CPK 95 str. 2 d. pagrindu skirti baudą.
Tretysis asmuo Rasa P. B. atsiliepimu nurodo, jog nagrinėjant bylą, buvo pažeistos A. B. teisės, nes teismas atmetė prašymą kviesti teismo procese dalyvauti vaikų teisių apsaugos tarnybos atstovui. Mano, kad nepilnametei dukrai Austėjai taip pat turi būti mokama 600 Lt. Atsakovo pajamos yra 2800 Lt, dviems vaikams po 600 Lt, viso 1200 Lt, būsto paskola ir būsto draudimas sudaro 700 Lt, SEB bankui atsakovas moka 309 Lt kiekvieną mėnesį, komunaliniai mokesčiai už būstą Perkūnkiemio g. 14 – 24, Vilniuje sudaro apie 600 Lt, todėl lieka 300 Lt, kai tuo tarpu teismas nustatė, jog ieškovės poreikiams reikalinga ne mažiau 1000 Lt per mėnesį.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas, prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir baudos paskyrimo atmestinas
Byloje nustatyta, jog ieškovė pilnamete tapo 2009 m. gegužės 13 d. Tarp Vilniaus universiteto ir ieškovės Monikos M. B. 2010 m. liepos 24 d. buvo pasirašyta Valstybės finansuojamų studijų sutartis dėl ieškovės studijų Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto dieniniame skyriuje medicinos studijų programoje (b. l. 7, 1 t.).
Apelianto darbo užmokestis per mėnesį sudaro apie 2500 Lt, atskaičius mokesčius, ieškovės motinos J. B. – apie 1300 Lt per mėnesį, atskaičius mokesčius (b. l. 76 – 83, 1 t.). Po santuokos nutraukimo su trečiuoju asmeniu J. B., apeliantas R. B. nuosavybės teisėmis įgijo nekilnojamąjį turtą – 1/2 dalį buto, esančio Perkūnkiemio g. 14 – 24, Vilniuje (102 – 103, 1 t.). Duomenų apie po santuokos nutraukimo trečiojo asmens J. B. įgytą nekilnojamąjį turtą nėra (b. l. 73, 1 t.), ieškovė nekilnojamojo turto taip pat nėra įgijusi (b. l. 99, 1 t.). Apeliantas yra sudaręs santuoką su trečiuoju asmeniu Rasa P. B. ir santuokoje 2010-08-06 gimė nepilnametė dukra A. B. (b. l. 49, 1 t.).
Kasacinis teismas yra suformavęs vienodą CK 3.149 str. 3 d. aiškinimo ir taikymo praktiką po Konstitucinio Teismo 2007 m. birželio 7 d. nutarimo, kuriame pripažinta, kad CK 3.194 str. 3 d. (2004 m. lapkričio 11 d. redakcija) prieštarauja Konstitucijos 109 str. 1 d., konstituciniam teisinės valstybės principui ta apimtimi, kuria nustatyta, kad teismas visais atvejais privalo priteisti iš tėvų (arba vieno iš jų) išlaikymą paramos reikalingam, vidurinį išsilavinimą jau įgijusiam, aukštosios ar profesinės mokyklos dieniame skyriuje besimokančiam ir ne vyresniam negu 24 metų pilnamečiam asmeniui, priėmimo. Taigi jeigu teismas nustato būtinumą ir galimybę išlaikymui (paramai) teikti, tai pagal CK 3.149 str. 3 d. reiškia, kad tėvai [proporcingai savo finansinėms galimybėms] turi pareigą remti savo pilnamečius vaikus, kurie mokosi vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose ir yra ne vyresni negu 24 metų amžiaus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra išaiškinęs, jog išlaikymas [parama] iš tėvų pilnamečiam ne vyresniam kaip 24 metų vaikui priteistina, kai yra visuma iš įstatymo kylančių sąlygų: vaikas sąžiningai ir pažangiai mokosi [vidurinės] mokyklos dieniniame skyriuje, vaikui būtina parama, o tėvai turi galimybę ją teikti [Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-204/2009]. Apelianto teiginiai, jog pirmosios instancijos teismo argumentai, kuriais yra įvertinama ieškovės turtinė padėtis yra melaginga ir paneigta esančiais įrodymais, neatitinka tikrovės. Teismas išsamiai ir nuodugniai ištyrė M. M. B. finansinę padėtį bei tinkamai įvertino ne tik šalių pateiktus, bet ir savo iniciatyva surinktus įrodymus (b. l. 96 - 273, 1 t., 1 – 66, 73 – 83, 2 t.) bei padarė tinkamas išvadas. Kolegija pažymi, kad apelianto nurodomos prievolės Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010 m. gegužės 10 d. sprendime (civ. byla Nr. 2-1575-590/20100 (b. l. 17 – 20) kreditoriams yra solidariosios ir teismo konstatuota, jog sudarytos sutartys buvo skirtos bendriems šeimoms poreikiams tenkinti, taip pat teismas konstatavo, jog nebuvo teisinio pagrindo šias prievoles priteisti vykdyti šalims asmeniškai ar dalimis. Taigi, šiuo atveju yra nepagrįstas apelianto argumentas, jog teismas neteisingai įvertino jo turtinę padėtį, atsižvelgiant į prievolių, kilusių gyvenant santuokoje su J. B., atsiradimą ir vykdymą. Be to, apeliantui sudarius naują santuoką ir prisiėmus reikšmingo dydžio prievoles kreditoriams, rodo jo pakankamai gerą šeimos materialinę padėtį. Tai, kad ieškovė naudojasi automobiliu vykti į studijų užsiėmimus, nepaneigia tėvų pareigos remti besimokantį aukštojoje mokykloje vaiką, kai nėra konstatuota teisinių pagrindų, dėl ko parama negali būti teikiama. Todėl apelianto argumentai dėl ieškovės naudojimosi automobiliu bei automobilio pirkimo trečiųjų asmenų vardu, tuo labiau kai ši aplinkybė nėra įrodyta, nėra teisiškai reikšminga ir nesudaro pagrindo nepriteisti ieškovei atitinkamo dydžio paramą. Pagal byloje surinktus įrodymus abu tėvai turi galimybes teikti išlaikymą ieškovei, nes yra darbingo amžiaus, dirba, gauna nuolatines pajamas, kurios nėra minimalaus dydžio. Ieškovės motina išlaikymą vaikui teikė, ir dėl to ginčo nėra. Apelianto ir trečiojo asmens R. P.-B. motyvas, kad jie privalo išlaikyti nepilnametę dukrą A. B. yra teisingas ir pagrįstas, tačiau šiuo konkrečiu atveju ir laikotarpiu neturi būti pagrindu ženkliai sumažinti išlaikymo sumą pilnametei dukrai, nes visuotinai žinoma aplinkybė, kad suaugusio asmens poreikiai nėra mažesni nei nepilnamečio vaiko. Be to, nepilnametį vaiką taip pat privalo išlaikyti ir jo motina, ir tai, jog ji šiuo metu nedirba, gali būti pagrindu mažinti jai tenkančią išlaikymo dalį, tačiau visiškai neatleidžia nuo pareigos išlaikyti nepilnametį vaiką. Apeliantas nepateikė įrodymų apie savo ar jo šeimos narių esminius sveikatos sutrikimus, kurių pagrindu būtų sumažintas darbingumo lygis. Todėl laikytina, kad apeliacinio skundo argumentai pirmosios instancijos teismo išvadų dėl paramos besimokant universitete pagrįstumo nepaneigia ir jų pagrindu naikinti ar keisti teisėtą ir pagrįstą teismo sprendimą nėra pagrindo. Be to, apeliantas ir tretysis asmuo R. P.-B. nenurodė jokių aplinkybių, susijusių su mažametės A. B. teisių pažeidimu, kas sudarytų spręsti klausimą dėl vaikų teisių apsaugos institucijos įtraukimo byloje išvadai duoti. Kolegija pažymi, kad byloje dalyvaujančių asmenų turtinės padėties įvertinimas yra teismo prerogatyva, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino prašymo dėl nurodytos institucijos įtraukimo byloje išvadai duoti.
Kaip matyti iš naujai pateiktų rašytinių įrodymų (b. l. 45, 3 t.), rektoriaus 2011 m. sausio 20 d. įsakymu su ieškove jos pačios prašymu studijų sutartis buvo nutraukta. Dėl to apeliantas 2011-05-24 pateikė teismui prašymą sustabdyti išieškojimą vykdymo procese, kadangi ieškovė yra nutraukusi studijas savo noru ir kad ji buvo nepažangi studijų metu. 2011 m. sausio 28 d. išrašas iš medicininių dokumentų (b. l. 62, 3 t.) patvirtina, jog ieškovė M. M. B. gydėsi Vilniaus miesto psichikos centre konsultacinio centro dienos stacionare nuo 2010-12-17 iki 2011-01-28, jai buvo diagnozuota liga pagal F43.24., būsenai pagerėjus išrašyta iš dienos stacionaro ir rekomenduota tęsti gydymą pas poliklinikos psichiatrą, taip pat rekomenduotas psichoterapinis gydymas bei medikamentai. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, kolegija konstatuoja, jog ieškovės studijos buvo nutrauktos dėl svarbių priežasčių, būtent dėl sveikatos sutrikimų, kas nesudaro pagrindo apeliantui nemokėti priteisto išlaikymo ieškovei studijuojant universitete, kai tuo labiau nėra jokių duomenų, patvirtinančių apie nepažangų ieškovės mokymąsi. Dėl šių priežasčių apelianto prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmestinas.
Nepagrįstas apelianto teiginys, jog pirmosios instancijos teismas priėmė sprendimą dėl įsiskolinimo, susidariusio laikotarpiu nuo 2008 m. balandžio 19 d. iki 2009 m. gegužės 13 d., priteisimo nesant byloje jokių įrodymų apie ieškovės tėvų turtinę padėtį bei ieškovės poreikius. Teismo iniciatyva išreikalauti įrodymai (b. l. 76 – 84, 2 t.) apie ieškovės ir jos tėvų gautas darbines pajamas patvirtina, jog ieškovė ginčo laikotarpiu pajamų neturėjo, apelianto mėnesinės pajamos vidutiniškai buvo apie 2750 Lt, atskaičius mokesčius, ieškovės motinos – apie 1300 Lt, atskaičius mokesčius. Byloje nebuvo pateikta jokių duomenų apie ieškovės tėvų turėtą ginčo laikotarpiu reikšmingą kilnojamąjį ar nekilnojamąjį turtą. Be to, yra akivaizdu, kad asmeniui, patyrusiam medicininę operaciją, t. y. šiuo nagrinėjamu atveju 2008 m. ieškovei pašalinus tulžies pūslę, buvo reikalingos padidintos išlaidos sveikatos priežiūrai, pagerintas maitinimasis, todėl pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog ieškovei ginčo laikotarpiu išlaikymui buvo reikalinga ne mažiau nei 1000 Lt suma per mėnesį. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad ginčo laikotarpiu vien ieškovės amžius apsprendžia išlaikymui skirtų didesnių piniginių sumų poreikį. Todėl ir šiuo atveju laikytina, jog teismas dėl ginčo laikotrapiu susidariusio 5900 Lt įsiskolinimo priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl šioje dalyje naikinti ar keisti teismo sprendimą taip pat nėra pagrindo.
Kolegija konstatuoja, jog nėra pagrindo naikinti ar keisti pirmos instancijos teismo sprendimo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais. Tačiau, paliekant teismo sprendimą iš esmės nepakeistu, jo rezoliucinė dalis tikslintina, nustatant paramos priteisimo datą atsižvelgiant į mokslo metų pradžią – 2010 m. rugsėjo 1 d. (b. l. 45, 3 t.) bei tokiu atveju nesiejant su studijų Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto dieniniame skyriuje pasirašymo data.
Apeliantas CPK 95 str. 2 d. pagrindu prašo skirti ieškovei ir trečiajam asmeniui J. B. baudas. Teismas pažymi, jog kiekvienas asmuo, kurio teisės ir teisėti interesai yra pažeisti, turi teisę kreiptis į teismą, kad pažeistos teisės ir interesai būtų apginti (CPK 5 str.). Įstatyme suteiktomis teisėmis asmenys turi naudotis tinkamai ir sąžiningai ir nepiktnaudžiauti jomis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjumu rūpestingai ir laiku, atsižvelgdami į proceso eigą, pateikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiami reikalavimai bei atsikirtimai (CPK 7 str.). Ieškinio pateikimas teismui užtikrina pažeistos subjektinės teisės gynimą, ir tokiu būdu tinkamas naudojimasis procesinėmis teisėmis negali būti pripažintas piktnaudžiavimu procesu, taip pat, teismo vertinimu, byloje nėra duomenų, sudarančių teisinį pagrindą tiek ieškovei, tiek ir trečiajam asmeniui J. B. paskirti baudą CPK 95 str. pagrindu, nes neįrodyta, kad ieškovė ir tretysis asmuo J. B. tyčia veikė prieš teisingą ir sąžiningą procesą. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, atsakovo prašymas dėl baudos skyrimo ieškovei ir trečiajam asmeniui J. B. yra atmestinas.
Pagal Vilniaus apygardos teismo pažymą apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, šioje byloje apeliacinės instancijos teismas turėjo 23 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Netenkinus atsakovo apeliacinio skundo, nurodytos išlaidos priteistinos iš atsakovo į valstybės biudžetą (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92, 96 str.). Taip pat iš atsakovo ieškovės naudai priteistinos 200 Lt išlaidų, susijusių su atstovo pagalba.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 325-331 str.,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. vasario 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Patikslinti sprendimo rezoliucinę dalį nurodant, kad periodinis išlaikymas Monikai M. B. priteisiamas nuo 2010 m. rugsėjo 1 d., o ne nuo 2010 m. rugpjūčio 1 d.
Atmesti apelianto R. B. prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir baudos skyrimo.
Priteisti valstybei (išieškotojas – Valstybinė mokesčių inspekcija (juridinio asmens kodas 188659752), biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita (duomenys neskelbtini), AB „Swedbank“, įmokos kodas 5660) iš apelianto R. B. 23 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme.
Priteisti ieškovei M. M. B. iš apelianto R. B. 200 Lt išlaidų, susijusių su atstovavimu apeliacinės instancijos teisme.