Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Jaliniausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jurgio Kiškio ir Rimo Švirino,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo J. G. apeliacinį skundą dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 27 d. nuosprendžio, kuriuo J. G. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 2 dalyje, ir nuteistas 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, atliekama pataisos namuose.

Bausmės pradžią nustatyta skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos. Į bausmės laiką įskaitytas laikinojo sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2017 m. kovo 30 d. iki 2017 m. liepos 27 d.

Kardomąją priemonę – suėmimą – nuteistajam J. G. nuspręsta palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Taip pat solidariai iš nuteistųjų J. G., M. K., M. V., D. S. ir E. T. nukentėjusiajam H. J. priteistas 412,50 eurų turtinės ir 3840 eurų neturtinės žalos atlyginimas bei po 100 eurų nukentėjusiojo turėtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Šiuo nuosprendžiu nuteisti ir M. V., D. S., M. K. ir E. T., tačiau ši nuosprendžio dalis apeliacine tvarka neskundžiama.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

J. G. nuteistas už tai, kad jis, veikdamas bendrininkų grupėje su M. V., D. S., E. T. ir M. K., bendrais veiksmais siekdami pagrobti svetimą turtą, 2016 m. rugsėjo 29 d. apie 22 val., automobiliu „Renault Laguna“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atvykę netoli nukentėjusiojo H. J. namo, (duomenys neskelbtini), pastatę automobilį atokiau nuo H. J. namo, visi kartu atėjo į jo namo kiemą, J. G., M. V., E. T. pasislėpus kieme už stovėjusių automobilių, M. K. stovint prie namo kampo, D. S. priėjus prie namo durų ir pasibeldus, o H. J. atidarius duris, D. S. melagingai nurodžius, jog reikalinga pagalba jų sugedusiam automobiliui, tačiau H. J. nesutikus padėti ir norint užsidaryti duris, o M. K. ir D. S. laikant ir neleidžiant H. J. užsidaryti durų, M. V. pribėgus ir pastūmus H. J., o šiam nugriuvus ant žemės, D. S. dujų balionėliu H. J. į akis papurškus nenustatytos kilmės chemine medžiaga, J. G. kartu su E. T. įbėgus į namo koridorių, suėmus H. J. už rankų, o M. K. suėmus už kojų, J. G., E. T. ir M. K. jėga nutempus nukentėjusįjį į svetainės kambarį, paguldžius ant lovos, J. G. su M. K. lipnia juosta surišus H. J. rankas ir kojas, reikalavo atiduoti 7000 eurų, bendrais veiksmais, ne mažiau kaip keturis kartus medine lazda bei rankomis sudavė, įspyrė surištomis rankomis gulinčiam H. J. į nugarą, jam padarydami kraujosruvas abiejų dilbių minkštuose audiniuose, odos nubrozdinimą dešiniame dilbyje, dešinės veido pusės minkštųjų audinių sumušimą, kas H. J. sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą, išeidami iš namo pagrobė nukentėjusiajam H. J. priklausančius daiktus: mobiliojo ryšio telefoną „Hummer“, 100 eurų vertės, nešiojamąjį kompiuterį „Samsung“, 100 eurų vertės, kompiuterio monitorių „Philips-230“, 50 vertės, elektrinį perforatorių, 60 eurų vertės, perforatorių „Titan“, 10 eurų vertės, telefono pakrovėją, 3 eurų vertės, 45 metrų ilgio elektros prailgintuvą, 20 eurų vertės, motorinį pjūklą „Husqvarna 346“, 70 eurų vertės, iš H. J. piniginės paėmė 10 eurų, tokiu būdu, bendrais veiksmais, įsibraudami į gyvenamąją patalpą ir panaudodami fizinį smurtą, apiplėšė nukentėjusįjį H. J., padarydami jam 423 eurų turtinę žalą.Kauno apylinkės teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, konstatavo, kad bausmės tikslai J. G. gali būti pasiekti tik paskyrus griežčiausią bausmę – laisvės atėmimą, paskirtą bausmę atliekant pataisos namuose.Apeliaciniame skunde nuteistasis prašo peržiūrėti jo baudžiamąją bylą, taikyti BK 75 straipsnyje numatytą bausmės vykdymo atidėjimą arba sumažinti pataisos įstaigoje atliekamos laisvės atėmimo bausmės dydį. Skunde nuteistasis nurodo, kad jam paskirta per griežta laisvės atėmimo bausmė. Jis yra atlyginęs nukentėjusiajam 200 eurų turtinės ir 500 eurų neturtinės žalos. Kadangi nuo 2017 m. kovo 30 d. jis yra sulaikytas, todėl neturi galimybės atlyginti likusią žalą. Būdamas ne laisvės atėmimo vietoje, jis turėtų gyvenamąją vietą, pradėtų dirbti ir atlygintų žalą. Taip pat prašo atsižvelgti į jo jauną amžių. Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu J. G. gynėjas prašė neapsiriboti vien nuteistojo skundo argumentais, nurodė, kad jo ginamasis nuteistas už veikas, kurių nepadarė, taip pat apkaltinamuoju nuosprendžiu iš jo ginamojo priteista daiktų, kurie nebuvo įtraukti į kaltinimą ir dėl kurių vagystės, sugadinimo ar praradimo aplinkybės nebuvo tiriamos, vertė. Be to, nuteistasis savo kaltę pripažino viso proceso metu, prokuroras pageidavo užbaigti procesą supaprastinta tvarka, todėl teismas be pagrindo netaikė BK 64¹ straipsnio nuostatų. Nukentėjusiajam buvo nustatytas tik nežymus sveikatos sutrikdymas, jis nepatyrė ypatingų nepatogumų, nuteistasis naujų nusikaltimų nepadarė, buvo išvažiavęs į užsienį, bandė užsidirbti, atgailavo. Mano, kad suėmime išbūtas laikas – 6 mėnesiai, – yra pakanka laisvės atėmimo bausmė. Prokuroras prašė apeliacinio skundo netenkinti ir jį nagrinėti nevertinant gynėjo dėstomų naujų motyvų, kadangi nėra nustatyta, jog baudžiamasis procesas buvo pažeistas iš esmės.Nuteistojo apeliacinis skundas atmetamas.Teisėjų kolegija, susipažinusi su baudžiamosios bylos medžiaga ir apeliacinio skundo argumentais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje esminių baudžiamojo proceso reikalavimų nepažeidė, o visapusiškai ir išsamiai įvertinęs nuteistojo asmenybę bei jį charakterizuojančią medžiagą, atsižvelgdamas į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus, bausmės tikslus, priėmė teisėtą ir pagrįstą nuosprendį, kurį keisti skundo motyvais nėra teisinio pagrindo.Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu nuteistojo gynėjas pateikė papildomus prašymus dėl skundžiamo nuosprendžio, teigdamas, kad apylinkės teismas nepagrįstai netaikė BK 64¹ straipsnio nuostatų, priteisė žalą nukentėjusiajam už turto sugadinimą, kuris nebuvo inkriminuotas nuteistajam pareikštame kaltinime. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalyje imperatyviai numatyta, jog apeliacinės instancijos teismas bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose. Išeiti už nagrinėjamo skundo ribų teismas gali tik tuo atveju, kai nustato esminių šio kodekso pažeidimų, kurių šiuo atveju nenustatyta. Papildomų reikalavimų ar prašymų dėl pirmosios instancijos teismo nuosprendžio pateikimo galimybės įstatymas nenumato, todėl gynėjo apeliacinės instancijos teismo posėdyje nurodyti motyvai, išeinantys už nuteistojo skunde pareikštų prašymų ribų, nevertintini, juolab, kad pats nuteistasis skunde neginčija nukentėjusiajam priteistos žalos dydžio, nurodo besistengiantis ją atlyginti, todėl nėra aišku, ar gynėjo argumentai apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu atitinka nuteistojo valią. Kadangi nuteistasis neginčija pirmosios instancijos teismo išvadų dėl jo kaltės padarius BK 180 straipsnio 2 dalyje numatytą veiką, o kelia klausimus dėl jam paskirtos bausmės dydžio bei galimybės taikyti bausmės vykdymo atidėjimą, apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 320 straipsniu, skundą nagrinėja tik jo ribose ir pasisako tik dėl skundo motyvų. Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinio matyti, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgė į visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes – tiek į nuteistojo asmenybę, tiek ir į jo padarytų nusikaltimų bei jo paties pavojingumą apibūdinančias aplinkybes, veikos motyvus ir tikslus. Nuteistasis J. G. sunkų tyčinį baigtą nusikaltimą padarė būdamas du kartus teistas už turtinio pobūdžio nusikalstamas veikas, iš kurių viena – plėšimas, bei vieną kartą atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 93 straipsnį. Be to, jis baustas administracine tvarka, taip pat ir po nusikaltimo nagrinėjamoje byloje padarymo, kas nesudaro pagrindo spręsti apie nuteistojo siekį pasitaisyti bei savo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Nors nuteistasis skunde pagrįstai pažymi, jog nusikalstamas veikas padarė būdamas jauno amžiaus, tačiau vien ši aplinkybė savaime nesudaro pagrindo švelninti nuteistajam paskirtą bausmę. Skundžiamame nuosprendyje nėra nustatyta apelianto baudžiamąją atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Jo kaltės pripažinimas, nenustačius, jog nuteistasis nuoširdžiai gailisi dėl savo neteisėtų veiksmų, nelengvina nuteistojo padėties BK 59 straipsnio 1 dalies 2 dalies prasme. Nors veika padaryta 2016 m. rugsėjo 29 d., tačiau, kaip teisingai pažymima ir apylinkės teismo nuosprendyje, nuteistasis dalį žalos nukentėjusiajam atlygino tik paskutiniojo teisiamojo posėdžio metu, tai yra praėjus beveik metams nuo veikos padarymo. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, nukentėjusiojo atsiprašė tik suteikus paskutinį žodį, o po veikos padarymo išvyko į užsienį – nesidomėjo nukentėjusiajam padaryta žala ir nedėjo pastangų jai atlyginti. Be to, nustatyta J. G. atsakomybę sunkinanti aplinkybė, jog nusikalstamą veiką jis padarė veikdamas bendrininkų grupėje. Pažymėtina ir tai, kad nuteistajam ankstesniais nuosprendžiais skiriamas atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 93 straipsnio nuostatas bei švelnesnės bausmės savo tikslų nepasiekė, jis ir toliau darė nusikalstamas veikas. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, paskutiniuoju nuosprendžiu paskirtos probacijos (laisvės apribojimo) terminas nuteistajam pasibaigė tik 2016 m. gruodžio 16 d., o nusikalstamą veiką nagrinėjamoje byloje jis kartu su bendrininkais padarė 2016 m. rugsėjo 29 d., tai yra laisvės apribojimo bausmės atlikimo metu. Atsižvelgiant į J. G. teistumus, turtinį jo daromų veikų pobūdį, tai, kad, kaip pats nurodė, realiai darbinės veiklos pagal individualios veiklos pažymėjimą nevykdė, aukštesniojo teismo vertinimu, galima daryti išvadą, jog nusikaltimų kitų asmenų nuosavybei darymas tapo apelianto pragyvenimo šaltiniu. Be to, kaip matyti iš Širvintų rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 55 d. nutarties kopijos, J. G. ankstesniu nuosprendžiu nustatytos probacijos sąlygų laikėsi nenuosekliai, tik po Probacijos tarnybos teikimo dėl laisvės apribojimo bausmės pakeitimo areštu, pastarasis atliko jam paskirtus laisvės apribojimo bausmės įpareigojimus. Šios aplinkybės, aukštesniojo teismo vertinimu, rodo, kad nuteistasis nėra linkęs tinkamai ir be pažeidimų laikytis jam nustatomų įpareigojimų, būdamas nestuktūruotoje aplinkoje. Atsižvelgusi į visas aptartas ir pirmos instancijos teismo nuosprendyje nurodytas aplinkybes, į tai, kad už BK 180 straipsnio 2 dalyje inkriminuojamo sunkaus nusikaltimo padarymą numatyta tik vienintelė terminuoto laisvės atėmimo bausmė, teisėjų kolegija sprendžia, jog nėra objektyvaus pagrindo keisti nuteistajam paskirtą terminuoto laisvės atėmimo bausmę švelnesne bausmės rūšimi ar švelnesne bausme. Juolab, kad vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi, apylinkės teismas apeliantui paskyrė bausmę, mažesnę nei sankcijoje numatytos bausmės vidurkis. Akivaizdu, jog ankstesniais nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis nepavyko pasiekti BK 41 straipsnyje numatytų tikslų – apeliantas ir toliau darė turtinio pobūdžio nusikalstamas veikas. Į jo skunde nurodomas aplinkybes pirmosios instancijos teismas atsižvelgė skirdamas jam realią laisvės atėmimo bausmę ir jos dydį. Kadangi baudžiamoji byla nebuvo išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, apylinkės teismas pagrįstai netaikė nuteistajam BK 64¹ straipsnio nuostatų, numatančių galimybę paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu. Aukštesnės instancijos teismas konstatuoja, kad teisinio pagrindo taikyti nuteistajam BK 75 straipsnio 1 dalį ir atidėti skiriamos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, nagrinėjamu atveju nėra. Teismas gali atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus) (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2017 m. spalio 6 d.). Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Tačiau toks sprendimas turi atitikti BK 41 straipsnyje (Bausmė ir jos paskirtis), 54 straipsnyje (Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai) ir kituose BK straipsniuose įtvirtintus reikalavimus skiriamai bausmei. Minėta, jog J. G. už turtinio pobūdžio nusikaltimus yra nuteistas trečią kartą, teisiamas jau ketvirtą kartą. Du kartus jam buvo taikyta su laisvės atėmimu nesusijusi bausmės rūšis, o vieną kartą baudžiamoji byla nutraukta. Tačiau apeliantas tinkamų išvadų nedaro ir toliau vykdo nusikalstamas veikas, kurių pobūdis ir pavojingumo laipsnis sunkėja. Ši aplinkybė rodo, jog J. G. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėjus, nebus pasiekti bausmės tikslai, nesant pagrindo manyti, jog nuteistasis toliau nebedarys nusikalstamų veikų. Teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėjamu atveju jau tik realiai pataisos namuose atliekama laisvės atėmimo bausmė gali užtikrinti BK 41 straipsnyje numatytus tikslus ne tik nubausti asmenį, padariusį nusikaltimą, bet ir apriboti jam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, siekti, kad ateityje nuteistasis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Pirmosios instancijos teismas, motyvuotai atsižvelgdamas į nustatytą nuteistojo atsakomybę sunkinančią aplinkybę ir jos reikšmę, BK 54 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytas aplinkybes, nepažeisdamas BK 61 straipsnyje nustatytų taisyklių, pagrįstai paskyrė nuteistajam laisvės atėmimo bausmę, kurios dydis nustatytas mažesnis už BK 180 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytas bausmės vidurkis. Atsižvelgdama į nuteistojo asmenybę bei apylinkės teismo nuosprendžio motyvus, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nemato įstatyminio pagrindo dar labiau mažinti paskirtos bausmės dydį ar atidėti J. G. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Kadangi Kėdainių rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 27 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti ar keisti jį nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Nuteistojo J. G. apeliacinį skundą dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 27 d. nuosprendžio atmesti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.