Tauragės apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. M. pareiškimą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys: R. K., B. K., R. P., I. P., E. P., UAB „Automita“, UAB ,,Raivitrans“, UAB „Ferti BIO“, valstybės įmonė „Turto bankas“ (toliau – VĮ Turto bankas), Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerija, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, Tauragės rajono savivaldybės administracija.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teisme pareiškimą palaikė jame nurodytais motyvais ir papildomai paaiškino, jog pastatas sandėlis VĮ Registrų centras įregistruotas nebuvo, jis tik plane yra, juo naudojosi kaip sandėliu. Gali būti ir žmogiška klaida įsivėlusi sudarant komplekso pirkimo-pardavimo sutartį. Jis pirko visą turtą, pirko kartu su žeme, buvo dar ir traktorius ir kitas inventorius. Pastatai buvo įvairios paskirties. Patvirtina, jog 1999 m. gruodžio 26 d. pastatus įsigijo iš UAB ,,Gaurupės agrofirma‘‘. Pirkimo-pardavimo akto neišsaugojo, dokumentai buvo žmonos žinioje, o žmona jau mirusi. Ta firma bankrutavo, jis kompleksą pirko aukciono būdu, mokėjo už visa kompleksą, gali būti apie 300000 litų. Pastatai nebuvo atskirai įkainuoti, buvo bendra kaina, tik registrų centre kiekvienas atskirai vėliau buvo įkainuotas. Visi pastatai buvo išsidėstę 7 ha teritorijoje. Teritorija buvo aptverta tvora, o tas ginčo sandėlis buvo prie elektros stulpų, beveik pačiame teritorijos centre, Lukšiškių kaime. Dalį statinių jis pardavė suinteresuotiems asmenims, kitus įrengė, pakeitė paskirtį, buvo išmontuoti senieji valymo įrengimai, sutvarkė minimo sandėlio stogą, jį pakeitė, apskardino sienas, pakeitė duris. Pastatus pirko jis ir registravo savo vardu, visi pastatai toje pačioje teritorijoje Lukšiškių kaime. Teritorija buvo aptverta tvora. Gaurupės agrofirma‘‘ pastatus pastatė teisėtai, tik liko neįregistruotas ginčo pastatas-sandėlis.

Liudytojas Z. M. teisme parodė, kad jis apie 1974-1980 metus dirbo Tarpkolūkinėje gyvulininkystės įmonėje“ ( vėliau pervadinta į UAB ,, Gaurupės agrofirma“) katilinės operatoriumi. Žino, kad įmonės pastatus statė ,,Tarpkolūkinės‘‘ statybininkai, ginčo sandėliuką naudojo elektrikai. Gali sandėlį parodyti plane. Pastatų buvo labai daug ir įvairios paskirties: dirbtuvės, administracinės patalpos, sandėliai. Teritorija, kurioje buvo pastatyti pastatai, buvo didelė: apie pusę km ilgio ir puse km pločio. Tas ginčo pastatas turėjo būti netoli katilinės, elektrikai jame susidėdavo laidus, susikraudavo įrankius.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkinamas visiškai.

Pareiškėjo A. M. paaiškinimu nustatyta, kad 1999 m. gruodžio 26 d. pagal pirkimo-pardavimo sutartį iš buvusios, šiuo metu bankrutavusios ir išregistruotos - UAB ,,Gaurupės agrofirma‘‘, įmonės kodas 179362474, kartu su sutuoktine V. M. (mirusi 2014 m. ) nuosavybės teise įsigijo kiaulių auginimo komplekse esančius statinius: pastatą- administracinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą-gamybinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą -kiaulidę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą-kiaulidę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą- kiaulidę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą-kiaulidę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą- paukštidę, unikalus Nr. unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą gamybinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą-paukštidę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą-kiaulidę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą –kiaulidę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – kiaulidę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – kiaulidę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą-sandėlį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą-sandėlį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą-svarstyklių pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą –siurblinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą-garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą- stalių dirbtuves, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą –degalinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą-perpumpavimo stotį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą-valymo įrenginius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą- cechą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą-sarginę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). Statiniai įsigyti aukciono būdu už 300 000 litų.

Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo bei 2011 m. sausio 28 d. žemės sklypo perdavimo-priėmimo akto matyti, jog pareiškėjas 2011 m. sausio 26 d. pagal Valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 450, bendrosios jungtinės nuosavybės teisės su sutuoktine V. M. įgijo 7,7238 ha žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), Baltrušaičių k.v., esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame yra visi pareiškėjo įsigyti statiniai. Šiuo metu pareiškėjui A. M. nuosavybės teise priklauso 2965/4291 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įgyto pagal 2014 m. Nuosavybės teisės liudijimą Nr. 5246.

Bylos medžiaga, pareiškėjo paaiškinimais nustatyta, jog laikui einant pareiškėjas dalį nuosavybės teise įsigytų statinių kartu su žemės sklypu pardavė suinteresuotiems asmenims: R. K., B. K., R. P., I. P., E. P., UAB „Automita“, UAB ,,Raivitrans“, UAB „Ferti BIO“. Likusius statinius prižiūrėjo, juos remontavo, keitė jų paskirtį. 2019 m. pareiškėjas pastebėjo, jog vienas iš įsigytų statinių: pastatas- sandėlis nėra įregistruotas VĮ Registrų centras. Nustatyta, kad 2011 m. spalio 12 d. VĮ „Registrų centras sudarė Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylą (Registro Nr.: (duomenys neskelbtini)) ir pastatui-sandėliui suteikė unikalų Nr. (duomenys neskelbtini), žymėjimas plane 30F1p. Iš kadastrinių matavimų bylos matyti, kad pastatas-sandėlis 1982 m. statybos, 59,22 kv.m. bendro ploto, užstatytas plotas bei plotas bruto 72 kv.m., pastatas su stogu, stogo danga bitumas, išorės apdaila - metalo lakštai, langai plastikiniai, durys metalinės, vidutinė rinkos vertė – 1150 Eur. Iš VĮ Registrų centras pažymos matyti, jog Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės 2021 m. kovo 4 d. duomenimis statinio – sandėlio, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), daiktinės teisės neįregistruotos.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.138 straipsnio 1, 5, 8 punktų bei Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 530 straipsnio normos numato teismui teisę ginti asmens civilinę teisę, nors ir nepažeistą, tačiau oficialiai nepripažintą, nustatant įstatymo numatytus juridiškai reikšmingus faktus, taip pripažįstant civilines teises ir pakeičiant asmens civilinius teisinius santykius su kitais asmenimis.

Per įstatymo nustatytą terminą į teismą dėl pastato-sandėlio priklausomybės, į kurį pretenduoja pareiškėjas, nesikreipė jokie suinteresuoti asmenys, niekas neginčijo valdymo sąžiningumo, teisėtumo, atvirumo ir nepertraukiamumo.

Pagal CK 4.47 straipsnio 11 punktą vienas iš nuosavybės teisės įgijimo pagrindų yra įgyjamoji senatis. Įgyjamosios senaties samprata pateikiame CK 4.68 straipsnio 1 dalyje, kurioje įtvirtinta, kad fizinis ar juridinis asmuo, kuris nėra daikto savininkas, bet yra sąžiningai įgijęs daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdęs nekilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip dešimt metų arba kilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip trejus metus, kai per visą valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto nepasinaudojo ja, įgyja nuosavybės teisę į tą daiktą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra nurodęs tokias nuosavybės teisės įgijimui įgyjamąja senatimi būtinas sąlygas: 1) pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu, t. y. asmuo nėra daikto savininkas; 2) daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 straipsnio 3 dalis); 3) asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką; 4) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai; 5) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai (CK 4.68 straipsnis); 6) daiktas valdomas nepertraukiamai; 7) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas; 8) valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011 A. B. v. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir kt., bei kt.).

Pažymėtina, kad tas faktas, jog ginčo statiniai nėra registruoti pareiškėjo vardu, taip pat savaime nėra kliūtis teismui konstatuoti nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi sąlygų (o būtent vienos iš jų – daikto atviro valdymo sąlygos) buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal pareiškėjo A. B. pareiškimą, bylos Nr. 3K-7-67/2011).

CK 4.69 straipsnio 3 dalyje imperatyviai nustatyta, kad įgyjamąja senatimi negali būti įgyjama nuosavybės teisė į valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus bei į kito asmens (ne valdytojo) vardu registruotus daiktus. Kaip minėta, pastato-sandėlio daiktinės teisės į juos Nekilnojamojo turto registre nėra įregistruotos. Kita vertus, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad tai, jog teisės į daiktus neįregistruotos valstybės ar savivaldybės vardu, nėra pagrindas vertinti, kad jie nebėra valstybės nuosavybė, nes taip būtų paneigta imperatyvioji CK 4.69 straipsnio 3 dalies nuostata. Taip pat išaiškinta, kad dėl to nuosavybės teisė įgyjamąja senatimi negali būti įgyjama ir į tokius valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus, į kuriuos valstybė ar savivaldybė nuosavybės teisės ilgą laiką neįgyvendina, t. y. nesirūpina, neprižiūri, neregistruoja savo nuosavybės teisių, o juos nepertraukiamai valdo privatus fizinis ar juridinis asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-408/2007; 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-535/2008). Taigi, nors nagrinėjamu atveju daiktinės teisės į nurodytą pastatą neįregistruota valstybės vardu, be to, pastatas ilgą laiką yra valdomas pareiškėjo, tačiau tai savaime nepaneigia pastato priklausymo nuosavybės teise valstybei galimybės. Tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra pažymėjęs, kad vadovaujantis įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykle (CPK 178 straipsnis), kad įrodinėti privalo tas, kas teigia, o ne tas, kas neigia, šios kategorijos bylose tuo atveju, jei daiktas neįregistruotas valstybės vardu, įrodyti, kad jis šiai priklauso, turi valstybei atstovaujantis ir (ar) jos interesus ginantis asmuo, siekiantis paneigti privačios nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi galimybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-41/2011). O nagrinėjamu atveju suinteresuotas asmuo VĮ „Turto bankas“ konkrečių duomenų dėl pastatų priklausymo valstybei nuosavybės teise nėra pateikęs. Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas nepateikė jokių duomenų, kad ginčo sandėlis, esantis adresu – (duomenys neskelbtini), būtų buvęs valstybės apskaitytas ir įtrauktas į valstybei priklausančio turto sąrašą, ar kad jis pastatytas pažeidžiant galiojančią statybos tvarką.

Nustatyta, kad visas kompleksas statinių, tarp kurių buvo ir ginčo pastatas-sandėlis, buvo pastatyta tuomečio UAB ,,Gaurupės agrofirma“ rangos būdu ir jiems priklausė nuosavybės teise, o jiems bankrutavus ir įmonę likvidavus, 1999 m. gruodžio 26 d. aukciono būdu nuosavybės teisė perėjo fiziniam asmeniui – pareiškėjui. Pagal 1964 m. Civilinį kodeksą buvo skiriama ne tik valstybinė nuosavybė, bet kaip atskira nuosavybės rūšis buvo ir kolūkių, kitokių kooperatinių organizacijų, jų susivienijimų nuosavybė. Pagal tuometinį teisinį reglamentavimą to meto bendrovės, kolūkiai, kaip tokie, buvo nuosavybės teisės subjektai, kuriems priklausė išimtinė teisė disponuoti jų nuosavybe. Nagrinėjamu atveju, žlugus UAB ,,Gaurupės agrofirma‘‘, turtas buvo išparduotas aukciono būdu. Jokių kitų duomenų, kad vykstant pertvarkymams visas kompleksas ar jų dalis statinių būtų perduota valstybės (ar savivaldybės) nuosavybėn, byloje nėra. Priešingai, nustatyta, jog pareiškėjas 2011 m. sausio 26 d. pagal Valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 450, bendrosios jungtinės nuosavybės teisės su sutuoktine V. M. įgijo iš valstybės 7,7238 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), kuriame buvo pastatyti visi pareiškėjo įsigyti statiniai. Tai patvirtina, jog pareiškėjas kaip vienintelis statinių savininkas, įgijęs ir žemę po statiniais, juos valdo ir jais naudojasi nuo 1999 m. Be to, suinteresuoto asmens Tauragės rajono savivaldybės administracija atsiliepimu patvirtino, jog minėtas nekilnojamasis turtas nėra savivaldybės nuosavybė. Iš suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Tauragės ir Pagėgių skyriuje atsiliepimo matyti, jog pareiškėjas dėl pastato-sandėlio valdymo atitinka CK 4.68-4.71 straipsniuose nurodytas sąlygas: daikto valdymas yra prasidėjęs sąžiningai; visą valdymo laikotarpį daiktas buvo valdomas teisėtai, sąžiningai, atvirai ir nepertraukiamai; daiktas visą valdymo laikotarpį buvo valdomas kaip savas, bei, kad valdymas tęsėsi nepertraukiamai ne mažiau kaip dešimt metų. Taigi, konstatuotina, kad duomenų, jog pastatas-sandėlis priklauso valstybei ar savivaldybei nuosavybės teise, byloje nėra.

Pagal CK 4.69 straipsnio 1 dalies reguliavimą privačios pareiškėjos nuosavybės objektu gali būti tik teisėtai, pagal statybos vykdymo metu galiojusių teisės aktų reikalavimus pastatytas pastatas. Teismo vertinimu, byloje esantys duomenys yra pakankami pripažinti, jog pastatas-sandėlis buvo pastatytas, sukurtas teisėtai, todėl gali būti privačios nuosavybės objektas ir pripažintas įgytas pareiškėjo nuosavybėn pagal įgyjamąją senatį.

Iš nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylos matyti, jog pastato-sandėlio statybos metai – 1982. Nustatyta, jog jį rangos būdu statė UAB ,,Gaurupės agrogirma‘‘, vėliau jos turtas išparduotas aukciono būdu, perėjo pareiškėjui. Žemės po pastatais buvo valstybinė žemė, valdoma patikėjimo teise, pastatų statybos techniniai dokumentai nėra išlikę. Pripažinus nustatytomis tokias aplinkybes, teismo vertinimu, nėra pagrindo spręsti, jog ginčo pastato statyba buvo ar galėjo būti nelegali ar kitaip neteisėta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-148/2011).

Teismo vertinimu, nustatytų aplinkybių pagrindu konstatuotina, jog nagrinėjamu atveju egzistuoja visos numatytos kaip privalomos nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi sąlygos, t. y.: pareiškėjas praeityje ir šiuo metu nebuvo ir nėra įgijęs nuosavybės teisės į ginčo statinius jokiu kitu CK 4.47 straipsnyje numatytu būdu; pareiškėjas ginčo statinius pradėjo valdyti ir jais naudotis bei iki šiol valdo ir naudoja sąžiningai, teisėtai, atvirai ir nepertraukiamai; duomenų, kad ginčo statiniai būtų užvaldyti per prievartą ar kitaip pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, byloje nėra; ginčo patalpos nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; daiktinės teisės į ginčo statinius nėra įregistruotos viešame registre nei pareiškėjo, nei jokių kitų asmenų vardu; pareiškėjas ginčo statinius valdė kaip savo, elgėsi kaip šio daikto savininkas; pareiškėjas ginčo statinius teisėtai, sąžiningai, atvirai ir nepertraukiamai valdo daugiau nei 10 metų.

Nustatytų sąlygų visuma teismui duoda teisinį pagrindą pripažinti, jog pareiškėjas yra įgijęs nuosavybės teisę įgyjamąja senatimi į pastatą-sandėlį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtą plane 30Flp, esantį (duomenys neskelbtini).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260 straipsniais, 263 straipsniu, 270 straipsniu, 533 straipsniu, teismas

nusprendė:

Pareiškimą patenkinti visiškai.

Nustatyti faktą, kad A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pagal įgyjamąją senatį įgijo nuosavybės teisę į nekilnojamąjį turtą – pastatą-sandėlį, 59,22 kv. m. ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėjimas plane 30F1p, esantį adresu (duomenys neskelbtini).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmus.