Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Lino Šiukštos (pranešėjo),

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. S. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2011 m. gruodžio 16 d. nuosprendžio, kuriuo E. S. nuteistas pagal BK 253 str. 2 d. laisvės atėmimu 4 (ketveriems) metams, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.

Šioje byloje pagal BK 253 str. 2 d. taip pat nuteistas R. S., dėl jo nuosprendis apeliacine tvarka neapskųstas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. S. nuteistas už tai, kad ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis, neturėdamas leidimo, ne vėliau kaip 2011 m. kovo mėn. įgijo didelės sprogstamosios galios pramoninės gamybos brizantinio poveikio sprogstamąją medžiagą - trotilą (TNT), kurio masė 103,5 g, šią medžiagą neteisėtai atgabeno į savo namų, esančių Kaune, (duomenys neskelbtini), pagalbines patalpas - sandėliuką, kur neteisėtai laikė iki 2011 m. kovo mėn. tiksliai nenustatytos dienos, kai tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis šią didelės sprogstamosios galios medžiagą realizavo R. S..

Teismo posėdyje gynėjas prašo nuteistojo E. S. apeliacinį skundą patenkinti, nuosprendį pakeisti, paskirti E. S. bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu, t. y. laisvės apribojimo bausmę. Prokuroras irgi prašo nuteistojo apeliacinį skundą patenkinti, taikant BK 54 str. 3 d., paskirti E. S. švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies. Nuosprendis keičiamas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir neteisingai paskirtos bausmės (BPK 328 str. 1 p., 2 p.).

Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. balandžio 13 d. nutartimi kardomoji priemonė suėmimas E. S. buvo pakeista į rašytinį pasižadėjimą neišvykti (165-166 b.l.).

Iš skundžiamo nuosprendžio aprašomosios dalies matosi, kad bausmės E. S. skyrimo motyvus teismas išdėstė trumpai ir lakoniškai. E. S. visišką prisipažinimą ir nuoširdų gailėjimąsi teismas pripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Nuosprendyje nurodyta, kad jo padarytas nusikaltimas yra sunkus, tyčinis ir baigtas, E. S. anksčiau neteistas, dirba. Nuosprendyje taip pat nurodyta, kad kaltinamajam skirtina laisvės atėmimo bausmė, nes tokia bausmės rūšis numatyta įstatymo sankcijoje, be to, paskyrus šios rūšies bausmę, teismo nuomone, bus pasiekti bausmės tikslai ir paskirtis. Skundžiamu nuosprendžiu teismas pagal BK 253 str. 2 d. paskyrė E. S. sankcijoje numatytą minimalią 4 metų laisvės atėmimo bausmę, be to, tuo pačiu nuosprendžiu pakeitė nuteistajam kardomąją priemonę ir suėmė jį teismo salėje.

Nors skundžiamame nuosprendyje teismas nurodė, kad skiriant bausmę E. S. vadovaujasi BK 54 ir 61 straipsnių nuostatomis, nurodė, kad atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos veikos motyvus, kaltininko asmenybę ir kitas aplinkybes, iš tikrųjų nuosprendyje BK 54 str. 2 d. numatytos aplinkybės buvo tik formaliai išvardintos, o tų aplinkybių reikšmė šioje konkrečioje byloje nebuvo nei atskleista, nei tinkamai įvertinta. Kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentais apie tai, kad teismas tinkamai neįvertino jo asmenybės, šeiminės padėties, o taip pat ir jo sveikatos būklės. Kolegijos nuomone, skiriant bausmę tinkamai nebuvo įvertinta ir E. S. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnis. Taip pat pagrįstas apeliacinio skundo argumentas ir apie tai, kad nustatęs tik E. S. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, teismas nuosprendyje iš viso neaptarė ir nesvarstė galimybės skirti nuteistajam švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę taikant BK 62 str. arba BK 54 str. 3 d. nuostatas.

Pagal BK 54 straipsnio 1 dalį teismas skiria bausmę vadovaudamasis straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcija ir BK bendrosios dalies nuostatomis. BK 54 straipsnio 3 dalis nustato, kad jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Pagal BK 54 straipsnio 3 dalį kitokia bausmė nei numatyta straipsnio sankcijoje, pagal kurią kvalifikuota veika, paprastai gali būti paskiriama, kai yra išimtinių aplinkybių ir jei nėra pagrindo paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę pagal BK 62 straipsnį, o įstatymo numatytos bausmės paskyrimas būtų aiškiai neproporcingas, neadekvatus konkrečiam baudžiamojo įstatymo pažeidimui, kaltininko asmenybei bei kitoms bylos aplinkybėms. Taigi šis bausmės švelninimo pagrindas sietinas su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu bei išvada, kad bendros bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti. Teismas, švelnindamas bausmę BK 54 straipsnio 3 dalies pagrindu, turi nurodyti, kokios yra išimtinės aplinkybės, rodančios, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas asmeniui už nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui (kasacinės nutartys Nr. 2K- 7-45/2007, 2K-230/2010, 2K-476/2010, 2K-102/2011, 2K-128/2011 ir kt.).

Teismų praktikoje pripažįstama, kad bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos nusikalstamos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą (pvz., kasacinė nutartis Nr. 2K- 420/2006). Šiame nuosprendyje kolegija jau nurodė apie tai, kad skiriant bausmę E. S. pirmosios instancijos teismas į BK 54 str. 2 d. išvardintas aplinkybes atsižvelgė formaliai ir jų tinkamai neįvertino. Kolegijos nuomone, skirti E. S. švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę taikant BK 62 str. nėra visumos šiame įstatyme numatytų būtinų sąlygų. Tačiau taikyti BK 54 str. 3 d. nuostatas, kolegijos nuomone, pagrindas yra, nes byloje tikrai yra išimtinės aplinkybės, apibūdinančios ir E. S. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, ir paties nuteistojo asmenybę.

Teismas pripažino E. S. kaltu pagal BK 253 str. 2 d. padaręs išvadą, kad nuteistasis neteisėtai disponavo didelės sprogstamosios galios sprogstamąja medžiaga. Didelė sprogstamoji galia yra vertinamasis požymis. Teismas padarė išvadą, kad 103,5 g trotilo yra didelės sprogstamosios galios ir pripažino E. S. kaltu padarius sunkų nusikaltimą, numatytą BK 253 str. 2 d. Jau buvo nurodyta apie tai, kad šią bylą nagrinėjant apeliacine tvarka nusikalstamos veikos kvalifikavimo pagrįstumo klausimo kolegija nesprendžia. Kita vertus, neteisėto disponavimo nurodytu kiekiu trotilo pavojingumo laipsnis, lyginant su kitomis nusikalstamomis veikomis, teisminėje praktikoje kvalifikuojamomis pagal BK 253 str. 2 d., kolegijos nuomone, yra santykinai mažesnis. Be to, vertinant šios nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, būtina atsižvelgti ir į kitas bylos aplinkybes. Nuosprendyje nurodoma, kad sprogstamąją medžiagą trotilą E. S. neteisėtai įgijo nustatytomis aplinkybėmis, neteisėtai laikė iki nenustatytos dienos ir nenustatytomis aplinkybėmis tą medžiagą realizavo R. S.. Nors daugelį šios nusikalstamos veikos aplinkybių teismas įvardijo kaip nenustatytas, tačiau iš nuosprendžio matosi, kad jis grindžiamas iš esmės vien tik abiejų nuteistųjų parodymais. Sprogstamoji medžiaga trotilas buvo surasta pas R. S., šis parodė, kad tą medžiagą įgijo iš E. S., o pats E. S. iš karto prisipažino kaltu ir apie nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes davė išsamius parodymus. Jis parodė, kad trotilą prieš keletą metų parsinešė namo jį gavęs iš kieme žaidusių draugų. Paskui trotilą išmetė, bet jį surado ir vėl namo parnešė dabar jau miręs jo senelis. 2011 m. kovo mėnesį tą patį trotilą vėl rado rūsyje, vėl norėjo jį išmesti, bet rūsyje buvęs R. S. paprašė atiduoti jam ir jis jam tą sprogstamąją medžiagą atidavė. Tą patį parodė ir kitas nuteistasis R. S.. Teismas šių nuteistųjų parodymų nepaneigė, jais patikėjo ir jais pagrindė apkaltinamąjį nuosprendį. Įvertinus šias nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes ir ypač tai, kad E. S. sprogstamąją medžiagą perdavė kitam nuteistajam tiesiog šiam paprašius ir neturėdamas iš to jokios naudos, taigi be jokių savanaudiškų paskatų, tai, kolegijos nuomone, patvirtina dar mažesnį šios nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį.

Teismas nenustatė jokių E. S. atsakomybę sunkinančių aplinkybių, o jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažino tai, kad nuteistasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Kolegijos nuomone, teismas šios atsakomybę lengvinančios aplinkybės reikšmės ir svarbos irgi tinkamai neįvertino. Iš bylos matosi, kad E. S. ne tik visų apklausų metu visiškai pripažino savo kaltę ir davė vienodus nuoseklius parodymus. Pažymėtina, kad jis tokius parodymus davė nepaisant to, kad jokių kitų duomenų, patvirtinančių jo kaltę, išskyrus kito nuteistojo parodymus, byloje nebuvo surinkta. Tai rodo tikrą E. S. nuoširdų gailėjimąsi, be to, yra pagrindas padaryti išvadą, kad savo parodymais nuteistasis faktiškai dar ir padėjo išaiškinti savo paties nusikalstamą veiką.

Skiriant E. S. bausmę, į jo asmenybę irgi nebuvo reikiami atsižvelgta. Iš bylos matosi, kad E. S. anksčiau ne tik neteistas, bet ir nebaustas administracinėmis nuobaudomis. Nusikalstamos veikos padarymo metu dirbo. Iš prie apeliacinio skundo pridėtų dokumentų matosi, kad E. S. dirbo UAB „Kauno būstai“ ir šioje darbovietėje buvo išimtinai gerai charakterizuojamas. Kiti dokumentai patvirtina, kad nuteistasis turi mažametį sūnų Erviną, gim. 2008 m., o šio vaiko motina yra bedarbė ir įregistruota Kauno teritorinėje darbo biržoje. Akivaizdu, kad realios laisvės atėmimo bausmės paskyrimas E. S. turėtų itin neigiamų pasekmių jo šeimai ir pirmiausia jo mažamečiam vaikui.

Apeliaciniame skunde nuteistasis taip pat pagrįstai nurodo, kad skirdamas bausmę teismas visiškai neatsižvelgė į jo sveikatos būklę. Iš bylos matosi, kad nuo 2011 m. spalio 4 d. iki spalio 28 d. E. S. gydėsi VšĮ Kauno klinikų kardiologijos skyriuje, kuriame jam buvo atlikta širdies vožtuvo protezavimo chirurginė operacija.

Tai patvirtinančius dokumentus kaltinamasis pateikė teismui ir tie dokumentai buvo pridėti prie bylos (108 b.l.). Tačiau skundžiamame nuosprendyje apie tai teismas net neužsiminė ir klausimo dėl E. S. sveikatos būklės ir jos reikšmės skiriant bausmę nesvarstė. Skundžiamu nuosprendžiu teismas ne tik paskyrė E. S. 4 metų laisvės atėmimo bausmę, bet tuo pačiu nuosprendžiu, neišdėsčius jame jokių motyvų, pakeitė nuteistajam kardomąją priemonę ir E. S. suėmė teismo salėje. Iš vėlesnių dokumentų matosi, kad tik po to gavęs tardymo izoliatoriaus pranešimą apie E. S. patalpinimą į Laisvės atėmimo vietų ligoninę, teismas raštu kreipėsi į šią ligoninę su prašymu skubiai pranešti, ar E. S. dėl sveikatos būklės gali būti suimtas ir ar ligoninė gali užtikrinti jo gydymą (136 b.l.).

Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka E. S. buvo paskirta teismo medicinos ekspertizė. Jos išvadose nurodoma, kad nuo 2011 m. rugsėjo 28 d. iki 2011 m. spalio 4 d. E. S. buvo gydytas Kauno Respublikinėje ligoninėje, o nuo 2011 m. spalio 4 d. perkeltas į LSMUL Kauno klinikas, kur gydytas Kardiochirurgijos ir Kardiologijos skyriuose. Po jam atliktos aortos vožtuvo protezavimo operacijos ir skirto medikamentinio gydymo septinis endokarditas išgydytas, bendra būklė patenkinama. Dėl persirgto infekcinio endokardito ir implantuoto dirbtinio aortos vožtuvo E. S. iki gyvenimo pabaigos turi vartoti kraujo krešėjimą reguliuojančius medikamentus, kartą per mėnesį kartojant kraujo krešėjimo rodiklių tyrimus; planiškai bent kartą per metus turi būti konsultuojamas kardiologo, o atsiradus kardiologinės būklės pablogėjimui, konsultuojamas nedelsiant. E. S. turi laikytis tausojančio fizinio krūvio režimo, laiku sanuoti infekcinius židinius ir kontroliuoti arterinį kraujospūdį. Pagal pateiktų medicininių dokumentų duomenis, E. S. gali atlikti laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose ir jo sveikatos būklės stebėjimas bei gydymo kontrolė galimi Laisvės atėmimo vietų gydytojų priežiūroje.

Iš to, kas nurodyta teismo medicinos ekspertizės išvadoje, matosi, kad nuteistąjį E. S. atleisti nuo bausmės dėl ligos vadovaujantis BK 76 str. nėra tam pakankamo pagrindo. Kita vertus, remianti ta pačia ekspertizės išvada, akivaizdu, kad dėl sveikatos būklės atlikti paskirtą laisvės atėmimo bausmę nuteistajam būtų sunku, o atliekant šią bausmę suteikti jam tinkamą medicininę pagalbą ir priežiūrą taip pat būtų sudėtinga. Įvertinus E. S. sveikatos būklę, nors atleisti jį nuo bausmės dėl ligos ir nėra pagrindo, tačiau dėl tos pačios priežasties, kolegijos nuomone, yra pagrindas taikyti BK 54 str. 3 d. nuostatas ir skirti nuteistajam švelnesnę, negu įstatyme numatyta, bausmę.

Šiame nuosprendyje išdėstytos aplinkybės, kolegijos nuomone, rodo išimtines ne tik E. S. padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, bet ir aplinkybes, apibūdinančias nuteistojo asmenybę. Yra pakankamas pagrindas daryti išvadą, kad E. S. nusikalto atsitiktinai, o jo padaryta nusikalstama veika yra mažesnio pavojingumo laipsnio. Kaltininko asmenybę bylos duomenys apibūdina tik teigiamai, o jo sveikatos būklė trukdys atlikti jam paskirtą bausmę. Pažymėtina dar ir tai, kad nuteistasis susirgo jau po nusikalstamos veikos padarymo, bet iki apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo. Esant tokioms aplinkybėms, kolegijos nuomone, teismas turėjo skiriant E. S. bausmę taikyti BK 54 str. 3 d. nuostatas, o to nepadaręs netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Tai nulėmė ir neteisingos bausmės paskyrimą.

Atsižvelgiant į visas šias aplinkybes kolegija daro išvadą, kad BK 253 str. 2 d. sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas E. S. aiškiai prieštarautų teisingumo principui bei BK 41 str. nuostatoms apie bausmės paskirtį, taip pat ir teisingumo principo įgyvendinimo užtikrinimui. Dėl to nuosprendis keičiamas ir nuteistajam bausmė skiriama taikant BK 54 str. 3 d. nuostatas. Apeliacinį skundą kolegija tenkina tik iš dalies todėl, kad šiuo atveju skirti nuteistajam kitos rūšies bausmę nėra pagrindo. Įvertinus tai, kad E. S. šioje byloje buvo suimtas, o suėmimas įskaitomas į paskirtą bausmę (BK 66 str.), nuteistajam kolegija skiria švelnesnę, negu sankcijoje numatyta, tačiau minimalią BK 50 str.. numatytą terminuoto laisvės atėmimo bausmę.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Kauno apygardos teismo 2011 m. gruodžio 16 d. nuosprendžio dalį dėl nuteistajam E. S. paskirtos bausmės pakeisti.

E. S. pagal BK 253 str. 2 d., taikant BK 54 str. 3 d., paskirti bausmę laisvės atėmimą 3 (trims) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 66 str. 1 d., 2 d., į paskirtą bausmę įskaityti kardomojo kalinimo (suėmimo) laiką nuo 2011 m. gruodžio 16 d. iki 2012 m. balandžio 13 d. ir laikyti nuteistąjį E. S. jam paskirtą bausmę visiškai atlikusiu.

Nuteistajam E. S. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti.

Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.