Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Gintaras Dzedulionis, apeliacine rašytine proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal A. J. (toliau – ir apeliantas) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 14 d. nutarties, kuria Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Institucija) 2023 m. balandžio 7 d. nutarimas, priimtas administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), paliktas nepakeistas ir pareiškėjo A. J. skundas netenkintas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo, atsiliepimo teisiniai argumentai ir prašymai

Motyvuojamoji dalis

I. Apeliacinės instancijos teismo išvados

A. J. apeliacinis skundas netenkinamas.

6. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina apylinkės teismo priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą.

7. Kaip matyti iš byloje pateikto apeliacinio skundo turinio, šioje byloje nėra ginčo dėl aplinkybės, kad apeliantas nutarime nurodytomis aplinkybėmis, buvo neblaivus viešoje vietoje. Pareiškėjas pateiktame skunde pripažino savo kaltę dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 484 straipsnio 1 dalyje padarymo, ir dėl to labai gailėjosi. Be to, jis tokią poziciją patvirtino ir apylinkės teismo posėdžio metu, nurodydamas, kad savo kaltę dėl alkoholinių gėrimų vartojimo viešoje vietoje pripažįsta. Tačiau A. J. nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu byloje įrodymų vertinimu ir padaryta išvada, kad jis yra kaltas padaręs administracinį nusižengimą, nustatytą ANK 481 straipsnio 1 dalyje. Tokiu būdu apeliacinės instancijos teismas patikrina skundžiamą nutartį, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, įvertina skundžiamos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą.

8. ANK 481 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už necenzūrinius žodžius ar gestus viešosiose vietose, įžeidžiamą kibimą prie žmonių, kitus tyčinius veiksmus, kuriais siekiama pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Būtinasis šio administracinio nusižengimo požymis yra jo padarymo tikslas, t. y. siekis anksčiau išvardytais veiksmais pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį, o ne tokių padarinių nustatymas. Šio administracinio nusižengimo sudėtis neįvardija padarinių atsiradimo, o tik konkrečius veiksmus, kuriais siekiama pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-229/2014, 2K-164-976/2015, 2K-229-976/2018). Sprendžiant, ar buvo padarytas šiame straipsnyje nurodytas administracinis nusižengimas, svarbu atsižvelgti į konkrečių veiksmų pobūdį, pavojingumą, t. y. į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veiksmus, jų intensyvumą ir trukmę, kilusius padarinius ir vietos specifiką.

9. Nagrinėjamu atveju A. J. tiek apklausiamas pirmosios instancijos teisme, tiek pateiktu skundu apygardos teismui teigia nesutinkantis su Nutarime nurodytomis aplinkybėmis, kad viešoje vietoje vartojo necenzūrinius žodžius.

10. Apeliacinės instancijos teismas dar kartą ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, neturi jokio pagrindo abejoti Institucijos Nutarimo bei apylinkės teismo Nutarties pagrįstumu ir teisėtumu. A. J. kaltę padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 481 straipsnio 1 dalyje, patvirtina 2023 m. kovo 2 d. Z. R. pareiškimas (b. l. 6) ir 2023 m. kovo 2 d. vyriausiojo patrulio Ž. A. tarnybinis pranešimas (b. l. 7). Z. R. pranešime nurodyta, kad 2023 m. kovo 2 d., apie 23.30 val., autobusų stotyje Sodų g. 22, saugodamas autobusų stoties teritoriją, pilietis vartojo alkoholinius gėrimus, alų, daužė bilietų automatą, žala nepadaryta, keikėsi necenzūriniais žodžiais (kurie šia nutartimi necituotini). Pats ant kojų pastovėti negalėjo, todėl iškvietė policijos pareigūnus (b. l. 6). Vyriausiojo patrulio Ž. A. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2023 m. kovo 2 d., apie 23.10 val., iš Vilniaus VPK OVS budėtojo buvo gautas pranešimas, kad Vilniuje, Sodų g. 22, autobusų stotyje triukšmauja neblaivus asmuo, daužo bilietų automatus, praneša apsaugos darbuotojas. Atvykus adresu Vilnius, Sodų g. 22, lauke juos (pareigūnus) pasitiko Vilniaus autobusų stoties apsaugos darbuotojas Z. R., kuris paaiškino, kad pilietis, kuris, kaip vėliau paaiškėjo, buvo A. J., adresu Vilnius, Sodų g. 22, vartojo alkoholinius gėrimus, sugniaužęs kumščius, kelis kartus trenkė į autobusų stotyje esančius bilietų automatus (žala nepadaryta), keikėsi necenzūriniais žodžiais. A. J. dėl viešosios tvarkos pažeidimo, t. y. dėl necenzūrinių žodžių vartojimo, pasirodymo neblaiviam viešoje vietoje siekiant pažeisti viešąją tvarką ar žmonių rimtį, 23.40 val. buvo sulaikytas ir pristatytas į Vilniaus apskrities VPK OVS budėtojų dalį (b. l. 7). Be to, šias aplinkybes iš dalies patvirtina ir administracinio nusižengimo byloje esantys dviejų Z. R. skambučių į Bendrąjį pagalbos centrą garso įrašai ir vaizdo (stoties vaizdo kamera ir policijos pareigūno BODY kamera užfiksuoti) įrašai. Aukštesnysis teismas pabrėžia, kad byloje esantis vaizdo įrašas konkrečiai parodo, jog atvykus policijos pareigūnams į įvykio vietą, pareiškėjas būdamas neblaivus šlaistėsi, įkyriai kabinėjosi prie apsaugos darbuotojo. Sugretinus šiuos duomenis į visumą, tai leidžia pritarti apylinkės teismo išvadai, jog tuo metu vienintelis asmuo, kuris kėlė konfliktinę situaciją ir sudarė neramią aplinką – A. J.. Taip pat byloje yra informatyvūs garso įrašai iš Bendrojo pagalbos centro (toliau – ir BPC), kuriuose užfiksuota, kad Z. R. kelis kartus kreipėsi į BPC ir pranešė, jog Vilniuje, Sodų g. 22, autobusų stotyje triukšmauja neblaivus asmuo, daužo bilietų automatus. Nors apeliantas teigė, kad atvykus pareigūnams jis bendravo maloniai ir nesikeikė, tačiau sprendžiant jo atsakomybės klausimą pagal ANK 481 straipsnio 1 dalį, ši aplinkybė reikšmės neturi, nes pažeidimas jau buvo padarytas prieš atvykstant policijos pareigūnams.

11. A. J. pabrėžia, kad autobusų stotyje jis buvo neblaivus, tačiau buvo užpultas, dėl to jis kreipėsi į apsaugos darbuotoją, kad šis jam parodytų vaizdo įrašus iš apsaugos kamerų ir rastų kas jį užsipuolė. Pasak pareiškėjo, tuo metu nebuvo jokio konflikto tarp šių asmenų, necenzūriniai žodžiai nebuvo vartojami. Visgi, tai yra tik paties administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teiginiai. Aukštesnysis teismas pažymi, kad vertinant asmens įvykio versijos pagrįstumą, tuo pačiu ir jo parodymų patikimumą bei objektyvumą, teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad nustatinėjant administracinio nusižengimo aplinkybes, nėra tikslinga vadovautis tik paties atsakomybėn traukiamo asmens duotais parodymais, nes yra natūralu, jog asmuo gindamasis ir suvokdamas gresiančią administracinę atsakomybę bei siekdamas jos išvengti, neatskleis tikrųjų nusižengimo aplinkybių. Būtent tokiais atvejais administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymai turi būti vertinami itin kruopščiai, gretinant juos tiek tarpusavyje, tiek ir kitų bylos duomenų visumoje. Nagrinėjamu atveju esami pareigūno ir apsaugos darbuotojo duoti rašytiniai paaiškinimai yra nuoseklūs, iš esmės sutampa ir vienas kitą papildo. Tačiau paties apelianto duoti paaiškinimai neturi objektyvaus pagrindo ir nėra nustatytų aplinkybių, kurios pagrįstų jo pateiktos situacijos vertinimo versiją, jog jis apskritai nevartojo necenzūrinių žodžių. Nors apelianto duoti paaiškinimai tarpusavyje iš esmės sutampa, tačiau jie prieštarauja esančiai vaizdo medžiagai, rašytinei bei garso medžiagai, todėl laikoma, kad A. J. parodymai yra tik jo gynybinė pozicija siekiant išvengti administracinės atsakomybės ar siekiant ją švelninti.

12. Pasisakant dėl skundo argumentų apeliantui tvirtinant, jog byloje nėra nustatytų liudytojų, kurie patvirtintų apsaugos darbuotojo nurodytas aplinkybes, pažymėtina, kad tam, kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų pagrindžiančių jo kaltę, o teisingą baigiamojo akto priėmimą, be kita ko, lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas. Šiuo nagrinėjamu atveju byloje surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių apelianto kaltę, o iš byloje esančios aplinkybių visumos apygardos teismas sprendžia, kad nėra jokių objektyvių aplinkybių, kurios paneigtų policijos pareigūno Ž. A. ir apsaugos darbuotojo Z. R. duotus paaiškinimus, nes kaip teisingai pažymėjo apylinkės teismas, byloje nenustatyta, jog policijos pareigūnas Ž. A. ir Z. R. būtų suinteresuoti apkalbėti A. J.. Todėl apylinkės teismui nebuvo pagrindo jų teiginius laikyti nepatikimais ir jais nesiremti.

13. Apeliantas skundo argumentus grindžia ir jo įžvelgiamais neteisėtais policijos pareigūno bei apsaugos darbuotojo veiksmais dėl aplaidaus pareigų vykdymo ir pagalbos apeliantui nesuteikimo. Visų pirma pažymėtina, kad pareigūnų veiksmų (ne) teisėtumas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Be to, apelianto įžvelgiamas pareigūnų veiksmų neteisėtumas savaime neįrodo, kad pareigūnai, vykdydami savo tarnybines pareigas, viršijo turimus įgaliojimus ar padarė kitokius pažeidimus. Atkreiptinas apelianto dėmesys, jog byloje nėra duomenų, kad dėl pareigūnų veiksmų būtų atliekamas tarnybinis patikrinimas, o tokių duomenų apeliacinės instancijos teismui nepateikė ir pats apeliantas. Todėl tokie skundo argumentai vertintini kaip deklaratyvūs ir atmestini kaip nepagrįsti.

14. Apibendrinant aptartas teisines ir faktines aplinkybes konstatuojama, kad apylinkės teismas Institucijos priimto Nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą pagal apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes patikrino tinkamai, išsamiai ir objektyviai, vadovaudamasis ANK 569 straipsnio nuostatomis, ištyrė bei įvertino administracinio nusižengimo byloje esančius įrodymus, skundo argumentus, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Pažymėtina, kad proceso dalyvių pasiūlymai (nuomonė) dėl įvykio aplinkybių ir duomenų vertinimo teismui nėra privalomi ir jų atmetimas, pats savaime, nėra ANK nuostatų pažeidimas. Nagrinėjamu atveju apylinkės teismo Nutarties išvados dėl byloje esančių įrodymų vertinimo yra motyvuotos, neprieštaringos ir pagrįstos, su jomis sutinka ir apygardos teismas. Todėl nenustačius įrodymų vertinimo klaidų ir kitų pažeidimų, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. liepos 5 d. nutartis paliekama galioti kaip teisėta ir pagrįsta, o apeliacinis skundas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 14 d. nutartį palikti nepakeistą ir A. J. apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.