- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-05-24
- Bylos Nr.
- 2-1746-785/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-29-3-01347-2012-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ramūnas Antanavičius
- Pareiškėjas
- E. B.
- Suinteresuotas asmuo
- V. B.
- Atsakovas
- A. B.
- Išvadą teikia
- Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs pareiškėjo E. B. prašymą suinteresuotam asmeniui V. B., atsakovei A. B., institucijos teikiančiai išvadą Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui, dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, iki ieškinio padavimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas E. B. kreipėsi į teismą prašydamas pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones – nustatyti nepilnamečio vaiko V. B., gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su pareiškėju - vaiko tėvu - E. B., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), jo gyvenamojoje vietoje.
Prašyme nurodo 2009 m. grudžio 7 d. Mažeikių rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-3906-785/2009 nepilnamečio sūnaus V. B., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta buvo nustatyta su vaiko motina A. B.. Tačiau jau du mėnesius sūnus V. B. gyvena su vaiko tėvu, nes jo motina A. B. sūnų V. išvijo iš namų, kuriuose jis anksčiau gyveno su savo broliu bei vyriasniąją seserimi. Nepilnametis sūnus V. su keliais būtiniausiais savo daiktais - prieš du mėnesius atėjo pas pareiškėjo mamą (savo močiutę) ir paprašė, kad laikinai jį priglaustų, kol pareiškėjas grįš iš darbo, o po to jau jo prašė, kad priimtų jį gyventi pas save, nes „mama liepė kraustytis pas tėvą“. Per tuos du mėnesius vaiko motina sūnaus V. neieškojo ir net jam nepaskambino pasiteirauti - nei kur jis gyvena, nei kaip jam sekasi, net nebuvo atėjusi su juo susitikti į vaiko mokyklą. Per tą laiką vaiko motina A. B. neskambino nei vaiko tėvui ir nesiteiravo apie savo sūnų V., nes matyt, jai pakako ir to, kad jis visą tą laiką mokėjo teismo priteistą išlaikymą sūnui V., kuris jau gyveno pas pareiškėją. Be to, sūnus V., tiek pareiškėjui, tiek Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistams pasakojo, kad nebenori grįžti gyventi pas mamą, nes gyvenant kartu su motina A. B., pastaroji dažnai palikdavo nepilnamečius vaikus visiškai vienus ir pasiėmusi vaikams siųstus pinigus išlaikymui, išvykdavo pas savo draugą į Kauną, o vaikams nepalikdavo nei maisto, nei pakankamai pinigų, nesirūpindavo jų auklėjimu, o grįžusi bardavo be jokio reikalo, ir sūnų V. vis „varydavo iš namų“, o mamos draugas, net jam grasindavo. Mano, kad sūnaus V. mama A. B. neužtikrino sūnui V. saugios ir normalios namų aplinkos, kurioje jis galėtų normaliai augti ir vystytis, nesudarė tinkamų sąlygų mokymuisi ir asmenybės vystymuisi. Kadangi nepilnametis sūnus V. B. ne tik pareiškėjui, bet ir Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistams aiškiai išsakė savo nuomonę, jog jokiu būdu nebenori gyventi su savo mama A. B., o šiuo metu net nenori pasimatyti su ja, jis vengia savo mamos ir jos bijo, tai pareiškėjas paskatintas Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistų, jau pradėjo ruošti teismui ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su pareiškėju - vaiko tėvu, kurį artimiausiu laiku ir pateiks teismui, nes iki šiol neturėjo tokios galimybės tą ieškinį pateikti, kadangi dar reikia surinkti nemažai dokumentų - įrodymų, pagrindžiančių jo ieškinio reikalavimus. Šiuo metu nepilnametis sūnus nors ir gyvena su pareiškėju, o jis jį vežioja į mokyklą, juo rūpinasi, išlaiko, auklėja, tačiau vaikas, vistiek, gyvena nuolatinėje baimėje, nes žino, jog kol kas jo mama bet kada gali atvykti (kaip ji pati sakė, su policija ar antstoliais) ir jį, nepaisant jo valios, išsivežti atgal į savo namus. Mano, kad nepritaikius šių laikinųjų apsaugos priemonių, gali pasunkėti teismo sprendimas ar jo vykdymas tapti nebeįmanomas, nes vaiko motina A. B. grasina vaiką pasiimti net ir prieš jo valią bei išsivežti į užsienį. Prašo šias laikinąsias apsaugos priemones taikyti nepranešus atsakovei, nes šiuo metu, visų pirma, būtina apsaugoti prioritetinius nepilnamečio vaiko - sūnaus V. B. interesus.
Motyvuojamoji dalis
Prašymas tenkintinas.
Teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tiek nepareiškus ieškinio, tiek ir bet kurioje civilinio proceso stadijoje (LR CPK 144 str. 1 d., 2 d., 3 d.). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas, reikalaujantis sprendžiant šeimos klausimus, susijusius su vaikų teisėmis, pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus ir jais vadovautis.
Iš teismui pateikto prašymo turinio bei jo rašytinių priedų nustatyta, kad 2009 m. grudžio 7 d. Mažeikių rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-3906-785/2009 nepilnamečio V. B., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta buvo nustatyta su vaiko motina A. B., tačiau du mėnesius V. B. gyvena su savo tėvu E. B.. Nepilnametis V. B., gim. (duomenys neskelbtini), kuriam greitai bus 13 metų, 2012-05-17 raštu Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui nurodė, kad „apie 2 mėnesius gyvena pas savo tėtį E. B. ir labai norėtų nuolat gyventi pas savo tėvelį. Su mama nėra susitikęs nuo tada, kai išėjo iš namų, ji jam neskambino. Kai gyveno pas mamą, ji kiekvieną dieną bent po penkis kartus sakydavo, kad jis eitų gyventi pas tėtį. Buvo atvejis kai mama savaitei išvyko į Kauną pas savo vaikiną, kuris jam yra grasinęs, o jam su sese likusiems vieniems namie paliko 20 Lt, kai baigėsi pinigai prašė tėčio, kad nupirktų valgyti“. Pareiškėjas ruošia teismui ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo (pakeitimo) su pareiškėju - vaiko tėvu, kurį artimiausiu laiku rengiasi pateikti teismui.
Teismas, įvertinęs aukščiau nurodytas aplinkybes bei pateiktus rašytinius įrodymus, į pareikštą rašytinę beveik 13 metų vaiko nuomonę ir norą nuolat gyventi pas tėvą, atsižvelgdamas išskirtai į vaiko interesus, o taip pat siekdamas išsaugoti galimybę pareiškėjui pateikus ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo išklausyti vaiko nuomonę sprendžiant klausimą dėl jo gyvenamosios vietos nustatymo, mano, kad tikslinga taikyti laikinąsias apsaugos priemones, laikinai nustatant vaiko gyvenamąją vietą su tėvu.
Apie prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimą nepraneština atsakovei, kadangi yra reali grėsmė, jog toks pranešimas sutrukdys laikinųjų apsaugos priemonių taikymą.
Paduodamas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo, pareiškėjas turi sumokėti pusės šio Kodekso 80 straipsnyje numatyto žyminio mokesčio dydžio užstatą (LR CPK 147 str. 2 d.). Byloje dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo – pakeitimo, mokėtinas indeksuotas 142,00 Lt žyminis mokesti, tai šiuo atveju mokėtinas pusės numatyto žyminio mokesčio dydžio užstatas yra 71,00 Lt. Pareiškėjas paduodamas prašymą teismui pateikė 50,00 Lt sumokėto žyminio mokesčio mokėjimo nurodymą, šiuo atveju trūkstama užstato dalis yra 21,00 Lt, kurią pareiškėjas įpareigotinas sumokėti.
Pareiškėjui nustatytinas keturiolikos dienų terminas ieškiniui pareikšti teisme. Nepateikus per teismo nustatytą terminą ieškinio, laikinosios apsaugos priemonės panaikinamos, o pareiškėjo sumokėtas užstatas gali būti negrąžinamas (LR CPK 147 str. 3 d.)
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo kas išdėstyta ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 144 str., 145 str. 1 d. 11 p., 147 str., 290 –291 str., teismas
nutaria:
laikinai nustatyti nepilnamečio vaiko V. B., gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su pareiškėju - vaiko tėvu - E. B., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), jo gyvenamojoje vietoje, nuo teismo nutarties priėmimo dienos (2012-05-24) iki bus išnagrinėta civilinė byla dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo - pakeitimo.
Šį vykdomąjį dokumentą (nutartį) išsiųsti pareiškėjui, išaiškinant jam teisę pateikti nutartį vykdymui pasirinktam antstoliui, sumokant vykdymo išlaidas.
Įpareigoti pareiškėją E. B. sumokėti 21,00 Lt trūkstamo užstato dalį ir pateikti teismui sumokėjimą patvirtinančius dokumentus.
Nustatyti pareiškėjui keturiolikos dienų terminą nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos ieškiniui, dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, atitinkančiam LR CPK 135 straipsnio reikalavimus, pateikti.
Išaiškinti pareiškėjui, jog per minėtą keturiolikos dienų terminą nepateikus teismui ieškinio, laikinosios apsaugos priemonės bus panaikintos, o sumokėtas užstatas gali būti negrąžinamas.
Apie nutarties priėmimą pranešti atsakovei.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo momento, tačiau per septynias dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos per nutartį priėmusį teismą atskiruoju skundu gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui. Skundo padavimas nesustabdo nutarties vykdymo.