Kauno apylinkės teismo sprendimas

Procesinių sprendimų kategorijos: 44.5.2.1; 44.5.2.9.; 114.4; 114.11

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m.rugsėjo 25 d.

Kauno apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Šimonis, sekretoriaujant Renatai Paliokaitei, dalyvaujant ieškovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento atstovams G. U. ir G. V., atsakovei V. J. A., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento ieškinį atsakovei V. J. A. dėl žalos gamtai atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas

Ieškovas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamentas kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei V. J. A. prašydamas priteisti valstybei iš atsakovės 2700 Lt žalos gamtai atlyginimo, t. y. ieškovas prašo teismą atsakovo atžvilgiu taikyti deliktinę civilinę atsakomybę (CK 6.245 straipsnio 4 dalis). Atsakovė V. J. A., atsikirsdamas į ieškinį nurodė, kad baltuosius gluosnius iškirto, nes jie buvo seni ir išpuvę, augo prie jos gyvenamojo namo, siekė atsakovės buto langus, medžių šakos lūždavo, todėl medžiai kėlė didelį pavojų žmonėms ir ypač po medžiais mėgstantiems žaisti vaikams, be to, ji buvo kreipusis į Domeikavos seniūniją dėl leidimo kirsti medžius išdavimo, ir buvo patikinta, kad toks leidimas tikrai bus išduotas. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, civilinėje byloje spręstina, ar nėra pagrindo taikyti civilinės atsakomybės netaikymo ir atleidimo nuo civilinės atsakomybės instituto dėl būtinojo reikalingumo (CK 6.253 straipsnio 1, 6 dalys).

Teismas nustatė, kad Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Kauno rajono agentūros 2014 m. kovo 27 d. nutarimu V. J. A. paskirta 200 Lt bauda už administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 78 straipsnio 1 dalyje, t. y. už tai, kad 2014 m. kovo 4 d. ties daugiabučiu namu, esančiu (duomenys neskelbtini), jos iniciatyva, neturint Kauno raj. savivaldybės administracijos išduoto leidimo, buvo nukirsti 3 baltieji gluosniai, kurių skersmuo kelmuose yra 65 cm., 70 cm. ir 45 cm. (b. l. 8). Kauno apylinkės teismas 2014 m. gegužės 30 d. nutartimi paskirtą 200 Lt baudą sumažino iki 50 Lt, o prašymą dėl 2700 litų pretenzijos panaikinimo paliko nenagrinėtu (b. l. 12-13). Kauno apygardos teismas, išnagrinėjęs atsakovės V. J. A. apeliacinį skundą, 2014 m. liepos 3 d. nutarimu nutarė apeliacinį skundą tenkinti, Kauno apylinkės teismo 2014 m. gegužės 30 d. nutartį panaikinti, administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti (b. l. 48-50). Šis apeliacinės instancijos teismo nutarimas įsiteisėjo jo paskelbimo dieną 2014 m. liepos 3 d. Kauno apygardos teismas nustatė teisiškai reikšmingą aplinkybę, kuri daro administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną negalimą – V. J. A. veikė būtinojo reikalingumo sąlygomis (ATPK 250 straipsnio 1 dalies 4 punktas), ir toks jos veikimas nelaikomas administraciniu teisės pažeidimu, todėl administracinio teisės pažeidimo byla nutrauktina. Kauno apygardos teismas laikė, kad apeliantės veiksmai visiškai atitiko ATPK 17 straipsnyje nurodytus būtinojo reikalingumo požymius – siekiant pašalinti pavojų, gresiantį valstybinei ar viešajai tvarkai, nuosavybei, piliečių teisėms ir laisvėms bei nustatytai valdymo tvarkai, jeigu šis pavojus tomis aplinkybėmis negalėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis ir jeigu padarytoji žala yra mažiau reikšminga negu išvengtoji žala, t. y. V. J. A. siekdama pašalinti tiek jai, tiek kitiems asmenims gresiantį pavojų ir nupjaudama tris labai blogos būklės medžius, nei valstybei, nei aplinkai žalos nepadarė (ATPK 17 straipsnis), atvirkščiai ji išvengė galimos didelės grėsmės, o vadovaujantis protingumo kriterijais, tokio jos elgesio negalima laikyti pavojingu ar piktybišku.

Teismas pažymi, kad CPK 182 straipsnio 2 punkte nustatyta, jog nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai). Pagal suformuotą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką įsiteisėjusio sprendimo res judicata galia, reiškianti draudimą šalims ir kitiems dalyvavusiems byloje asmenims, taip pat jų teisių perėmėjams iš naujo pareikšti teisme tų pačių ieškinio reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius, įtvirtinta CPK 279 straipsnio 4 dalyje, kurioje taip pat nurodyta, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas byloje pagal ieškinį (pareiškimą, prašymą), kuriuo siekiama tam tikros teisės arba tam tikrų materialinių teisinių santykių buvimo ar nebuvimo teisinio pripažinimo (ieškiniai (pareiškimai, prašymai) dėl pripažinimo), turi prejudicinę galią ir byloje nedalyvavusiems asmenims. Aiškindamas prejudicinio fakto apibrėžtį, kasacinis teismas yra nurodęs, kad prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 10 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „ Sarteksas“ v. UAB „ Beltateksas“, bylos Nr. 3K-3-203/2007; 2008 m. vasario 4 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje DnB Nord bankas v. UAB „Dama“, bylos Nr. 3K-3-37/2008; 2008 m. balandžio 7 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. N. v. L. R. , bylos Nr. 3K-3-214/2008; 2009 m. kovo 17 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Fabrikant corporation“ v. UAB „Vilniaus ūkas“, bylos Nr. 3K-3-130/2009; 2009 m. balandžio 14 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje VĮ Valstybės turto fondas v. LUAB „Osterotas“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-180/2009; 2013 m. spalio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. R. ir kt. v. Vilniaus apskrities viršininko administracija ir kt., bylos Nr. 3K-3-507/2013; 2014 m. gegužės 16 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-275/2014; 2014 m. birželio 19 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-7-277/2014). Atsižvelgiant į šią teisminę praktiką ir tai, kad minėtoje administracinio teisės pažeidimo byloje proceso dalyviais buvo tos pačios šalys: Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamentas ir atsakovė V. J. A., abiejuose bylose vienas iš įrodinėjimo dalykų yra tas pats – būtinasis reikalingumas, o Kauno apygardos teismo procesinis sprendimas yra įsiteisėjęs, laiko, kad administracinio teisės pažeidimo byloje priimtame Kauno apygardos teismo 2014 m. liepos 3 d. nutarime nustatytos aplinkybės, kad atsakovė V. J. A. veikė būtinojo reikalingumo sąlygomis, yra prejudicinis faktas šioje civilinėje byloje. Atsižvelgiant į tai, kad administracinio teisės pažeidimo byloje teismas nesprendė žalos atlyginimo klausimo ir ieškovas atsakovei pareiškė savarankišką ieškinį Civilinio proceso tvarka, teismas laiko teisingumo interesais esant reikalinga pasisakyti dėl atsakovės V. J. A. veiksmų vertinimo būtinojo reikalingumo, kaip Civilinės teisės instituto, taikymo atžvilgiu.

CK 6.253 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilinė atsakomybė netaikoma, taip pat asmuo gali būti visiškai ar iš dalies atleistas nuo civilinės atsakomybės šiais pagrindais: dėl nenugalimos jėgos, valstybės veiksmų, trečiojo asmens veiksmų, nukentėjusio asmens veiksmų, būtinojo reikalingumo, būtinosios ginties, savigynos. Pagal šio straipsnio 6 dalį būtinasis reikalingumas – tai veiksmai, kuriais asmuo priverstas padaryti žalos dėl to, kad siekia pašalinti jam pačiam, kitiems asmenims ar jų teisėms, visuomenės ar valstybės interesams gresiantį pavojų, išvengdamas gresiančios didesnės žalos atsiradimo žalą patyrusiam ar kitam asmeniui, jeigu žalos padarymas tomis aplinkybėmis buvo vienintelis būdas išvengti didesnės žalos.

Teismas, tirdamas, ar atsakovės V. J. A. 2014 m. kovo 4 d. ties daugiabučiu namu, esančiu (duomenys neskelbtini), neturint išduoto leidimo nukirsti trys baltieji gluosniai kėlė pavojų kitiems asmenims ir turtui, visų pirma ištyrė byloje esančius įrodymus, patvirtinančius šių medžių būklę. Kauno rajono vyresnysis valstybinis aplinkos apsaugos inspektorius G. V. 2014 m. kovo 31 d. skaičiavime nurodė, kad iškirstų medžių būklė buvo nepatenkinama, nes stipriai pažeisti ligų, džiūstantys, kamienai drevėti (b. l. 10). Tai, kad šie medžiai buvo nepatenkinamos būklės, apipuvę, turintys grybelių, netinkamai kirsti, apgenėti inspektorius G. V. patvirtino ir teismo posėdžio metu (2014 m. rugsėjo 11 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 17 min. 25 sek.). Kauno rajono savivaldybės administracijos direktorius R. P. 2014 m. balandžio 3 d. rašte Nr. SD-952 nurodė, kad Kauno rajono savivaldybės administracijos Aplinkos skyriaus vedėjas D. Š., Aplinkos skyriaus vyr. specialistas M. Č., Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Kauno rajono agentūros vyr. specialistas G. V., 2014 m. kovo 12 d. apžiūrėjo nukirstus želdinius ir nustatė, kad jie buvo pažeisti puvinio (kamieno puvinys, pridedamos nuotraukos), džiūstantys, anksčiau buvo netinkamai nugenėti, todėl atsižvelgiant į tai, ir vadovaujantis Kauno rajono savivaldybės tarybos 2011 m. lapkričio 24 d. sprendimu Nr. TS-326 patvirtintų Kauno rajono želdynų ir želdinių apsaugos taisyklių 20.1 punktu (nudžiūvę), 20.5 punktu (pažeisti stiebo ir šaknų puvinio), leidimas neatlygintinai kirsti saugotinus želdinius (tris gluosnius) Domeikavos seniūnei būtų išduotas (b. l. 20-22). Tai, kad nukirstų medžių būklė buvo prasta, jie buvo supuvę, teršė aplinką, patvirtino ir teisme liudytoja apklausta Domeikavos seniūnijos seniūnė L. S. (2014 m. rugsėjo 11 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 43 min. 48 sek.). Tuo tarpu atsakovė V. J. A. teismo posėdžio metu paaiškino, kad nukirsdama medžius žalos nepadarė, nes siekė išvengė didelės grėsmės žmogaus saugumui: „atvažiuoja anūkai ir kiti vaikai žaidžia po medžiais esančioje pievoje, kur lūžinėja šakos, didelės šakos“ (2014 m. rugsėjo 11 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 30 min. 25 sek.). Teismas, spręsdamas, ar atsakovė V. J. A. iškirsdama medžius veikė būtinojo reikalingumo sąlygomis, įvertina nustatytas aplinkybes, kad nukirsti medžiai kėlė grėsmę žmonėms, ir dar daugiau – vaikų sveikatai ar net gyvybei. Teismas ištyręs visus įrodymus konstatuoja, kad atsakovės V. J. A. nurodytas pavojus, kurį kėlė lūžtančios medžių šakos, galėjo būti realiai pašalintas tik nukirtus pačius nepatenkinamos būklės medžius, nes po šiais medžiais žaisdavo vaikai, todėl padarant žalą gamtai atsakovė siekė išvengti daug didesnės žalos atsiradimui žmonėms (vaikams). Teismas atsižvelgia į tai, kad ieškovas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamentas nepateikė jokių įrodymų, kurie neigtų atsakovės nurodytas būtinojo reikalingumo aplinkybes, tuo tarpu kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 178 straipsnis). CPK 176 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Įstatymas nereikalauja, kad civilinėje byloje teismas būtų visiškai įsitikinęs dėl tam tikrų aplinkybių buvimo ar nebuvimo, nes faktas gali būti pripažintas įrodytu, jeigu šalies, kuri juo remiasi, pateikti įrodymai leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą jį esant nei jo nesant. Atsižvelgiant į šias įrodinėjimo taisykles ir byloje esančius įrodymus, teismas sprendžia, kad byloje yra labiau tikėtina, jog atsakovė V. J. A. iškirsdama medžius veikė būtinojo reikalingumo sąlygomis, todėl ji turi būti atleista nuo civilinės atsakomybės (CK 6.253 straipsnio 1, 6 dalys).

Teismas atsakovės V. J. A. atžvilgiu šios bylos individualiomis aplinkybėmis aiškindamas ir taikydamas CK nuostatas dėl atleidimo nuo civilinės atsakomybės, vadovaujasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnio 4 dalis). Teismas įvertina atsakovės V. J. A. elgesį, kad prieš 2014 m. kovo 4 d. iškertant medžius 2014 m. vasario 26 d. ji kreipėsi į Kauno rajono savivaldybės administracijos Domeikavos seniūniją su prašymu išpjauti tris gluosnius (b. l. 32) ir seniūnijoje jai buvo patvirtinta, kad leidimas tikrai bus išduotas, ką patvirtina Kauno rajono savivaldybės administracijos Domeikavos seniūnės L. S. 2014 m. liepos 8 d. raštas (b. l. 38), ir jos parodymai teismo posėdžio metu. Šios aplinkybės patvirtina, kad atsakovė V. J. A. ėmėsi aktyvių veiksmų gauti leidimą nukirsti medžius, tačiau pačiu leidimu rūpinosi Domeikavos seniūnė L. S., kuri leidimo medžių iškirtimo metu dar nebuvo gavusi. Teismas atsižvelgia ir į byloje ištirtus įrodymus, visų pirma, Kauno rajono savivaldybės administracijos direktoriaus R. P. 2014 m. balandžio 3 d. raštą, kuriame pažymėta, kad leidimas kirsti želdinius (tris gluosnius) Domeikavos seniūnei būtų išduotas ir toks medžių kirtimas būtų neatlygintinis (b. l. 20-22), tuo tarpu iškirsta mediena buvo paskirta socialiai remtiniems asmenims (b. l. 23-25). Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismas laiko, kad žalos atlyginimo priteisimas iš atsakovės V. J. A. neatitiktų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų, nes būtų reikalaujama žalos, kuri realiai nebuvo padaryta, atlyginimo, ir ši žala būtų reikalaujama iš asmens, kuris savo sąskaita siekė pašalinti pavojų kitiems žmonėms (vaikams), ir kuris negavo jokios naudos iš nukirstų medžių ir jų medienos.

Atsižvelgiant į aukščiau nustatytas faktines bylos aplinkybes ir teismo padarytas teisines išvadas teismas sprendžia atleisti atsakovę V. J. A. nuo civilinės atsakomybės ir dėl to ieškinį atmesti (CK 6.253 straipsnio 1, 6 dalys).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 263–270 straipsniais, 307 straipsniu teismas

nusprendžia:

Ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.