Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2018-07-16 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-324-806/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-07-16
Bylos Nr.
II-324-806/2018
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-01268-2018-9
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Sonata Raupėnaitė-Lekarauskienė
Pažeidėjas
J. B.
Kategorijos
Skundas Nr. II-324-806/2018
Teisminio proceso Nr. 4-68-3-01268-2018-9Procesinio sprendimo kategorija 16.9.3 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2018 m. liepos 16 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Sonata Raupėnaitė – Lekarauskienė,sekretoriaujant Simonai Klimašauskaitei, Aušrai Razutienei,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui J. B.,vertėjoms Erikai Vencevičienei, Audronei Adomavičienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo J. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini) (toliau – ir pareiškėjas) skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės Tarnybos organizavimo poskyrio Vyresniojo specialisto R. K. 2018 m. gegužės 10 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-13115-2018 administracinio nusižengimo byloje ROIK18081513253.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 3-osios kuopos 3-ojo būrio Vyriausiasis patrulis R. O. 2018 m. balandžio 16 d. surašė J. B. administracinio nusižengimo protokolą su administraciniu nurodymu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 417 straipsnio 2 dalį už tai, kad jis 2018 m. balandžio 16 d. apie 9.50 val. Vilniuje, Geležinkelio g., vairuodamas automobilį Audi valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nesilaikė kelio ženklo Nr. 846 (neįgalieji) su papildoma lentele Nr. 814 (galiojimo kryptis į abi puses 15 m) reikalavimų. Administraciniu nurodymu J. B. pasiūlyta sumokėti 15 eurų dydžio baudą.

Administracinis nurodymas per įstatyme nustatytą terminą įvykdytas nebuvo ir J. B. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės Tarnybos organizavimo poskyrio Vyresniojo specialisto R. K. 2018 m. gegužės 10 d. nutarimu Nr. 10-ANR_N-13115-2018 už minėtą pažeidimą nubaustas 60 eurų bauda.

Šalies argumentai

Nesutikdamas su minėtu nutarimu, pareiškėjas J. B. pateikė skundą Vilniaus miesto apylinkės teismui, kuriuo prašo panaikinti jam priimtą nutarimą, kadangi, pasak pareiškėjo, joks pažeidimas nebuvo padarytas.

Atsiliepimas

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės Tarnybos organizavimo poskyrio viršininkas, atliekantis rinktinės vado funkcijas, E. P. pateikė atsiliepimą į J. B. skundą. Atsiliepime nurodyta, jog J. B. už padarytą pažeidimą buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu, kuriuo pasiūlyta iki 2018-05-01 sumokėti 15 eurų baudą. Administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimas numatytas 2018-05-15. J. B. administraciniu nurodymu nepasinaudojo, atvykęs į policijos įstaigą reiškė nepasitenkinimą policijos pareigūnų veiksmais, paklausus, ar automobilis tinkamai pažymėtas pagal reikalavimus, vengė tiesaus atsakymo, paprašius pateikti neįgalumą patvirtinantį pažymėjimą, jo nepateikė. 2018-05-10 dalyvaujant J. B. administracinio nusižengimo byla buvo išnagrinėta, pažeidėjui paskirta nuobauda sankcijos ribose. Institucijos vertinimu, byloje pakanka įrodymų konstatuoti, jog vairuotojas J. B. pažeidė kelio ženklo Nr. 846 (neįgalieji) reikalavimus.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu pareiškėjas J. B. skundą palaikė bei parodė, kad pareigūnas net nepriėjo prie jo – privažiavo, pradėjo kažką rodyti. Jis, J. B., rodė, kad nesupranta, ką šis nori pasakyti. Pareigūnas pasipiktinęs išlipo ir priėjęs klausė, kodėl jis, J. B., čia stovi. Parodė pareigūnui neįgaliojo pažymėjimą. Tada pareigūnas paklausė, ar jis turi neįgaliojo ženkliuką. Taip pat parodė. Sakė, kad ženkliukas neatitinka europietiškų standartų. Tai paprašė parodyti, kaip jis turi atrodyti. Liepė sėdėti mašinoje, o jis tuoj ateisiąs. Jis, J. B., turi ir video failus – pareigūnas žiūrėjo kelių eismo taisyklių knygutę ir nesurado, kaip ženkliukas turi atrodyti. Jis puikiai žino, kaip šis turi atrodyti. Pareigūnas išėjo ir pasakė, kad vis tiek bus surašytas protokolas. Neįgaliojo ženkliuku nepiktnaudžiauja, jo moteris taip pat neįgali, ženkliukas guli pas jį už saulės skydelio su veidrodėliu. Kai vairuoja ir jam nereikia, nerodo. Ženkliuko ir nebuvo iškart prie stiklo, bet kadangi jis pats buvo mašinoje, nedėjo. Jei paliktų mašiną, tai ir ženkliuką paliktų. Pareigūnas paklausė, ar jis turi šitą ženkliuką, išėmė, parodė. Galvoja, jog protokolas surašytas neteisėtai. Viskas yra rašytiniuose paaiškinimuose. Čia viskas surašyta būtent dėl šitų ženkliukų. Sutinka, kas parašyta rašytiniuose paaiškinimuose, tai iš jo žodžių. Jam pažįstamas žmogus padėjo surašyti, kuris lietuviškai labai gerai moka. Taisyklės nereikalauja, kada mašina stovi, kad šitas ženkliukas būtų pritvirtintas. Kada automobilis važiuoja – tada jo, turėtų būti automobilis pažymėtas. Ženkliukas pirktas parduotuvėje. Ženkliukas buvo prilipęs prie priekinio stiklo iš vidaus pusės, ne iš gatvės. Mano, kad toje vietoje, stoty, yra kažkoks interesas, ne vienas jis ten baustas. Nesutinka nei su protokolu, nei su nutarimu, prašo panaikinti galutinį sprendimą. Jis nekaltas, pareigūno veiksmai traktuotini kaip savavaldžiavimas. Pareigūnas galėjo paprašyti, kad jis išvažiuotų iš šitos vietos, jei buvo neteisus. To nepadarė. Apklausus liudytojus, papildė, jog kaip parašyta protokole „<...> Vilniaus Geležinkelio g. vairuodamas automobilį Audi nesilaikė kelio ženklo Nr. 846 (neįgalieji) su papildoma lentele <...>“. Skaito, ką nurodo kelio ženklas Nr. 846 – nurodo, kad stovėjimui vieta skirta tik šiose taisyklėse numatytu skiriamuoju ženklu ,,Neįgalusis“ arba neįgaliųjų asmenų automobilių statymo kortele pažymėtos transporto priemonėms. Jis turėjo tą lentelę. Taip supranta, kad taisyklės nereikalauja, kad būtų prilipdytas, jis tik turi turėt su savimi. Nevairavo, o stovėjo vietoj. Čia taip parašyta, kad tik reikia turėti su savimi. Pripažįsta, kad neįgaliojo ženklą parodė, jį išėmęs. Nevairavo visą laiką, stovėjo vietoje, kur jam leido taisyklės. Atvažiavo ir kažkur 5 minutes stovėjo, gal 10. Buvo pareigūnas, kaip sakė, vienąkart perspėjęs. Išvarė, jis padėkojo ir išvažiavo. Paskui neįgaliojo vietoje sustojo ir prasidėjo viskas. Geležinkelio stotį perdarė, atnaujino, pristatė kuoliukų, seniau automobiliai stovėjo prie pėsčiųjų perėjos. Šiuo metu parkavimo vietas padarė, atrodo, kad negalima stovėti, bet to ženklo nėra. Net ir Kelių policija pravažiuodama niekam niekad nieko nepasako, o čia tas vienintelis policininkas, kuris kabinasi prie visų vairuotojų. Stotyje dirba apie 20 metų ir nei vienas policininkas prie jų nesikabino. Pareigūnui O. kažkuo užkliuvo.

Teismo posėdžio metu apklausiamas liudytojas R. O. parodė, kad atsimena įvykį. Datos tiksliai nepamena. Patruliuojant Vilniaus mieste nustatytu maršrutu, pastebėjo transporto priemonę, kuri stovėjo neleistinoje vietoje – Geležinkelio g. 16. Sustojus priešais automobilį šone, piliečiui buvo nurodyta patraukti transporto priemonę, kadangi transporto priemonė stovi neleistinoje vietoje. Pilietis suprato, pro langą atsakė: „Labai jums ačiū pareigūnai“ ir jie toliau nuvažiavo vykdyti patruliavimą. Vėl atvažiavę į Stoties rajoną, pastebėjo minėtą transportą, kuriam buvo duotas įspėjimas stovint stovėjimo aikštelėje, kurioje parkavimosi vieta pažymėta neįgaliesiems. Transporto priemonė nebuvo pažymėta neįgaliųjų ženklais nei iš priekio, nei iš galo. Priėjus prie transporto priemonės, vairuotojo buvo paprašyta dokumentų. Vairuotojas duodamas dokumentus, iš už saulės skydelio ištraukė neįgaliojo kortelę ir numetė ant kairės pusės panelės, prie priekinio stiklo. Vairuotojui buvo surašytas protokolas, jis buvo pateiktas susipažinimui. Pilietis jo nepasirašė, kažkam skambinėjo – nežino kam. Paprašius, kad pilietis parašytų sutinka ar ne su protokolu, pradėjo aiškinti, kad protokolas yra suklastotas – parašyta, kad transporto priemonę vairavo, o jis nevažiavo, stovėjo. Yra išdėstyta fabula, kaip yra rašomas administracinio nusižengimo dėl Kelių eismo taisyklių protokolas. Pagal fabulą buvo surašytas protokolas, po to piliečiui buvo duotas teisėtas reikalavimas ateiti prie tarnybinio automobilio dėl protokolo pasirašymo ar nepasirašymo ir kopijos įteikimo. Pilietis nevykdė reikalavimų, buvo perspėtas dėl spec. priemonių – fizinės prievartos panaudojimo. Pilietis buvo paimtas už rankos, nes bandė uždaryti duris. Durys buvo sulaikytos, kad neuždarinėtų. Paėmus asmenį už rankos, jis pradėjo skųstis sveikata. Jis asmeniškai iškvietė medikus, jiems atvykus, pilietis buvo apžiūrėtas. Medikų brigados pasiteiravo, kokie yra sveikatos sutrikimai, ar galima bus toliau vykdyti kažką, ar jis bus hospitalizuojamas, vežamas į medicininę įstaigą. Pasakė, kad yra sukilęs spaudimas. Išleidus iš medicininės mašinos, piliečiui vėlgi buvo duotas teisėtas reikalavimas eiti iki tarnybinės transporto priemonės, atsisėsti į ją, susipažinti su protokolu, parašyti savo poziciją. Tada jau pilietis atsisėdo į jų automobilį, pareiškė, kad negali perskaityti, nes kažkas yra su regėjimu, reikalingi akiniai. Piliečiui buvo leista išlipti iš automobilio ir nueiti pasiimti akinius. Paskui pagal nurodymus, jis grįžo į transporto priemonę, susipažino su protokolu, pasirašė. Nepamena, ką tiksliai parašė, bet su protokolu nesutiko. Buvo grąžinti dokumentai. Vairuotojas vieną kartą buvo perspėtas, kitą kartą transporto priemonę jis vėl ten pastatė. Kiek yra žinoma, tai buvo piktybiškai pastatyta, nes kai pirmą kartą buvo perspėtas dėl stovėjimo neleistinoje vietoje, su ironija buvo pasakyta: „Labai ačiū jums pareigūnai“. Ta prasme, kad jie neduoda užsidirbti, kad išvaro iš vietos, kur neleistina stovėt. Buvo posakis paprastas: „20 metų čia stovėjom ir stovėsim, nieks neišvarė ir jūs neišvarysit.“ Pažeidimas buvo surašytas pagal Kelių eismo taisykles, vadovaujantis KET, kaip neįgaliojo transporto priemonė turi būti pažymėta skiriamaisiais ženklais ir iš priekio, ir iš galo. Transporto priemonė nebuvo taip pažymėta, todėl buvo prieita, prisistatyta, išaiškintas pažeidimas, paimant dokumentus, buvo numestas ženkliukas. Nuotraukos padaryti nespėjo, kol nebuvo ženkliuko, nes kai išsitraukė darbinį telefoną, kad padarytų nuotrauką – tuo metu jau buvo numesta. Tą gali patvirtinti su juo dirbusi kolegė. Jų transporto priemonė stovėjo apie 5-7 metrus nuo pažeidėjo transporto priemonės.

Teismo posėdžio metu apklausiamas liudytojas P. D. parodė, kad datos tiksliai neprisimena, bet prisimena laiką maždaug – tai buvo dienos metu, po pietų kažkur. Jis buvo su reikalais stoties prieigose, ten toje aikštelėje stovėjo su automobiliu. Pamatė incidentą, privažiavusius policininkus. Kaip bet kuriam žmogui, tapo įdomu, priėjo arčiau ir pamatė akibrokštinius dalykus, negalėjo patikėti, kad tai gali vykti Lietuvoje. Pirmas dalykas – žmogus aiškinasi su policijos pareigūnais, kad jis, neva, stovi neteisėtai neįgaliojo stovėjimo vietoje. Nors jis matė padėtą ženklą už stiklo, kitur nežiūrėjo, jam tas neįdomu. Matė, kad žmogus laikė rankoje pažymėjimą. Ir vyko ginčas. Jį kas labiausiai sujaudino – tai, kad viso to incidento pasekoje buvo iškviesta greitoji pagalba, šitam žmogui buvo matuojamas spaudimas, girdėjo, kaip gydytojai sakė, kad: „jūs neturite teisės nervuotis, kad tai yra pavojinga jūsų gyvybei“ ir suprato tai, kad išvykus medicininei pagalbai, žmogus jėga buvo išvilktas iš savo automobilio, pasodintas į areštuojamųjų vietą tarnybiniame automobilyje, nors jis adekvatus, blaivus, nieko nesipriešino, tik mėgino įrodyti savo teises. Bergždžiai kvietėsi per 112 pagalbos – prašė papildomos pagalbos, nes matė, kad pareigūnai tiesiog siautėja, vien tik todėl, kad atsisakė pasirašyti protokolą. Jis girdėjo visa tai, žmogus primygtinai sakė – „ aš nepasirašysiu, nes jūs suklastojot protokolą“. Šiek tiek yra skaitęs įstatymus, nėra teisininkas, bet turi ir aukštąjį išsilavinimą. Matė, kad žmogus stovėjo neįgaliojo vietoje ir jį šokiravo policijos reikalavimas pasirašyti protokolą, žmogui atsisakius, situacija buvo sukaitinta iki tiek, kad buvo iškviesta medicininė pagalba, matuojamas spaudimas, po to asmuo išvilktas jėga iš automobilio. Ten stovėjo ne tik jis, bet ir kiti vyrai, jų pavardžių paminėti negali. Iš pradžių pareikalavo atidaryti langą, taip suprato, sėdėjo prie vairo ir buvo užsirakinęs. Pareigūnas pareikalavo atidaryti, ten vyko diskusijos pasirašot-nepasirašot, atsisakius pasirašyti, pareigūnas nachališkai įkišo ranką į vidų automobilio, pats atidarė dureles, griebė jį už kaklo, išvilko iš automobilio, jėga nutempė į savo automobilį. Garsiai kalbėjo, nori nenori girdi – „aš negaliu, nematau, akiniai liko mašinoje“. Pareigūnas kažkam skambino, su kažkuo konsultavosi, galiausiai leido jam išlipti iš mašinos pasiimti akinius ir pasirašyti protokolą. Daug girdėjo, girdėjo nesąmoningus pokalbius – pareigūnas primygtinai reikalavo pasirašyti ir sakė, kad gali būti surašytas dar vienas protokolas, kad jis neteisėtai kviečiasi pagalbos, už tarnybų trukdymą. O žmogus šaukė, kad „jūs suklastojot šitą dokumentą, aš jo nepasirašysiu“. Jam atrodo yra žmogaus teisė nieko nepasirašyti, gal jis nieko nesupranta. Suma sumarum žmogus tą dokumentą pasirašė, nes buvo priverstas, sėdėjo tarnybiniame automobilyje, areštuotojo vietoje, pažemintas, vidury baltos dienos, daug žmonių matant. Žmogui pasiūlė užsirašyti jo vardą, pavardę, paliudyti teisme.

2018 m. balandžio 16 d. administracinio nusižengimo protokole užfiksuotos J. B. padaryto administracinio nusižengimo aplinkybės bei J. B. paaiškinimas, kad protokolas suklastotas, nes jis ne važiavo, o stovėjo parkinge, ir invalido ženklas buvo prie priekinio stiklo, su protokolu nesutinka.

Vyriausiųjų patrulių R. O. ir Z. R. 2018-04-16 tarnybiniuose pranešimuose išdėstyta, kad 2018 m. balandžio 16 d. apie 9.50 val., patruliuojant Geležinkelio g. 6, patikrino automobilį Audi v/n. (duomenys neskelbtini), kuris stovėjo neįgaliam transportui skirtoje vietoje (kelio ženklo Nr. 846 neįgalieji su papildoma lentele Nr 814 galiojimo kryptis į abi puses 15 metrų), kuris nebuvo pažymėtas specialiuoju ženklu. Vairuotojas sėdėjo automobilio viduje, variklis buvo užgesintas, kaip vėliau paaiškėjo tai buvo J. B. gim. (duomenys neskelbtini) m. Priėjus prie vairuotojo, prisistačius, buvo paprašyti transporto priemonės dokumentai ir vairuotojo pažymėjimas, bei išaiškintas pažeidimas, kad transporto priemonė stovi neįgaliems skirtoje vietoje. Bendraujant, J. B. padėjo ant priekinės panelės ženklą, kuris žymi transportą, kurį vairuoja neįgalus vairuotojas (ženklą ištraukė iš skydelio, kuris saugo nuo saulės, vairuotojo pusėje). J. B. su padarytu pažeidimu nesutiko, kaltino suklastojus dokumentus, reikalavo kitų policijos pareigūnų. Perspėjus dėl atsakomybės už bereikalingą specialiųjų tarnybų iškvietimą, piliečiui staiga pasidarė bloga, buvo iškviesta GMP. J. B. buvo apžiūrėtas, nustatytas pakilęs spaudimas. J. B. buvo surašytas protokolas Nr. 10-ANR P-24802-2018 su administraciniu nurodymu, su bylos nagrinėjimo data ir vieta pilietis supažindintas, protokolo kopija jam įteikta.

Byloje yra duomenys apie J. B. baustumą administracine tvarka.

Pareiškėjas į bylą pateikė su nagrinėjamu atveju susijusią vaizdo medžiagą, neįgaliojo pažymėjimo, kuriame nurodyta, kad jis darbingas 50 proc., kopiją, naudojamo neįgaliojo ženkliuko kopiją, rašytinius paaiškinimus, kuriuose išdėstė poziciją, kad dėl papildomos lentelės: nr. 846 ženklo, pavadinimu „Neįgalieji“ ir papildomos lentelės nr. 814 ženklo, pavadinimu „Galiojimo kryptis į abi puses“ įstatymas niekaip nereglamentuoja kaip ženklas ,,Neįgalusis“ turi būti pritvirtintas prie automobilio korpuso. Pagal įstatymą būtina turėti tik teisę - tik,, Taisyklėse nustatytą skiriamąjį ženklą ,,Neįgalusis““, kas verčia analizuoti kitus teisės aktus susijusius su skiriamojo ženklo ,,Neįgalusis “ naudojimo reglamentuota tvarka. KET nuostatos dėl kelių ženklinimo ir jo charakteristikos (I skyrius - horizontalusis ženklinimas: neįgaliojo stovėjimo vietos ženklinimas tiesiogiai ant stovėjimo aikštelės arba važiuojamosios dalies (grindinio) nr. 1.24) taip pat nenumato (nereglamentuoja) privalomo/neprivalomo specialaus automobilio žymėjimo būdo, t.y. nenurodo kaip ir kur turi būti pritvirtintas ženklas su simboliu neįgalusis. Svarbu, kad transporto priemonė būtų pažymėta skiriamuoju ženklu ,.Neįgalusis“ arba neįgaliųjų asmenų automobilių statymo kortele, kuri gali būti ir vairuotojo kišenėje, piniginėje, kitoje vietoje (jeigu vairuotojas yra vietoje, automobilyje) ir, reikalui esant, kad galėtų kortelę (dokumentą liudijantį apie turimą teisę) pateikti. Jeigu vairuotojas ruošiasi automobilį palikti stovėti, jis turėtų kortelę arba ženklą su simboliu neįgalusis palikti automobilyje, matomoje vietoje, dažniausiai tai priekinė prietaisų panelė, pvz. tokiu būdu paliekamas bilietas už parkavimo paslaugas. Kas susiję su KET 4-o priedo - transporto priemonių skiriamieji ir informaciniai ženklai transporto priemonėse 9 punktu, įstatymas reglamentuoja, kada ir kaip naudojamas skiriamasis ženklas „Neįgalusis“. Pirma: „ transporto priemonės priekis ir galas turi būti pažymėti kvadratiniais, mėlynais ir t.t..tekste ženklais. Antra, transporto priemonės pažymėtos skiriamaisiais ženklais (priekis ir galas) turi dalyvauti eisme, t. y. konkrečiai: turi važiuoti ir būti vairuojamos. Stovinčio automobilio niekas nevairuoja, nebent tas automobilis medinis, vaikiškas ir stovi vaikų darželio smėlio dėžėje. KET priedo transporto priemonių skiriamieji ir informaciniai ženklai kiekvienam automobiliui net ir turint tokią teisę nėra privalomi. Automobilių žymėjimas (priekis ir galas) skiriamaisiais ir informaciniais Ženklais nėra privalomas, jeigu jie nedalyvauja eisme. Įstatymas reglamentuoja, kad KET priedo reikalavimai privalomi tik tiems automobiliams, kuriais vežamas pavojingas krovinys, vaikai, automobilį vairuoja mokinys arba neįgalus asmuo arba neįgalų asmenį vežantis asmuo. Visais atvejais visos transporto priemonės turi dalyvauti eisme. Reiškia turi važiuoti ir būti vairuojamos. Dalyvavimas eisme yra tas reiškinys, kuomet transporto priemonė važiuoja ir yra vairuojama. Pvz. juk nelaikoma eismo įvykiu atvejai, kuomet yra padaroma konkreti žala stovinčiai transporto priemonei. Teisė užimti vienų ar kitą poziciją – pvz. automobilio stovėjimo vieta juk gali būti ir rezervuota, o šiuo atveju, pasirinkus automobilio stovėjimo būdą aikštelėje, kuri skirta Neįgaliajam, stovėjimo vieta invalidui arba jį ( invalidą) gabenančiam asmeniui, jo teisę apibrėžia dokumentas suteikiantis asmeniui tokią teisę. Transporto priemonės, kurios nedalyvauja eisme, jų žymėjimas (priekis ir galas) net ir turint tam tikrą ir/ar specialią teisę nėra privalomi. Jie privalomi tik tiems automobiliams, kuriais vežamas pavojingas krovinys, vaikai, automobilį vairuoja mokinys arba neįgalus asmuo arba neįgalų asmenį vežantis asmuo. Visais atvejais transporto priemonės pažymėtos skiriamaisiais ir informaciniais ženklais turi dalyvauti eisme, nes transporto priemonės su specialia teise pagal KET 4-tą priedą yra padidinto pavojingumo transporto priemonės kitų eismo dalyvių atžvilgiu. Todėl ir žymimi automobiliai ( priekis ir galas) specialiai tam reglamentuotais ženklais idant atkreiptų kitų eismo dalyvių dėmesį. Automobiliai pažymėti pagal KET 4-tą priedą neturi jokios pirmumo teisės kitų automobilių atžvilgiu eisme, o tai reiškia, kad ženklas „Neįgalusis“ neturi būti sureikšmintas, neturi tapti priežastimi konflikto sukėlimui ir negali tapti administracinės teisės pažeidimo objektu.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo skundas netenkintinas.

Vadovaujantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Vadovaujantis komentuojamo straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas.

Teismas, įvertinęs byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, neturi pagrindo nesutikti nei su J. B. surašytu administracinio nusižengimo protokolu, nei su byloje priimtu galutiniu sprendimu (nutarimu).

Skundžiamu nutarimu J. B. paskirta administracinė nuobauda pagal ANK 417 straipsnio 2 dalį, kurioje numatyta administracinė atsakomybė už sustojimą ir stovėjimą vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama sustoti ir stovėti, sustojimą ir stovėjimą nesilaikant kelio ženklų ir ženklinimo reikalavimų, važiavimo tvarkos gyvenamosiose zonose ir kiemuose pažeidimą.

Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 8 punkte numatyta, kad eismą keliuose Lietuvos Respublikoje gali apriboti tik kelio ženklai, nurodyti Taisyklių 1 priede, prie kelio ženklų priskirtini kintamos informacijos kelio ženklai, kurių pavyzdžiai nurodyti Taisyklių 2 priede, kelių ženklinimas, nurodytas Taisyklių 3 priede, šviesoforai ir reguliuotojo signalai, nurodyti Taisyklėse ir kituose Lietuvos Respublikoje galiojančiuose teisės aktuose, susijusiuose su eismo reguliavimu. Jeigu kelio ženklo ir kelių ženklinimo reikalavimai skiriasi, reikia vadovautis kelio ženklu. Kai kelyje įrengti kintamos informacijos kelio ženklai, vadovaujamasi kintamos informacijos kelio ženklais. Reguliuotojo nurodymai turi pirmenybę šviesoforo signalų, kelio ženklų ir kelio ženklinimo, taip pat Taisyklių reikalavimų atžvilgiu. Papildoma lentelė (ženklas) Nr. 846 nurodo, jog stovėjimo vieta skirta tik KET numatytą skiriamąjį ženklą „Neįgalusis“ turinčioms transporto priemonėms. Nagrinėjamu atveju ženklas buvo su papildoma lentele Nr. 814 (galiojimo kryptis į abi puses 15 m). Minėtos nuostatos analizuotinos sistemiškai kartu su kitų KET nuostatų bei susijusių teisės aktų reikalavimais. KET 3 priede dėl kelių ženklinimo ir jo charakteristikos I skyriaus (horizontalusis ženklinimas) 1.24 punkte numatyta, jog neįgaliojo su vežimėliu simbolis žymi stovėjimo vietą, kurioje gali stovėti tik transporto priemonės, pažymėtos skiriamuoju ženklu „Neįgalusis“ arba neįgalių asmenų automobilių statymo kortele. KET XXIII skyriuje (Neįgaliųjų transporto priemonių eismas) aptartos zonos, pažymėtos draužiamaisiais ženklais, į kurias vairuotojams, vairuojantiems transporto priemonę, kuri pažymėta skiriamuoju ženklu „Neįgalusis“, skirtingai nei kitiems eismo dalyviams, leidžiama įvažiuoti, taip pat, kurių kelio ženklų ar horizontaliojo kelio ženklinimo, susijusių su sustojimu ir stovėjimu, reikalavimai negalioja vairuotojams, kurių transporto priemonė pažymėta skiriamuoju ženklu „Neįgalusis“ arba neįgalių asmenų automobilių statymo kortele. KET 4 priedo (Transporto priemonių skiriamieji ir informaciniai ženklai transporto priemonėse) 9 punkte įtvirtinta, jog transporto priemonės, kurią vairuoja teisę naudoti skiriamąjį ženklą „Neįgalusis“ turintys neįgalieji arba juos vežantys asmenys, priekis ir galas turi būti pažymėti kvadratiniais mėlynais skiriamaisiais ženklais „Neįgalusis“ su baltu apvadu ir baltu kelio ženklo „Neįgalieji“ simboliu. Dokumento, patvirtinančio teisę naudoti skiriamąjį ženklą „Neįgalusis“, išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2009 m. gruodžio 10 d. įsakymu Nr. A1-670 „Dėl asmenų, turinčių teisę naudoti skiriamąjį ženklą „neįgalusis“, nustatymo ir dokumento, patvirtinančio teisę naudoti skiriamąjį ženklą „neįgalusis“, išdavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (galiojanti redakcija) 5 punkte nurodyta, jog asmenų, turinčių teisę naudoti ženklą, motorinės transporto priemonės priekis ir galas turi būti pažymėti šiuo ženklu. Aptarto teisinio reglamentavimo sisteminė analizė suponuoja išvadą, jog transporto priemonės vairuotojų, besinaudojančių KET neįgaliesiems taikomoms išimtimis bei lengvatomis, susijusiomis tiek su judėjimu, tiek su sustojimu bei stovėjimu, transporto priemonės turi būti paženklintos pirmiau minėtais skiriamaisiais ženklais teisės aktuose nurodytu būdu.

Nagrinėjamu atveju pažymėtina, kad pareiškėjas J. B. proceso metu neginčijo, jog jo valdoma transporto priemonė įvykio metu stovėjo stovėjimo vietoje, skirtoje neįgaliesiems, tačiau tikino jokio pažeidimo nepadaręs. Jam surašytame administracinio nusižengimo protokole J. B. nurodė, jog ženklas „neįgalusis“ buvo prie jo automobilio stiklo. Apklausiamas teismo posėdžio metu pareiškėjas iš esmės pripažino, kad neįgaliojo ženklą policijos pareigūnui parodė tik jį išėmęs iš automobilio. Ženkliuko iškart prie automobilio stiklo nebuvo, bet kadangi jis pats buvo mašinoje, pastarojo nedėjo. Jei paliktų mašiną, tai ir ženkliuką paliktų. Neįgaliojo pažymėjimą pareigūnui pateikė. Šios pareiškėjo nurodytos aplinkybės neprieštarauja pareigūno R. O. tarnybiniame pranešime bei teismo posėdyje apklausiant jį liudytoju nurodytoms aplinkybėms, kad patruliavimo metu Stoties rajone J. B. vairuojama transporto priemonė pastebėta stovinti stovėjimo aikštelėje, kurioje parkavimosi vieta pažymėta neįgaliesiems. Transporto priemonė nebuvo pažymėta neįgaliųjų ženklais nei iš priekio, nei iš galo. Priėjus prie transporto priemonės, vairuotojo buvo paprašyta dokumentų. Vairuotojas duodamas dokumentus, iš už saulės skydelio ištraukė neįgaliojo kortelę ir numetė ant kairės pusės panelės, prie priekinio stiklo. Taigi, remiantis tiek paties pareiškėjo, tiek teisme apklausto liudytojo parodymais, neabejotinai nustatytina faktinė aplinkybė, kad pati J. B. transporto priemonė (priekyje ir gale) įvykio metu nebuvo pažymėta skiriamuoju ženklu „Neįgalusis“. Tiek pareiškėjo, tiek liudytojo R. O. parodymų pagrindu nustatytų aplinkybių fone, pareiškėjui palankaus liudytojo P. D. paaiškinimai esminės reikšmės nagrinėjant skundą neturi, spręstina, jog jis esminių pažeidimo aplinkybių vis tik nematė. Teismo požiūriu, konkrečios, nagrinėjamam skundui reikšmingos aplinkybės pareiškėjo pateiktuose vaizdo įrašuose taip pat neužfiksuotos.

Pareiškėjas vis tik nesutinka padaręs pažeidimą, visų pirma argumentuodamas tuo, jog KET iš esmės nenurodo kaip ir kur turi būti pritvirtintas ženklas su simboliu „Neįgalusis“, jo įsitikinimu, svarbu, kad transporto priemonė būtų pažymėta skiriamuoju ženklu ,.Neįgalusis“ arba neįgaliųjų asmenų automobilių statymo kortele, kas reiškia, kad pastarieji gali būti ir vairuotojo kišenėje, piniginėje, kitoje vietoje (jeigu vairuotojas yra vietoje, automobilyje) ir, reikalui esant, kad galėtų kortelę (dokumentą liudijantį apie turimą teisę) pateikti, kaip iš esmės ir įvyko aptariamoje situacijoje. Vis tik, tokią pareiškėjo poziciją paneigia pirmiau aptartas teisinis reglamentavimas, kuriuo vadovaujantis, būtent transporto priemonė vairuotojų, besinaudojančių KET neįgaliesiems taikomoms išimtimis bei lengvatomis, turi būti aiškiai ir matomai pažymėta atitinkamu skiriamuoju ženklu. Reikalavimas transporto priemonės, kurią vairuoja teisę naudoti skiriamąjį ženklą „Neįgalusis“ turintys neįgalieji arba juos vežantys asmenys, priekį ir galą pažymėti ženklais „Neįgalusis“ tiesiogiai numatytas ir KET, taip pat aukščiau paminėtuose poįstatyminiuose teisės aktuose. Nagrinėjamame kontekste teismas atkreipia dėmesį ir į tai, jog, vadovaujantis Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2009 m. gruodžio 10 d. įsakymu NR. A1-670 „Dėl asmenų, turinčių teisę naudoti skiriamąjį ženklą „neįgalusis“, nustatymo ir dokumento, patvirtinančio teisę naudoti skiriamąjį ženklą „neįgalusis“, išdavimo tvarkos aprašo patvirtinimo”, asmenys, turintys teisę naudoti skiriamąjį ženklą „Neįgalusis“ yra fiziniai asmenys, kurie patys vairuoja lengvuosius automobilius ir kuriems nustatytas 0–30 procentų darbingumo lygis arba didelių specialiųjų poreikių lygis, arba turi neįgalių asmenų automobilių statymo kortelę, taip pat fiziniai asmenys, vežantys asmenis, kuriems yra nustatytas 0–25 procentų darbingumo lygis ar didelių specialiųjų poreikių lygis, ar sunkus neįgalumo lygis. Kaip matyti iš pareiškėjo į bylą pateikto neįgaliojo pažymėjimo, kurį jis, be kita ko, teigė įvykio metu parodęs policijos pareigūnui, kopijos, užfiksuota, kad J. B. nustatytas 50 proc. darbingumo lygis. Tokiu būdu, pareiškėjas apskritai neturėjo teisinio pagrindo naudotis skiriamuoju ženklu „Neįgalusis“ ir atitinkamai neįgaliesiems skirta stovėjimo vieta.

Nesutiktina ir su pareiškėjo pozicija, jog pagal KET 4 priedo (Transporto priemonių skiriamieji ir informaciniai ženklai transporto priemonėse) 9 punkto formuluotę, reikalavimas pažymėti transporto priemonę “Neįgalusis” ženklais, taikytinas tik važiuojančioms ir vairuojamoms, eisme dalyvaujančioms transporto priemonėms, tuo tarpu, jis stovėjo – eisme nedalyvavo. Teismo vertinimu, pareiškėjas aktualią KET nuostatą interperetuoja sau palankiu būdu, matyti, jog normoje veikiau įprasmintas bendras reikalavimas vairuotojams, kaip transporto priemonės valdytojams, besinaudojantiems KET neįgaliesiems taikomoms išimtimis bei lengvatomis, tinkamai paženklinti transporto priemonę ir apibūdinta, koks konkrečiai turi būti tas ženklinimas. Nagrinėjamu atveju pareiškėjui protokolas surašytas ir priimtas būtent dėl papildomos lentelės (ženklo) Nr. 846 (su papildoma lentele Nr. 814) nepaisymo. Kaip nurodyta KET, pastaroji žymi, jog stovėjimo vieta skirta tik KET numatytą skiriamąjį ženklą „Neįgalusis“ turinčioms transporto priemonėms, nepaisymo. Taigi, vertinant sistemiškai, vien jau dėl šios priežasties būtų nelogiška teigti, kad KET 4 priedo (Transporto priemonių skiriamieji ir informaciniai ženklai transporto priemonėse) 9 punkto formuluotė leidžia įžvelgti, jog keliamas reikalavimas ženklinti transporto priemones susijęs būtent su jų judėjimu.

Apibendrinant, darytina išvada, kad J. B. transporto priemonė, stovėjusi kelio ženklo (papildomos lentelės) Nr. 846 (neįgalieji) su papildoma lentele galiojimo zonoje, nebuvo nustatyta tvarka pažymėta skiriamuoju ženklu „Neįgalusis“, todėl KET reikalavimai buvo pažeisti. Tokiu būdu pareiškėjas realizavo ANK 417 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtį. Tiek administracinio nusižengimo protokole, tiek skundžiamame nutarime kaltinimas formuojamas aiškiai, ir nors jis ne pažodžiui atitinka ANK 417 straipsnio 2 dalies dispoziciją, tačiau nusižengimo esmė išdėstyta – nurodyta pažeidimo vieta, data ir laikas, kokie konkrečiai KET reikalavimai buvo pažeisti. Aplinkybė, kad tiek pareigūnas, surašęs administracinio nusižengimo protokolą, tiek pareigūnas, priėmęs skundžiamą nutarimą, nurodė, jog J. B. nesilaikė kelio ženklo Nr. 846 (neįgalieji) su papildoma lentele Nr. 814 (galiojimo kryptis į abi puses 15 m) reikalavimų vairuodamas automobilį, nesudaro pagrindo išvadai, kad taip buvo iškreiptos faktinės aplinkybės, pareiškėjas buvo suklaidintas dėl kaltinimo ar pan. Teismo vertinimu, tokia formuluote tiesiog siekiama pabrėžti, jog automobilio, stovėjusio neleistinoje vietoje vairuotojas yra būtent J. B., jis vairavo automobilį į įvykio vietą ir būtent jam, kaip šios transporto priemonės vairuotojui – valdytojui, kyla pareiga laikytis Kelių eismo taisyklių ir atitinkamai atsakyti už jų nepaisymą.

Įvertinus tai, kas išdėstyta, spręstina, jog skundžiamas nutarimas yra teisėtas bei pagrįstas ir naikinti jo skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 641 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

pareiškėjo J. B. skundo netenkinti ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės Tarnybos organizavimo poskyrio Vyresniojo specialisto R. K. 2018 m. gegužės 10 d. nutarimą Nr. 10-ANR_N-13115-2018 administracinio nusižengimo byloje ROIK18081513253 palikti nepakeistą.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 644 - 647 straipsniuose nustatyta tvarka Vilniaus apygardos teismui.

Teisėja Sonata Raupėnaitė – Lekarauskienė