Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Kęstučio Jucio (pranešėjo),

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Šiaulių apygardos prokuratūros prokuroro Mariaus Foko apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2007 m. vasario 14 d. nuosprendžio, kuriuo R. S. pripažintas kaltu ir nuteistas:

pagal Lietuvos Respublikos BK (toliau - BK) 129 str. 1 d. - laisvės atėmimu 8 (aštuoniems) metams 6 (šešiems) mėnesiams;pagal BK 22 str. 1 d., 150 str. 1 d. - laisvės atėmimu 2 (dviems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d. , 5 d. 1 p., paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir R. S. nustatyta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas 8 (aštuoniems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

R. T. 1758,25 Lt civilinis ieškinys laidojimo išlaidoms atlyginti, atmestas.

Tuo pačiu nuosprendžiu nuteistas K. P., tačiau apeliacinis skundas dėl jo nepaduotas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. S. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad jis 2004 m. spalio 30 d., apie 23.00 val., J. P. priklausančio buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), kambaryje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, panaudojo fizinį smurtą J. P. atžvilgiu, t. y. sudavė kumščiu apie 3 smūgius J. P. į galvą, ranka lenkė jos galvą prie savo lytinio organo ir pasikėsino tenkinti lytinę aistrą oralinio sąlyčio būdu, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, kadangi į kambarį užėjo K. P. ir sutrukdė;

jis 2004 m. spalio 30 d., laikotarpyje tarp 23.00 ir 24.00 valandos, tikslus laikas nenustatytas, J. P. priklausančiame bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, J. P. atsisakius tenkinti jam lytinę aistrą oralinio sąlyčio būdu, tyčia sudavė kumščiu bei alkūne apie tris smūgius į galvą, bei vieną kartą spyrė koja į veido sritį, tuo nukentėjusiajai J. P. padarydamas kraujosruvas galvos minkštuosiuose audiniuose, kraujo išsiliejimus po kietuoju ir minkštaisiais galvos smegenų dangalais, po to iš koridoriaus paėmė ir užmetė ant J. P. veido skalbimo mašinos dangtį, tuo padarydamas kraujosruvas veide, ir dėl kraujo išsiliejimo po kietuoju galvos smegenų dangalu dešinio smilkinio - viršugalvio - pakaušio srityse J. P. įvykio vietoje mirė, taip ją tyčia nužudė.

Prokuroras paršo Šiaulių apygardos teismo 2007 m. vasario 14 d. nuosprendį pakeisti ir R. S. , pripažintam kaltu pagal BK 129 str. 1 d., paskirti laisvės atėmimą 12 m., o pagal BK 22 str. 1 d., 150 str. 1 d. - laisvės atėmimą 4 metams. Vadovaujantis BK 63 str. 1, 2, 5 d. 1 p., bausmes subendrinti apėmimo būdu ir galutinę subendrintą bausmę R. S. paskirti laisvės atėmimą 12 (dvylika) metų, bausmę atliekant pataisos namuose.

Nuteistojo gynėjas prašo prokuroro apeliacinį skundą atmesti, prokuroras - tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Šiaulių apygardos prokuroro skundas atmetamas.

Teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, nepažeisdamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 20 str. reikalavimų įvertino įrodymus ir remdamasis BPK 303 str. 2 d. nuostatomis pagrįstai priėmė apkaltinamąjį nuosprendį. R. S. kaltė padarius BK 22 str. 1 d. ir 150 str. 1 d., bei 129 str. 1 d. numatytas nusikalstamas veikas įrodyta pirmosios instancijos teismo nuosprendyje aptartais įrodymais. Šioje byloje esminių BPK pažeidimų nenustatyta. Apeliacinės instancijos teismas apygardos teismo nuosprendį peržiūri paduoto apeliacinio skundo ribose. Kadangi apeliantas neginčija faktinių bylos aplinkybių, veikos kvalifikacijos bei įrodymų vertinimo, todėl ši nuosprendžio dalis neperžiūrima.

Apeliantas nurodo, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, dėl ko paskyrė neteisingą ir aiškiai per švelnią bausmę, prieštaraujančią teisingumo principui. Pagal baudžiamąjį įstatymą teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Teismas skirdamas bausmę, atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 str. 1, 2 d.). Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 str. 1, 2 d.).

Pirmosios instancijos teismas, skirdamas R. S. bausmę atsižvelgė į tai, kad jis padarė vieną labai sunkų nusikaltimą (BK 129 str. 1 d.), sukėlusį negrįžtamus padarinius - žmogaus mirtį, bei vieną sunkų nusikaltimą (BK 150 str. 1 d.), kuris nutrūko pasikėsinimo stadijoje. Nors abu padaryti nusikaltimai yra smurtinio pobūdžio ir padaryti tyčia (nužudymas - netiesiogine, pasikėsinimas seksualiai prievartauti - tiesiogine tyčia), tačiau jie sudaro idealiąją sutaptį. Teismas R. S. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažino tai, kad jis savo noru atlygino turtinę žalą (BK 59 str. 1 d. 3 p.), o jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažino tai, kad nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.). Pirmosios instancijos teismas skirdamas bausmę taip pat įvertino ir R. S. asmenybę: jis anksčiau neteistas, baustas administracine tvarka, nusikalto būdamas labai jauno amžiaus. Byloje yra darbo sutarties kopija, iš kurios matyti, jog su R. S. 2006-06-14 buvo sudaryta terminuota darbo sutartis, jis charakterizuojamas teigiamai (t. 3, b. l. 171 - 173, t. 4, b. l 23). Apeliacinio proceso metu teismui buvo pateikta pažyma, kad R. S. nuo 2006-09-04 dirba (duomenys neskelbtini) apdailininku. Šie duomenys leidžia daryti išvadą, jog nuteistasis, būdamas jauno amžiaus nevengia dirbti, jo elgesys visuomenėje nėra asocialus. Apygardos teismas vertindamas R. S. asmenybę taip pat atsižvelgė į tai, kad nuo nusikalstamų veikų padarymo praėjo daugiau kaip dveji metai, tačiau duomenų, jog R. S. būtų padaręs naują nusikalstamą veiką, byloje nėra. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog R. S. asmenybę charakterizuojančios aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog nusikaltimų padarymo metu jam nebuvo susiformavusios antivisuomeniškos nuostatos, nepagarba bendro gyvenimo taisyklėms, galiojančioms teisės ir moralės normoms, o jo socialinės nuostatos tiesiogiai nesąlygojo šio nusikaltimo padarymo. Padarytas nusikaltimas sąlygotas kaltininko jauno amžiaus bei nesugebėjimo tinkamai įvertinti situacijos, kuriai susidaryti įtakos turėjo ir mirusiosios J. P. veiksmai - girtavimas su jauno amžiaus, taip pat ir su nepilnamečiais. Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio, teismas atsižvelgė į R. S. asmenybę charakterizuojančias aplinkybes ir, apeliacinės instancijos nuomone, jas tinkamai įvertino, bei padarė teisingas ir pagrįstas išvadas. Apygardos teismas taip pat atsižvelgė į padarytų nusikaltimų pobūdį. Tai kad R. S. nevisiškai pripažino savo kaltę taip pat yra įvertinta teismo - tai nebuvo pripažinta atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Nors abu nusikaltimai padaryti tyčia ir yra smurtinio pobūdžio, tačiau apeliacinės instancijos teismas sutinka su apygardos teismo nuomone, jog jie padaryti atsitiktinai, dėl kaltininko jauno amžiaus, taip pat ir dėl ne visai tinkamo pačios nukentėjusiosios J. P. elgesio. Atsižvelgiant į visas minėtas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog apygardos teismas skirdamas R. S. bausmę tinkamai taikė baudžiamojo įstatymo numatytas bausmių skyrimo nuostatas, nepažeidė bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų (BK 54 str.), tinkamai įvertino nuteistojo asmenybę bei paskyrė teisingą bausmę. Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog bausmės tikslai, ypač tuomet, kai nusikalstamą veiką pirmą kartą padaro jaunas žmogus gali būti pasiekti ne tiek jos griežtumu, kiek neišvengiamumu. Todėl pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į paminėtų aplinkybių visumą, R. S. teisingai skyrė BK 129 str. 1 d. ir 150 str. 1 d. numatytas laisvės atėmimo bausmes, mažesnes nei sankcijose numatyti bausmių vidurkiai. Kita vertus, nusikalstama veika pagal BK 150 str. 1 d. nutrūko pasikėsinimo stadijoje, o tai leidžia spręsti apie veikos mažesnį pavojingumą visuomenei ir skirti mažesnę, nei sankcijos vidurkis, bausmę. Pirmosios instancijos teismas BK 61 str. 1 ir 2 d. reikalavimų nepažeidė, nes įvertino visas įstatyme numatytas aplinkybes. Teisėjų kolegijos nuomone, R. S. paskirtų bausmių dydžiai užtikrina teisingumo principo įgyvendinimą ir nepažeidžia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 1999 m. gruodžio 23 d. nutarimo Nr. 23 „Dėl teismų praktikos taikant bendruosius bausmių skyrimo pradmenis“ 2 p., 5 p. reikalavimų. Todėl R. S. paskirtos bausmės už atskiras nusikalstamas veikas ir jam nustatyta galutinė bausmė nėra aiškiai per švelni, ją dar labiau griežtinti prokuroro skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apygardos prokuroro apeliacinį skundą atmesti.