- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-04-14
- Bylos Nr.
- R-11-789/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 3-66-3-00027-2022-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Vienintelė instancija
- Rezultatas
- Atmesti skundą kaip nepagrįstą.
- Teisėjai
- Virginija Volskienė (pirm.), Rasa Ragulskytė-Markovienė (pirm.), Arūnas Dirvonas
- Pareiškėjas
- Piliečių, Piliečių referendumo iniciatyvinės grupės atstovas Zigmas Vaišvila
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos Vyriausioji rinkimų komisija
- Trečiasis asmuo
- VšĮ Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Rasos Ragulskytės-Markovienės (pranešėja) ir Virginijos Volskienės (kolegijos pirmininkė),
trečiojo suinteresuoto asmens viešosios įstaigos ,,Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija“ atstovui A. A.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Piliečių referendumo iniciatyvinės grupės atstovo Z. V. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos vyriausiajai rinkimų komisijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. Pareiškėjas Piliečių referendumo iniciatyvinės grupės atstovas Z. V. (toliau – ir pareiškėjas) 2022 m. kovo 25 d. pateikė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui skundą, prašydamas: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos (toliau – ir Komisija, VRK) 2022 m. kovo 24 d. sprendimą Nr. 2-161(2.6) „Dėl papildomo eterio laiko suteikimo“ (toliau – ir Sprendimas); 2) įpareigoti atsakovą Komisiją priimti sprendimą dėl papildomo LRT televizijos ir LRT radijo laiko suteikimo Piliečių referendumo iniciatyvinės grupės vykdomai veiklai pristatyti nepaprastosios padėties sąlygomis – 0,5 val. LRT televizijos eterio ir du kartus po 15 min. LRT radijo eterio.
Šalies argumentai
2. Pareiškėjas nurodo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2021 m. liepos 14 d. sprendime administracinėje byloje Nr. R-11-552/2021 ir 2022 m. sausio 20 d. sprendime administracinėje byloje Nr. R-4-415/2022 nustatė aplinkybes ir teisės reglamentavimą susiklosčiusiai situacijai, tai įtakoja ir ginčą pagal pateiktą pareiškėjo skundą. Pareiškėjas pažymi, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2022 m. sausio 20 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. R-4-415/2022 pratęsė referendumo iniciatyvos vykdymą iki 2022 m. balandžio 20 d. dėl to, kad, priėmus Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. liepos 14 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. R-11-552/2021 ir atnaujinus šios bylos nagrinėjimą, iki Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. spalio 20 d. nutarties, kuria 2021 m. liepos 14 d. sprendimas buvo paliktas nepakeistas, priėmimo Lietuvos piliečiai buvo teisiniame neaiškume dėl šios referendumo iniciatyvos. Dėl šios priežasties Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. sausio 20 d. sprendimu buvo skirtas ir papildomas LRT eterio laikas. Pareiškėjo teigimu, atsakovo atsisakymas suteikti pareiškėjui papildomą LRT eterio laiką ne šios referendumo iniciatyvos pristatymui, bet paaiškinimui dėl šios iniciatyvos vykdymo, vadovaujantis negaliojančiu Lietuvos Respublikos referendumo įstatymu, yra nelogiškas, neatitinka teisingumo ir protingumo principų, visų pirma, dėl to, kad LRT eterio laiko pareiškėjas prašo ne dėl iniciatyvos pristatymo, bet dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos 144 straipsnio pagrindu nustatytos nepaprastosios padėties įvedimo, kai valstybėje iškyla grėsmė konstitucinei santvarkai ar visuomenės rimčiai. Todėl nepaprastoji padėtis yra ne mažiau svarbi priežastis dėl šios referendumo iniciatyvos vykdymo trukdžių ir būtino šios situacijos išaiškinimo piliečiams.
3. Pareiškėjas nurodo, kad Konstitucijos 145 straipsnis nustato, jog, įvedus karo ar nepaprastąją padėtį, laikinai gali būti apribojamos teisės ir laisvės, nurodytos Konstitucijos 22, 24, 25, 32, 35 ir 36 straipsniuose. Tai iš esmės ir padaryta Lietuvos Respublikos Seimo 2022 m. kovo 10 d. nutarimu XIV-932 (toliau – ir Nutarimas) dėl nepaprastosios padėties įvedimo (pratęsimo). Be to, Konstitucijos 147 straipsnio 2 dalis nustato, kad nepaprastosios padėties metu Konstitucija negali būti taisoma. Ši referendumo iniciatyva yra dėl Konstitucijos 9 ir 147 straipsnių keitimo, t. y. referendumas negalėtų vykti, kol yra nepaprastoji padėtis. Pareiškėjo įsitikinimu, yra būtina tai išaiškinti piliečiams LRT eteryje, nes kitų priemonių tai padaryti faktiškai nebėra, žiniasklaida nebeskelbia informacijos apie šią referendumo iniciatyvą ir jos vykdymą ar nevykdymą nepaprastosios padėties metu.
4. Pareiškėjas teigia, kad dėl nepaprastosios padėties ne tik išlieka grėsmė visuomenės rimčiai, bet ji ženkliai padidėjo dėl Nutarime nurodytų nepaprastosios padėties įvedimo priežasčių, šios grėsmės neįmanoma pašalinti laikinai netaikant naudojimosi kai kuriomis konstitucinėmis teisėmis ir laisvėmis apribojimų ir nenustačius nepaprastųjų priemonių.
5. Pareiškėjo nuomone, atsakovas atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą neatsakingai, neįvertinęs esminių nepaprastosios padėties įvedimo priežasčių ir priemonių: 1) nepaprastoji padėtis įvedama dėl precedento neturinčiu mastu sutelktų Rusijos Federacijos ir Baltarusijos Respublikos karinių pajėgų, kurios vykdo karinę agresiją prieš kaimynystėje esančią Ukrainos valstybę ir sukėlė humanitarinę bei pabėgėlių krizę, taip pat grasina NATO, Europos Sąjungos ir kitų Europos valstybių saugumui ir kelia grėsmę pirmaeiliams Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo interesams; be to, dėl galimų hibridinių atakų ir įvairiausio pobūdžio provokacijų kyla grėsmė visuomenės rimčiai, kurios neįmanoma pašalinti nepanaudojus Konstitucijoje ir Lietuvos Respublikos nepaprastosios padėties įstatyme numatyto naudojimosi nurodytomis teisėmis ir laisvėmis proporcingo apribojimo ir netaikant konkrečių nepaprastųjų priemonių; 2) nepaprastosios padėties įvedimo tikslas – naudojant Nutarime nustatytus naudojimosi nurodytomis teisėmis ir laisvėmis apribojimus ir nepaprastąsias priemones bei priimant sprendimus, pašalinti dėl Rusijos Federacijos ir Baltarusijos Respublikos veiksmų ir jų lemiamų procesų kilusią grėsmę pirmaeiliams Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo interesams ir visuomenės rimčiai.
6. Pareiškėjas pabrėžia, kad nepaprastosios padėties metu nustatomi šie naudojimosi Konstitucijos 25 ir 36 straipsniuose nurodytomis teisėmis ir laisvėmis apribojimai visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje:
6.1. Draudimas fotografuoti, filmuoti, kitais būdais fiksuoti ir (ar) rinkti informaciją vietoje apie energetikos ūkio sektoriui priskiriamas nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbias įmones, įrenginius ir turtą, Lietuvos ir sąjungininkų kariuomenių karinės technikos judėjimą, išskyrus atvejus, kai tai atlieka šių objektų apsaugą užtikrinantys subjektai arba gautas jų leidimas. Iniciatyvą vykdantys asmenys nėra valstybės supažindinti su nacionaliniam saugumui svarbiais objektais, nes tai yra valstybės paslaptis. Prieš parašų rinkėjus nuolat vykdomos įvairios provokacijos, dėl to jie priversti filmuoti provokacijas vykdančius asmenis ir jų veiksmus. Tai trukdo rinkti parašus, nors formaliai tai neapribota.
6.2. Nors Nutarimu uždrausta retransliuoti ir (ar) platinti internete Lietuvos Respublikos teritorijoje Rusijos Federacijos ar Baltarusijos Respublikos įsteigtų, tiesiogiai ar netiesiogiai valdomų, kontroliuojamų ar finansuojamų subjektų radijo programas, televizijos programas ir (ar) atskiras programas, tačiau Interneto žiniasklaidos asociacija, viešai pasmerkusi žiniasklaidos cenzūravimą, atjungė galimybę skaitytojams komentuoti jų skelbiamus straipsnius ir kreipėsi į valdžios institucijas dėl konkuruojančios žiniasklaidos uždarymo, net dėl www.respublika.lt uždarymo. Interneto portalai buvo atjunginėjami ir yra atjunginėjami įstatymo nenustatyta tvarka, jų nesusiejus su Nutarime įvardintomis priežastimis. Tokiu būdu tik interneto svetainės, kurios neskelbė ir neskelbia informacijos apie šią referendumo iniciatyvą, liko veikiančios.
6.3. Seimas Nutarimu apribojo Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 1 ir (ar) 3 punktuose nurodytos informacijos, susijusios su aplinkybėmis, dėl kurių įvesta nepaprastoji padėtis, skleidimą. Nepaprastosios padėties priemonė verčia žiniasklaidą atsisakyti skelbti bet kokią informaciją apie referendumo iniciatyvą, nes didžiojoje Lietuvos žiniasklaidoje skelbiama žinomai melaginga informacija, kad šią referendumo iniciatyvą tariamai inicijavo grėsmė Lietuvos nacionaliniam saugumui – Rusijos Federacija. Didžioji Lietuvos žiniasklaida neskelbia pareiškėjo prašymų paskelbti tikrovės neatitinkančios informacijos paneigimą, o Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2022 m. vasario 18 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. R-7-968/2022 nustatė, kad šioje piliečių referendumo inicijavimo stadijoje, t. y. dar nevykstant referendumui, netaikytinas reikalavimas, kad VRK įpareigotų žiniasklaidos priemonę, paskelbusią tikrovės neatitinkančią informaciją apie pareiškėją ir jo narius, kompromituojančią informaciją, paskelbti paneigimą. Taigi pareiškėjui nelieka jokių galimybių viešai paskelbti savo nuomonę nepaprastosios padėties metu.
6.4. Seimas Nutarimu uždraudė asmenims organizuoti ir rinktis į susirinkimus, kurių tikslas – bet kokia forma ar mastu palaikyti Rusijos Federacijos ir (ar) Baltarusijos Respublikos veiksmus, dėl kurių įvesta nepaprastoji padėtis. Didžiojoje žiniasklaidoje dominuojant tikrovės neatitinkančiai ir jokiais argumentais nepagrįstai žinomai melagingai nuomonei, kad ši referendumo iniciatyva inicijuota Rusijos, ir neturint jokios galimybės toje pačioje žiniasklaidoje paskelbti pareiškėjo nuomonę, nepaprastosios padėties metu faktiškai neįmanoma vykdyti referendumo iniciatyvos.
6.5. Viešai žinoma informacija, kad nepaprastosios padėties metu į Lietuvą atvyksta labai daug Ukrainos piliečių, kurių apgyvendinimu raginami pasirūpinti ir Lietuvos piliečiai. Tai jau masinis reiškinys, kurio metu Lietuvos piliečiams iškeltos nepaprastosios padėties įgyvendinimo užduotys, dėl to referendumo iniciatyva tapo faktiškai nevykdoma. Tai patvirtina ir pasirašymo už šią referendumo iniciatyvą elektroniniu būdu rezultatai.
Šalies argumentai
7. Pareiškėjas nurodo, kad, atsižvelgiant į teismų nustatytas ir šiame skunde išdėstytas aplinkybes, referendumo iniciatyva, pradėta VRK 2021 m. birželio 29 d. sprendimu Nr. Sp-170, priimtu remiantis jo priėmimo metu galiojusios Referendumo įstatymo redakcijos nuostatomis, tęsiama išimtinai tik po to, kai teismas priima atitinkamus sprendimus, tenkindamas pareiškėjo skundus dėl atsakovo sprendimų ar neveikimo. Toks atsakovo elgesys pažeidžia teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, neatitinka gero administravimo principo.
8. Pareiškėjas teigia, kad skundžiamas Sprendimas yra ne tik nepagrįstas, bet ir pažeidžia, nepagrįstai riboja pareiškėjo konstitucinę teisę į tinkamą referendumo iniciatyvos vykdymą. Be to, iki šiol neatšaukti Vyriausybės nustatyti piliečių teisių suvaržymai ir apribojimai dėl COVID-19 ligos taip pat labai apribojo pareiškėjo galimybes vykdyti šią politinę kampaniją – agituoti ir rinkti parašus, organizuoti renginius, susitikti su žmonėmis, diskutuoti. Tai yra viešai žinomos aplinkybės, kurios taip pat pagrindžia pareiškėjo prašymą dėl papildomo LRT eterio suteikimo.
Atsiliepimas
9. Atsakovas Komisija atsiliepime į pareiškėjo skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
10. Atsakovas nurodo, kad Komisija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) bei Asmenų prašymų ir skundų nagrinėjimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875, (toliau – ir Taisyklės) nuostatomis, tinkamai ir laiku išnagrinėjo pareiškėjo 2022 m. kovo 17 d. prašymą, t. y., Komisija nepažeidė VAĮ ir Taisyklių.
11. Komisijos vertinimu, pareiškėjui buvo pateiktas išsamus atsakymas, atkreipiant jo dėmesį į tai, kad Piliečių referendumo iniciatyvinei grupei skiriama ne mažiau kaip po 5 valandas visuomeninio (nacionalinio) radijo ir televizijos eterio laiko, iš kurių – ne mažiau kaip 1/4 visuomeninės (nacionalinės) televizijos eterio laiko tarpusavio debatams. Pirmoji valanda visuomeninio (nacionalinio) radijo ir televizijos eterio laiko grupės organizuojamai iniciatyvai pristatyti yra skiriama piliečių parašų dėl šios iniciatyvos rinkimo metu. Komisija pažymėjo, kad Piliečių referendumo iniciatyvinei grupei buvo suteiktos net 2 valandos visuomeninio (nacionalinio) radijo ir televizijos eterio laiko organizuojamai iniciatyvai pristatyti ir kad nepaprastosios padėties situacija nekeičia šios grupės organizuojamos iniciatyvos teisinio statuso. Komisija atkreipė šios grupės dėmesį, kad nagrinėjamu atveju nepaprastosios padėties įvedimas neturi (neturėjo) jokios įtakos pristatyti organizuojamą iniciatyvą visuomeniniame (nacionaliniame) radijuje ir televizijoje jai skirtu laiku.
12. Tai, jog pareiškėjo skundas yra nepagrįstas, patvirtina ir iki 2021 m. liepos 1 d. galiojęs Referendumo įstatymas. Atsakovas pastebi, kad šiame įstatyme nebuvo numatyta galimybė (sąlyga) dėl nepaprastosios padėties įvedimo, taip pat nebuvo numatyta galimybė dėl nepaprastosios padėties, kuri neriboja jokių Piliečių referendumo iniciatyvinės grupės teisių parašų rinkimo procese, įvedimo, suteikti Piliečių referendumo iniciatyvinei grupei papildomą eterio laiką organizuojamai iniciatyvai pristatyti visuomeniniame (nacionaliniame) radijuje ir televizijoje. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2022 m. balandžio 6 d. sprendimu, priimtu administracinėje byloje Nr. R-10-525/2022, be kita ko, patvirtino, kad Lietuvos Respublikos Prezidento 2022 m. vasario 24 d. dekretu Nr. 1K-872 „Dėl nepaprastosios padėties paskelbimo“ ir Lietuvos Respublikos Seimo 2022 m. vasario 24 d. nutarimu Nr. XIV-929 „Dėl Lietuvos Respublikos Prezidento sprendimo paskelbti nepaprastąją padėti patvirtinimo“ nėra nustatomi jokie ribojimai, galintys turėti įtakos Lietuvos Respublikos piliečių teisėms referendumo iniciatyvos ir parašų rinkimo srityje.
13. Atsakovas pabrėžia, kad, pagal iki 2021 m. liepos 1 d. susiformavusią organizuojamos iniciatyvos pristatymo visuomeniniame (nacionaliniame) radijuje ir televizijoje teisinio reguliavimo tradiciją, iniciatyvai pristatyti buvo skiriama ne daugiau nei 1 valanda eterio. Tai, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2022 m. sausio 20 d. sprendimu, priimtu administracinėje byloje R-4-415/2022, Piliečių referendumo iniciatyvinei grupei išimties tvarka suteikė galimybę pasinaudoti papildomu laiku, t. y. papildoma 1 valanda visuomeninio (nacionalinio) radijo ir televizijos eterio organizuojamai iniciatyvai pristatyti, savaime nekeičia iki šiol nusistovėjusios tvarkos iniciatyvai pristatyti. Primena, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2022 m. sausio 20 d. sprendime administracinėje byloje Nr. R-4-415/2022 siejo papildomo 1 valandos eterio suteikimą organizuojamai iniciatyvai pristatyti per visuomeninį (nacionalinį) radiją ir televiziją su išskirtinio reagavimo į susiklosčiusią teisinę padėtį teisine išraiška, akcentuodamas teisinių procesų dėl referendumo teisės įgyvendinimui taikomų taisyklių aiškinimo bei taikymo aspektus ir tokio teisės aiškinimo įtaką piliečių teisėms. Minėtame sprendime teisėjų kolegija, be kita ko, pažymėjo, kad ji neturi teisinio pagrindo vertinti, kad kitokie / kiti nei šis (sprendime aprašytas) atvejis gali būti pripažįstami pagrindu nustatyto termino pratęsimui. Komisijos vertinimu, tai galioja ir papildomo eterio laiko organizuojamai iniciatyvai pristatyti per visuomeninį (nacionalinį) radiją ir televiziją suteikimui. Bandymai siekti to, remiantis argumentais, kad Komisija ar kiti subjektai pažeidžia iniciatyvinės grupės teises, turėtų būti pripažįstami kaip nesudarantys teisinio pagrindo pratęsti nustatytą terminą, jį atnaujinti ar nustatyti naują terminą ir suteikti papildomą eterio laiką organizuojamai iniciatyvai pristatyti per visuomeninį (nacionalinį) radiją ir televiziją. Atsakovas pažymi, kad su šia išvada sutiko ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2022 m. balandžio 6 d. sprendime administracinėje byloje Nr. R-10-525/2022.
14. Atsakovas taip pat pastebi, kad tiek pagal nusistovėjusią teisinio reguliavimo tradiciją, tiek vadovaujantis minėtais Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimais, iniciatyvos pristatymo per visuomeninį (nacionalinį) radiją ir televiziją laikas (1 val.) iniciatyvai pristatyti yra sietinas su konkrečia iniciatyva, jai nustatytu terminu, todėl, nepratęsus parašų rinkimo iniciatyvai paremti termino, nėra teisinio pagrindo net svarstyti papildomo eterio suteikimo galimybę.
Atsiliepimas
15. Trečiasis suinteresuotas asmuo viešoji įstaiga (toliau – ir VšĮ) ,,Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija“ atsiliepime į skundą prašo atmesti pareiškėjo skunde pateiktus reikalavimus.
16. Trečiasis suinteresuotas asmuo pažymi, kad kai skleidžiama informacija, kuri, pareiškėjo nuomone, yra ginčytina (šalyje įvedus nepaprastąją padėtį, masiškai skleidžiama informacija apie tai, kad piliečių referendumo iniciatyvos negalima vykdyti, nebegalima parašais remti iniciatyvos, parašų rinkėjai yra gąsdinami, nepaprastosios padėties pretekstu ribojamas informacijos skleidimas didelėje žiniasklaidos dalyje, LRT neinformuoja apie iniciatyvos vykdymą nepaprastosios padėties metu ir kt., todėl pareiškėjas neteko galimybės paskelbti labai svarbios informacijos, kad ši iniciatyva yra tęsiama), jis turėtų kreiptis į VRK, kuri kompetentinga spręsti ginčus, kylančius dėl referendumo agitacijos. Pareiškėjo minimas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. vasario 18 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. R-7-968/2022, kuriame konstatuota, kad VRK šiame referendumo etape negali įpareigoti žiniasklaidos priemonės, paskelbusios tikrovės neatitinkančią informaciją apie grupę ar jos narius, paneigti kompromituojančią informaciją, neapriboja pareiškėjui ir grupės nariams galimybių kitomis teisinės gynybos priemonėmis dėl tikrovės neatitinkančios informacijos paneigimo ginti savo teises atitinkamuose teismuose arba teisėsaugos įstaigose (pvz., dėl parašų rinkėjų gąsdinimo). Atitinkamai LRT neprivalo skelbti informacijos apie referendumo iniciatyvos vykdymą – tai LRT, kaip ir bet kokios žiniasklaidos priemonės, teisė, kuri garantuojama Visuomenės informavimo įstatymu. Todėl tai, kad kitos žiniasklaidos priemonės skleidė, pareiškėjo nuomone, galbūt melagingą informaciją arba agitavo prieš parašų rinkimą ir pan., nereiškia, kad LRT privalo suteikti eterį arba skleisti informaciją, kuri paneigtų arba kitaip paveiktų referendumo iniciatyvos procesą. Nepaprastoji padėtis valstybėje nekeičia šios nuostatos.
17. Pareiškėjo argumentai dėl būtinumo LRT eteryje skelbti informaciją apie tai, kad nepaprastosios padėties metu galiojantys teisės aktai netrukdo parašų rinkimui, atmestini, kadangi, Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui 2021 m. rugsėjo 9 d. ir 2022 m. sausio 20 d. priėmus sprendimus administracinėse bylose Nr. R-12-520/2021 ir Nr. R-4-415/2022, pareiškėjui buvo suteikta iš viso 2 val. LRT eterio. LRT neprivalo skelbti informacijos apie teismo sprendimus.
18. Trečiasis suinteresuotas asmuo atkreipia dėmesį ir į tai, kad iš esmės šiuo metu vykstantis procesas – parašų rinkimas referendumui paskelbti – yra tik pradinis galimo referendumo paskelbimo etapas, kuris daugiau aktualizuotųsi po to, kai jau būtų priimtas sprendimas, kad referendumas įvyks. Tai reiškia, kad toks referendumas galės turėti didelę reikšmę valstybės raidai bei visuomenei. LRT, kaip visuomeniniam transliuotojui, atsiras papildomų pareigų, susijusių su šios referendumo iniciatyvos nušvietimu (didesnis laikas diskusijoms tarp referendumo šalininkų ir oponentų, LRT iniciatyva rengiamos laidos ir kt. (pagal Referendumo įstatymo 19 str.)).
Atsiliepimas
19. Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodo, kad pareiškėjo skunde įvardijami apribojimai ir draudimai nepaprastosios padėties metu (fotografavimas, informacijos, parengtos Lietuvai priešiškų valstybių finansuojamų subjektų, retransliavimas, galimybės komentuoti straipsnius panaikinimas, tam tikrų žiniasklaidos priemonių „uždarymas“ ar leidinių neplatinimas ir kt., taip pat reikalavimai, susiję su COVID-19 (jų pagrindinė dalis jau panaikinta)) nėra pagrindas pareiškėjo atstovaujamai iniciatyvinei grupei suteikti papildomą laiką pareiškėjo nurodytiems tikslams nepaprastosios padėties metu skleisti. Papildomai nurodo, kad skunde minimi ribojimai kai kurių žiniasklaidos priemonių atžvilgiu yra priimami, kai diskredituojamos Lietuvos valstybės valdžios įstaigos, šališkai atsiliepiama apie pastaruosius geopolitinius įvykius ir t. t. Todėl, atsižvelgdama į tai, kad įstatymais garantuojama žodžio laisvė nėra absoliuti, ji gali būti ribojama, siekiant užtikrinti informacinį saugumą bei apsaugoti visuomenę nuo draudžiamos informacijos, Lietuvos radijo ir televizijos komisija priima atitinkamus sprendimus, kurie neturi tikslo apsunkinti informacijos apie parašų rinkimą prieinamumą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
20. Byloje ginčas kilo dėl Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos 2022 m. kovo 24 d. sprendimo Nr. 2-161(2.6) „Dėl papildomo eterio laiko suteikimo“ teisėtumo ir pagrįstumo.
21. Komisija Sprendimu netenkino pareiškėjo 2022 m. kovo 17 d. kreipimesi pateikto prašymo dėl papildomo LRT eterio laiko suteikimo. Komisija vadovavosi iki 2021 m. liepos 1 d. galiojusia Referendumo įstatymo 19 straipsnio 1 dalimi ir nurodė, kad Komisijos 2021 m. rugsėjo 16 d. sprendimu Nr. Sp-226 „Dėl privalomojo referendumo dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos 9 ir 147 straipsnių pakeitimo Įstatymo organizavimo ir vykdymo procedūrų“, priimtu pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. rugsėjo 9 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. R-12-520/2021, nuspręsta kreiptis į Lietuvos nacionalinį radiją ir televiziją dėl 1 valandos visuomeninio (nacionalinio) radijo ir televizijos eterio laiko suteikimo Piliečių referendumo iniciatyvinės grupės organizuojamai iniciatyvai pristatyti piliečių parašų dėl šios iniciatyvos rinkimo metu. Komisijos 2022 m. sausio 27 d. sprendimu Nr. Sp-8 „Dėl privalomojo referendumo dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos 9 ir 147 straipsnių pakeitimo įstatymo organizavimo ir vykdymo procedūrų“, kuris buvo priimtas pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. sausio 20 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. R-4-415/2022, nuspręsta kreiptis į Lietuvos nacionalinį radiją ir televiziją dėl papildomos 1 valandos visuomeninio (nacionalinio) radijo ir televizijos eterio laiko suteikimo Piliečių referendumo iniciatyvinės grupės organizuojamai iniciatyvai pristatyti. Piliečių referendumo iniciatyvinei grupei iš viso buvo suteiktos 2 valandos jos organizuojamai iniciatyvai pristatyti. Komisija Sprendime konstatavo, kad papildomas prašymas dėl Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos eterio suteikimo neturi teisinio pagrindo, kadangi Piliečių referendumo iniciatyvinės grupės organizuojama iniciatyva jau buvo pristatyta. Nepaprastosios padėties situacija nekeičia Piliečių referendumo iniciatyvinės grupės organizuojamos iniciatyvos teisinio statuso, o piliečių parašai yra renkami ne dėl nepaprastosios padėties įvedimo Lietuvos Respublikoje.
22. Pagal Referendumo įstatymo 19 straipsnio 1 dalį (2020 m. sausio 14 d. redakcija), kuria Komisija vadovavosi priimdama ginčijamą Sprendimą, grupės atstovams, Seimo nariams, Respublikos Prezidentui, Ministrui Pirmininkui, ministrams, politinėms partijoms, nevyriausybinėms organizacijoms ir piliečiams suteikiama teisė nemokamai naudotis Lietuvos nacionaliniu radiju ir televizija. Referendumo agitacijai skirtų laidų rengimo taisykles tvirtina, konkrečią Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos laidų trukmę ir laiką nustato Vyriausioji rinkimų komisija, suderinusi su Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos vadovu. Ir grupei, ir jos oponentų atstovams skiriama ne mažiau kaip po 5 valandas visuomeninio (nacionalinio) radijo ir televizijos eterio laiko, iš kurių – ne mažiau kaip 1/4 visuomeninės (nacionalinės) televizijos eterio laiko tarpusavio debatams. Pirmoji valanda visuomeninio (nacionalinio) radijo ir televizijos eterio laiko grupės organizuojamai iniciatyvai pristatyti turi būti skiriama piliečių parašų dėl šios iniciatyvos rinkimo metu. Jeigu grupė tuo pačiu metu siūlo du arba daugiau skirtingus sprendimus referendumui, papildomas radijo ir televizijos eterio laikas atskiriems sprendimams neskiriamas.
23. Byloje nustatyta, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2021 m. rugsėjo 9 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. R-12-520/2021 nusprendė panaikinti atsakovo Komisijos 2021 m. rugpjūčio 26 d. protokolo Nr. P-27 4-ąjį nutarimą ir įpareigoti atsakovą Komisiją iš esmės išnagrinėti Piliečių referendumo iniciatyvinės grupės 2021 m. rugpjūčio 10 d. prašymą dėl Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos eterio suteikimo ir priimti sprendimą. Komisija 2021 m. rugsėjo 16 d. sprendimu Nr. Sp-226 nusprendė kreiptis į Lietuvos nacionalinį radiją ir televiziją dėl 1 valandos visuomeninio (nacionalinio) radijo ir televizijos eterio laiko suteikimo Piliečių referendumo iniciatyvinės grupės organizuojamai iniciatyvai pristatyti piliečių parašų dėl šios iniciatyvos rinkimo metu.
24. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. lapkričio 18 d. sprendime administracinėje byloje Nr. R-18-492/202 konstatuota, kad VRK, priimdama 2021 m. rugsėjo 16 d. sprendimą Nr. Sp-226, tinkamai įgyvendino iš Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos įstatymo kylančius įgalinimus organizuoti bei vykdyti referendumą, suteikė konkrečios trukmės visuomeninio (nacionalinio) radijo ir televizijos eterio laiką iniciatyvinės grupės organizuojamai iniciatyvai pristatyti, remdamasi iki 2021 m. liepos 1 d. susiklosčiusia teisinio reguliavimo tradicija bei jos pagrindu susiformavusia referendumų organizavimo praktika.
25. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2022 m. sausio 20 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. R-4-415/2022 pratęsė 6 mėnesių terminą piliečių parašų rinkimui dėl Piliečių referendumo iniciatyvos, kurią Komisijos įregistravo 2021 m. birželio 29 d. sprendimu Nr. Sp-170, šį terminą skaičiuojant nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2021 m. spalio 20 d. nutarties administracinėje byloje Nr. R-14-1062/2021 paskelbimo dienos, taip pat įpareigojo atsakovą Komisiją išspręsti pareiškėjų prašymą dėl papildomo LRT televizijos ir radijo laiko suteikimo Piliečių referendumo iniciatyvinės grupės vykdomai veiklai ir susidariusiai išskirtinei situacijai pristatyti ir dėl jo priimti sprendimą. Komisija 2022 m. sausio 27 d. sprendimu Nr. Sp-8 nusprendė kreiptis į Lietuvos nacionalinį radiją ir televiziją dėl papildomos 1 valandos visuomeninio (nacionalinio) radijo ir televizijos eterio laiko suteikimo Piliečių referendumo iniciatyvinės grupės organizuojamai iniciatyvai pristatyti.
26. Nagrinėjamu atveju byloje nustatytos aplinkybės patvirtina Komisijos Sprendime nurodytas aplinkybes, kad, pagal Komisijos 2021 m. rugsėjo 16 d. sprendimą Nr. Sp-226 ir Komisijos 2021 m. sausio 27 d. sprendimą Nr. Sp-8, Piliečių referendumo iniciatyvinei grupei iš viso buvo suteiktos 2 valandos visuomeninio (nacionalinio) radijo ir televizijos eterio laiko organizuojamai iniciatyvai pristatyti.
27. Prašymą suteikti papildomą LRT eterio laiką Piliečių referendumo iniciatyvinės grupės vykdomai veiklai pristatyti nepaprastosios padėties sąlygomis pareiškėjas motyvuoja tuo, kad LRT eterio laiko prašoma ne dėl iniciatyvos pristatymo, bet dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos 144 straipsnio pagrindu nustatytos nepaprastosios padėties įvedimo, kai valstybėje iškyla grėsmė konstitucinei santvarkai ar visuomenės rimčiai. Pareiškėjas nurodo, kad Konstitucijos 147 straipsnio 2 dalis nustato, jog nepaprastosios padėties metu Konstitucija negali būti taisoma, o ši referendumo iniciatyva yra dėl Konstitucijos 9 ir 147 straipsnių keitimo, t. y. referendumas negalėtų vykti, kol yra nepaprastoji padėtis. Pareiškėjo nuomone, atsakovo atsisakymas yra neatsakingas, atsakovas neįvertino esminių nepaprastosios padėties įvedimo priežasčių ir priemonių. Pareiškėjas pabrėžia, kad nepaprastosios padėties metu nustatomi naudojimosi Konstitucijos 25 ir 36 straipsniuose nurodytomis teisėmis ir laisvėmis apribojimai visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje, todėl pareiškėjas nebeturi jokių galimybių nepaprastosios padėties metu viešai paskelbti savo nuomonę, nepaprastosios padėties metu faktiškai neįmanoma vykdyti referendumo iniciatyvos. Pareiškėjas teigia, kad skundžiamas Sprendimas yra nepagrįstas, pažeidžia ir nepagrįstai riboja pareiškėjo konstitucinę teisę į tinkamą referendumo iniciatyvos vykdymą.
28. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2022 m. balandžio 6 d. sprendime administracinėje byloje Nr. R-10-525/2022 atmetė pareiškėjo skundą, konstatavęs, kad byloje skundžiamas atsakovo 2022 m. kovo 14 d. sprendimas Nr. 2-134(2.11.), kuriuo netenkintas Piliečių referendumo iniciatyvinės grupės 2022 m. vasario 25 d. prašymas pratęsti referendumo iniciatyvos vykdymo laiką, yra teisėtas ir pagrįstas. Teismas taip pat padarė išvadą, kad nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo tenkinti išvestinį pareiškėjo reikalavimą – neįskaičiuoti nepaprastosios padėties, įvestos Lietuvos Respublikoje dėl Rusijos Federacijos karinės agresijos Ukrainoje, laikotarpio į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. liepos 14 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. R-l1-552/2021 nustatytą 6 mėnesių terminą piliečių parašų rinkimui dėl Piliečių referendumo iniciatyvos, įregistruotos VRK 2021 m. birželio 29 d. sprendimu Nr. Sp-170. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos Prezidento 2022 m. vasario 24 d. dekretu Nr. 1K-872 „Dėl nepaprastosios padėties paskelbimo“ ir Lietuvos Respublikos Seimo 2022 m. vasario 24 d. nutarimu Nr. XIV-929 „Dėl Lietuvos Respublikos Prezidento sprendimo paskelbti nepaprastąją padėtį patvirtinimo“ nėra nustatomi jokie ribojimai, galintys turėti įtakos Lietuvos Respublikos piliečių teisėms referendumo iniciatyvos ir parašų rinkimo srityje. Teisėjų kolegija taip pat atmetė kaip nepagrįstus pareiškėjo argumentus, kad Piliečių referendumo iniciatyvinei grupei trukdoma skleisti informaciją apie referendumo iniciatyvą, nes yra atjungiami interneto portalai. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad viešoje erdvėje veikiantys pareiškėjo įvardintų laikraščių „Respublika“, „Vakaro žinios“, „Karštas komentaras“, „Laisvas laikraštis“ internetiniai portalai (https://www.respublika.lt/, https://komentaras.lt/, https://laisvaslaikrastis.lt/) nėra išjungti ar uždaryti.
29. Teisėjų kolegija pažymi, kad, pagal Referendumo įstatymo, kuris galiojo iki 2021 m. liepos 1 d., kai buvo paskelbtas Konstitucinio Teismo 2020 m. liepos 30 d. nutarimas, 19 straipsnio 1 dalį (2020 m. sausio 14 d. redakcija), buvo nustatyti du skiriamo visuomeninio (nacionalinio) radijo ir televizijos eterio laiko panaudojimo atvejai, t. y. tarpusavio debatams ir grupės organizuojamos iniciatyvos pristatymui, kuriam visuomeninio (nacionalinio) radijo ir televizijos eterio laikas turi būti skiriamas piliečių parašų dėl šios iniciatyvos rinkimo metu. Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2021 m. lapkričio 18 d. sprendime administracinėje byloje Nr. R-18-492/2021 nenustatė, kad VRK, suteikdama 1 valandą visuomeninio (nacionalinio) radijo ir televizijos eterio laiko iniciatyvinės grupės organizuojamai iniciatyvai pristatyti, būtų netinkamai atsižvelgusi į iki 2021 m. liepos 1 d. susiklosčiusią teisinio reguliavimo tradiciją, nesilaikiusi jos pagrindu susiformavusios praktikos.
30. Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo, kad Piliečių referendumo iniciatyvinei grupei iš viso buvo suteiktos 2 valandos visuomeninio (nacionalinio) radijo ir televizijos eterio laiko organizuojamai iniciatyvai pristatyti. Byloje nenustatyta, kad per šį Piliečių referendumo iniciatyvinei grupei skirtą 2 valandų laiką būtų kilusios kliūtys pristatyti jos organizuojamą iniciatyvą ar jai būtų trukdoma tai padaryti. Teismo vertinimu, VRK, įvertinusi tai, kad Piliečių referendumo iniciatyvinei grupei jau buvo skirtas 2 valandų laikas jos organizuojamai iniciatyvai pristatyti, pagrįstai atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą suteikti papildomą LRT eterio laiką. Nors pareiškėjas nurodo, kad nepaprastosios padėties metu jis nebeturi jokių galimybių viešai paskelbti savo nuomonę ir kad nepaprastosios padėties metu faktiškai neįmanoma vykdyti referendumo iniciatyvos, šios pareiškėjo nurodytos aplinkybės byloje nenustatytos, jos grindžiamos pareiškėjo subjektyviu situacijos vertinimu. Be to, šios pareiškėjo nurodytos aplinkybės nagrinėjamu atveju nepagrindžia poreikio Piliečių referendumo iniciatyvinei grupei skirti papildomą LRT eterio laiką jos organizuojamai iniciatyvai pristatyti.
31. Atsižvelgusi į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje skundžiamas atsakovo Sprendimas, kuriuo netenkintas Piliečių referendumo iniciatyvinės grupės 2022 m. kovo 17 d. kreipimasis dėl LRT eterio suteikimo, yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nėra pagrindo jį panaikinti, atitinkamai nėra pagrindo tenkinti išvestinį skundo reikalavimą – įpareigoti atsakovą Komisiją priimti sprendimą dėl papildomo LRT televizijos ir LRT radijo laiko suteikimo Piliečių referendumo iniciatyvinės grupės vykdomai veiklai pristatyti nepaprastosios padėties sąlygomis.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktu ir 126 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Pareiškėjo Piliečių referendumo iniciatyvinės grupės atstovo Z. V. skundą atmesti.
Sprendimas neskundžiamas.