- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-11-02
- Bylos Nr.
- 2S-2338-413/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Gintautas Koriaginas
- Pareiškėjas
- D. Č.
- Kategorijos
- 121.14pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Gintautas Koriaginas, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos D. Č. atskirąjį skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 20l1 m. rugsėjo 12 d. nutarties panaikinimo civilinėje byloje Nr. 2-1244-359/2011 pagal pareiškėjos D. Č. pareiškimą dėl asmens pripažinimo veiksniu,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėja D. Č. pareiškimu kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti ją veiksnia (b.l. 1).
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2011 m. rugsėjo 12 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos D. Č. pareiškimą ir nurodė, kad Kauno miesto apylinkės teismo 2000 m. liepos 21 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2503/2000 pareiškėja buvo pripažinta neveiksnia dėl psichinės ligos. D. Č. nuo 2001 m. lapkričio 7 d. gyvena ir yra globojama Strėvininkų Socialinės globos namuose. Teismas pažymėjo, kad pripažintas neveiksniu asmuo pats neturi teisės kreiptis į teismą dėl jo pripažinimo veiksniu ir tuo pagrindu atsisakė priimti pareiškimą (b.l. 3).
III. Atskirojo skundo argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėja D. Č. prašo Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 12 d. nutartį panaikinti (b.l. 6). Apeliantė pripažįsta, kad teisę kreiptis į teismą dėl pareiškėjos veiksnumo nustatymo turi socialinės globos namai ir prokuroras, todėl ji pageidauja, jog globos namai kreiptųsi į teismą, kad būtų nustatytas pareiškėjos veiksnumas ir būtų atlikta psichiatrijos ekspertizė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Byloje spręstina, ar nutartis, kuria pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti pareiškėjos D. Č. pareiškimą dėl asmens pripažinimo veiksniu, yra pagrįsta ir teisėta. Šis klausimas nagrinėjamas vadovaujantis apeliantės atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindu bei patikrinama, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 str.).
Pažymėtina, kad bylos dėl asmens pripažinimo neveiksniu arba ribotai veiksniu nagrinėjamos Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) XXVIII skyriaus nustatyta tvarka. Pagal CPK 469 straipsnio 1 dalį, jeigu pripažintas neveiksniu fizinis asmuo pasveiksta arba labai pagerėja jo sveikatos būklė, bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pagal asmens globėjo ar kitų šio Kodekso 463 straipsnio 1 dalyje išvardytų asmenų pareiškimą, remdamasis teismo psichiatrijos ekspertizės išvada, priima sprendimą panaikinti pirmiau priimtą savo sprendimą ir pripažinti pasveikusįjį veiksniu arba pripažinimą neveiksniu pakeisti į pripažinimą ribotai veiksniu. CPK 463 straipsnio 1 dalie pagrindu tokiais asmenimis laikytini pripažinto neveiksniu asmens globėjas ar sutuoktinis, tėvai, pilnamečiai vaikai, globos (rūpybos) institucija ir prokuroras. Taigi, pats neveiksniu pripažintas asmuo teisės kreiptis į teismą dėl jo pripažinimo veiksniu ar ribotai veiksniu neturi.
Bylos medžiaga nustatyta, jog pareiškėja D. Č. 2000 m. liepos 21 d. Kauno miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2503/2000 buvo pripažinta neveiksnia dėl psichinės ligos. Nuo 2001 m. lapkričio 7 d. ji gyvena ir yra globojama Strėvininkų Socialinės globos namuose. Būdama teismo sprendimu pripažinta neveiksnia, pareiškėja neturi įstatymu suteiktos teisės pati kreiptis į teismą dėl jos pripažinimo veiksnia. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai atsisakė priimti pareiškėjos pareikšimą ir civilinio proceso normų, reguliuojančių ieškinio (pareiškimo) priėmimą, nepažeidė (CPK 137 str. 2 d. 7 p.). Nurodytu pagrindu apeliantės atskirajame skunde paminėti motyvai nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, kviečiant į bylos nagrinėjimą pareiškėją ir jos motiną, pripažintini nepagrįstais (CPK 336 str. 1 d.). Tačiau pažymėtina, kad ši teismo nutartis neužkerta kelio CPK 463 straipsnio 1 dalyje nurodytiems asmenims inicijuoti teisminį procesą dėl pareiškėjos D. Č. pripažinimo veiksnia arba ribotai veiksnia.
Aptartų aplinkybių pagrindu teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė civilinio proceso normas, reglamentuojančias ieškinio (pareiškimo) priėmimo tvarką, absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimų nenustatyta, atskirojo skundo argumentai nesudaro teisinio pagrindo panaikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl nutartis paliktina nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu, teisėjas
nutaria:
palikti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 12 d. nutartį nepakeistą.
Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.