Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2009-06-08 · Administracinė byla Nr. I-1094-0561/2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2009-06-08
Bylos Nr.
I-1094-0561/2009
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Liudmila Zaborovska, Egidija Smalakienė, Arūnas Kaminskas
Pareiškėjas
Vyriausybės atstovo Vilniaus apskrityje
Atsakovas
Vilniaus miesto savivaldybės tarybai
Kategorijos
  • 35.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-1094-561/2009Procesinio sprendimo kategorija 35.3. (S)
SPRE NDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2009 m. birželio 8 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Kaminsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Egidijos Smalakienės ir Liudmilos Zaborovskos, sekretoriaujant D. Švilpienei, dalyvaujant pareiškėjo atstovei V. Vaičiūnienei, atsakovės atstovei R. Mikalavičiūtei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Vyriausybės atstovo Vilniaus apskrityje prašymą atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės tarybai dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas Vyriausybės atstovas Vilniaus apskrityje (toliau – Vyriausybės atstovas) su prašymu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės tarybos (toliau – Taryba) 2008-11-12 sprendimą Nr. 1-706 „Dėl butams Krokuvos (duomenys neskelbtini) ir Krokuvos (duomenys neskelbtini) bendro adreso suteikimo“ (toliau – Sprendimas).

Prašyme Vyriausybės atstovas nurodė, kad 2008-12-09 kreipėsi su teikimu Nr. 1T-35 „Dėl Vilniaus m. savivaldybės tarybos 2008-11-12 sprendimo Nr. 1-706 „Dėl butams Krokuvos (duomenys neskelbtini) ir Krokuvos (duomenys neskelbtini) bendro adreso suteikimo““ (toliau – Teikimas) į Tarybą, siūlydamas svarstyti Sprendimo panaikinimo klausimą, nes nustatė, kad minimu Sprendimu Taryba pažeidė LR vietos savivaldos įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 6 punktą, LR Vyriausybės 1996-11-27 nutarimu Nr. 1395 (LR Vyriausybės 2003-10-07 nutarimo Nr. 1231 redakcija) patvirtintų Numerių pastatams, patalpoms ir butams suteikimo, keitimo ir apskaitos taisyklių (toliau – Taisyklės) 4 ir 46 punktus (Sprendimo 1 punktu viršijo savo kompetencijos ribas, spręsdama savivaldybės vykdomajai institucijai priskirto klausimo nagrinėjimą) bei LR valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 81 straipsnio 1 dalies 4 punktą (Sprendimo 2 punktas prieštarauja šiame punkte nustatytam viešosios teisės principui). Nurodė, kad Taryba Sprendimo 1 punktu nusprendė suteikti Vilniaus miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausančiam 13,75 kv.m. bendro ploto butui Krokuvos (duomenys neskelbtini), su 5,51 kv.m. ploto bendro naudojimo patalpa, (duomenys neskelbtini) ir V. K. nuosavybės teise priklausančiam 21,59 kv.m. bendro ploto butui Krokuvos (duomenys neskelbtini) , su 5,51 kv.m. ploto bendro naudojimo patalpa, (duomenys neskelbtini) bendrą adresą Krokuvos (duomenys neskelbtini). Sprendimo 2 punktu nusprendė siūlyti V. K. kreiptis į valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialą dėl sujungto į vieną turtinį vienetą buto Krokuvos (duomenys neskelbtini) kadastrinių matavimų bylos sudarymo. Vyriausybės atstovas pateikė minėtą Teikimą Tarybai. Teikimas turėjo būti apsvarstytas artimiausiame Tarybos posėdyje, bet ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo teikimo gavimo dienos. Apie priimtą sprendimą Vyriausybės atstovui turėjo būti pranešta per 10 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos. Artimiausias Tarybos posėdis įvyko 2008-12-17, tačiau pagal šios dienos Tarybos posėdžio protokolą matyti, kad Vyriausybės atstovo Teikimas į posėdžio darbotvarkę įtrauktas bei apsvarstytas nebuvo. Suėjus įstatymo nustatytiems terminams, Vyriausybės atstovui nebuvo tinkamai pranešta apie Teikimo patenkinimą. Dėl to laikytina, kad buvo atsisakyta tenkinti Vyriausybės atstovo Teikimą.

Teisminio nagrinėjimo metu pareiškėjo Vyriausybės atstovo atstovė prašymą palaikė ir prašė jį tenkinti, vadovaujantis prašyme išdėstytais motyvais.

Atsiliepimas

Atsakovė Taryba atsiliepime į pareiškėjo Vyriausybės atstovo prašymą nurodė, kad su prašymu nesutinka ir prašė atmesti prašymą kaip nepagrįstą, paaiškindama, kad Vilniaus miesto savivaldybėje 2008-12-09 gautas Vyriausybės atstovo Teikimas, kuriame nurodyta, jog siūlymas dėl Tarybos Sprendimo panaikinimo turi būti apsvarstytas artimiausiame Tarybos posėdyje, bet ne vėliau kaip per 1 mėnesį nuo Teikimo gavimo dienos. Apie priimtą sprendimą Vyriausybės atstovui turi būti pranešta per 10 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos. Tuo tarpu 2008-12-24 Vilniaus apygardos administracinis teismas, išnagrinėjęs Tarybos prašymą dėl Vyriausybės atstovo Teikimo panaikinimo, pritaikė reikalavimo užtikrinimo priemonę - laikinai iki teismo sprendimo įsiteisėjimo byloje sustabdė Vyriausybės atstovo Teikimo galiojimą. Pagal Vyriausybės atstovo atskirąjį skundą 2009-01-23 Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) priėmė nutartį, kuria panaikino reikalavimo užtikrinimo priemonę. Taigi, nuo 2008-12-24 iki 2009-01-23 imtinai galiojo reikalavimo užtikrinimo priemonė - buvo sustabdytas Vyriausybės atstovo Teikimo galiojimas, todėl Taryba negalėjo svarstyti ir priimti sprendimo dėl Teikime nurodyto pasiūlymo. Todėl Vyriausybės atstovo 2009-02-03 kreipimasis į teismą, prašant panaikinti Tarybos Sprendimą, yra visiškai nepagrįstas, nes akivaizdu, jog nėra pasibaigęs Teikime nurodytas bei LR savivaldybių administracinės priežiūros įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje nustatytas 1 mėnesio terminas, per kurį Taryba turi teisę apsvarstyti Teikime nurodytą pasiūlymą ir praėjus 1 mėnesio terminui per 10 dienų pateikti atsakymą, o į teismą su prašymu Vyriausybės atstovas gali kreiptis tik tuo atveju, jei, paibaigus minėtiems terminams, negauna atsakymo. Tarybos teigimu, jei teismas pripažintų, kad Vyriausybės atstovas įgijo teisę teikti prašymą, Vilniaus apygardos administracinis teismas, vadovaudamasis LR administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 98 straipsnio 1 dalies 3 punktu, turėtų sustabdyti šią administracinę bylą iki bus išnagrinėta administracinė byla Nr. AS-110-09 pagal Tarybos 2008-12-18 prašymą Nr. A104-4809(17.22-TD-0) atsakovui Vyriausybės atstovui dėl to paties Teikimo panaikinimo.

Taryba nurodė, kad Vyriausybės atstovas prašyme iš esmės ginčija du dalykus: Sprendimo teisėtumą ir teigia, kad LR valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymas (toliau – Disponavimo įstatymas) nenumato savivaldybei tokio disponavimo būdo savo turtu, kaip savivaldybei priklausančio nekilnojamojo turto apjungimo su privačiam asmeniui nuosavybės teise priklausančiu turtu. Taryba su tokiais Vyriausybės atstovo prašymo argumentais nesutiko, paaiškindama, kad tiems savivaldybės turto valdymo, naudojimo ar disponavimo santykiams, kurių nereglamentuoja Disponavimo įstatymas, gali būti taikomos LR civilinio kodekso (toliau – Civilinis kodeksas) normos, t.y. savivaldybė taip pat gali būti civilinio teisinio santykio subjektu. Nurodė, kad Disponavimo įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje ir LR vietos savivaldos įstatymo 48 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad savivaldybei nuosavybės teise priklausančio turto savininko funkcijas, susijusias su savivaldybei nuosavybės teise priklausančiu turtu, remdamasi įstatymais, įgyvendina Taryba, todėl ji ir priėmė Sprendimą. Sprendimo pagrindu savivaldybė, įgyvendindama įstatymu jai suteiktą nuosavybės teise priklausančio turto valdymo, naudojimo ir disponavimo funkciją, veikė kaip civilinių teisinių santykių subjektas, t.y, kaip įstatyminis turto savininkas, išreiškė valią (sutikimą) dėl savivaldybei nuosavybės teise priklausančio turto - buto, esančio Krokuvos (duomenys neskelbtini) sujungimo su greta esančiu butu, esančiu Krokuvos (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančiu V. K. . Pastarojo buto savininkas valią dėl butų sujungimo yra išreiškęs 2008-11-12 sutikime. Taryba nesutiko su Vyriausybės atstovo prašyme nurodytu teiginiu, jog Taryba Sprendimu suteikė sujungtoms patalpoms adresą ir viršijo kompetenciją, paaiškindama, jog siekiant adreso suteikimo konkrečiam objektui, visų pirma, būtina, kad daiktas būtų suformuotas kaip vienas nekilnojamasis daiktas. Taigi, ginčijamu Sprendimu Taryba tik išreiškė valią (sutikimą) dėl daiktų suformavimo į vieną nekilnojamą daiktą (butų sujungimo į vieną butą).

Taryba pažymėjo, kad Sprendimas laikytinas individualiu teisės aktu, todėl kyla pagrįsta abejonė dėl Vyriausybės atstovo įgaliojimų teikti Tarybai Teikimą, siūlant naikinti Sprendimą, ir dėl Vyriausybės atstovo teisės kreiptis į teismą prašant naikinti tokį Sprendimą, nes pagal LR savivaldybių administracinės priežiūros įstatymo (toliau – Priežiūros įstatymas) 4 straipsnį Vyriausybės atstovas nenagrinėja fizinių ar juridinių asmenų skundų dėl savivaldybių administravimo subjektų priimamų individualių teisės aktų, kurių apskundimo specialią tvarką nustato konkrečią sritį reglamentuojantys įstatymai. Nagrinėjamu atveju, ginčijamas Sprendimas įtakoja tik gretimo buto, su kuriuo sujungiamas savivaldybei priklausantis butas, savininko teises ir interesus, todėl tik jis turėtų teisinį pagrindą kreiptis dėl pažeistų teisių ar įstatymo saugomų interesų. Taip pat, akcentavo, jog atsižvelgiant į tai, kad Tarybos Sprendimo pagrindu atsirado teisiniai padariniai - yra pradėta butų sujungimo į vieną turtinį vienetą procedūra, tai naikinti Tarybos Sprendimą nėra jokio teisinio pagrindo, nes Vyriausybės atstovas neprašo naikinti jo pagrindu atsiradusių padarinių - butų sujungimą. Panaikinus Tarybos sprendimą, jis nesukels teisinių pasekmių - nebus atkurta iki Sprendimo buvusi padėtis.

Teisminio nagrinėjimo metu atsakovės Tarybos atstovė patvirtino atsiliepime į Vyriausybės atstovo prašymą išdėstytus argumentus ir prašė prašymą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime į pareiškėjo Vyriausybės atstovo prašymą tretysis suinteresuotas asmuo V. K. prašė sprendimą šioje administracinėje byloje priimti teismo nuožiūra.

Byloje kilęs ginčas, ar Tarybos 2008-11-12 sprendimas „Dėl butams Krokuvos (duomenys neskelbtini) ir Krokuvos (duomenys neskelbtini) bendro adreso suteikimo“ Nr. 1-706, kuriuo Taryba nusprendė suteikti Vilniaus miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausančiam 13,75 kv.m. bendro ploto butui Krokuvos (duomenys neskelbtini) (unikalus (duomenys neskelbtini)) su 5,51 kv.m. ploto bendro naudojimo patalpa, (duomenys neskelbtini) ir V. K. nuosavybės teise priklausančiam 21,59 kv.m. bendro ploto butui Krokuvos (duomenys neskelbtini) (unikalus (duomenys neskelbtini)) su 5,51 kv.m. ploto bendro naudojimo patalpa, (duomenys neskelbtini) bendrą adresą Krokuvos (duomenys neskelbtini) (1 punktas), ir siūlyti V. K. kreiptis į valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialą dėl sujungto į vieną turtinį vienetą buto Krokuvos (duomenys neskelbtini) kadastrinių matavimų bylos sudarymo (2 punktas), yra teisėtas ir pagrįstas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas nustatė, kad 13,75 kv. m. bendro ploto butą (unikalus (duomenys neskelbtini) ), esantį Krokuvos (duomenys neskelbtini), su 5,51 kv. m. ploto bendro naudojimo patalpa, (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise valdo Vilniaus miesto savivaldybė (b. l. 37), o 21,59 kv. m. bendro ploto butą (unikalus (duomenys neskelbtini) ), esantį Krokuvos (duomenys neskelbtini), su 5,51 kv. m. ploto bendro naudojimo patalpa, (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise valdo V. K. (b. l. 29-31). V. K. 2008-09-30 su prašymu (b. l. 39) kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją (toliau – Administracija), prašydamas apjungti į vieną turtinį vienetą jam priklausantį butą, santį Krokuvos (duomenys neskelbtini), Vilniuje, ir Vilniaus miesto savivaldybei priklausantį butą, esantį Krokuvos (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nuosavybės dalis nustatant proporcingai pagal šiuo metu esamą butų plotą. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Negyvenamųjų ir gyvenamųjų pastatų bei patalpų komisija 2008-09-24 poėdyje (Komisijos posėdžio protokolas Nr. 200-37) (b. l. 34) nutarė pavesti Miesto ūkio departamento Energetikos ir statinių skyriui rengti Tarybos sprendimo projektus dėl 7 ir 8 butų mansardoje, Krokuvos (duomenys neskelbtini), apjungimo. Taryba, atsižvelgdama į Komisijos 2008-09-24 posėdžio protokolą Nr. 200-37 ir į V. K. sutikimą, Sprendimu (b. l. 7) nusprendė: suteikti Vilniaus miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausančiam 13,75 kv.m. bendro ploto butui Krokuvos (duomenys neskelbtini) (unikalus (duomenys neskelbtini)) su 5,51 kv.m. ploto bendro naudojimo patalpa, (duomenys neskelbtini) ir V. K. nuosavybės teise priklausančiam 21,59 kv.m. bendro ploto butui Krokuvos (duomenys neskelbtini) (unikalus (duomenys neskelbtini)) su 5,51 kv.m. ploto bendro naudojimo patalpa, (duomenys neskelbtini) bendrą adresą Krokuvos (duomenys neskelbtini) (1 punktas), ir siūlyti V. K. kreiptis į valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialą dėl sujungto į vieną turtinį vienetą buto Krokuvos (duomenys neskelbtini) kadastrinių matavimų bylos sudarymo (2 punktas). Vyriausybės atstovas Teikimu (b. l. 5-6), kuriame siūlė Tarybai svarstyti Sprendimo panaikinimo klausimą, kreipėsi į Tarybą ir į Vilniaus miesto savivaldybės merą. Teikime nurodyta, kad jis turi būti apsvarstytas artimiausiame Tarybos posėdyje, bet ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo jo gavimo dienos, o apie priimtą sprendimą Vyriausybės atstovui turi būti pranešta per 10 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos. Tarybos posėdis įvyko 2008-12-17, tačiau iš šio posėdžio protokolo Nr. 2-27 (b. l. 8-11) matyti, kad Vyriausybės atstovo Teikimo svarstymas į darbotvarkę nebuvo įtrauktas. Vyriausybės atstovas su prašymu panaikinti Sprendimą į teismą kreipėsi 2009-02-03 (b. l. 2-4).

Priežiūros įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1, 3, 4, 8 punktai numato, kad, prižiūrėdamas, ar savivaldybės laikosi LR Konstitucijos ir įstatymų, ar vykdo Vyriausybės sprendimus, Vyriausybės atstovas tikrina, ar savivaldybės kolegialių ir nekolegialių administravimo subjektų teisės aktai neprieštarauja įstatymams, Vyriausybės nutarimams ir kitiems su įstatymų įgyvendinimu susijusiems centrinių valstybinio administravimo subjektų priimtiems teisės aktams, neteisėtus savivaldybės administravimo subjektų teisės aktus šio įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka siūlo panaikinti arba pakeisti, o kai savivaldybės administravimo subjektai nesutinka panaikinti ar pakeisti ginčijamą teisės aktą, atsisako įgyvendinti įstatymą ar vykdyti Vyriausybės sprendimą, kreipiasi į teismą. Visais atvejais apie savivaldybės administravimo subjektui pateiktą teikimą ar reikalavimą Vyriausybės atstovas praneša merui (savivaldybės vadovui). Meras artimiausiame savivaldybės tarybos posėdyje privalo su šia informacija supažindinti savivaldybės tarybos narius (4 straipsnio 8 dalis). Priežiūros įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1-2 punktai numato, jog nustatęs, kad savivaldybės administravimo subjekto priimtas teisės aktas neatitinka įstatymų ar Vyriausybės sprendimų, Vyriausybės atstovas motyvuotu teikimu pasiūlo atitinkamam savivaldybės administravimo subjektui svarstyti teisės akto pakeitimo ar panaikinimo klausimą. Vyriausybės atstovo teikimą kolegialus savivaldybės administravimo subjektas turi apsvarstyti artimiausiame posėdyje (bet ne vėliau kaip per 1 mėnesį), o kiti savivaldybės administravimo subjektai – per savaitę nuo teikimo gavimo dienos. Apie priimtą sprendimą Vyriausybės atstovui turi būti pranešta per 10 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos. Per 10 dienų nuo pranešimo apie atsisakymą patenkinti teikimą gavimo dienos (jei savivaldybės administravimo subjektas, apsvarstęs Vyriausybės atstovo teikimą, atsisako ginčijamą teisės aktą pakeisti ar panaikinti) šį aktą skundžia atitinkamos kompetencijos teismui.

Nagrinėjant šią administracinę bylą, svarbu išsiaiškinti, ar Vyriausybės atstovas į teismą dėl Sprendimo panaikinimo kreipėsi, nepažeisdamas galiojančių teisės aktų nuostatų, t.y., ar prašymą teismui padavė, vadovaudamasis įstatyme nustatytais terminais tokiam prašymui teisme paduoti.

Teismas atmeta atsakovės Tarybos argumentus, kad pareiškėjas Vyriausybės atstovas, 2009-02-03 pateikęs prašymą teismui, piktnaudžiavo jam įstatymo suteiktais įgaliojimais, pažeidė Priežiūros įstatyme įtvirtintas imperatyvias normas (pateikė prašymą teismui nepasibaigus Priežiūros įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje nustatytiems terminams), todėl Vyriausybės atstovo prašymas turi būti atmestas kaip nepagrįstas. Teismas daro išvadą, jog Vyriausybės atstovas su Teikimu, kuriame siūloma svarstyti Tarybos Sprendimo panaikinimo klausimą, į Tarybą ir Vilniaus miesto savivaldybės merą kreipėsi 2008-12-09 dieną (šio fakto Taryba neneigia); Teikime, vadovaujantis Priežiūros įstatymo 5 straipsnio 1 dalimi, išaiškinta, kad Teikimas turi būti apsvarstytas artimiausiame Tarybos posėdyje, bet ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo jo gavimo dienos bei nurodyta, kad apie priimtą sprendimą Vyriausybės atstovui turi būti pranešta per 10 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos, taip pat, kad meras apie pateiktą teikimą privalo informuoti Tarybos narius artimiausiame Tarybos posėdyje. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad artimiausias Tarybos posėdis įvyko 2008-12-17 (b. l. 8-11), tačiau pagal 2008-12-29 gautą (gavimo datą patvirtina spaudas ant protokolo, b. l. 8) Tarybos posėdžio protokolą matyti, kad Vyriausybės atstovo Teikimas į posėdžio darbotvarkę nebuvo įtrauktas ir svarstytas; kad Vilniaus apygardos administracinis teismas, 2008-12-24 išnagrinėjęs Tarybos prašymą dėl Vyriausybės atstovo Teikimo panaikinimo, pritaikė reikalavimo užtikrinimo priemonę – laikinai, iki teismo sprendimo įsiteisėjimo, sustabdė Vyriausybės atstovo Teikimo galiojimą. LVAT, išnagrinėjęs Vyriausybės atstovo atskirąjį skundą, 2009-01-23 priėmė nutartį, kuria taikytą reikalavimo užtikrinimo priemonę panaikino. Vyriausybės atstovas nutartį, kuria 2008-12-24 Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartimi taikyta reikalavimo užtikrinimo priemonė panaikinta, gavo 2009-02-02, o į teismą su prašymu panaikinti Sprendimą kreipėsi 2009-02-03.

LVAT administracinėje byloje Nr. A16-981/2006 yra nurodęs, kad „Vyriausybės atstovui Savivaldybių administracinės priežiūros įstatymas suteikia teisę kreiptis į teismą ne tik tuomet, kai savivaldybės administravimo subjektas, apsvarstęs Vyriausybės atstovo reikalavimą, atsisako jį vykdyti ir tokią informaciją jam pateikia, bet ir tuo atveju, kai Vyriausybės atstovas per įstatymo nustatytą terminą negauna jokios informacijos apie pateikto rašytinio reikalavimo įvykdymą“.

Teismas, vadovaudamasis Priežiūros įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punktu, daro išvadą, kad Taryba Vyriausybės atstovo Teikimą privalėjo apsvarstyti artimiausiame Tarybos posėdyje, t.y. 2008-12-17, ir apie priimtą sprendimą per 10 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos pranešti Vyriausybės atstovui. Teismas aiškina, kad įstatymo nuostata „artimiausiame posėdyje (bet ne vėliau kaip per 1 mėnesį)“ yra imperatyvi ir reiškia, kad teikimą kolegialus savivaldybės administravimo subjektas privalo apsvarstyti artimiausiame posėdyje ir kartu apibrėžia terminą, per kurį privaloma susirinkti į artimiausią posėdį – „(ne vėliau kaip per 1 mėnesį)“. Todėl, atsižvelgiant į tai, kad 2008-12-29 Vyriausybės atstovas gavo Tarybos protokolo kopiją, iš kurios sužinojo, kad Teikimas artimiausiame, t.y. 2008-12-17 įvykusiame, Tarybos posėdyje svarstytas nebuvo, Vyriausybės atstovas pagrįstai šį Tarybos neveikimą įvertino kaip neigiamą atsakymą, todėl, vadovaudamasis Priežiūros įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 2 punktu, per 10 dienų nuo Tarybos protokolo gavimo dienos, t.y. laikotarpyje nuo 2008-12-29 iki 2009-01-08 turėjo teisę su prašymu dėl Sprendimo panaikinimo kreiptis į teismą. Tačiau, turėdamas duomenų, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2008-12-24 nutartimi yra sustabdęs Teikimo, kuriame siūloma svarstyti Sprendimo panaikinimo klausimą, galiojimą, teisėtai ir pagrįstai į teismą su prašymu dėl Sprendimo panaikinimo kreipėsi tik 2009-02-03, t.y. po to, kai 2009-02-02 gavo (b. l. 19) LVAT nutarties, kuria panaikinta Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008-12-24 nutartimi taikyta reikalavimo užtikrinimo priemonė, kopiją. Pažymėtina, kad Vyriausybės atstovo prašymo teismui paduoti termino atnaujinimo klausimą teismas jau yra išsprendęs 2009-02-10 nutartimi (b. l. 1), todėl pakartotinai termino prašymui paduoti atnaujinimo teismas nenagrinės.

Teismas nustatė, kad pateiktu prašymu Vyriausybės atstovas prašo panaikinti Sprendimą, kuriuo Taryba nusprendė: suteikti Vilniaus miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausančiam 13,75 kv.m. bendro ploto butui Krokuvos (duomenys neskelbtini) (unikalus (duomenys neskelbtini)) su 5,51 kv.m. ploto bendro naudojimo patalpa, (duomenys neskelbtini) ir V. K. nuosavybės teise priklausančiam 21,59 kv.m. bendro ploto butui Krokuvos (duomenys neskelbtini) (unikalus (duomenys neskelbtini)) su 5,51 kv.m. ploto bendro naudojimo patalpa, (duomenys neskelbtini) bendrą adresą Krokuvos (duomenys neskelbtini) (1 punktas); siūlyti V. K. kreiptis į valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialą dėl sujungto į vieną turtinį vienetą buto Krokuvos (duomenys neskelbtini) kadastrinių matavimų bylos sudarymo (2 punktas). Vyriausybės atstovas Sprendimo neteisėtumą grindžia LR vietos savivaldos įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 6 punkto, LR Vyriausybės 1996-11-27 nutarimu Nr. 1395 (2003-10-07 nutarimo Nr. 1231 redakcija) patvirtintų Numerių pastatams, patalpoms ir butams suteikimo, keitimo ir apskaitos taisyklių (toliau – Taisyklės) 4 ir 46 punktų bei Disponavimo įstatymo 8¹ straipsnio 1 dalies 4 punkto pažeidimu.

LR vietos savivaldos įstatymo 4 straipsnyje įtvirtinti vietos savivaldos principai. Vyriausybės atstovo teigimu, Taryba priimdama Sprendimą pažeidė savivaldybės veiklos ir savivaldybės institucijų priimamų sprendimų teisėtumo principą (4 straipsnio 6 punktas), kuris reiškia, kad savivaldybės institucijų ir kitų savivaldybės viešojo administravimo subjektų veikla ir visais jų veiklos klausimais priimti sprendimai turi atitikti įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimus.

Disponavimo įstatymo 8¹ straipsnyje įtvirtinti valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo principai. Vyriausybės atstovo teigimu, primdama ginčijamą Sprendimą, Taryba pažeidė viešosios teisės principą (8¹ straipsnio 4 punktas), kuris reiškia, kad sandoriai dėl valstybės ir savivaldybių turto turi būti sudaromi tik teisės aktų, reglamentuojančių disponavimą valstybės ir (ar) savivaldybių turtu, nustatytais atvejais ir būdais, kad Lietuvos Respublikos teisės aktai nenumato savivaldybei tokio disponavimo būdo savo turtu, kaip savivaldybei nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto apjungimo su privačiam asmeniui nuosavybės teise priklausančiu nekilnojamuoju turtu į vieną turtinį vienetą. Dėl šios priežasties Sprendimo 2 punktas prieštarauja minėto Disponavimo įstatymo 8¹ straipsnio 4 punkte įtvirtintam viešosios teisės principui.

Taisyklių 4 punktas numato, kad savivaldybės vykdomoji institucija, savivaldybės tarybai suteikus detaliajame plane numatytoms naujoms gatvėms pavadinimus, adresų objektams numerius suteikia per mėnesį. Taisyklių 46 punkte numatyta, kad faktiškai esančiuose pastatuose numeriai patalpoms ir butams suteikiami pastatų savininkų (valdytojų) prašymu. Suteikti numeriai patvirtinami savivaldybės vykdomosios institucijos sprendimu, prie jo pridedami aukšto planai, kuriuose pažymėti suteikti numeriai. Sprendime nurodomi seniūnijos (išskyrus miesto teritorijoje sudarytas seniūnijas), gyvenamosios vietovės ir gatvės pavadinimai, adreso objekto ar korpuso priklausomybė gatvei, unikalūs patalpos ar buto numeriai ir suteikti patalpų ar butų numeriai. Savivaldybės vykdomoji institucija sprendimų kopijas su priedais per 5 darbo dienas pateikia valstybės įmonei Registrų centras. Vyriausybės atstovo teigimu, Taryba, priimdama Sprendimą, nesilaikė minėtų Taisyklių 4 ir 46 punktuose nustatytų reikalavimų, t.y. Taryba Sprendimo 1 punktu viršijo savo kompetencijos ribas, nes išsprendė savivaldybės vykdomajai institucijai priskirto klausimo nagrinėjimą.

Teismas, išnagrinėjęs byloje esančius rašytinius įrodymus, išklausęs šalių atstovų paaiškinimus bei įvertinęs teisinį ginčo reglamentavimą, daro išvadą, kad Taryba, priimdama ginčijamą Sprendimą, pažeidė Vyriausybės atstovo prašyme nurodytas teisės aktų nuostatas, todėl Tarybos sprendimas yra neteisėtas bei nepagrįstas ir turi būti naikinamas.

Teismas atmeta atsakovės Tarybos argumentus, kad Taryba Sprendimu patalpoms suteikė ne adresą, o tik išreiškė valią (sutikimą) dėl daiktų suformavimo į vieną nekilnojamąjį daiktą (butų sujungimo į vieną butą), t.y., įgyvendindama Disponavimo įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje ir Vietos savivaldos įstatymo 48 straipsnio 2 dalyje jai suteiktą nuosavybės teise priklausančio turto valdymo, naudojimo ir disponavimo funkciją, veikė kaip civilinių teisinių santykių subjektas, kaip įstatyminis turto savininkas, kuris išreiškė valią (sutikimą) dėl savivaldybei nuosavybės teise priklausančio turto – buto, esančio Krokuvos (duomenys neskelbtini) sujungimo su greta esančiu butu, esančiu Krokuvos (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančiu V. K. . Atmestinas ir Tarybos teiginys, kad Sprendimas yra individualus teisės aktas, skirtas konkrečiam veiksmui atlikti – išreikti savininko valią (sutikimą) dėl butų sujungimo, todėl Vyriausybės atstovas neturėjo įgaliojimų teikti Tarybai Teikimą, kuriame siūloma panaikinti Sprendimą, neturėjo ir teisės kreiptis į teismą su prašymu panaikinti Sprendimą.

Teismas, įvertinęs ginčijamo Sprendimo priėmimo pagrindą, t.y. atsižvelgdamas į tai, kad Sprendimas priimtas, vadovaujantis Taisyklėmis, įvertinęs Sprendimo turinį bei rezoliuciją, daro išvadą, kad ginčijamu Sprendimu Taryba suteikė bendrą adresą butams, o ne išreiškė valią dėl butų sujungimo į vieną butą, t.y. atliko viešojo administravimo funkcijas ir veikė ne kaip civilinių teisinių santykių subjektas. Atsižvelgiant į tai, teismas konstatuoja, kad ginčijamas Sprendimas nėra individualus teisės aktas Priežiūros įstatymo 4 straipsnio 7 dalies ir ABTĮ prasme, todėl Vyriausybės atstovas turėjo teisę (ir pareigą) kreiptis tiek į Tarybą su Teikimu, kuriame siūloma panaikinti Sprendimą, tiek ir į teismą su prašymu dėl Sprendimo panaikinimo.

Teismas konstatuoja, jog nustačius, kad ginčijamas Sprendimas priimtas vykdant viešojo administravimo funkcijas, svarbu įvertinti, ar jį priimdama, Taryba veikė teisėtai ir pagrįstai, t.y. svarbu nustatyti, ar Tarybos priimtas Sprendimas atitinka įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimus – ar nepažeidžia Vietos savivaldos įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 6 punkte įtvirtinto sprendimų teisėtumo principo.

Vietos savivaldos įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad savivaldybės institucijos – už savivaldos teisės įgyvendinimą savivaldybės bendruomenės interesais atsakingos institucijos: savivaldybės atstovaujamoji institucija – savivaldybės taryba, turinti vietos valdžios ir viešojo administravimo teises ir pareigas; savivaldybės vykdomoji institucija (vykdomosios institucijos) – savivaldybės administracijos direktorius, savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas (pavaduotojai) (kai ši (šios) pareigybė (pareigybės) steigiama (steigiamos) ir kai šiai (šioms) pareigybei (pareigybėms) suteikiami vykdomosios institucijos įgaliojimai), turintys viešojo administravimo teises ir pareigas.

Teismas, vadovaudamasis Taisyklių 4 ir 46 punktais, daro išvadą, kad Taryba, būdama savivaldybės atstovaujamąja institucija, neturėjo teisės spręsti savivaldybės vykdomajai institucijai priskirto klausimo, todėl, priimdama Sprendimą, kurio 1 punktu nusprendė suteikti dviems butams bendrą adresą, viršijo savo kompetencijos ribas, t.y. atliko savivaldybės vykdomajai institucijai priskirtas funkcijas.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad Taryba, priimdama Sprendimą, kurio 1 punktu dviems butams suteikė bendrą adresą, nesilaikė Taisyklių 4 ir 46 punktuose nusatstytų reikalavimų ir tuo pažeidė Vietos savivaldos įstatymo 4 straipsnio 6 punkte įtvirtintą savivaldybės institucijų ir kitų savivaldybės viešojo administravimo subjektų priimtų sprendimų teisėtumo principą – priimtas sprendimas neatitinka įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų.

Pagrįstas yra ir pareiškėjo Vyriausybės atstovo prašymo teiginys, kad Taryba ginčijamo Sprendimo 2 punktu pažeidė Disponavimo įstatymo 8¹ straipsnio 4 punkte įtvirtintą viešosios teisės principą. Tokią išvadą teismas padarė, įvertinęs Lietuvos Respublikos teisės aktus ir nustatęs, kad teisės aktai nenumato savivaldybei tokio disponavimo savo turtu būdo, kaip savivaldybei nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto apjungimo su privačiam asmeniui nuosavybės teise priklausančiu nekilnojamuoju turtu į vieną turtinį vienetą.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad atsakovės Tarybos Sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, todėl naikintinas, o pareiškėjo Vyriausybės atstovo prašymas yra pagrįstas, todėl tenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 2 p., 127 str., teismas

nusprendė:

pareiškėjo Vyriausybės atstovo Vilniaus apskrityje skundą tenkinti.

Panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2008-11-12 sprendimą „Dėl butams Krokuvos (duomenys neskelbtini) ir Krokuvos (duomenys neskelbtini) bendro adreso suteikimo“ Nr. 1-706.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Teisėjai Arūnas KaminskasEgidija SmalakienėLiudmila Zaborovska