Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2012-09-24 · Byla Nr. Ik-562-423/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Ik-562-423/2012Sprendimas · 2012-09-24Regionų apygardos administracinis teismas
  2. TA-858-85-12Nutartis · 2012-11-21Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
  3. TA-858-85-12Nutartis · 2012-11-21Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
  4. ApeliacijaNutartis · 2013-05-09Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2012-09-24
Bylos Nr.
Ik-562-423/2012
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-00060-2012-5
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Natalja Zelionkienė, Asta Urbonienė, Gintaras Čekanauskas
Pareiškėjas
G. K.
Atsakovas
Marijampolės pataisos namų, Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų
Trečiasis asmuo
Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos
Administracinė byla Nr.1-562-423/12Proceso Nr. 3-62-3-00060-2012-5Procesinio sprendimo kategorija 21., 74 (S)
KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. rugsėjo 24 d.Kaunas

Kauno apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Urbonienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Nataljos Zelionkienės, Gintaro Čekanausko,

sekretoriaujant Gintarei Inokaitytei,

nedalyvaujant pareiškėjui G. K. , atsakovų Marijampolės pataisos namų ir Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, atstovams, trečiojo suinteresuoto asmens Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos atstovui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo G. K. skundą dėl nutarimo panaikinimo bei neturtinės žalos atlyginimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas G. K. savo skundu prašo panaikinti Marijampolės pataisos namų direktoriaus 2011-12-01 nutarimą Nr. 2204 bei priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, 19999 Lt neturtinę žalą (b.l. 7-8).

Pareiškėjas nurodė, kad ginčijamas nutarimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, kadangi jis jokių neteisėtų veiksmų neatliko, todėl skirti nuobaudą nebuvo jokio teisinio pagrindo. 2011-11-30 karantino patalpose jis slaugytojos atžvilgiu jokio nepasitenkinimo nereiškė, nesielgė įžūliai, negrasino slaugytojai susidorojimu, todėl nei BVK 110 straipsnio 1 dalies 1 punkto, nei Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 73.4 punkto reikalavimų jis nepažeidė, todėl uždarytas į baudos izoliatorių 15 parų jis buvo nepagrįstai. 2011-11-30 jis kreipėsi į slaugytoją dėl miego sutrikimo, slaugytoja jam pasiūlė vaistų „Valeradix“, kadangi jis tokių vaistų nežinojo, paprašė instrukcijos, dėl ko slaugytoja supyko, apsisuko ir trenkusi durimis išėjo kartu su prižiūrėtoju A. R. . Dėl tokio slaugytojos M. B. ir prižiūrėtojo A. R. elgesio jis kreipėsi su skundu į Kalėjimų departamentą prie Teisingumo ministerijos. Dėl neteisėtų pataisos namų darbuotojų veiksmų jis patyrė skriaudą, kančias, fizinį, emocinį, nervinį skausmą, nepatogumus, sukrėtimą, laiko sąnaudas, šmeižtą, asmenybės menkinimą, melą. Dėl nepagrįstai skirtos nuobaudos buvo apribota jo teisė bendrauti, lankyti reabilitacijos programas, sportuoti, dirbti. Prašė skundą tenkinti.

Atsiliepimas

Atsakovai su skundu nesutinka ir atsiliepime nurodo, kad pareiškėjui G. K. pagrįstai ir teisėtai buvo paskirta nuobauda – uždarymas 15 parų į baudos izoliatorių, kadangi jis pažeidė Bausmių vykdymo kodekso 110 straipsnio 1 dalies 1 punkto bei Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 73.4 punkto reikalavimus, t.y. 2011-11-30 apie 22.00 val., karantino patalpose reiškė nepasitenkinimą slaugytojos atžvilgiu, elgėsi įžūliai, grasino susidoroti, pastarajai atsisakius duoti vaistų nuo nemigos ir paaiškinus, jog tokius vaistus gali skirti tik gydytojas. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 110 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji privalo laikytis nustatytos pataisos įstaigų vidaus tvarkos, t. y. Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių. Šiuo atveju įvykio aplinkybės nustatytos pagal bendrosios praktikos slaugytojos M. B. ir prižiūrėtojo A. R. pranešimus. Pareiškėjas G. K. pasiaiškinti raštu atsisakė. Nuobauda pareiškėjui paskirta pagrįstai. Prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas nepagrįstas ir atmestinas.

Ginčas šioje byloje kilęs dėl Marijampolės pataisos namų direktoriaus 2011-12-01 nutarimo Nr. 2204 pagrįstumo ir teisėtumo (b.l. 36).

Bylos medžiaga nustatyta, kad pareiškėjui G. K. Marijampolės pataisos namų direktoriaus 2011-12-01 nutarimu Nr. 2204 paskirta nuobauda – uždarymas 15 parų į baudos izoliatorių už tai, kad jis 2011-11-30 apie 22.00 val., karantino patalpose reiškė nepasitenkinimą slaugytojos atžvilgiu, elgėsi įžūliai, grasino susidoroti, pastarajai atsisakius duoti vaistų nuo nemigos ir paaiškinus, jog tokius vaistus gali skirti tik gydytojas (b.l. 36). Minėtą nutarimą pareiškėjas apskundė Kalėjimų departamentui prie Teisingumo ministerijos, kuris 2011-12-29 sprendimu Nr. 2S-4794 pareiškėjo skundą atmetė (b.l. 9).

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau - BVK) 110 straipsnis numato specialiąsias nuteistųjų, kuriems paskirta laisvės atėmimo bausmė, pareigas. Šio straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta, kad laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji privalo laikytis nustatytos pataisos įstaigų tvarkos. Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymu Nr. 194 (toliau - Taisyklės), 73 punktas numato, kad nuteistieji, bausmę atliekantys pataisos įstaigose, privalo vykdyti įstatymų reikalavimus ir laikytis jiems nustatytų elgesio taisyklių. Minėtame Taisyklių punkte numatyta, kad nuteistiesiems draudžiama vartoti necenzūrinius žodžius, žargoną, pravardes ( Taisyklių 73.4 punktas). Nustatytų pareigų ir draudimų nesilaikantys nuteistieji atsako pagal Lietuvos Respublikos įstatymus ( BVK 110 str. 3d.).

Byloje esantys neginčijami ir objektyvūs įrodymai patvirtina, kad nuteistasis G. K. į Marijampolės pataisos namus atvyko 2011-10-13. G. K. supažindintas su nuteistojo teisėmis, pareigomis ir draudimais (b.l. 72, 75-76).

BVK 142 straipsnio 1 dalies 4 punktas numato, kad už bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą nuteistiesiems gali būti skiriama nuobauda – uždarymas į baudos izoliatorių iki 15 parų. BVK 143 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skiriant nuobaudas, atsižvelgiama į pažeidimo padarymo aplinkybes, į paskirtų nuobaudų kiekį ir pobūdį, taip pat į nuteistojo rašytinį pasiaiškinimą dėl pažeidimo. Skiriamos nuobaudos turi atitikti padaryto pažeidimo sunkumą ir pobūdį.

Marijampolės pataisos namų Apsaugos ir priežiūros skyriaus prižiūrėtojas A. R. 2011-11-30 tarnybiniame pranešime nurodo, kad 2011-11-30 apie 22.00 val., palydėjus sesutę M. B. prie karantino ir atidarius karantino duris, priėjo nuteistasis G. K. ir paprašė duoti jam vaistų nuo nemigos. M. B. jam paaiškino, kad tokius vaistus gali skirti tik gydytojas, tuomet G. K. ėmė reikšti nepasitenkinimą esama tvarka, įžūliai elgėsi, pradėjo grasinti M. B. (b.l. 39). Teismo posėdžio metu liudytojas A. R. patvirtino tarnybiniame pranešime nurodytas aplinkybes, tačiau detaliau paaiškinti įvykio aplinkybių negalėjo, kadangi neprisimena, praėjo daug laiko, šiuo metu dirba kitą darbą. Marijampolės pataisos namų slaugytoja M. B. 2011-11-30 ir 2012-03-22 paaiškinimuose nurodė, kad 2011-11-30 apie 22.00 val., buvo iškviesta į karantino patalpas. Atidarius duris G. K. skundėsi nemiga, ji liepė jam registruotis pas gydytoją, paaiškino, kad vaistus nuo nemigos skiria gydytojas. Pasiūlius vaistų „Valeradix“, pareiškėjas jų neėmė, elgėsi įžūliai, šaukė, grasino susidoroti (b.l. 38, 40). Liudytoja M. B. paaiškinimuose nurodytas aplinkybes patvirtino ir teismo posėdyje. Pareiškėjas 2011-12-01 atsisakė raštu pasiaiškinti dėl įvykio aplinkybių (b.l. 39) ir tik skunde nurodė, kad jokių neteisėtų veiksmų 2011-11-30 karantino patalpose neatliko. L. V. B. ir V. P. nurodė, jog jie 2011-11-30 kartu su pareiškėju buvo patalpinti karantino patalpose, į patalpą atėjus slaugytojai bei prižiūrėtojui, G. K. jokio nepasitenkinimo nereiškė, nesielgė įžūliai, negrasino slaugytojai susidorojimu. Tačiau tiek pareiškėjo paaiškinimus, tiek liudytojų V. B. ir V. P. parodymus teismas atmeta, jie prieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms bei liudytojų M. B. ir A. R. parodymams, kuriais netikėti teismas neturi jokio pagrindo, ir teismas juos vertina pareiškėjo - kaip bandymą išvengti atsakomybės, o minėtų liudytojų, kurie kartu atlikinėjo bausmę su pareiškėju, kartu buvo etapuoti į teismo posėdį – kaip bandymą padėti pareiškėjui išvengti atsakomybės. Taigi, kolegijos nuomone, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, pareiškėjas pažeidė LR BVK 110 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimus ir ginčijamas Marijampolės pataisos namų direktoriaus 2011-12-01 nutarimas Nr. 2204 yra pagrįstas ir teisėtas, naikinti jo nėra jokio pagrindo, o skundas šioje dalyje atmestinas kaip nepagrįstas.

Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis - viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): 1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai ir 3) priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima.

Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo nutartyse ne kartą yra pažymėjęs (pvz., administracinė byla Nr. A17-1001/2007), kad neturtinė žala nėra bet koks asmeniui padarytas neigiamas poveikis, bet žalą darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, jie yra nepriimtini asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kita. Siekiant neturtinės žalos atlyginimo, būtina nustatyti, kad tas asmuo, kuris kreipėsi teisminės gynybos, tikrai patyrė fizinį skausmą, dvasiškai išgyveno, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-376/2007).

Konstatuotina, kad pagrindinis viešosios atsakomybės elementas – neteisėti veiksmai, kurių buvimas arba nebuvimas iš esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sąlygas. Veiksmų neteisėtumas (kaip būtinoji viešosios atsakomybės sąlyga) siejamas su valstybės ar savivaldybės aktų prieštaravimu įstatyme numatytoms valdžios institucijų pareigoms. CK 6.271 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad valstybės valdžios institucijų neteisėtas aktas reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ar savivaldybės institucijų priimami teisės ar individualūs aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t. t., išskyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis) (žr. LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. A556-1840/2012). Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 straipsnio prasme), kiekvienu atveju yra būtina nustatyti kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.

Išnagrinėjus pareiškėjo nurodytus motyvus, iš kurių kildinamas neturtinės žalos atsiradimas, konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju nėra vieno iš pareigos atlyginti neturtinę žalą atsiradimo elemento – valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų. Be to, pareiškėjas neįrodė ir žalos egzistavimo fakto. CK 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia neturtinę žalą, nurodant, kaip ji gali pasireikšti. G. K. , reikalaudamas atlyginti neturtinę žalą, nurodė, jog atsirado nervingumas, emocinė depresija, dvasiniai pergyvenimai, tačiau nepaaiškino kokiomis konkrečiomis aplinkybėmis jis tai patyrė. Taigi pareiškėjo neigiami emociniai išgyvenimai nebuvo niekaip įrodyti, dėl to nėra pagrindo neturtinės žalos faktui nagrinėjamoje situacijoje konstatuoti.

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, kolegija daro išvadą, jog G. K. neįrodė nei Marijampolės pataisos namų neteisėtų veiksmų, nei to, kad jis patyrė neturtinę žalą. Nenustačius šių viešosios atsakomybės sąlygų atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnį negalima. Todėl reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 str., 87 str., 88 str. 1d. 1p. kolegija

nusprendė:

Skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Kauno apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Asta UrbonienėNatalja ZelionkienėGintaras Čekanauskas