Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Rimanto Baumilo, Vytauto Piesliako ir pranešėjo Gintaro Godos,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios J. Z. kasacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2009 m. birželio 2 d. nuosprendžio ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 17 d. nutarties.

Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2009 m. birželio 2 d. nuosprendžiu J. Z. nuteista pagal BK 281 straipsnio 1 dalį 12 MGL (1560 Lt) dydžio bauda, vadovaujantis BK 68 straipsniu, jai paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise, t. y. vienerius metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos vairuoti kelių transporto priemonę. Iš J. Z. J. Č. priteista 3000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 17 d. nutartimi nuteistosios J. Z. apeliacinis skundas atmestas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. Z. nuteista už tai, kad ji, vairuodama transporto priemonę, pažeidė Kelių eismo saugumo taisykles (toliau – ir KET), dėl to įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, t. y. 2007 m. sausio 9 d., apie 13.50 val., Vilniuje, Laisvės pr.–Narbuto g. sankryžoje, vairuodama jai priklausantį automobilį „Audi 100 Avant“ (duomenys neskelbtini), pradėdama važiuoti Laisvės prospektu antrąja eismo juosta nuo „STOP“ linijos Narbuto gatvės kryptimi, eismą reguliuojant rodyklei, papildomoje sekcijoje degančiai kartu su geltonu ir raudonu signalu, buvo neatsargi ir neatidi, nedavė kelio važiuojamąją dalį kirtusiai pėsčiajai J. Č., ėjusiai jos važiavimo kryptimi iš dešinės į kairę pusę, ir ją partrenkė; eismo įvykio metu J. Č. buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata.

Kasaciniu skundu nuteistoji J. Z. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 17 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka arba panaikinti Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2009 m. birželio 2 d. nuosprendį ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 17 d. nutartį ir bylą nutraukti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Kasaciniame skunde nuteistoji J. Z. teigia, kad apeliaciniame skunde ji nurodė motyvus dėl BPK 305 straipsnio pažeidimų pirmosios instancijos teisme, tačiau iš apeliacinės instancijos teismo nutarties turinio neaišku, kodėl remiamasi vienais argumentais, o kiti atmetami.

Kasatorė nurodo, kad nuosprendyje ji pripažinta kalta pagal BK 281 straipsnio 1 dalį, tačiau neaišku, kokias konkrečiai Kelių eismo taisykles ji pažeidė. Kadangi BK 281 straipsnio 1 dalies norma yra blanketinė, turėtų būti nurodyta, kokie konkretūs KET pažeidimai buvo padaryti; jų nenurodžius, pasak kasatorės, buvo pažeista jos teisė į gynybą. Nuteistoji J. Z. taip pat teigia, kad ji apeliacinės instancijos teismui pateikė savo skaičiavimus, susijusius su eismo įvykiu, tačiau teismas nepagrįstai nurodė, kad skaičiavimai yra subjektyvūs, atskiri duomenys išgalvoti (pavyzdžiui, vairuotojo reakcijos laikas, nors tokia kategorija numatyta specialisto išvadoje), todėl atmestini. Kasatorės nuomone, jos atliktus skaičiavimus, pasitelkiant specialistus, buvo galima patikrinti. Nuteistoji J. Z. pažymi, kad specialisto autotechniko išvada yra netiksli; jei automobilis nukentėjusiąją J. Č. būtų kliudęs priekine plokštuma ar priekiniu bamperiu, turėjo likti ne tik susidūrimo žymė ant automobilio, bet ir nukentėjusiosios padėtis po susidūrimo būtų kita: arba ant kapoto, arba po automobiliu. Kasatorė skunde nesutinka su apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos teiginiu, kad tikslios automobilio vietos, kuria buvo kliudyta nukentėjusioji, nenustatymas neturi reikšmės nei veikų kvalifikacijai, nei kitų aplinkybių vertinimui. Kasatorė teigia, kad jei teismas būtų įsigilinęs į apeliacinio skundo argumentus, tokia klaidinga išvada nebūtų padaryta; tik teismo medicinos–autotechninė ekspertizė galėtų nustatyti eismo įvykio mechanizmą. Apeliacinės instancijos teismas privalėjo imtis priemonių patikrinti nuteistosios paaiškinimus, išaiškinti įvykio mechanizmą, pašalinti prieštaravimus, įvertinti nukentėjusiosios elgesį.

Taip pat nuteistoji J. Z. mano, kad pagrindinė priežastis eismo įvykiui kilti buvo ne jos, o nukentėjusiosios veiksmai. Kasatorė atkreipia dėmesį į tai, kad liudytojas G. K. ir ji prieš pradėdama važiuoti gatvėje jokio žmogaus nematė, nes jo ten ir nebuvo. Jokių duomenų, kad būtent ji užvažiavo ant nukentėjusiosios, byloje nėra. Nuteistoji J. Z. teigia, kad visi duomenys, esantys byloje, rodo, jog nukentėjusioji atsitrenkė į kairįjį automobilio šoną, kai automobilis pradėjo važiuoti. Atstumas tarp automobilio ir nukentėjusiosios buvo toks mažas, kad sustabdyti automobilio nebuvo įmanoma. Šį eismo įvykio mechanizmą galėtų atskleisti tik autotechninė–medicininė kompleksinė ekspertizė, tačiau prašymai dėl jos paskyrimo buvo nemotyvuotai atmesti. Jos kaltė neva grindžiama specialisto autotechniko išvada, kuri nėra konkreti ir prieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms, liudytojų parodymams, pačios nukentėjusiosios parodymams. Kasatorė nurodo, kad labai svarbu nustatyti automobilio ir nukentėjusiosios susidūrimo vietą. Visi duomenys rodo, kad nukentėjusioji, būdama ant saugumo salelės, nežinia dėl kokių priežasčių bandė eiti iš kairės į dešinę pusę ir atsitrenkė į kasatorės vairuojamo automobilio kairįjį šoną. Kadangi nukentėjusioji buvo pasisukusi į kasatorės vairuojamą automobilį kaire puse, jai ir buvo sužalota kairioji koja. Nuteistoji J. Z. teigia, kad ji negalėjo numatyti, jog nukentėjusioji, degant jai raudonam šviesoforo signalui ir automobiliui pradėjus judėti, galėtų bandyti perbėgti gatvę iš kairės į dešinę pusę. Kasatorė nurodo, kad į saugumo salelėje stovinčius žmones nekreipė jokio dėmesio, nes nesitikėjo jų nelogiško elgesio, kai jiems degė raudonas šviesoforo signalas, taip pat kelia versiją, kad pėsčioji, matyt, stovėdama saugumo salelėje, neišlaikė pusiausvyros ir krisdama atsitrenkė į jos automobilio kairįjį šoną; taigi jos kaltės nėra, taip pat ir priežastinio ryšio tarp veiksmų ir kilusių padarinių.

Kasatorė, be to, nurodo, kad buvo pažeista ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje numatyta teisė į nešališką teismą, BPK 44 straipsnio 5 dalis, kurioje nustatyta, jog kiekvienas nusikalstamos veikos padarymu kaltinamas asmuo turi teisę, kad jo bylą per trumpiausią laiką lygybės ir viešumo sąlygomis teisingai išnagrinėtų nepriklausomas ir nešališkas teismas. Teisminio nagrinėjimo metu buvo nepagrįstai atmestas kasatorės ir jos gynėjo prašymas skirti kompleksinę ekspertizę.

Atsiliepimu į nuteistosios J. Z. kasacinį skundą Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Valstybinio kaltinimo skyriaus prokuroras Darius Karčinskas prašo nuteistosios J. Z. kasacinį skundą atmesti.

Atsiliepime nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas patikrino bylą, laikydamasis BPK 320 straipsnio nuostatų. Eismo įvykio aplinkybės, kurias ginčija nuteistoji, buvo patikrintos apeliacinės instancijos teismo atlikto įrodymų tyrimo metu, dar kartą apklausiant eismo įvykį mačiusius liudytojus A. Č., G. K., nukentėjusiąją J. Č., eismo įvykio tyrimą atlikusį bei išvadą davusį ekspertą M. Možeiko, teismo medicinos ekspertą J. Paliulį. Apeliacinės instancijos teismo atlikto tyrimo metu nustatyti duomenys patvirtino pirmosios instancijos teismo išvadas. Teismui skirti kompleksinę teismo medicinos–autotechninę ekspertizę nebuvo pagrindo. Atsiliepime, be to, pažymima, kad kasatorė nepagrįstai teigia, jog, nuosprendžio nustatomojoje dalyje neįvardijus konkrečių KET punktų pažeidimų, buvo iš esmės pažeista jos teisė į gynybą. Iš baudžiamojoje byloje esančio kaltinamojo akto turinio matyti, kad jame nurodytos inkriminuoto nusikaltimo sudėtį apibūdinančios aplinkybės, išvardyti konkretūs KET punktų pažeidimai, baudžiamasis įstatymas, uždraudžiantis nuteistosios padarytą nusikalstamą veiką. Taigi kaltinimas buvo aiškus ir suprantamas, tai nuteistoji J. Z. patvirtino ir bylos nagrinėjimo teisme metu. Nuosprendžio nustatomojoje dalyje išsamiai ir aiškiai išdėsčius pripažinta įrodyta kasatorės padarytą nusikalstamą veiką, formalus KET punktų neįvardijimas nelaikytinas esminiu BPK pažeidimu. Prokuroras taip pat pažymi, kad byloje nėra duomenų apie tai, kad teismai būtų buvę šališki ar būtų pažeistas rungimosi principas.

Kasacinis skundas atmestinas.

Kasatorė nuteista už nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 1 dalyje, padarymą. BK 281 straipsnio 1 dalies dispozicija yra blanketinė, tad, siekiant išsiaiškinti jos konkretų turinį, nusikalstamos veikos sudėties objektyviojo požymio – veikos – apimtį, turi būti remiamasi atitinkamais KET reikalavimais. Kaltinamajame akte pažymėta, kad kasatorė pažeidė KET 53 (eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, netrukdyti eismo, negadinti kelio, eismo reguliavimo priemonių, avarinio ryšio linijų ir želdinių), 73 (reguliuojamoje sankryžoje ar pėsčiųjų perėjoje, kai šviesoforo ar reguliuotojo signalai leidžia važiuoti, vairuotojas privalo duoti kelią nespėjusiam pereiti važiuojamosios dalies pėsčiajam, kuris įžengė į ją esant leidžiančiam eiti signalui. Važiuodamas kryptimi, kurią rodo rodyklė, įjungta papildomoje sekcijoje kartu su geltonu arba raudonu signalu, vairuotojas privalo duoti kelią pėsčiajam) punktų reikalavimus. Nuteistoji J. Z. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek nagrinėjant bylą pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose ginčijo jai inkriminuotus pažeidimus, t. y. būtino atsargumo ir neatidumo nebuvimą, kelio nedavimą važiuojamąją dalį kirtusiai pėsčiajai, veikos mechanizmą, t. y. faktinių aplinkybių nustatymo momentus. Konkrečių KET punktų nenurodymas nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismų sprendimuose laikytinas šių sprendimų trūkumu, tačiau šioje byloje konstatuoti esminio BPK pažeidimo buvimą (BPK 369 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 3 dalis), dėl kurio turėtų būti naikinami ar keičiami pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesiniai sprendimai, nėra teisinio pagrindo. Veika, dėl kurios padarymo buvo nuteista J. Z., aprašyta pirmosios instancijos teismo nuosprendyje ir apeliacinės instancijos teismo nutartyje, atskleidžiant KET 53 ir 73 punktų turinį; iš byloje esančių pirmosios ir apeliacinės instancijos teismo posėdžių protokolų matyti, kad prašymų ar pastabų dėl kaltinimo formuluotės, dviprasmiškumo ar neaiškumo kasatorė neturėjo, kaltinimas jai teismuose nebuvo keistas, šį argumentą nuteistoji J. Z. kelia tik savo kasaciniame skunde.

Nuteistoji J. Z. kasaciniame skunde nurodė ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos teisės į nešališką teismą pažeidimą, BPK 44 straipsnio 5 dalies pažeidimą. Pažymėtina, kad kasatorė nenurodo, kaip pasireiškė pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų šališkumas. Vien tik kasatorei nepalankus įrodymų vertinimas nereiškia teismų nešališkumo principo pažeidimo.

Nuteistoji J. Z. kasaciniame skunde pateikia savo įvykio faktinių aplinkybių versiją. Pažymėtina, kad pagal BPK 376 straipsnio 1 dalį nagrinėdamas kasacinę bylą teismas teisės taikymo aspektu patikrina apskųstus nuosprendžius ir nutartis, taigi faktinių bylos aplinkybių iš naujo nenustato. Tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai, atlikę įrodymų tyrimą, įrodymus vertino nepažeisdami BPK 20 straipsnio 5 dalyje įrodymų vertinimui nustatytų reikalavimų. Nukentėjusiosios J. Č. parodymais nustatyta jos judėjimo kryptis, taip pat specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) ir eksperto J. Paliulio duotais parodymais teisme nustatyta, kad labiausiai tikėtina, jog sužalojimo padarymo metu nukentėjusioji buvo vertikalioje padėtyje pasisukusi kaire kūno puse ją partrenkusio automobilio atžvilgiu. Liudytojo G. K. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme buvo pagrįstai įvertinti kaip prieštaringi: nei patvirtinantys, nei paneigiantys J. Z. kaltę dėl jai inkriminuotos nusikalstamos veikos. Iš nuteistosios parodymų teismai pagrįstai darė išvadą, kad ji, valdydama padidinto pavojaus šaltinį, nebuvo pakankamai atidi, kreipė dėmesį ne į visus eismo dalyvius buvusioje situacijoje (t. y. pradėdama važiuoti stebėjo, ar nėra automobilių kelyje, o ne pėsčiųjų, baigiančių eiti per perėją). Kompleksinės ekspertizės skyrimo (BPK 286 straipsnis) tikslingumo klausimas, išnagrinėjus rašytinius įrodymus byloje bei apklausus specialisto išvadą pateikusį specialistą M. Možeiko ir taip pašalinus kilusias abejones, išspręstas nepažeidžiant BPK nuostatų.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistosios J. Z. kasacinį skundą atmesti.