Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

4. Atsakovas pateikė tripliką, kuriame taip pat laikosi savo pozicijos, išdėstytos ankstesniuose procesiniuose dokumentuose, su ieškiniu nesutinka visiškai, kadangi tarp šalių nėra ginčo dėl to, kad ieškovas turi teisę į Medžioklės įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje numatytos sutarties sudarymą. Atsižvelgiant į tai, kad tokio atsisakymo atsakovas niekada nebuvo išreiškęs, ir, priešingai, pats inicijavo šio sutarties sudarymą bei vedė derybas dėl jos sąlygų, atsakovo vertinimu, ieškovas neįgijo teisės kreiptis į teismą su reikalavimu įpareigoti atsakovą sudaryti medžiojimo sutartį su ieškovu. Pažymėjo, kad nors ieškovas ir kreipėsi į teismą su ieškiniu, atsakovas toliau derino su ieškovu Medžiojimo sutarties sąlygas, siuntė ieškovui sutarties projektą su savo pastabomis bei pasiūlymais, tačiau ieškovas nusprendė, kad tolimesnės derybos neįmanomos ir iš savo pusės pakoreguotą 2024-06-12 sutarties projektą pateikė tiesiogiai teismui, o ne atsakovui, tai yra, tolimesnės derybos ne teismo keliu su atsakovu buvo nutrauktos. Dėl tokių ieškovo veiksmų, atsakovas neturėjo galimybės tęsti derybų su ieškovu ir sudaryti Medžiojimo sutartį abiem šalims priimtinomis sąlygomis. Taip pat pažymėjo, kad atsakovo nesutikimas su ieškovu sudaryti Medžiojimo sutartį, išimtinai ieškovo siūlomomis sąlygomis, nereiškia, kad atsakovas atsisako sudaryti šią sutartį apskritai.

9. Liudytojas G. S. (duomenys neskelbtini) teismo posėdžio metu paaiškino, kad paprastai dauguma būrelių randa bendrą kalbą su sklypų savininkais, geranoriškai bendradarbiauja, stengiamasi, kad gyvūnai darytų kuo mažesnę žalą medžioklės sklypų savininkams. Kad kiltų konfliktų dėl pirmumo teisės medžioti, liudytojui neteko girdėti. Nors taisyklės leidžia ir vienam medžiotojui persekioti sužeistą žvėrį, tačiau dėl žmonių saugumo, rekomenduojama, kad sužeisto (pašauto) žvėries turi eiti ieškoti nors du žmonės, tokiu atveju medžiotojui turi/gali padėti būrelis. Tuo atveju, jei sužeistas žvėris išėjo į kitus medžioklės plotus, pakanka tik kaimyniniam būreliui pranešti, kažko daugiau (sutikimo, leidimo) laukti nereikia. Už būrelio įrenginių naudojimąsi būreliui savininkai pagal susitarimą geranoriškai atlygina ir kitais klausimais būreliui labai noriai padeda.

10. Iš šalių paaiškinimų, rašytinės bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovui asmeninės bei kartu su savo sutuoktine V. G. bendrosios jungtinės ir dalinės nuosavybės teisėmis priklauso žemės ir (ar) miškų ūkio paskirties susisiekiantys sklypai: unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 7,4056 ha ploto, adresu (duomenys neskelbtini); unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 0,871 ha ploto, adresu (duomenys neskelbtini); unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1,2428 ha ploto, adresu (duomenys neskelbtini); unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 8,9563 ha ploto, adresu (duomenys neskelbtini); unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 6,8182 ha ploto, adresu (duomenys neskelbtini), kurie sudaro bendrą 25,2939 ha ploto sklypą. Minėti žemės sklypai patenka į atsakovo Tado Blindos medžiotojų ir žvejų būrelio medžioklės plotų vienetą. Taip pat ieškovui su sutuoktine priklauso ir kiti žemės sklypai, adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Ieškovas yra medžiotojas, jam yra išduotas medžiotojo bilietas Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovas 2024-02-20 kreipėsi į atsakovą su prašymu jį priimti į būrelio narius. Remiantis Būrelio įstatų 4.1. punktu (Failas 1, puslapiai 140-147), naujų narių priėmimas į Būrelio narius yra priskirtas visuotinio narių susirinkimo kompetencijai. Atsakovas rašytiniu pranešimu ieškovui atsakė, kad jo priėmimo į Būrelio narius klausimas bus svarstomas visuotiniame Būrelio narių susirinkime 2024-03-30, ir pakvietė jį dalyvauti šiame susirinkime. 2024-04-02 atsakovas raštu informavo ieškovą, kad 2024-03-30 visuotinis narių susirinkimas nusprendė jo nepriimti į Būrelio narius, ieškovas taip pat buvo pripažintas nepageidautinu svečiu Būrelio medžioklės plotuose organizuojamose medžioklėse (Failas 1, puslapiai 115-126), tačiau nurodė, kad su juo pagal teisės aktų reikalavimus bus sudaryta medžiojimo sutartis. Atsakovas parengė bei 2024-04-23 ieškovui išsiuntė Medžiojimo sutarties projektą. Ieškovas dėl atsakovo parengto Medžiojimo sutarties projekto pateikė pastabų, į kurias atsakovas ieškovui išsiuntė atitinkamai pakoreguotą projektą.

11. Ieškovas ieškiniu teismo prašo įpareigoti atsakovą sudaryti su ieškovu medžiojamųjų gyvūnų išteklių naudojimo (medžiojimo) sutartį, parengtą pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2019-05-15 įsakymu patvirtintas Rekomendacijas dėl tipinių sutarties dėl medžiojamųjų gyvūnų išteklių naudojimo (medžiojimo) sąlygų.

12. Tarp šalių nėra ginčo, jog su ieškovu turi būti sudaroma Medžioklės įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje numatyta Medžiojimo sutartis. Atsakovas Medžiojimo sutarties su ieškovu nebuvo atsisakęs sudaryti ir jos sąlygas su ieškovu derino ieškovui net jau inicijavus bylą. Ir nors atsakovas laikosi pozicijos, kad tarp šalių nėra ginčo dėl ieškinio dalyko, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad viso bylos nagrinėjimo metu šalys savarankiškai taip ir nesusitarė, nerado kompromiso dėl Medžiojimo sutarties sąlygų, todėl atsižvelgiant į tai, kad šalys ginčą sprendė teisminiu keliu, į jų elgesį proceso metu, į bylos baigtį, kai byla išnagrinėta priimant sprendimą dėl kilusio ginčo, nėra pagrindo pripažinti, kad ieškovui nebuvo prielaidos kreiptis į teismą, priešingai, akivaizdu, kad šalims suderinto kompromiso nepavyko rasti.

13. Atsižvelgiant į tai, kad ieškiniu prašoma įpareigoti atsakovą sudaryti sutartį su ieškovu, ieškovo nuomone, ginčo atveju, pagal priešieškinį, atsakovas siekia įpareigoti ieškovą įgyvendinti jo teisę, o ne pareigą, todėl priešieškinis turi būti paliktas nenagrinėtas, kaip pateiktas tokios teisės neturinčio asmens. Tokį reikalavimą gali reikšti tik žemės savininkas arba jo įgaliotas asmuo, atsakovas tokio įgaliojimo / reikalavimo teisės neturi.

14. Kadangi, pagal Medžioklės įstatymo 13 straipsnio 1 dalį, atsakovas, kaip medžioklės plotų naudotojas, per įstatyme nustatytą terminą nuo privačios žemės sklypo savininko prašymo gavimo dienos privalo parengti Medžiojimo sutarties projektą ir pateikti privačios žemės sklypo savininkui, todėl vadovaujantis šia įstatymo nuostata, kuria nustatyta atsakovui pareiga pateikti sutarties projektą, dėl kurio sąlygų vyksta ginčas, tarp atsakovo priešieškinio ir ieškinio yra tarpusavio ryšys ir atsakovas turėjo teisę pareikšti priešieškinį, siūlydamas sutarties nuostatas, todėl ieškovo reikalavimas priešieškinį palikti nenagrinėtą atmestinas.

15. Taip pat teismas pažymi, kad byla nagrinėjama ginčo teisenos tvarka, todėl, vadovaujantis rungimosi principu, atsakovas turi teisę atsikirsti į pareikštą ieškinį ir, atsižvelgiant į pareikšto ieškinio dalyką, reikšti priešieškinį, pateikti / pasiūlyti savo sutarties sąlygas, dėl jų derėtis. Pažymėtina, kad sutarties sąlygos liečia ne tik ieškovo, bet ir atsakovo, kaip juridinio asmens, vykdančio medžioklės veiklą bei atstovaujančio medžiotojų būrelio, interesus.

16. Teisės medžioti įgyvendinimo tvarką reglamentuoja Medžioklės įstatymas, taip pat Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklės. Medžioklės įstatymo 14 straipsnio 5 dalyje įtvirtintos medžiotojo teisės – šio įstatymo nustatyta tvarka gauti leidimą naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienete ir, medžioklės plotų naudotojams leidus ar pakvietus, jų ir Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių nustatyta tvarka medžioti šių naudotojų naudojamuose medžioklės plotuose. Medžioklės įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad privačios žemės sklypo savininkas, turintis teisę medžioti ir konkrečiame medžioklės plotų vienete nuosavybės teise valdantis ne mažiau kaip 15 ha miško ar žemės ūkio paskirties žemės sklypą ir kai tokio medžioklės ploto vieneto naudotojas yra asmenis vienijanti asociacija, gali kreiptis į ją su prašymu priimti į narius. Tuo atveju, jeigu asociacija raštu atsisako jį priimti į narius, žemės sklypo savininkas, medžioklės ploto vienete valdantis ne mažiau kaip 15 ha miško ar žemės ūkio paskirties žemės sklypą, turi teisę proporcingai nuosavybės teise valdomo žemės sklypo plotui naudoti jame medžiojamųjų gyvūnų išteklius (medžioti), sudaręs sutartį su medžioklės plotų naudotoju. Tai reiškia, kad Medžioklės įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos dvi būtinos sąlygos žemės sklypo savininkui sudaryti sutartį su medžiotojų klubu dėl teisės proporcingai nuosavybės teise valdomo žemės sklypo plotui naudoti jame medžiojamųjų gyvūnų išteklius (medžioti): 1) jei medžioklės plotų naudotojas (asociacija) raštu atsisako priimti privačios žemės sklypo savininką į savo narius ir 2) savininkas konkrečiame medžioklės ploto vienete valdo ne mažiau kaip 15 ha miško ar žemės ūkio paskirties žemės sklypą, kuriame medžioklė neuždrausta.

17. Byloje nėra ginčo, kad sutartis turi būti sudaryta, tai yra, atsakovas sutinka sudaryti sutartį bei leisti ieškovui medžioti jam nuosavybės teise jo valdomuose žemės sklypuose, tačiau ginčas kyla dėl Medžiojimo sutarties sąlygų.

19. Ieškovo atstovo nuomone, Rekomendacijos dėl tipinių sutarties dėl medžiojamųjų gyvūnų išteklių naudojimo (medžiojimo) sąlygų patvirtinimo nėra imperatyvios ir privalomos tik kaip gairės konkrečios sutarties sudarymui. Minėtų Rekomendacijų 2 punkte nurodyta, kad medžioklės plotų naudotojas ir privačios žemės savininkas turi teisę susitarti dėl kitokių sutarties sąlygų nei nurodytos rekomendacijose, jei tai neprieštarauja Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymo ar šį įstatymą įgyvendinančių teisės aktų bei Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nuostatoms, tačiau esminės sutarties sąlygos ir turinys turi atitikti Medžioklės įstatymo 13 straipsnio 1 dalies reikalavimus (CK 6.156 straipsnis). Todėl nagrinėjamu atveju, šalims geranoriškai nesutariant, pripažintina, kad šalys turi vadovautis tipinėmis rekomendacijose nustatytomis sąlygomis. Priešingu atveju, kiekvienai šaliai siekiant savaip ir savais interesais prisitaikyti sutarties sąlygas, sutarties įgyvendinimas taptų itin sunkus ir savaime užprogramuotų naujus šalių tarpusavio konfliktus.

21. Ieškovas reikalauja kitaip nustatyti terminus dėl ieškovui skiriamų sumedžioti medžiojamųjų gyvūnų, kurių sumedžiojimas nelimituojamas, skaičiaus nustatymo (2.1., 2.2. punktai) (2025-01-29 ieškovo sutarties projektas, Failas 2, puslapis 171-178). Rekomendacijose nustatytas terminas – ne vėliau kaip 30 kalendorinių dienų; atsakovas su trumpesniu terminu nesutinka, todėl nėra pagrindo nustatyti ieškovo prašomo trumpesnio termino, nes ieškovas jo pagrįstumo nepagrindė. Įrodymų, kad atsakovas piktybiškai nurodytu terminu ribos galimybę ieškovui medžioti, nepateikta, todėl ieškovo prielaidos dėl galimai kilsiančių grėsmių atmestinos, kitų pagrindų ar objektyvių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą Rekomendacijose nustatytą terminą trumpinti, ieškovas nepateikė.

22. Sutarties 2.6. ir 2.7. punktuose ieškovas prašo nustatyti, kad jam būtų sudaryta teisė medžioti kanopinius žvėris nuosavoje žemėje, vykdant žemės ūkio pasėliams medžiojamųjų gyvūnų daromos žalos prevenciją. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal šalių sutarties projektus, tuo atveju, jeigu atsakovo nustatytas konkretus medžiojamųjų limituojamų ir nelimituojamų kanopinių žvėrių skaičius bus nepakankamas, ir iškilus realiam poreikiui, kad dėl gyvūnų populiacijos bus daroma žala ieškovo žemės ūkio pasėliams ir (ar) miškui, ieškovas visada turės galimybę kreiptis į atsakovą dėl medžiojamųjų gyvūnų skaičiaus padidinimo, kadangi vienas iš atsakovės veiklos tikslų ir yra gyvūnų populiacijos priežiūra ir jos kontrolė. Be to, šiame punkte nustatyta, kad privačios žemės savininkui skiriamų sumedžioti medžiojamųjų gyvūnų skaičiaus maksimali reikšmė nenustatoma. Liudytojas G. S. teismo posėdžio metu paaiškino, kad kanopiniams žvėrims, išskyrus briedžiams, medžioklės limitų nebėra, nes jie daro didelę žalą žemės ūkiui. Žemės savininkų turtą nuo žvėrių daromos žalos saugo medžiotojų būreliai, vykdydami medžiokles, mažindami perteklinį žvėrių skaičių, o valstybė medžiotojais pasitiki. Galimybės susitarti dėl didesnių medžiojamų gyvūnų skaičiaus nenumato ir Rekomendacijos.

23. Taip pat ieškovas nepagrindė poreikio atskirai išskirti šernus ar kitus gyvūnus. 2.6 punkte kalbama apie invazinius gyvūnus, taip pat apie medžiojamuosius paukščius, bebrus ir plėšriuosius gyvūnus, kurių sumedžiojimas nelimituojamas, todėl šernai, elniai, kiti kanopiniai gyvūnai į šį punktą nepatenka.

24. Atsakovo sutarties projekto 2.1.–2.9. punktuose yra aptartos privačios žemės savininkui – ieškovui – per medžioklės sezoną skiriamų sumedžioti medžiojamųjų gyvūnų skaičiaus nustatymo tvarka, kuri yra aiški. Šiuose sutarties projekto punktuose, detaliai nustatyta kiekvienos sumedžioti gyvūnų rūšies apskaičiavimo metodika ir atitinka rekomendacijų 4.4 punkto nuostatas, kur šernai nenumatyti ir jie nelaikytini invazinėmis gyvūnų rūšimis, todėl ieškovui tokios būtinybės nepagrindus, papildomi susitarimai nėra būtini ir nenustatytini. Atsakovas paaiškino, kad šernų kiekį bus galima nustatyti pagal kitas sutarties nuostatas, pvz. 2.5 punktą, apskaičiuojant kaip nelimituojamus žvėris, bendra tvarka pagal tenkančią ieškovui proporciją. Ieškovo noras savarankiškai prižiūrėti žvėrių populiaciją nesudaro pagrindo nustatyti ieškovo sutarties nuostatas, priešingu atveju, būtų paneigti būrelio veiklos tikslai. Kad būrelis netinkamai atlieka savo pareigas, nereaguoja į ieškovo pranešimus apie žvėrių daromą žalą, duomenų taip pat nepateikta. Pažymėtina, kad, pagal ieškovo formuluotę, leidus ieškovui nežiūrint leistino skaičiaus medžioti nelimituojamus kanopinius žvėris, kurie, jo nuomone, daro žalą, ieškovui būtų galimybė nekontroliuojamai (daugiau nei faktiškai priklausytų) medžioti gyvūnus. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad sutarties projektuose numatytas kompensavimo mechanizmas, jei žvėrys padaro žalos ieškovo nuosavybei.

25. Atmestinas ieškovo prašymas 4.1. punktą nustatyti taip, kad tuo atveju, kai yra ieškoma sužeisto žvėries, privačios žemės savininkas į medžioklės lapus galėtų įrašyti ir kitus asmenis, kadangi tokiu atveju ieškovui būtų sudaryta galimybė nepagrįstai praplėsti medžiotojų ratą, įtraukiant į medžioklę nesusijusius asmenis, todėl šis punktas taip pat nustatytinas pagal atsakovo sutarties projektą.

26. Pagal Rekomendacijų 7.4. punktą, privačios žemės savininkas turi teisę tęsti medžioklės metu sužeisto medžiojamojo gyvūno paiešką medžioklės plotų vienete už privataus žemės sklypo ribų, tik prieš tai sutartyje nurodytu būdu informavęs medžioklės plotų naudotoją. Rekomendacijos nereikalauja, kad tokiu atveju medžioklės plotų naudotojas informuotų žemės savininką.

27. Reikalavimo, kad sužeistą žvėrį turi medžioti du medžiotojai, Medžioklės įstatyme nėra, liudytojas tai patvirtino ir nurodė, kad dėl saugumo yra tik rekomenduojama persekioti sužeistą žvėrį ne vienam, tačiau tokio privalomo reikalavimo nėra, todėl būtinybės praplėsti sutartį ir į medžioklę įsitraukti pašalinių žmonių nėra. Be to, apie persekiojamą sužeistą gyvūną ieškovas turi galimybę informuoti medžiotojų būrelio narius ir gauti reikiamą pagalbą. Pagal atsakovo sutarties projektą, būtų išvengta piktnaudžiavimo atvejų. Todėl pripažintina, kad atsakovo sutarties projekto 4.5 punktas atitinka Rekomendacijų reikalavimus, išskyrus reikalavimą gauti Medžioklės plotų naudotojo sutikimą, nes to Rekomendacijos nenumato (Rekomendacijų 7.4 punktas).

28. Ieškovas sutarties 4.4. punktu siekia nusistatyti sau pirmumo teisę vykdyti medžioklę, kaip žemės sklypų savininkas. Šis punktas taip pat neatitinka šalių lygiateisiškumo principo ir sudarytų sąlygas ieškovui piktnaudžiauti pirmumo teise medžioti, kadangi šalių santykiai yra konfliktiški, tokiu būdu iš esmės kiltų grėsmė, kad būreliui būtų apribota galimybė medžioti. Atsakovo sutarties projekto 4.2 punktas nedraudžia ieškovui medžioti, nustatyta tvarka pranešus Medžioklės plotų naudotojui apie numatomą medžioklę, ir nesuteikia nei vienai iš šalių viršenybės, ir iš esmės atitinka Rekomendacijų 7 punkto reikalavimus, nustatant medžioklės organizavimo tvarkos reikalavimus.

31. Ieškovas sutarties projekto 4.10 punkte be kita ko prašo medžioklės plotų naudotoją įpareigoti leisti ieškovui naudotis Medžioklės plotų naudotojo įrengta pirminio žvėrių apdorojimo aikštele ar patalpa, ne vėliau kaip per 1 valandą nuo pranešimo Medžioklės plotų naudotojui telefonu ar SMS žinute išsiuntimo momento. Atsakovo sutarties projekto 4.8 punktas visiškai atitinka Rekomendacijų reikalavimus (7.7 punktas), todėl šalims nesutariant ir ieškovui nenurodžius reikšmingų aplinkybių dėl kitokių sąlygų nustatymo, tvirtintina atsakovo sutarties projekte pasiūlyta sąlyga (4.8 punktas), nenustatant termino per kiek laiko turi būti pranešama.

34. Šalių sutarties projektų 3 skyriuje aptariama Medžioklės plotų naudotojo išlaidų kompensavimo tvarka iš esmės nesiskiria, atitinka Rekomendacijų reikalavimus (5 punktas), tačiau siekiant neperkrauti sutarties kompensacijų apskaičiavimo formulėmis (kaip nurodyta ieškovo sutarties projekte), taip pat galimų šalių ginčų ir šioje dalyje, teismo nuomone, atsakovo sutarties projekte nustatyta kompensacijų apskaičiavimo tvarka yra pakankamai aiški, todėl sutartis sudarytina pagal atsakovo sutarties projekto nuostatas šiame skyriuje.

37. Nagrinėjamu atveju, poreikio nustatyti kitokias, plečiančias sutarties sąlygas, ieškovas taip pat nepagrindė. Atsakovo sutarties projekte 5 skyriuje pakankamai aiškiai ir konkrečiai aptarti sutarties galiojimo ir nutraukimo atvejai, aiškiai užtikrina bei sureguliuoja šalių teises bei pareigas, todėl paliktinos atsakovo sutarties projekto sąlygos nurodytoje dalyje.

38. 6 ir 7 atsakovo skyriai su 7 ir 8 ieškovo skyriai nesiskiria, todėl jų nuostatos paliktinos.

39. Vertinant šalių sutarčių projektų 1.4 punktą, nustatyta, kad atsakovo sutarties projekte nurodytas 14 971 ha dydžio jo naudojamo medžioklės plotų vienetas, tai yra, nesutampa su ieškovo sutarties projekte nurodytu skaičiumi, kuris nurodo, kad atsakovo naudojamo medžioklės ploto vieneto dydis yra 13 400 ha. Atsakovas, nurodydamas jo naudojamo medžioklės plotų dydį, remiasi atsakovo Medžioklės tvarkos projektu (Medžioklės įstatymo 9 straipsnis) (Failas 2, puslapiai 133-136). Ieškovas, nesutikdamas su šiuo ploto dydžiu, nurodė, kad tai bendras medžioklės ploto vieneto plotas, į kurį įtrauktos ir teritorijos, kuriose nevykdoma medžioklė.