- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-04-11
- Bylos Nr.
- 2A-347-538/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-38-3-00268-2009-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Almantas Padvelskis (pirm.), Alvydas Žerlauskas, Virginija Nijolė Griškevičienė
- Atsakovas
- R. M.
- Ieškovas
- V. P.
Pranešėjas Almantas Padvelskis Civilinė byla Nr. 2A-347-538/2012
Teisėjas Henrikas Albertas Markavičius (Proceso Nr. 2-38-3-00268-2009-3)
2012 m. balandžio 11 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Almanto Padvelskio, kolegijos teisėjų Alvydo Žerlausko, Virginijos Nijolės Griškevičienės, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi atsakovės R. M. apeliacinį skundą dėl Skuodo rajono apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 13 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės V. P. ieškinį atsakovei R. M. dėl skolos priteisimo ir pagal atsakovės R. M. priešieškinį dėl paprastojo vekselio pripažinimo negaliojančiu,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė prašė priteisti iš atsakovės 14847,04 Lt skolą, 391,76 Lt palūkanas ir 5 proc. dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad tarp ieškovės ir atsakovės 2009-01-22 buvo pasirašytas vekselis, kuriuo atsakovė R. M. patvirtino, kad gavo iš ieškovės V. P. 4300 eurų bei įsipareigojo juos grąžinti vekselyje nurodytą dieną, t. y. 2009-02-22. Iki šiol paskolinta pinigų suma nėra grąžinta. Atsakovė turi mokėti 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo praleisto prievolės įvykdymo termino, t. y. nuo 2009-02-22 iki pareiškimo pateikimo teismui dienos (2009-08-12) nuo 14 847,04 Lt sumos. Tai sudaro 391,76 Lt.
Atsakovė priešieškiniu prašė 2009-01-22 vekselį pripažinti negaliojančiu. Nurodė, kad 2009 m. sausio 22 d. vekselio ji nepasirašė ir 4300 eurų negavo. Atsakovė ieškovės asmeniškai nepažinojo. 2009 m. sausio 22 d. šeimos draugo V. V. prašymu ir jam skolinantis iš V. P. 5000 Lt, kredito grąžinimui ji pasirašė atskirame lape kaip laiduotoja. Tai įvyko restorane „Inkaras“, esančiame (duomenys neskelbtini). Buvo V. P. sugyventinis R. J., dar vienas vyriškis, kuris atstovavo V. P., V. V., jo sutuoktinė J. V.. Kadangi ne ji pasirašė 2009 m. sausio 22 d. vekselyje, tai vekselis turi būti pripažintas negaliojančiu.
Žemesnės instancijos teismas
Skuodo rajono apylinkės teismas 2011-09-13 sprendimu ieškinį tenkino visiškai. Priteisė ieškovei V. P. iš atsakovės R. M. 14847,04 Lt skolą, 355,25 Lt palūkanų už laikotarpį nuo 2009-02-22 iki 2009-08-17, taip pat 768,36 Lt bylinėjimosi išlaidų. Priteisė ieškovei V. P. iš atsakovės R. M. penkių procentų dydžio metines palūkanas už 15202,29 Lt priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. nuo 2009 m. rugpjūčio 18 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Atsakovės R. M. priešieškinį dėl 2009-01-22 paprastojo vekselio pripažinimo negaliojančiu atmetė. Nurodė, kad liudytojų parodymai yra prieštaringi. Iš dalies kai kuriuos netikslumus galima paaiškinti tuo, kad vekselis buvo surašytas ir paskola paimta 2009-01-22, o liudytojai davė parodymus teisme 2010 m. liepos ir spalio mėnesiais. Tačiau lieka esminis skirtumas – ieškovė V. P. teigia, kad pinigus skolino dviem asmenims (po 4300 eurų), buvo du vekseliai, vieną vekselį rašė ir pasirašė R. M.. Ieškovės parodymus patvirtino liudytojai R. J. ir A. M.. Tuo tarpu atsakovė R. M. teigė, kad ji pati pinigų nesiskolino, pasirašė tik kaip V. V. paskolos laiduotoja ant laidavimo sutarties. Atsakovės parodymus patvirtino liudytojai V. V. ir jo žmona V. V.. Abejotinas R. M. teiginys, kad ji negavo laidavimo sutarties, kurią ji pasirašė, vieno egzemplioriaus arba bent kopijos. Jeigu iš tikrųjų taip buvo, tas faktas rodo atsakovės R. M. didelį nerūpestingumą ir aplaidumą dalyvaujant tokio pobūdžio finansinėje operacijoje. Taip pat nurodė, kad svarbiausias įrodymas yra 2009-01-22 paprastojo vekselio rašysenos ir dokumento rekvizitų ekspertizių išvados, iš kurių matyti, kad vekselio tekstą surašė ir patį vekselį pasirašė pati R. M., tačiau pinigų pagal vekselį nesumokėjo.
Šalies argumentai
Atsakovė R. M. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Skuodo rajono apylinkės teismo 2011-09-13 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės V. P. ieškinį atmesti, o atsakovės R. M. priešieškinį tenkinti. Nurodo, kad teismo sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, nes teismas neteisingai vertino faktines bylos aplinkybes bei neteisingai taikė ir aiškino materialinės teisės normas, reglamentuojančias sandorių negaliojimo pagrindus. Šioje byloje kilo ginčas dėl paprastojo vekselio, todėl atsakovė turėjo reikšti ieškovei prieštaravimus dėl įsipareigojimo pagal ginčo vekselį, remdamasi šalims žinomais asmeniniais santykiais. Atsakovės ir ieškovės V. P. nesiejo asmeniniai santykiai, be to, atsakovė rašėsi vekselyje, kad laiduoja už V. V., o vekselis, kaip rašytinis dokumentas, yra asmens vidinės valios išraiškos rezultatas. Tokiais atvejais vekselį išrašęs asmuo gali ginčyti šį sandorį, remdamasis bendraisiais sandorių negaliojimo pagrindais dėl valios ydingumo. Teismas, tenkindamas ieškovės reikalavimus, svarbiausiu įrodymu laikė 2009-01-22 paprastojo vekselio rašysenos ir dokumento rekvizitų ekspertizių išvadas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2004-12-30 nutarime ,,Dėl civilinio proceso kodekso normų, reglamentuojančių įrodinėjimą, taikymo teismų praktikoje“ 15 punkte nurodyta, kad eksperto išvada teismui yra neprivaloma ir įvertinama pagal vidinį teisėjų įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų ištyrimu. Pirmosios instancijos teismas rėmėsi 2011-05-18 dokumento rekvizitų ekspertizės aktu, nors šiame akte yra nurodyta tik tikimybė, kad vekselio blankas nėra pagamintas montažo būdu sukomponuojant iš kelių dokumentų ar prispausdinant. Apklausti liudytojai V. V. ir J. V. patvirtino, kad V. V. skolinosi pinigus ir kad pinigus gavo iš R. J. ir kad atsakovė sutiko būti jo laiduotoja. Teismas nepagrįstai neišsireikalavo iš antstolio Selezniovo kontoros ieškovės pateiktą vykdyti vekselį, kurio gavėjas buvo V. V., kadangi liko neaišku, kokiai sumai buvo surašytas vekselis – 5000 litų ar 4300 eurų. Taigi nenustatyta, kad atsakovė ieškovei turėjo prievolę surašyti vekselį. Taip pat atsižvelgiant į tai, kad 2009 m. sausio 22 d. paprastasis vekselis yra sumaketuotas, nes laidavimo sutartyje nurodyti atsakovės asmeniniai duomenys perkelti sukomponuojant montažo būdu į vekselį, ir neišreikšta atsakovės vidinė valia, toks sandoris pripažintinas negaliojančiu dėl valios ydingumo.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė prašo atmesti atsakovės apeliacinį skundą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad apeliacinis skundas nepagrįstas. Atsakovė nepateikė į bylą jokių įrodymų, paneigiančių eksperto išvadas ir baudžiamojoje byloje sudarytą specialisto išvadą, todėl nėra pagrindo abejoti civilinėje byloje surinktų įrodymų, taip pat atsakovės išduoto vekselio tikrumu. Įrodymais nepagrįsti argumentai apie laidavimą nepašalina atsakovės pareigos mokėti už ieškovei išduotą vekselį. Pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai atmetė atsakovės reikalavimus pripažinti vekselį negaliojančiu.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 2 dalis numato, kad neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Byloje nustatyta, kad 2009-01-22 paprastuoju neprotestuotinu vekseliu R. M. įsipareigojo iki 2009-02-22 sumokėti vekselio turėtojai V. P. 4300 eurų (t. 1, b. l. 80). 2011-05-11 rašysenos Ekspertizės akte Nr. 11-1283 (11) padarytos išvados: 2009-01-22 neprotestuotiname paprastajame vekselyje įrašytus žodžius ir skaitmenis parašė vienas ir tas pats asmuo – R. M.; šiame vekselyje paskutinėje eilutėje „(parašas)“ R. M. vardu pasirašė pati R. M. (t. 2, b. l. 95–100). 2011-05-18 dokumento rekvizitų Ekspertizės akte Nr. 11-1283 (11) padarytos išvados: 2009-01-22 neprotestuotino paprastojo vekselio blanko pirminis turinys mechaninio ar cheminio ženklų šalinimo būdu keičiamas nebuvo; didelė tikimybė, kad vekselio blankas, kuris išspausdintas lazeriniu kopijavimo aparatu, nėra pagamintas montažo būdu sukomponuojant iš kelių dokumentų ar prispausdinant; vekselyje visi rankraščio įrašai ir parašas nėra nukopijuoti ir išspausdinti spausdintuvu ar kopijavimo aparatu, o parašyti rašikliu, užpildytu vienodomis savybėmis pasižyminčia šratinukų pasta; vekselyje pirmiau buvo išspausdintas vekselio blankas, o po to parašyti su blanku susikertantys įrašai ir pasirašyta; nustatyti, ar visi įrašai parašyti vienu metu, negalima, kadangi nėra metodikos įrašų amžiui nustatyti (t.2, b. l. 90–92). Pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino, priešieškinį atmetė.
Apeliantė nesutinka su teismo sprendimu, kadangi paprastasis vekselis yra sumaketuotas, nes laidavimo sutartyje nurodyti atsakovės asmeniniai duomenys perkelti sukomponuojant montažo būdu į vekselį, ir neišreikšta atsakovės vidinė valia, toks sandoris pripažintinas negaliojančiu dėl valios ydingumo. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantės motyvais.
Pagal Lietuvoje nustatytą teisinį reglamentavimą vekselis yra vertybinis popierius ir civilinių teisių objektas (CK 1.97 str. 1 d., 1.101 str.). Įstatyme vekselis, kaip vertybinis popierius, apibrėžiamas kaip dokumentas, kuriuo jį išrašantis asmuo be išlygų įsipareigoja tiesiogiai ar netiesiogiai sumokėti tam tikrą pinigų sumą vekselyje nurodytam asmeniui pats arba įsako tai padaryti kitam (CK 1.105 str. 1 d., Lietuvos Respublikos įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 2 str. 1 d. (toliau tekste – ĮPVĮ). Taigi vekselis yra dokumentas, kuriame įtvirtinta besąlygiška mokėjimo pareiga ir iš šios pareigos atsiradusi reikalavimo teisė. Paprastasis vekselis reiškia savarankišką ir besąlygišką vekselio davėjo prievolę sumokėti vekselyje nurodytą sumą teisėtam vekselio turėtojui (CK 1.105 str. 4 d., ĮPVĮ 2 str. 4 p., 77 str. 2 p.).
CPK 178 straipsnyje numatyta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Byloje esančius įrodymus tiria ir vertina teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Be to, teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle. Išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis).
Vadovaujantis ĮPVĮ 2 straipsnio 4 dalimi, paprastąjį vekselį išrašantis asmuo be išlygų įsipareigoja sumokėti jame nurodytą sumą vekselio turėtojui. Vekselio atsiradimo pagrindas yra vekselio išrašymas – vienašalis sandoris. Išrašydamas vekselį, jo davėjas sukuria atitinkamas teises ir pareigas sau ir kitiems asmenims, t. y. vekselio gavėjui. Vekselį išrašius, sukuriamas naujas civilinių teisių objektas – vertybinis popierius. Nuo to momento jis gali būti naudojamas civilinėje apyvartoje – perleidžiamas kitiems asmenims, kurie įgiję nuosavybės teises į jį, gali juo disponuoti savo nuožiūra – perleisti, įkeisti (ĮPVĮ 13, 18 straipsniai). Tokį paprastą ir platų vekselio panaudojimą užtikrina jo viešas patikimumas, o šį lemia griežti vekselio formalumo ir abstraktumo reikalavimai. Vadovaujantis ĮPVĮ 32 straipsnio 1 dalimi, visos vekselio sumos arba jos dalies sumokėjimas gali būti užtikrintas laidavimu, o 33 straipsnyje numatyta, kad laidavimas turi būti įrašytas vekselyje arba jo pratąsoje, išreikštas žodžiu „laiduota“ arba kitu atitinkamu įrašu ir laiduotojo parašu. Laidavimu laikomas ir laiduotojo parašas pirmoje vekselio pusėje, išskyrus vekselio mokėtojo arba jo davėjo parašus. Laiduojant būtina nurodyti, už kurį asmenį laiduojama. Jeigu tai nenurodyta, laikoma, kad laiduota už vekselio davėją. Tačiau byloje nustatyta, kad ginčo vekselyje nėra jokių įrašų apie atsakovės laidavimą ir asmenį, už kurį laiduojama. Byloje nustatyta, kad 2009 m. sausio 22 d. (vekselio davėja atsakovė) išdavė ieškovei vekselį. Juo ji įsipareigojo sumokėti ieškovei (vekselio turėtojai) 4300 eurų iki 2009 m. vasario 22 d. Iš byloje esančio ekspertizės akto nustatyta, kad vekselį surašė ir pasirašė pati atsakovė. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovė neįrodė, jog atsakovė ginčo vekselį išdavė ne kaip skolininkė, o pasirašė jame tik kaip V. V. laiduotoja, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad atsakovė yra ieškovės skolininkė (CPK 178 str., 185 str.).
Apeliantė nurodo, kad teismas nepagrįstai vadovavosi ekspertizės išvada ir nesivadovavo kitais įrodymais, t. y. liudytojų parodymais.
Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, vertino ir rėmėsi ne vien tik 2011 m. gegužės 18 d. eksperto išvada dėl dokumento rekvizitų, bet vertino ir visus į bylą surinktus įrodymus (CPK 185 straipsnis). Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (tikimybių pusiausvyros principas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-09-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-439/2008; 2008-09-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-427/2008 ir kt.). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliantės skunde keliamos prielaidos apie ne vekselio, o laidavimo sutarties pasirašymą neparemtos jokiais byloje esančiais įrodymais (CPK 178 str. reikalavimai), bei prieštarauja eksperto išvadai apie tai, kad minėtą vekselį parašė ir pasirašė pati atsakovė. Taip pat prieštarauja ir į bylą pateiktai Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato kriminalistinių tyrimų biuro 2010 m. kovo 29 d. specialisto išvada ikiteisminio tyrimo byloje pagal atsakovės 2009 m. spalio 30 d. pareiškimą Klaipėdos apskrities VPK 1 PK dėl parašo suklastojimo, kuri taip pat patvirtina, kad rankraštiniai įrašai ir parašas, esantys pateiktame tyrimui 2009 m. sausio 22 d. paprastajame vekselyje, yra atlikti atsakovės ranka.
Suėjus vekselyje nurodytam terminui, atsakovė skolos negrąžino. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė iš atsakovės ieškovei 14847,04 Lt skolą, 355,25 Lt palūkanų už laikotarpį nuo 2009-02-22 iki 2009-08-17, penkių procentų dydžio metines palūkanas už 15202,29 Lt priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. nuo 2009 m. rugpjūčio 18 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.1 str., 6.38 str., 6.210 str.1 d., 6.261 str., 6.37 str. 2 d.).
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai taikė ir aiškino materialinės bei procesinės teisės normas, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, todėl Skuodo rajono apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 13 d. sprendimą apeliacinio skundo motyvais keisti ar naikinti nėra pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Skuodo rajono apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.