- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-05-18
- Bylos Nr.
- ATP-319-361/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 4-46-3-00367-2015-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Dalius Jocys
- Kategorijos
- 47.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Dalius Jocys, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs Tauragės apskrities VPK viršininko pavaduotojo M. B. apeliacinį skundą dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 20 d. nutarimo, kuriuo J. P. administracinio teisės pažeidimo byla nutraukta, nesant jo veikoje administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 163² straipsnio 4 dalyje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Tauragės apskrities VPK Viešosios tvarkos skyriaus Prevencijos poskyrio apylinkės inspektorių veiklos grupės tyrėjas M. S. J. P. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad 2015-02-06, apie 15.40 val., pagrindiniame kelyje (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) 130 km., vairuodamas J. P. jam duotą automobilį „Volvo XC90“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) veikdamas bendrai grupe su J. P., minėto automobilio salone, galinėje dalyje (bagažinėje, kuri nėra atitverta nuo bendro salono) turėjo ir gabeno cigarečių pakelių su baltarusiškomis banderolėmis: „Fest 7“ – 1000 vnt. ir „Minska Capital“ – 1000 vnt. Automobilis, kuriuo buvo gabenamos cigaretės, registruotas V. P. vardu. Cigaretes įsigijo ir į automobilį sukrovė J. P.. Automobilį vairuoti J. P. leido ir užvedimo raktelius davė J. P., kuris automobilio vairuotojui pasakė kur važiuoti ir kur sustoti, o pastarasis vykdė nurodymus. Tokiais savo veiksmais J. P. buvo kaltinamas pažeidęs Lietuvos Respublikos ūkio ministro įsakymo 2004-05-26 d. Nr. 4-200 (su pakeitimais Lietuvos Respublikos ūkio ministro įsakymo 2013-08-27 Nr. 4-759) 3.1.2 ir 3.3 punktus, nes turėjo (laikė) ir gabeno neleistiną kiekį cigarečių. Remiantis VMI AIS išrašu, bendra paimtų cigarečių pakelių vertė yra 4730 eurų (125,630 MGL). Tačiau Tauragės rajono apylinkės teismas 2015-03-20 nutarimu pagal Lietuvos Respublikos ATPK 163² straipsnio 4 dalį J. P. administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukė.
Apeliaciniame skunde Tauragės apskrities VPK viršininko pavaduotojas M. B. teigia, kad nors J. P. savo kaltės dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo neprisipažino, tačiau iš surinktų byloje aplinkybių matyti, kad J. P., būdamas ne tik automobilio valdytojas, bet ir pats tuo metu naudodamasis automobiliu, turėjo žinoti, kas yra gabenama jo automobiliu. Todėl J. P. versiją, kad jis „nežinojo ir nesidomėjo ką J. P. maišuose atnešė ir sudėjo į automobilį“, apeliantas vertina kritiškai. J. P. teigimą, kad visos automobilyje surastos cigaretės priklauso jam, apeliantas vertina kaip siekimą padėti draugui išvengti administracinės atsakomybės. Tauragės apskrities VPK viršininko pavaduotojas M. B. prašo skundžiamą nutarimą panaikinti ir grąžinti administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėti iš naujo.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą J. P. neneigia, kad įvykio dieną J. P. paprašė jo pavairuoti automobilį, nes pats neturėjo vairuotojo pažymėjimo. Policijos pareigūnai administracinio teisės pažeidimo protokole patys nustatė, kad J. P. nurodė jam kur važiuoti, kur sustoti, o jis atliko tik vairuotojo pareigas. Todėl kas buvo sudedama į automobilį ar išimama iš jo, tai nebuvo jo (J. P.) reikalas. J. P. teigimu, jis iš automobilio nebuvo išlipęs ir ką veikė J. P., nesidomėjo. Be to, jeigu ir būtų žinojęs, kad J. P. įgijo cigaretes, tai dar nereiškia, kad jas įgijo ir gabeno jis (J. P.). J. P. nesuprantama institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą, pozicija dėl to, kad administracinėje teisenoje nustatė bendrininkavimą, t. y. jo ir J. P. bendrus veiksmus, visiškai nenustatydami ir nesurinkdami įrodymų, kiek konkrečiai tariamai jis įgijo ir gabeno cigarečių, o kiek priklausė J. P.. Apeliantas prašė panaikinti nutarimą ir grąžinti administracinę bylą nagrinėti iš naujo, tačiau jokių motyvų, ką neteisingai padarė pirmosios instancijos teismas, kad reikėtų bylą grąžinti nagrinėti iš naujo, nenurodė. Taip pat nepateikė jokių naujų įrodymų, kuriuos reikėtų iš naujo tirti ar vertinti. J. P. nurodo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas daugelyje nutarčių yra pažymėjęs (pvz. LVAT nutartis Nr. N9-990/2006, Nr. N575-657/2012), kad administracinių teisės pažeidimų bylose patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai. Taigi, apeliantas, vykdydamas jam pavestas funkcijas, ir, vadovaudamasis įstatymo nuostatomis, tam, kad įrodytų jo kaltę, privalėjo surinkti visus įrodymus (tiek kaltinančius, tiek ir teisinančius) ir juos pateikti teismui. Be to, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtintas nekaltumo prezumpcijos principas bei iš jo išplaukiantis in dubio pro reo principas, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, yra aiškinami traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. J. P. nuomone, apylinkės teismas teisingai ir objektyviai įvertino visus byloje surinktus įrodymus, todėl priėmė pagrįstą nutarimą, kurį naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais, nėra teisinio pagrindo. Prašo skundžiamą nutarimą palikti nepakeistą, apeliacinio skundo netenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Vadovaujantis ATPK 248, 256, 257, 284 straipsnių nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, iki galo ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės. Minėtų procesinės teisės normų reikalavimų nesilaikymas yra esminis procesinių normų pažeidimas, kuriam esant teismo priimtas procesinis sprendimas gali būti pripažintas nepagrįstu ir panaikintas.
J. P. nuo pat pradžių nepripažino savo kaltės dėl jam inkriminuoto administracinio teisės pažeidimo padarymo. 2015-02-06 paaiškinime jis nurodė, kad jam paskambino J. P. ir paprašė nuvežti jį tėvo automobiliu „Volvo“ į Kauną, nes reikėjo kažką parsivežti. Likus iki Kauno 5 km, J. P. paprašė sustoti automagistralėje prie krovininio automobilio. J. P. nuėjo prie krovininio automobilio, o jis liko sėdėti automobilyje. J. P. su kažkokiu vyriškiu atnešė į automobilį „Volvo“ kažkokius maišus. Kai sukrovė maišus, J. P. liepė važiuoti atgal. Netoli Skaudvilės juos sustabdė policijos pareigūnai (b. l.
6).
Teismo posėdyje J. P. davė analogiškus parodymus, patvirtino, kad jis nežinojo, jog vežė neleistiną kiekį cigarečių su baltarusiškomis banderolėmis. Vairavo automobilį paprašytas J. P. bei sustojo ten, kur liepė J. P.. Kas buvo kraunama į automobilį nematė. Kad vežė neleistiną kiekį cigarečių, jis sužinojo tik iš policijos pareigūnų, kurie juos sustabdė grįžtančius į Tauragę. J. P. parodė, kad jis šiuo metu studijuoja ir yra išlaikomas tėvų, todėl įsigyti cigaretėms nebūtų turėjęs pinigų (b. l. 56).
2015-02-06 paaiškinime J. P. patvirtino, kad jis paprašė J. P. nuvežti jį į Kauną, nes pats neturėjo vairuotojo pažymėjimo. J. P. įspėjo, kad jis nori nusipirkti cigarečių savo reikmėms, tačiau paaiškinime akcentavo, jog J. P. nežinojo, kiek ir ką tiksliai jis turėjo parsivežti. Likus iki Kauno 5-7 km, jis pamatė krovininį automobilį, liepė J. P. prie jo sustoti, nes žinojo, kad vairuotojai gali turėti cigarečių. Iš krovininio automobilio vairuotojo už 2000 eurų nusipirko cigarečių su rusiškomis ar baltarusiškomis banderolėmis, kurios buvo sudėtos į kartotines dėžes ir apvyniotos juoda, o viena dėžė – balta plėvele. Cigaretes abu su krovininio automobilio vairuotoju nunešė į tėvo automobilį, kurį vairavo J. P.. Grįžtant į Tauragę juos sustabdė policijos pareigūnai (b. l. 7–8).
Teismo posėdyje J. P. patvirtino, kad J. P. apie cigaretes nieko nežinojo. J. P. vairavo tėvo paskolintą automobilį jo prašymu, nes jis neturėjo vairuotojo pažymėjimo (b. l. 57).
Paaiškinime V. P. patvirtino, kad jis paskolino sūnui J. P. automobilį „Volvo“, nes sūnus norėjo kažkur nuvažiuoti. Kadangi sūnus neturėjo vairuotojo pažymėjimo, automobilį turėjo vairuoti draugas (b. l. 28–29).
Iš aptartų duomenų neginčytinai nenustatyta, kad J. P. žinojo, jog J. P. sukrovė į automobilį neleistiną kiekį cigarečių su baltarusiškomis banderolėmis. Cigaretės buvo sudėtos į dėžes ir užvyniotos plėvele. Bylos duomenimis nepaneigta aplinkybė, kad J. P. važiavo automobiliu į Kauną J. P. prašymu, ir sustojo ten, kur liepė J. P., o sustojus prie krovininio automobilio, J. P. nebuvo net išlipęs iš automobilio. Ši aplinkybė nepaneigia to, kad R. P. nebuvo suinteresuotas dėl krovinio, jo sukrauti į automobilį „Volvo“, kurį jis vairavo, nepadėjo. J. P. neabejotinai patvirtino, kad cigaretes į automobilį sudėjo jis ir krovininio automobilio vairuotojas. J. P. paaiškinime užsiminė, kad J. P. buvo įspėjęs, jog norėtų nusipirkti cigarečių savo reikmėms, tačiau nieko konkretaus nepasakė. Todėl apygardos teismas neturi pagrindo nesutikti su skundžiamo nutarimo motyvu, kad vien J. P. užsiminimas J. P. apie tai, kad jis norėjo nusipirkti cigarečių savo reikmėms, negali būti vertinamas kaip J. P. kaltės įrodymas. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma tik prielaida, kad J. P. turėjo žinoti, kas yra gabenama jo vairuojamu automobiliu, tačiau tai nereiškia, kad jis tai žinojo, turėjo tikslą tyčia laikyti ir automobiliu gabenti neleistiną kiekį cigarečių. Jokių kitų svarių ir objektyvių įrodymų, patvirtinančių J. P. kaltę, padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 163² straipsnio 4 dalyje, apeliantas nepateikė. Prašydamas panaikinti skundžiamą nutarimą ir grąžinti bylą nagrinėti iš naujo, apeliaciniame skunde apeliantas tokio prašymo pagrindžiančių argumentų nenurodė.
Asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reoprincipu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Pažymėtina, kad administracinių teisės pažeidimų procese galiojančią nekaltumo prezumpciją paneigti turi institucija, surašiusi protokolą bei inicijavusi bylą dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo, todėl visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka šiai institucijai.
Apylinkės teismas visapusiškai, iki galo ir objektyviai išaiškino bei įvertino visas reikšmingas bylai aplinkybes, ATPK 248, 256, 257, 284 straipsnių nuostatų nepažeidė, todėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2015-03-20 nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nenaikintinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjas
nutaria:
Tauragės rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 20 d. nutarimą palikti nepakeistą, Tauragės apskrities VPK viršininko pavaduotojo M. B. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis neskundžiama.