Šiaulių apylinkės teismo įsakymas

2020-03-23 · Baudžiamoji byla Nr. e1-625-446/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2020-03-23
Bylos Nr.
e1-625-446/2020
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-50829-2019-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Vilma Raščiuvienė
Kaltinamasis
T. K.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. e1-625-446/2020Teisminio proceso Nr. 1-01-1-50829-2019-9Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3; 1.1.8.6.2; 1.1.8.7.9; 1.1.8.12; 1.1.9.10; 1.2.4.6.1; 2.12.1.3; 2.12.1.4 (S)
ŠIUALIŲ APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASISĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. kovo 23 d.Kelmė

Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų teisėja Vilma Raščiuvienė

išnagrinėjo Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros (Raseiniai) prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažino su ikiteisminio tyrimo medžiaga Nr. 01-1-50829-19, kurioje

T. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), teistas 2013-12-11 Raseinių rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 284 straipsnio 1 dalį 520 Lt bauda, kuri sumokėta 2014-01-08, teistumas išnykęs, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kaltinamasis T. K. 2019 m. lapkričio 30 d. apie 1 val. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, įvykus žodiniam konfliktui tarp jo ir N. V., dėl to jiems susistumdžius, tyčia sudavė kumščiu ne mažiau kaip du smūgius N. V. į lūpą ir į dešinę ausį, padarydamas odos nubrozdinimą veide ir viršutinės lūpos gleivinės nubrozdinimą, tokiu būdu nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo N. V. sveikatą.

Kaltinamasis T. K. (e. b. l. 79-80; 169) kaltu prisipažino visiškai ir paaiškino, kad 2019 m. lapkričio 29 d. apie pietus, tikslaus laiko pasakyti negali, susitiko su savo draugais L. B. ir V. B., nusprendė praleisti vakarą kartu, išgerti. Kiek pamena, jie trise išgėrė tris litrus degtinės, dėl labai didelio savo girtumo ne visas to vakaro ir įvykio aplinkybes gerai pamena, kai ko iš viso neprisimena. Jie vakarą leido V. namuose, jo namų garaže. Nežino, dėl kokių priežasčių L. pasiūlė nuvažiuoti pas jo draugą. Apie tą draugą jis nieko nepasakojo. Jie pasiėmė butelį degtinės ir pas L. draugą atvyko taksi automobiliu. Atvažiavo į (duomenys neskelbtini). Pasibeldus duris atidarė L. draugas, kaip vėliau sužinojo, vardu N.. Jis tą žmogų matė pirmą kartą. Susėdo išgerti keturiese jų atsivežtą butelį degtinės. Nežino, kodėl tarp jo ir N. kilo žodinis konfliktas, negali pasakyti, nei dėl ko, nei kuris pirmas pradėjo. Toliau įvykio aplinkybes jis sunkiai pamena, pamena, kad su N. susistumdė ir jis jam trenkė. Kiek kartų jis sudavė, tiksliai pasakyti negali, pamena savo tris smūgius N. į veidą kumščiu, bet sutinka su smūgių skaičiumi, nurodytu įtarime. Viskas vyko labai greitai, pamena, kad L. ir V. juos išskyrė. N. iš savo namų dingo. Dėl kokių priežasčių jis iš savo namų išėjo, pasakyti negali. Dėl baldų apgadinimo N. namuose nieko negali papasakoti, nes nieko neprisimena. Savo kaltę visiškai pripažįsta, rytojaus dieną jau domėjosi, kaip N. atsiprašyti ir kaip atlyginti dėl sugadintų baldų padarytą žalą. Susisiekė su N. nuomojamo būsto savininku, jo atsiprašė, sutvarkė spintos duris, pakeisdamas naujus vyrius, už sudaužytus spintelės stiklus atlygino pinigais. Su N. taip pat po įvykio buvo susitikęs, jo atsiprašė, jie susitaikė, tai patvirtino susirašydami susitarimą. Dėl padaryto nusikaltimo jis prisipažįsta visiškai ir nuoširdžiai gailisi. Valstybinei ligonių kasai padarytą žalą pagal jos pareikštą ieškinį atlygino.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo T. K. kaltė įrodyta.

Nukentėjusysis N. V. (e. b. l. 1-3) parodė, kad 2019 m. lapkričio 30 d. 1 val. miegojo savo nuomojamame bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), kai staiga išgirdo, kaip kažkas meldžiasi į jo buto duris. Atsikėlęs iš lovos nuėjo prie buto durų ir išgirdo draugo L. B. balsą. Atidaręs buto duris pamatė, kad jis yra su dviem draugais, kurių jis nepažįsta, tik žino, kad tie draugai dirba kartu su L. B. įmonėje „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini). Jie atsinešė degtinės „Stumbro“ 0,7 litro butelį ir alaus „Utena“ butelį, kurio buvo puse nugerta. Svetainėje susėdo ant sofos, jis sėdėjo viduryje, jam iš dešinės pusės sėdėjo, kiek suprato iš pokalbio, V., iš kairės pusės sėdėjo L. B., priešais – T.. Bendraujant su atėjusiais vyriškiais kilo konfliktas. V. pradėjo jam ne tiesiogiai grasinti, sakydamas „kiek įvertini savo gyvybę gyvendamas šioje gatvėje, kad saugiai jaustumeisi, turėsi sumokėti 100 eurų“. T. pradėjo jam priekaištauti dėl darbo įrankių, pradėjo ant jo pulti, pradžioje susistumdė, vėliau T. du kartus trenkė kumščiu į lūpą ir keturis kartus kumščiu trenkė į dešinę ausį. Pamatęs, kad V. laiko T., jis nieko nelaukęs pabėgo iš buto, juos palikdamas bute. Nubėgęs prie prekybos centro „Maxima“, paskambino bendruoju pagalbos telefonu 112 ir pranešė apie įvykį. Grįžęs į butą kartu su policijos pareigūnais, pamatė, kad svetainėje yra sulaužytos spintos durys, išdaužyti spintelėje buvę stiklai, išmėtyti rūbai ir spintelėje buvę higienos daiktai. Dėl sugadinto turto žalos negali nurodyti, nes turtas priklauso ne jam.

Liudytojas L. B. (e. b. l. 71-72) parodė, kad N. V. yra jo pažįstamas, kažkada per socialinius tinklus jis pasisakė, kad nuomojasi butą prie (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), jis pasakė, kad žino tą adresą, nes kažkada yra jame jau buvęs, kai butą nuomojosi pažįstamos merginos. N. yra nuolat girtaujantis. N. jį pakvietė į svečius prie progos užeiti. 2019 m. lapkričio mėnesio pabaigoje, tikslios datos nepamena, susitiko su draugais T. K. ir V. B.. Su jais kažkiek išgėrė ir jis prisiminė N. V. kvietimą ateiti pas jį svečius. Jis pasiūlė T. ir V. pas jį nueiti, nors jie jo nepažinojo, bet su juo eiti sutiko. Buvo vėlus paros metas, kuri buvo valanda, nepamena. Jis buvo išgėręs, tačiau to vakaro aplinkybes pamena. Nuėjus pas N. ir pasibeldus į duris, jis pasiūlė jam išgerti, jis juos visus tris įsileido. Atėjęs pas N. į namus, jo namų neapžiūrinėjo ir į baldus nekreipė dėmesio, kiek pamena, matė praviras spintos duris. N. taip pat buvo neblaivus. Jie atsinešė butelį degtinės, kurį keturiese išgėrė. Negali pasakyti, dėl ko tarp T. ir N. kilo konfliktas. Viskas vyko labai staiga, N. su T. susikibo, jie abu nuvirto ant lovos. Smūgiavo abu vienas kitam, matė, kad T. vieną ar du smūgius sudavė N. į galvą. Taip pat matė, kad N. sudavė T., bet kiek smūgių ir į kurias kūno vietas, jis pasakyti negali. Jis su V. šoko į tarpą tarp N. ir T.. N. nieko nepasakęs išėjo į lauką, jis išėjo paskui jį, bet jo jau nebematė, dar šūktelėjo, bet jis neatsiliepė. Jis lauke galėjo užtrukti tik keletą sekundžių, per tą laiką, kol buvo lauke, jokio triukšmo N. namuose jis negirdėjo. Grįžęs į vidų rado V. ir T. jau besiruošiančius išeiti ir jie išėjo. Kai grįžo iš lauko neradęs N., atkreipė dėmesį tik į tai, kad spintos durys buvo nebe praviros, o atremtos į spintą. Dėl sudaužytų sekcijos stiklų nieko negali pasakyti, į juos dėmesio neatkreipė. Rytojaus dieną buvo susitikęs su T., kalbant apie vakarykštį vakarą, T. nelabai ką dėl savo girtumo atsiminė.

Liudytojas V. B. (e. b. l. 113-114) parodė, kad 2019 m. lapkričio mėnesio pabaigoje, tikslios datos neprisimena, pas jį į svečius atvažiavo jo draugai L. B. ir T. K.. Prie stalo susėdo apie 22 val., trise išgėrė apie du litrus degtinės. Nuo tokio alkoholio kiekio jautėsi stipriai apsvaigęs, tolimesnius įvykius prisimena ne visiškai tiksliai. Nežino dėl kokių priežasčių jie sugalvojo iš jo namų išvažiuoti, kas tą mintį pasiūlė, taip pat nepamena. Išsikvietė taksi ir išvažiavo. Bevažiuojant L. liepė taksi automobilio vairuotojui sustoti ir jie išlipo. Išlipę nuėjo pas L. pažįstamą, tai buvo L. mintis, jie su T. jo net nepažinojo, matė pirmą kartą. Nuėjus pas L. pažįstamą, jei gerai pamena, jo vardas N., nes L. jį vadino „(duomenys neskelbtini)“, susėdo išgerti jų atsivežtą butelį degtinės. Pabuvo apytiksliai pusvalandį laiko, spėjo išgerti pusę butelio ir N. su T. susipyko. Jei gerai pamena, pyktis kilo dėl trimerio petnešų, bet ar tiksliai dėl to kilo ginčas, nėra tikras, viskas vyko labai greitai. Susipykę N. su T. susikibo. Tiksliai nematė, kas kiek ir kam smūgių sudavė, tik pamatė, kad vienas kitam smūgiuoja, tuomet jis pagriebė T. ir atitraukė nuo N., o L. tą patį padarė su N.. N. iš L. išsilaisvino ir iš savo namų išėjo, net nesuprato, kodėl jis išėjo, nes muštynes jie nutraukė, tad viskas buvo pasibaigę. L. išėjo N. ieškoti, kieme jį šaukė vardu. Dėl apgadintų baldų jis iš viso nieko pasakyti negali, nes nieko neatsimena. Pamena, kad N. išėjus iš namų, o L. išėjus iš paskos jo ieškoti, jie su T. taip pat išėjo. Sekmadienį sužinojo, kad N. kreipėsi į policiją, tad pirmadienį jie su T. buvo nuvažiavę pas N., T. sutvarkė ką apgadinęs, ko nesutvarkė buto savininkui atlygino pinigais. Kiek jis suprato, N. su T. susitaikė.

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo (e. b. l. 35-36) ir foto nuotraukų (e. b. l. 38-43 ) matyti, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini), daugiabučio namo butas, kuriame kampe stovi medinė rūbų spinta, rudos spalvos, trijų durų, dvejos spintos durys uždarytos, vienos spintos durys guli ant medinių grindų priešais spintą, ant spintelės ir grindų yra stiklo šukių.

Iš Nekilnojamojo turto registro išrašo (e. b. l. 78) matyti, kad buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkas yra P. S., kuris, kaip matyti iš Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Raseinių rajono policijos komisariato tarnybinio pranešimo dėl sugadinto turto (e. b. l. 75), nurodė, jog į jam priklausantį butą po įvykio buvo nuvykęs, pretenzijų dėl apgadinto turto neturi, nepageidauja būti byloje pripažintas nukentėjusiuoju ir civiliniu ieškovu, kadangi padaryta žala jam atlyginta, apgadintas turtas sutvarkytas.

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Jurbarko skyriaus specialisto išvados (e. b. l. 123-124) matyti, kad po konflikto, įvykusio 2019 m. lapkričio 30 d. 1 val., N. V. nustatytas odos nubrozdinimas veide, viršutinės lūpos gleivinės nubrozdinimas, sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais (pvz., kumščiu), mažiausia dviejų smūgių pasėkoje, nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas.

Kauno teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašė priteisti iš kaltinamojo už nukentėjusiajam N. V. suteiktas gydymo paslaugas 33,58 Eur (e. b. l. 130-131).

Iš pinigų pervedimo kvito (e. b. l. 172) matyti, kad kaltinamasis T. K. Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos sumokėjo 33,58 Eur žalai atlyginti.

Iš kaltinamojo T. K. ir nukentėjusiojo N. V. pasirašyto rašto (e. b. l. 108) matyti, kad kaltinamasis atsiprašė nukentėjusiojo, žalą jam atlygino.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Įvertinus teismo medicinos specialisto išvadą, nukentėjusiojo, liudytojų parodymus, paties kaltinamojo paaiškinimus, darytina išvada, kad T. K. sudavė kumščiu smūgius N. V. į lūpą ir į dešinę ausį, padarydamas nubrozdinimus veide ir lūpos gleivinėje, tokiu būdu nežymiai buvo sutrikdyta nukentėjusiojo sveikata, todėl jo veiksmuose yra nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 1 dalyje, sudėtis.

Kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai, neprieštarauja, kad procesas būtų baigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su prokuroro siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu (e. b. l. 148-150).

Kaltinamojo T. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis visiškai prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe - tai, kad nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos jo nusikalstamam elgesiui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Kaltinamasis T. K. padarė nesunkų tyčinį smurtinį nusikaltimą, nukentėjusiajam ilgalaikių neigiamų pasekmių nesukėlė, su nukentėjusiuoju susitaikė, nukentėjusysis civilinio ieškinio nereiškė, Valstybinei ligonių kasai civilinį ieškinį atlygino, praeityje buvo teistas, tačiau teistumas išnykęs, todėl jam skirtina negriežta laisvės apribojimo bausmė. Siekiant, kad kaltinamasis būtų nubaustas už neteisėtus veiksmus ir ateityje nenusikalstų, jam skirtini įpareigojimai, galintys padėti įgyvendinti bausmės tikslus.

Kaltinamasis T. K. nusikalto būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, dėl išgerto alkoholio kiekio įvykio aplinkybių neprisimena, kas suteikia pagrindo manyti, kad jis turi problemų, susijusių su nesaikingu alkoholio vartojimu, kas didina nusikalstamumo riziką, todėl prokurorui prašant, jam skirtinas baudžiamajame įstatyme (BK 75 straipsnio 2 dalies 10 punktas) numatytas įpareigojimas nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (BK 48 straipsnio 7 dalis). Kadangi T. K. padarė smurtinį nusikaltimą, todėl, prokurorui prašant, skirtina ir baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktas, 3 dalis, 48 straipsnio 7 dalis). BK 48 straipsnyje nėra numatyto įpareigojimo tęsti darbą, duomenų, kad kaltinamasis T. K. vengtų darbo, prokuroras nepateikė, tokio įpareigojimo skyrimą nemotyvavo, todėl prašymas skirti įpareigojimą tęsti darbą laikytinas nepagrįstu šioje byloje ir neskirtinas.

T. K. prisipažįsta esąs kaltas, baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl paskirta bausmė sumažinama vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

Kaltinamajam T. K. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (e. b. l. 101-102) – paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

T. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir nuteisti laisvės apribojimu 9 (devyniems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti 1/3 ir galutinę bausmę paskirti laisvės apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 7 dalimi, įpareigoti T. K. viso laisvės apribojimo bausmės atliko metu nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, keturis mėnesius po teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.

Išaiškinti T. K., kad laisvės apribojimo bausmę vykdanti institucija yra Lietuvos probacijos tarnybos Šiaulių regiono skyrius Raseinių rajono savivaldybės teritorijoje (V. Grybo 33-2, Raseiniai). Vadovaujantis Probacijos įstatymo 14 straipsnio nuostatomis kaltinamasis privalo atvykti į probacijos tarnybas per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta probacija, įsiteisėjimo ar probuotojo šaukimo gavimo, kur jis bus pasirašytinai supažindinamas su paskirtos bausmės vykdymo tvarka.

Išaiškinti T. K., kad, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam šį teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali skirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, nei buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei jis šia teise nepasinaudoja baudžiamasis įsakymas įsiteisėja.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.

Teisėja Vilma Raščiuvienė