Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. Š. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo suinteresuotiems asmenims Valstybės įmonei Turto bankui ir Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

2. Suinteresuotam asmeniui VĮ Turto bankui apie bylos iškėlimą, teismo posėdžio datą, laiką ir vietą pranešta tinkamai, gautas atsiliepimas į pareiškimą, kuriuo VĮ Turto bankas nurodė pareiškėjo A. Š. pareiškimą nagrinėti teisės aktų tvarka, teismo nuožiūra.

3. Suinteresuotam asmeniui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos apie bylos iškėlimą, teismo posėdžio datą, laiką ir vietą pranešta tinkamai, gautas atsiliepimas į pareiškimą, kuriuo suinteresuotas asmuo nurodė pareiškėjo A. Š. pareiškimą nagrinėti teisės aktų tvarka, teismo nuožiūra.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkinamas.

4. Mirus fiziniam asmeniui, atsiranda paveldėjimo teisiniai santykiai. Jeigu fizinis asmuo savo turto arba jo dalies nepalieka testamentu, tada atsiranda paveldėjimas pagal įstatymą, kada įpėdiniais pagal įstatyme nustatytą eilę tampa asmenys, turintys tokią teisę palikimo atsiradimo momentu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.2 straipsnio 1, 2 dalys, 5.11, 5.12 ir 5.14 straipsniai). Tam, kad įpėdinis įgytų palikimą, jis turi šį priimti. Palikimo priėmimas yra aktyvūs valiniai įpėdinio veiksmai, kuriais įpėdinis išreiškia savo valią įgyti nuosavybės teisę į visą palikimą, o esant įpėdinių daugetui – į įpėdiniui tenkančią visą jo palikimo dalį sudarantį turtą (t. y. turtą, turtines teises, pareigas ir kai kurias asmenines neturtines palikėjo teises). Taigi palikimo priėmimu pripažįstamas įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais sutikimą ir siekį įgyti visas teises į palikimą ir prisiėmimą visų pareigų, kylančių ar galinčių kilti iš palikimo. Įstatymo nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis kreipėsi į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto apyrašo sudarymo arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Tačiau jeigu įpėdinis palikimo nurodytais būdais nepriėmė, įstatymo įtvirtintas dar vienas, lygiavertis paminėtiems, palikimo priėmimo būdas – palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti (CK 5.50 straipsnio 2 dalis, 5.51 straipsnis). Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, nes tai yra asmens (įpėdinio) veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti civilines teises ir pareigas, t. y. įgyti nuosavybės teises į palikėjui priklausiusį turtą (CK 1.63 straipsnio 1 dalis). Įstatyme tiesiogiai nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, faktiškai pradėdamas jį valdyti, jeigu jis juo rūpinasi kaip savo (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius ir pan.) (CK 5.51 straipsnio 1 dalis). Kadangi palikimo negalima priimti dalimis (CK 5.50 straipsnio 1 dalis), tai įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.51 straipsnio 1 dalis). Kiekvienas palikimo priėmimo, faktiškai pradėjus turtą valdyti, atvejis yra individualus, todėl, sprendžiant, ar įpėdinis, paėmęs tam tikrą ar kelis palikėjo daiktus, priėmė palikimą ar ne, teismui reikia įvertinti konkrečios situacijos aplinkybes, konkretaus įpėdinio elgesį, jam šį daiktą ar daiktus paėmus, kitų įpėdinių požiūrį ir vertinimą dėl atitinkamų daiktų paėmimo, daiktų paėmimo aplinkybes ir pan.

5. Iš byloje pateiktų rašytinių duomenų matyti, jog pareiškėjas A. Š., gimęs (duomenys neskelbtini), yra A. Š. sūnus. (duomenys neskelbtini) Mirties įraše Nr. 735 nurodyta, kad A. Š. mirė (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) Mirties įraše Nr. 377 nurodyta, kad V. Š. mirė (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) Mirties išraše Nr. 1175 nurodyta, kad R. N. mirė (duomenys neskelbtini). Šiaulių miesto savivaldybės administracijos 2023 m. vasario 9 d. pažymoje apie asmens deklaruotą gyvenamąją vietą Nr. (2023-12-PD)-515 nurodyta, kad A. Š. deklaravo savo gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini). Iš VĮ Registrų centro nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išraše matyti, kad mirusiajai A. Š. nuosavybės teise priklauso 1/8 dalis pastato, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini).

6. Pareiškėjas nurodė, jog po mamos A. Š. mirties (duomenys neskelbtini), faktiškai valdydamas priėmė visą savo mamos turtą, t. y. liko gyventi toje pačioje namų valdoje, rūpinosi nurodytu nekilnojamuoju turtu, prižiūrėjo, tačiau palikimo priėmimo dokumentų pas notarą nesusitvarkė. Iš Testamentų registro išrašo matyti, jog A. Š. vardu Testamentų registre nėra registruota testatoriaus sudarytų testamentų.

7. Suinteresuoti asmenys VĮ „Turto bankas“ ir Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos nenurodė jokių duomenų, patvirtinančių ar paneigiančių faktinį A. Š., mirusios (duomenys neskelbtini), palikto turto priėmimą valdyti. Iš aptarto nustatyta, jog po A. Š. mirties A. Š. nesikreipė į notaro kontorą dėl šio turto paveldėjimo, tačiau faktiškai priėmė ir valdė jos turtą ir rūpinosi kaip savo turtu, todėl, atsižvelgiant į CK 5.51 straipsnio nuostatas, laikytina, kad A. Š. priėmė mamos A. Š. palikimą faktiškai jį valdydamas ir šis juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas paveldėjimo teisės liudijimui gauti. Papildomai atkreiptinas pareiškėjo dėmesys, jog pagal CK 5.50 straipsnio 1 dalį draudžiama priimti palikimą iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis, todėl įpėdinis, priėmęs dalį palikimo, laikomas priėmusiu visą palikimą ir nustatant juridinę reikšmę turintį faktą paveldėjimo teisės liudijimui gauti konkretus turtas (jo pobūdis) sprendime nėra detalizuojamas.

8. Kadangi procesiniai dokumentai dalyvaujantiems byloje asmenims siųsti elektroninių ryšių priemonėmis, procesinių dokumentų siuntimo išlaidų byloje nėra patirta.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 443 straipsnio 5 dalimi, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 445 - 448 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) faktiškai valdydamas priėmė mamos A. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.