- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-05-26
- Bylos Nr.
- 1S-258-557/2015
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Linas Pauliukėnas
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Linas Pauliukėnas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir J. A. P. įgaliotojo atstovo adv. Eugenijaus Markevičiaus skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos 2015 m. balandžio 13 d. nutarties,
Aprašomoji dalis
nustatė:
STT Klaipėdos valdyboje yra atliekamas 2014-09-29 pradėtas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 30-1-00278-14 pagal BK 182 str. 2 d. numatytos nusikalstamos veikos požymius.
Klaipėdos apygardos prokuratūros prokurorė 2015-01-19 priėmė du nutarimus laikinai apriboti UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei J. A. P. nuosavybės teises į žemės sklypus: žemės sklypas (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), sklypo plotas 1.7822 ha; žemės sklypas (duomenys neskelbtini), unikalus (duomenys neskelbtini), registro (duomenys neskelbtini), sklypo plotas 2.2389 ha; žemės sklypas (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), sklypo plotas 2.1636 ha; žemės sklypas (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), sklypo plotas 1.0479 ha; žemės sklypas (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), sklypo plotas 5.6161 ha.; žemės sklypas (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), sklypo plotas 0.8350 ha; žemės sklypas (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), sklypo plotas 24.2207 ha; žemės sklypas (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), sklypo plotas 9.6448 ha. Šį prokurorės nutarimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir J. A. P. įgaliotasis atstovas apskundė ikiteisminio tyrimo teisėjui.
2015 m. balandžio 13 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos nutartimi UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir J. A. P. atstovo skundas dėl prokurorės nutarimo atmestas. Teisėja nutartyje nurodė, kad šiuo metu vyksta ikiteisminis tyrimas, kurio metu tikrinamos aplinkybės, ar UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir J. A. P. nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis turtas yra galimai padarytos nusikalstamos veikos rezultatas.
Šalies argumentai
UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir J. A. P. (toliau – pareiškėjai) įgaliotasis atstovas skundu prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos 2015-04-13 nutartį ir Klaipėdos apygardos prokuratūros prokurorės 2015-01-19 nutarimus. Nurodo, kad teismas skundą išnagrinėjo visiškai neįsigilinęs ne tik į pateiktą skundą, bet ir į ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą. Pažymi, kad laikinųjų nuosavybės teisių apribojimas, kaip viena iš BPK numatytų procesinių prievartos priemonių, yra tiesiogiai susijęs su asmens teisės į nuosavybės neliečiamumą suvaržymu ir jos taikymas negali pažeisti asmens teisių labiau, nei to reikalauja įstatymas, vadovaujantis BPK 11 str. 1 d. proceso dalyviai, taikydami procesines prievartos priemones, privalo laikytis proporcingumo principo. Taikant laikiną nuosavybės teisių apribojimą, reikia nustatyti galimą konfiskuotino turto vertę ar civilinio ieškinio sumą, o taip pat atsižvelgti į kitas reikšmingas aplinkybes, susijusias su varžoma teise. Šioje byloje yra taikytas laikinas visiškas nuosavybės teisių apribojimas į UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir J. A. P. priklausančius žemės sklypus, nes ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatyta, kad šie žemės sklypai yra galimai įgyti neteisėtai, kuomet įtariamasis A. Š., neturėdamas teisės pateikti prašymų dėl nuosavybės teisių atkūrimo, šiuos žemės sklypus įgijo ir pardavė UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir J. A. P.. Prokurorės priimtame 2015-01-19 nutarime dėl laikinųjų nuosavybes teisų apribojimo buvo nurodyta, kad šiems žemės sklypams gali būti taikomas turto konfiskavimas, remiantis BK 72 straipsnio nuostatomis. Pareiškėjų atstovas sutinka, kad nors šioje byloje vykstant ikiteisminiam tyrimui laikinųjų priemonių taikymas yra galimas, tačiau mano, kad pareiškėjų nuosavybei pritaikytas laikinas nuosavybes teisių suvaržymas prieštarauja BPK įtvirtintam proporcingumo principui, nes apriboti nuosavybės teises galima ta apimtimi, kuria gali būti realiai galimas turto konfiskavimas ar civilinis ieškinys. Tuo tarpu papildomas apribojimas traktuotinas nepagrįstu nuosavybės teisės ribojimu, pažeidžiant proporcingumo principą. Šioje byloje nėra tiksliai nurodyta, kokia būtent apimti gali būti konfiskuojamas turtas.
Pažymi, kad pareiškėjams pritaikytas laikinas visiškas nuosavybės teisų apribojimas pažeidžia ne tik jų teises į nuosavybę, tačiau ir pritaikytas neatsižvelgiant į byloje esančias reikšmingas aplinkybes, kurių Klaipėdos miesto apylinkės teismas, atmesdamas pareiškėjų skundą, nevertino bei dėl jų nepasisakė. Šioje byloje pareiškėjams pritaikytas laikinas visiškas nuosavybės teisių apribojimas pritaikytas remiantis tuo, kad pareiškėjų žemės sklypai gali būti įtariamojo A. Š. įgyti neteisėtai. Tačiau, atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjai šiuos žemės sklypus iš įtariamojo A. Š. įgijo teisėtai sudarydami pirkimo-pardavimo sutartis, ir juos įgydami nežinojo ir negalėjo žinoti, kad jų perkami žemės sklypai gali būti įgyti nusikalstamu būdu. Tokiu atveju pareiškėjai yra sąžiningi šių žemės sklypų įgijėjai bei teisėti jų savininkai, dėl ko, atstovo manymu, taikytas laikinas nuosavybės teisių apribojimas pažeidžia jų teisėtus interesus. Pareiškėjų atstovas atkreipia dėmesį, kad šioje susiklosčiusioje situacijoje įtariamasis A. Š., galimai neturėdamas teisės atkurti nuosavybės teisių į žemės sklypus, kuriuos pardavė pareiškėjams ir tai žinodamas, ne tik siekė įgyti asmeninės naudos, padaryti žalą valstybei, tačiau taip pat apgavo ir pareiškėjus. Todėl darytina išvada, kad šioje byloje pareiškėjams pritaikius laikiną nuosavybės teisių apribojimą ir neįvertinus šių aplinkybių, kad ir pareiškėjams taip pat padaryta žala dėl įtariamojo A. Š. veiksmų, pareiškėjams sukeliamos teisinės pasekmės bei patiriami suvaržymai yra neproporcingi jų teisiniam statusui bei gali būti prilyginami nubaudimui. Klaipėdos miesto apylinkės teismas, išnagrinėjęs skundą dėl šių aplinkybių nepasisakė, kas manytina, turėjo būti padaryta, atsižvelgiant į tai, kad laikinas nuosavybės teisių apribojimas gali būti taikomas ne tik įvertinus tai, kad byloje gali būti pareikštas civilinis ieškinys ar galimas turto konfiskavimas, tačiau ir įvertinus kitas reikšmingas aplinkybes susiklosčiusioje situacijoje.
Atstovas taip pat nurodo, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismas formaliai išnagrinėjo skundą bei nepasisakė dėl visų skunde nurodytų argumentų. Teismas neatsižvelgė į skunde nurodytas aplinkybes, kad pareiškėjai taip pat jaučiasi apgauti bei patiriantys žalą dėl įtariamojo A. Š. neteisėtų veiksmų, nepasisakė bei nevertino skunde nurodytų aplinkybių, kad ikiteisminio tyrimo medžiagoje nėra jokių duomenų, kad pareiškėjai būtų bendravę, žinoję ar kitaip bendrininkavę kartu su įtariamuoju A. Š. galimai jam neteisėtai pateikiant prašymus atkurti nuosavybes teises į žemės sklypus. Be to, šioje byloje nei vienam iš pareiškėjų įtarimai dėl galimai padarytos nusikalstamos veikos nėra pareikšti, todėl atstovui nesuprantamas teismo dėl pareiškėjos J. A. P., kad ji šioje byloje yra įtariamoji, ir turto įgijimo teisėtumo bei jos kaltės klausimas bus sprendžiamas bylą nagrinėjančio teismo.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
BK 72 str. reglamentuotas turto konfiskavimas. BK 72 str. 1 d. numatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Šio kodekso uždraustos veikos rezultatu pripažįstamas tiesiogiai ar netiesiogiai iš jos gautas bet kokio pavidalo turtas. Laikinas nuosavybės teisės apribojimas yra viena iš BPK XII skyriuje numatytų procesinių prievartos priemonių, kuri skiriama civiliniam ieškiniui, galimam turto konfiskavimui arba išplėstiniam turto konfiskavimui užtikrinti. BPK 151 str. 1 d. nurodyta, kad civiliniam ieškiniui, galimam turto konfiskavimui arba išplėstiniam turto konfiskavimui užtikrinti prokuroro nutarimu įtariamajam ar pagal įstatymus materialiai atsakingam už įtariamojo veiksmus fiziniam asmeniui arba fiziniams asmenims, kurie turi nusikalstamu būdu gautą ar įgytą arba BK 72³ straipsnio nurodytus požymius atitinkantį konfiskuotiną turtą, gali būti skiriamas laikinas nuosavybės teisės apribojimas. Taigi, imtis priemonių konfiskuotinam turtui išsaugoti ar galimam civiliniam ieškiniui užtikrinti yra ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro ir teismo pareiga.
Iš teismui pateiktos ikiteisminio tyrimo bylos Nr. 30-1-00278-14 matyti, kad yra pagrindas įtarti, jog A. Š., nuo 2011-07-27 iki 2015-01-15 veikdamas kartu su kitais asmenimis, neturėdamas teisės atkurti nuosavybės teisių į D. D. iki nacionalizacijos (duomenys neskelbtini) valdytą žemę 76,68 ha bei į K. O. valdytą žemę 76,5 ha, neteisėtai atkūrė nuosavybės teises į šių asmenų turėtą žemę. Pagal Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Kretingos žemėtvarkos skyriaus nuo 2012-04-13 iki 2012-11-13 parengtas 17 išvadų dėl žemės miško perdavimo A. Š. neatlygintinai nuosavybėn, remiantis A. Š. prašymais dėl nuosavybes atkūrimo į žemę perduodant neatlygintinai lygiavertį žemės sklypą kituose Lietuvos Respublikos rajonuose, buvo įvairiuose Lietuvos savivaldybėse suprojektuoti 37 žemės sklypai, įregistruoti A. Š. vardu ir dalis šių sklypų iš karto parduoti kitiems asmenims. Tokiu būdu galimai apgaule buvo užvaldyti valstybei priklausantys 37 žemės sklypai (185,7076 ha) ir tuo padaryta didelė apie 250 962 eurų žala valstybei. Dalis šių sklypų buvo parduoti pareiškėjams UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir J. A. P..
Iš teismui pateiktos ikiteisminio tyrimo bylos matyti, kad šiuo metu dar niekam nėra pareikšti įtarimai ir nėra nustatyti visi nusikalstamoje veikoje galimai dalyvavę asmenys. Nors pareiškėjų atstovas skunde nurodo, kad ikiteisminio tyrimo medžiagoje nėra jokių duomenų, kad pareiškėjai būtų bendravę, žinoję ar kitaip bendrininkavę kartu su A. Š. galimai jam neteisėtai pateikiant prašymus atkurti nuosavybes teises į žemės sklypus, tačiau iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininko ir direktoriaus A. V. bei jo motinos J. A. P. parodymų, byloje esančių dokumentų akivaizdu, jog žemės sklypai buvo įgyti ne visiškai įprastomis aplinkybėmis: A. V. nusipirko ne žemės sklypą, o išvadą dėl valstybinės žemės perdavimo neatlygintinai, taip pat jam buvo išrašytas notarinis įgaliojimas veikti A. Š. vardu. Tokiu būdu, veikdamas asmens, kuris galimai neteisėtai pasisavino sklypus vardu, A. V. pasirašė ant žemėtvarkos projekto, tuos sklypus įregistravo A. Š. vardu, ir po to pardavė su juo susijusiai įmonei UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir J. A. P.. Pažymėtina, kad sprendžiant procesinės prievartos priemonės taikymo ar jos termino pratęsimo klausimą, asmenų kaltės klausimas nėra sprendžiamas, šiuo atveju procesinės prievartos priemonės taikymui užtenka nustatyti, kad yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, jog turtas, kuriam pritaikytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, galimai buvo įgytas neteisėtai, ir gali būti pripažintas nusikalstamos veikos rezultatu. Susipažinęs su pateikta ikiteisminio tyrimo medžiaga apygardos teismas laiko, jog ikiteisminio tyrimo metu yra surinkta pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad pareiškėjų valdomi žemės sklypai galimai buvo užvaldyti nusikalstamu būdu. Tol, kol dabartinėje ikiteisminio tyrimo stadijoje iki galo neištirtas A. Š., A. V. ir A. V. vaidmuo minimų žemės sklypų istorijoje, BPK 72 str. 4 d. numatytų turto konfiskavimo pagrindų buvimas yra nepaneigtas.
BPK 116 str. numato, kad proceso metu ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras ar teismas turi imtis priemonių galimam civiliniam ieškiniui užtikrinti: surasti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veiksmus materialiai atsakingiems asmenims priklausantį turtą ir laikinai apriboti nuosavybės teisę į jį. Nors byloje kol kas nėra pareikštas civilinis ieškinys, tai nėra pagrindas neskirti laikino nuosavybes teisių apribojimo į galimai nusikalstamu būdu gautą ar įgytą turtą, nes civilinis ieškinys gali būti pareikštas ir tolesnėje ikiteisminio tyrimo eigoje. Nors skunde nurodoma, kad pareiškėjai yra sąžiningi žemės sklypų įgijėjai bei teisėti jų savininkai, dėl ko, atstovo manymu, taikytas laikinas nuosavybės teisių apribojimas pažeidžia jų teisėtus interesus, tačiau CK 4.96 str. 2 d. numatyta, kad iš sąžiningo įgijėjo negali būti išreikalautas nekilnojamasis daiktas, išskyrus atvejus, kai savininkas tokį daiktą prarado dėl kitų asmenų padaryto nusikaltimo. Taigi net ir iš sąžiningo įgijėjo gali būti išreikalautas nekilnojamasis daiktas, kai tikrasis savininkas tokį daiktą prarado dėl kitų asmenų padaryto nusikaltimo. Šiuo atveju yra pagrindo manyti, jog valstybė, būdama tikrąja žemės sklypų savininke, prarado žemės sklypus dėl galimo nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 str. 2 d. padarymo, todėl valstybės interesų gynimas įmanomas ne tik taikant turto konfiskavimo institutą, tačiau ir reiškiant civilinius ieškinius dėl žemės sklypų išreikalavimo iš dabartinių jų savininkų. Iš to seka, kad nuosavybės teisų apribojimas nagrinėjamu atveju taikomas ne tik siekiant užtikrinti galimą turto konfiskavimą, bet ir galimą civilinį ieškinį.
Remdamasis išvardintu, apygardos teismas konstatuoja, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir J. A. P. šiuo metu nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis turtas galimai yra padarytos nusikalstamos veikos rezultatas. Tai, kad baudžiamojoje byloje pareiškėjai nėra įtariamieji, kad kol kas nenustatytas jų kaip žemės įgijėjų nesąžiningumas ar nėra pareikštas civilinis ieškinys, nėra pagrindas neskirti laikino nuosavybės teisių apribojimo į nusikalstamu būdu gautą ar įgytą turtą. Priešingai, nei teigiama skunde, šioje baudžiamojoje byloje nustatant laikiną nuosavybės teisės apribojimą, proporcingumo principas nepažeistas. Tokiu asmens teisės suvaržymu siekiama užtikrinti galimą turto (visų išvardintų žemės sklypų) konfiskavimą. Šis tikslas nebūtų pasiektas švelnesnėmis procesinėmis priemonėmis.
Skunde išdėstyti motyvai neduoda pagrindo abejoti Klaipėdos miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos ir Klaipėdos apygardos prokuratūros prokurorės sprendimo teisėtumu, todėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos 2015 m. balandžio 13 d. nutartis skundo ribose yra pagrįsta ir teisėta, ją naikinti ar keisti skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis (duomenys neskelbtini) str. 1 d. 1 p., teisėjas
nutaria:
UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir J. A. P. įgaliotojo atstovo adv. Eugenijaus Markevičiaus skundą atmesti ir palikti galioti Klaipėdos miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos 2015 m. balandžio 13 d. nutartį.