Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovams A Z. T., V. T., jų atstovui advokatui Eduardui Antonenko, atsakovei N. G., atsakovės atstovei advokatei Aušrinei Zaburienei, trečiajam asmeniui R. T.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų A Z. T. ir V. T. ieškinį atsakovei N. G. dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo ir atsakovės N. G. priešieškinį ieškovams A Z. T. ir V. T. dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo ir kompetencijos priteisimo, tretieji asmenys R. T., Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, Klaipėdos rajono savivaldybės administracija.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovai ieškiniu pareiškė reikalavimus: 1) pakeisti 2014 m. spalio 27 d. pirkimo – pardavimo sutartyje nustatytą naudojimosi žemės sklypu tvarką papildomai nustatant, kad žemės sklype adresu (duomenys neskelbtini), esančiomis keliuko atkarpomis, pažymėtomis indeksais S1 (koordinačių taškuose Nr. 41-46) ir S2 (koordinačių taškuose Nr. 47-54) uždarosios akcinės bendrovės „Kartografiniai projektai“ 2019 m. balandžio 29 d. parengtame žemės sklypo plane (M 1:2000), žemės sklypo bendraturčiai bendrai naudosis važiuoti transporto priemonėmis ir eiti pėsčiomis; 2) priteisti iš atsakovės ieškovų naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2014-10-27 pirkimo-pardavimo sutartimi atsakovai sutuoktiniai N. G. ir V. G. pardavė ieškovams sutuoktiniams V. T. ir A Z. T. (duomenys neskelbtini) esantį turtą: 5800/63931 dalis (t. y. 58 arus) žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Bendra daiktų kaina 78 197,41 Eur. Turto pirkimo-pardavimo sutartyje šalys susitarė nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarką, atsižvelgiant į savo dalis, turimas bendrosios dalinės nuosavybės teise. Sutarties 7.1. punkte buvo nustatyta tokia naudojimosi žemės sklypu tvarka pagal UAB „Kartografiniai projektai“ 2012-08-03 parengtą naudojimosi tvarkos nustatymo planą (M 1:2000): - pardavėjai (t. y. atsakovai) atskirai valdys, naudosis ir disponuos žemės sklypo dalimi, žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo plane pažymėta indeksu „A“, žemės sklypo dalies plotas 58131 kv. m; - pirkėjai (t. y. ieškovai) atskirai valdys, naudosis ir disponuos žemės sklypo dalimi, žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo plane pažymėta indeksu „B”, žemės sklypo dalies plotas 5800 kv. m. Ieškovai į savo naudojamą sklypo dalį gali patekti/įvažiuoti keliuku, esančiu atsakovų naudojamoje žemės sklypo dalyje. Šis keliukas buvo pažymėtas minėtame prie sutarties pridėtame naudojimosi tvarkos nustatymo plane, tačiau notaro parengtoje ir tvirtintoje sutartyje liko nepasisakyta dėl patekimo į ieškovų naudojamą sklypo dalį. Kadangi naudojimosi tvarkos plane buvo pažymėtas keliukas ir jis buvo natūroje, patys atsakovai juo vedėsi ieškovus ir rodė kaip patenkama į parduodamą sklypo dalį, kartu su atsakovais buvo apžiūrimas parduodamas turtas, todėl atsakovams buvo suprantama, kad jie galės naudotis naudojimosi tvarkos plane pažymėtu keliu siekiant pateikti į naudojimosi tvarkoje jiems nustatytą sklypo dalį bendrojoje nuosavybėje ir nekilo minčių, kad pirkimo-pardavimo sutartyje su pridedamu planu, kuriame vizualiai pažymėtas keliukas, būtų nepakankamai aptartas bendraturčių naudojimasis turtu. Šis keliukas taip pat buvo pažymėtas pardavimo metu atsakovų perduotame nebaigto statyti ūkinio pastato techniniame projekte, kurio aiškinamajame rašte (19 l.) nurodyta, kad į sklypą, kuriame projektuojamas ūkinės paskirties pastatas, patenkama iš „D“ kategorijos kelio Kalotė - Bendikai, iš kur yra įvažiavimas ir įėjimas į sklypą, o genplane, inžinierinių tinklų ir vertikaliajame planuose nubraižytas projektuojamas privažiavimas toje vietoje, kur pardavimo metu buvo ir dabar faktiškai yra ginčo keliukas. Prieš sutarties sudarymą ne kartą apžiūrint turtą, tariantis dėl pardavimo ir tvarkantis dokumentus sandorio sudarymui, atsakovai tvirtino ieškovams, jog jie turės teisę naudotis privažiavimo keliuku. Tik po teisinės konsultacijos prieš ieškinio reiškimą ieškovai suprato, kad nekilnojamojo turto registro išraše ir žemės sklypo plane prie sutarties yra įrašas apie kito kelio servitutą. Vėliau, ieškovų ir atsakovų santykiams pablogėjus, buvo pradėta trukdyti ir kliudoma ieškovams pateikti į jiems priklausančio sklypo dalį, įvažiavimas į sklypą buvo užtvertas naujai pastatytais rakinamais vartais, dėl ko ieškovams tapo neįmanoma įvažiuoti į savo naudojamą dalį. Tokį savo elgesį atsakovai motyvavo tuo, kad pirkimo-pardavimo sutartyje nustatytoje naudojimosi žemės sklypu tvarkoje nenumatyta ieškovų teisė naudotis sklype esančiu keliuku. Atsirado būtinumas pakeisti naudojimosi žemės sklypu tvarką.

2019 m. gegužės 20 d. nutartimi atsakovams N. G. ir V. G. buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės – įpareigojant atsakovus iki šios civilinės bylos išnagrinėjimo leisti ieškovams bendrai naudotis – žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini), esančiomis keliuko atkarpomis, pažymėtomis indeksais: S1 (koordinačių taškuose Nr. 41-46) ir S2 (koordinačių taškuose Nr. 47-54) uždarosios akcinės bendrovės „Kartografiniai projektai“ 2019 m. balandžio 29 d. parengtame žemės sklypo plane (M 1:2000) su teise ieškovams, ieškovų artimiesiems giminaičiams ir jų šeimos nariams, ieškovų rangovams ar paslaugų teikėjams privažiuoti ir eiti pėsčiomis į plane indeksu „B“ pažymėtą žemės sklypo dalį.

2019 m. birželio 13 d. teisme priimtas atsakovų N. G. ir V. G. atsiliepimas į ieškovų ieškinį. Prašo ieškinį atmesti.

2019 m. liepos 16 d. teisme priimtas atsakovų priešieškinys, kuriuo prašo: 1) nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarką, nustatant, kad žemės sklype adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiomis keliuko atkarpomis, pažymėtomis indeksais SI (koordinačių taškuose Nr. 41-46) ir S2 (koordinačių taškuose Nr. 47- 54) UAB „Kartografiniai projektai“ 2019-04-29 parengtame žemės sklypo plane (M 1:2000), žemės sklypo bendraturčiai naudosis eiti pėsčiomis ir važiuoti asmeninėmis lengvosiomis transporto priemonėmis, nenustatant galimybės šiomis keliuko atkarpomis naudotis kitais tikslais, išskyrus galimybę įvažiuoti spec. transportui, t. y. gaisrinės bei greitosios pagalbos automobiliams; 2) priteisti iš ieškovų atsakovų naudai: 500 Eur vienkartinę kompensaciją už įvažos – kelio remontą; po 100 Eur per metus kompensaciją už naudojimąsi atsakovams nuosavybės teise priklausančiomis keliukų atkarpomis, pažymėtomis indeksais SI (koordinačių taškuose Nr. 41-46) ir S2 (koordinačių taškuose Nr. 47-54) UAB „Kartografiniai projektai“ 2019-04-29 parengtame žemės sklypo plane (M 1:2000), šią sumą sumokant iki kiekvienų einamųjų metų gruodžio 1 d., pervedant pinigus atsakovo V. G. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią Swedbank, AB. 3) priteisti iš ieškovų atsakovų patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti pagal teismui pateiktus dokumentus. 2021 m. liepos 12 d. pateiktas pareiškimas dėl priešieškinio dalyko pakeitimo, kuriame nurodyta, kad atsakovė atsisako reikalavimo dėl 500 Eur kompensacijos priteisimo, patikslintas priešieškinio 1-ojo punkto reikalavimas: nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarką, nustatant, kad žemės sklype adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiomis keliuko atkarpomis, pažymėtomis indeksais SI (koordinačių taškuose Nr. 41-46) ir S2 (koordinačių taškuose Nr. 47-54) UAB „Kartografiniai projektai“ 2019-04-29 parengtame Žemės sklypo plane (M 1:2000), žemės sklypo bendraturčiai naudosis eiti pėsčiomis ir važiuoti lengvosiomis transporto priemonėmis, nenustatant galimybės šiomis keliuko atkarpomis naudotis kitais tikslais, išskyrus galimybę įvažiuoti spec. transportui (gaisrinės ir greitosios pagalbos automobiliams) bei ne didesnės kaip 8 t galios sunkvežimiams, krovinių ir statybinių medžiagų pervežimui. Priešieškinyje atsakovė nurodė, kad dar iki sutarties pas notarę sudarymo, ieškovai ir atsakovai žodžiu buvo susitarę, kad dėl patekimo į ieškovų sklypą vedančiu keliu, esančiu atsakovams priklausančioje žemės sklypo dalyje, šalys sudarys atskirą susitarimą. Apie tai, kad dėl naudojimosi atsakovams priklausančiu keliu ieškovams su atsakovais reikės sudaryti atskirą susitarimą, ieškovams buvo paaiškinusi ir notarė Sutarties pasirašymo metu ir ieškovai jokių klausimų dėl būtinybės sudaryti tokią sutartį nekėlė. Įsigytą nuosavybę ieškovai tvarkė savo nuožiūra, tęsė aplinkos tvarkymo ir pastato statybos darbus. Ieškovų ir atsakovų tarpusavio santykiai buvo draugiški iki to laiko, kol atsakovai pamatė, kad ieškovai ketina neteisėtai naudotis elektros energija. Ieškovai 4 metus be jokių apribojimų naudojosi atsakovams priklausančiu privažiuojamuoju keliuku į sodybą. Per šį laikotarpį ieškovų teisėti interesai patekti į savo sklypą niekada nebuvo pažeisti, o atsakovai patyrė nuostolius. 2017 - 2018 metais ieškovai sklypo pakėlimui organizavo grunto ir žemių vežimą sunkiasvoriais keturašiais savivarčiais virš 20 t svorio sunkvežimiais, kurie veždami iki 14 kv. m grunto ar molio išlaužė įvažą iš Sodų gatvės į atsakovų privažiuojamąjį keliuką, išdaužė keliuką, sulaužė miško kelyje esančią pralaidą, sumurkdė kiemo keliuką, kelyje atsirado didžiulės duobės. Apžiūrint ir vertinant padarytą žalą atsakovų įrengtam keliui, ieškovai pažadėjo viską suremontuoti ir atstatyti. Ieškovų dukros R. T. nurodymu prie įvažos į atsakovų keliuką buvo išpiltas sunkvežimis žvyro ir įvažiavimas užlygintas buldozeriu, tuo pačiu žvyru užpilant ir įvažos lietaus nuotekų vamzdį bei griovį, dėl ko nebebuvo kur nubėgti lietaus vandeniui. Nei kelio duobių išlyginimo, nei sulaužytos įvažos, nei įlaužtos pralaidos remonto ieškovai neorganizavo. Atsakovai savo jėgomis keliuką sutvarkė, ieškovų prašė kompensuoti pusę sumos, reikalingos keliuko sutvarkymui. Atsakovai registruotu laišku 2018-12-18 išsiuntė ieškovams raginimą sudaryti sutartį dėl atsakovų sklype esančio pravažiuojamojo kelio priežiūros ir naudojimosi šiuo keliu, tačiau atsakymo į šį pasiūlymą nesulaukė. Nurodė, kad vartai buvo įrengti todėl, kad atsakovai augina vištas, avis, ožkas, apie vartų įrengimą ieškovai buvo informuoti el. laiškų per ieškovų dukrą. Pažymėjo, kad privažiavimo į atsakovų ir ieškovų sodybą kelias (ginčo keliukas) nėra atsakovų ir ieškovų bendra dalinė nuosavybė. Šis keliukas nuosavybės teise priklauso atsakovams. Keliuko naudojimas, nedalyvaujant jo remonte ir priežiūroje, iki šiol visiškai tenkino ieškovus, tačiau tai nėra priimtina atsakovams.

2020 m. kovo 13 d. nutartimi pakeistas atsakovas V. G. jo teisių perėmėja atsakove N. G..

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

dėl priešieškinio dalies reikalavimo atsisakymo.

2021 m. liepos 12 d. pateiktas pareiškimas dėl priešieškinio dalyko pakeitimo, kuriame nurodyta, kad atsakovė atsisako reikalavimo dėl 500 Eur kompensacijos priteisimo, kadangi iš trečiojo asmens Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos pateikto atsiliepimo tapo aišku, kad į Klaipėdos rajono savivaldybės vietinės reikšmės kelių sąrašą yra įtrauktas kelias KL1051 (S g., Kalotės k.), nuo kurio veda ginčo keliukas link ieškovu ir atsakovų žemės sklypo. Už kelio KL1051 bei jo įrenginių priežiūrą yra atsakinga Klaipėdos rajono savivaldybė.

Ieškovas, kreipęsis į teismą, bet kurioje proceso stadijoje turi teisę raštu ar žodžiu pareikšti teismui, kad jis atsisako ieškinio (šiuo atveju – priešieškinio) (CPK 140 straipsnio 1 dalis). Atsakovės atstovės pateiktas dalies priešieškinio atsisakymas imperatyvioms įstatymų nuostatoms ir viešajam interesui neprieštarauja, todėl dalies priešieškinio atsisakymas priimtinas ir civilinė byla dalyje dėl 500 Eur nuostolių iš ieškovų priteisimo nutrauktina (CPK 140 straipsnio 1 dalis, 293 straipsnio 4 punktas). Bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama (CPK 294 straipsnio 2 dalis).

Ieškinys tenkintinas visiškai, priešieškinys tenkintinas iš dalies.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės. 2014-10-27 pirkimo-pardavimo sutartimi atsakovė N. G. ir jos sutuoktinis V. G. pardavė ieškovams V. T. ir A Z. T. (duomenys neskelbtini) esantį turtą: 5800/63931 dalis (t. y. 58 arus) žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Bendra daiktų kaina 78 197,41 Eur. Turto pirkimo-pardavimo sutartyje šalys susitarė nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarką, atsižvelgiant į savo dalis, turimas bendrosios dalinės nuosavybės teise. Sutarties 7.1. punkte buvo nustatyta tokia naudojimosi žemės sklypu tvarka pagal UAB „Kartografiniai projektai“ 2012-08-03 parengtą naudojimosi tvarkos nustatymo planą (M 1:2000): - pardavėjai (t. y. atsakovai) atskirai valdys, naudosis ir disponuos žemės sklypo dalimi, žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo plane pažymėta indeksu ,,A“, žemės sklypo dalies plotas 58131 kv. m; - pirkėjai (t. y. ieškovai) atskirai valdys, naudosis ir disponuos žemės sklypo dalimi, žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo plane pažymėta indeksu ,,B“, žemės sklypo dalies plotas 5800 kv. m.

Nekilnojamojo turto registro centro duomenimis nustatyta, kad ieškovams V. T. ir A Z. T. nuosavybės teise priklauso 5800/63931 žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini).

Uždaroji akcinė bendrovė „Kartografiniai projektai“ 2019 m. balandžio 29 d. parengė žemės sklypo planą (M 1:2000) su papildomais žymėjimais: S1 – žemės sklypo savininkų bendrojo naudojimo keliukas važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku (taškai Nr. 41-46), S2 – žemės sklypo savininkų bendrojo naudojimo keliukas važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku (taškai Nr. 47-54).

Nuosavybės teisė – tai teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 4.37 straipsnio 1 dalis). Nuosavybės teisės įgyvendinimo ribos priklauso nuo to, ar daiktas priklauso vienam asmeniui, ar keliems asmenims, t. y. nuosavybė yra asmeninė ar bendroji. Bendrosios nuosavybės teisė yra dviejų ar kelių savininkų teisė valdyti, naudoti jiems priklausantį nuosavybės teisės objektą bei juo disponuoti, ši teisė įgyvendinama bendraturčių sutarimu (CK 4.72 straipsnio 1 dalis, 4.75 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad bendraturčių valia dėl nuosavybės teisių įgyvendinimo turi būti derinama ir ieškoma visiems priimtino sprendimo.

Nagrinėjamu atveju ieškovai kreipėsi į teismą, prašydami pakeisti 2014 m. spalio 27 d. pirkimo – pardavimo sutartyje nustatytą naudojimosi žemės sklypu tvarką papildomai nustatant, kad žemės sklype adresu (duomenys neskelbtini), esančiomis keliuko atkarpomis, pažymėtomis indeksais S1 (koordinačių taškuose Nr. 41-46) ir S2 (koordinačių taškuose Nr. 47-54) uždarosios akcinės bendrovės „Kartografiniai projektai“ 2019 m. balandžio 29 d. parengtame žemės sklypo plane (M 1:2000), žemės sklypo bendraturčiai bendrai naudosis važiuoti transporto priemonėmis ir eiti pėsčiomis. Atsakovė bylos nagrinėjimo metu bei pateiktų patikslintu priešieškiniu iš esmės sutiko su ieškovų siūloma naudojimosi tvarka, tačiau teismo prašo nustatyti, kad ginčo keliuku bendraturčiai naudosis eiti pėsčiomis ir važiuoti lengvosiomis transporto priemonėmis, nenustatant galimybės šiomis kelio atkarpomis naudotis kitais tikslais, išskyrus spec. transportui (gaisrinės ir greitosios pagalbos automobiliams) bei ne didesnės kaip 8 t galios sunkvežimiams, krovinių ir statybinių medžiagų pervežimui.

CK 4.75 straipsnio 1 dalies nuostatoje įtvirtinta kiekvieno bendraturčio pareiga visus su bendru turtu susijusius klausimus spręsti vadovaujantis interesų derinimo, proporcingumo, savitarpio supratimo principais. Kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo daiktu tvarka nustatoma teismo pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad ginčas dėl naudojimosi bendru nekilnojamuoju daiktu tvarkos sprendžiamas vadovaujantis CK 4.81 straipsnio 1 dalies nuostata, jog, nustatant naudojimosi bendru daiktu tvarką, atsižvelgiama į bendraturčių dalis, turimas pagal bendrąją dalinę nuosavybės teisę, į galimybę skirti kiekvienam bendraturčiui atskiras žemės sklypo dalis. Ar yra galimybių nustatyti naudojimosi bendru daiktu tvarką, priklauso nuo konkrečioje byloje turinčių reikšmės aplinkybių (daikto paskirties, savybių, statybos techninių reglamentų ir kt.); teismai taip pat privalo vertinti, ar bendraturčio pasirinktas projektas atitinka proporcingumo principą, ar nepažeidžia kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, ar teikia prielaidų šalinti šalių konfliktinę situaciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-77/2011).

Bylose dėl naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės objektu tvarkos nustatymo galioja šalių dispozityvumo principas – šalių pareiga byloje pateikti tinkamus ir atitinkančius racionalumo, patogumo bei mažiausios įtakos nusistovėjusiai tvarkai kriterijus naudojimosi bendru daiktu tvarkos nustatymo projektus. Teismo pareiga yra spręsti, ar pagal bendraturčių pateikus projektus galima nustatyti prašomą naudojimosi bendru daiktu tvarką. Teismas negali už bendraturčius parengti tinkamo naudojimosi daiktu tvarkos projekto, jis vykdo tik teisingumą konkrečiose bylose ir nėra tokius projektus rengianti institucija. Priešingu atveju būtų pažeisti šalių procesinio lygiateisiškumo, rungimosi ir dispozityvumo principai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 12 straipsnis, 13 straipsnis, 17 straipsnis).

Bylos duomenimis nustatyta, kad tiek ieškovai, tiek atsakovė teismui teikė tą pačią ginčo keliuko naudojimosi tvarką, parengtą uždarosios akcinės bendrovės „Kartografiniai projektai“ 2019 m. balandžio 29 d. žemės sklypo plane (M 1:2000). Šalys neginčijo, kad į ieškovams priklausančio sklypo dalį bei prie jiems nuosavybės teise priklausančio ūkinio pastato kito privažiavimo, kaip tik ginčo keliuku, nėra. Teismo vertinimu, atsakovė nepateikė įrodymų, kodėl naudojimosi tvarkoje turėtų būti nustatyti apribojimai ginčo keliuku vykti sunkesnėmis transporto priemonėmis nei 8 t, todėl tokių apribojimų įtraukimas į naudojimosi tvarką neturi racionalaus pagrindo.

Apibendrinant tai, kas išdėstyta, siekiant šalių interesų pusiausvyros, vadovaujantis teisingumo ir proporcingumo principais, teismas daro išvadą, jog ieškovų siūlomas naudojimosi ginčo keliuku tvarkos variantas labiau atitinka šalių lygiateisiškumo principą bei yra racionalesnis (CPK 177 straipsnis, 178 straipsnis 185 straipsnis).

Bylos nagrinėjimo metu ieškovai sutiko, kad ginčo keliukui reikalinga nuolatinė priežiūra, kad ginčo keliukas yra atsakovei nuosavybės teise priklausančioje sklypo dalyje. Teismo posėdžio metu tiek ieškovai, tiek ieškovų atstovas teigė, kad atsakovės prašoma mokėti 100 Eur per metus kompensacija už naudojimąsi ginčo keliuku yra pagrįsta ir užkirstų kelią kilti ginčams ateityje. Atsižvelgiant į tai, nustatytina, kad ieškovai mokės atsakovei po 100 Eur per metus kompensaciją už naudojimąsi atsakovei nuosavybės teise priklausančiomis keliuko atkarpomis, šią sumą sumokant iki kiekvienų einamųjų metų gruodžio 1 d.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, priteisiamos bylinėjimosi išlaidos iš kitos šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Pagal CPK 93 straipsnio 2 dalį, jeigu ieškinys (ar priešieškinys) patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui (ar atsakovui) proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui (ar ieškovui) – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovai patyrė 1213,00 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 113,00 Eur sumokėtas žyminis mokestis, 1100,00 Eur advokatui sumokėtų išlaidų.

Atsakovė patyrė 718 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 18 Eur žyminis mokestis ir 700 Eur advokatei sumokėtų išlaidų.

Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys tenkintinas visiškai, iš atsakovės ieškovams priteistina 1213,00 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 79 straipsnis, 93 straipsnio 2 dalis).

Atsižvelgiant į tai, kad atsakovės priešieškinys tenkintas iš dalies (50 proc.), tai iš ieškovų atsakovei priteistina 359 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 79 straipsnis, 93 straipsnio 2 dalis).

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių.

Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. gegužės 20 d. nutartimi taikyto laikinosios apsaugos priemonės panaikintinos nuo šio sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, teismas

nusprendžia:

priimti atsakovės N. G. atsisakymą nuo priešieškinio dalies ir civilinę bylą dalyje dėl 500 Eur kompensacijos už įvažos – kelio remontą nutraukti.

Ieškinį tenkinti visiškai, priešieškinį tenkinti iš dalies.

Pakeisti 2014 m. spalio 27 d. pirkimo – pardavimo sutartyje nustatytą naudojimosi žemės sklypu tvarką papildomai nustatant, kad žemės sklype adresu (duomenys neskelbtini), esančiomis keliuko atkarpomis, pažymėtomis indeksais S1 (koordinačių taškuose Nr. 41-46) ir S2 (koordinačių taškuose Nr. 47-54) uždarosios akcinės bendrovės „Kartografiniai projektai“ 2019 m. balandžio 29 d. parengtame žemės sklypo plane (M 1:2000), žemės sklypo bendraturčiai bendrai naudosis važiuoti transporto priemonėmis ir eiti pėsčiomis.

Nustatyti, kad ieškovai V. T. ir A Z. T. atsakovei N. G. moka po 100,00 Eur (šimtas eurų) per metus kompensaciją už naudojimąsi atsakovei nuosavybės teise priklausančiomis keliukų atkarpomis, pažymėtomis indeksais SI (koordinačių taškuose Nr. 41-46) ir S2 (koordinačių taškuose Nr. 47-54) UAB „Kartografiniai projektai“ 2019-04-29 parengtame žemės sklypo plane (M 1:2000), šią sumą sumokant iki kiekvienų einamųjų metų gruodžio 1 d., pervedant pinigus į atsakovės N. G. sąskaitą.

Priteisti iš atsakovės N. G. 1213,00 Eur (tūkstantis du šimtai trylika eurų) bylinėjimosi išlaidų ieškovų V. T. ir A Z. T. naudai.

Priteisti iš ieškovų V. T. ir A Z. T. 359,00 Eur (trys šimtai penkiasdešimt devyni eurai) bylinėjimosi išlaidų atsakovės N. G. naudai.

Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. gegužės 20 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones panaikinti nuo šio sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.