- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2005-09-20
- Bylos Nr.
- 2A-292
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Arturas Driukas (pirm.), Donatas Šernas, Virginija Cekanauskaite
- Atsakovas
- R. P., akcinei bendrovei ,,Šiaulenu gyvulininkystes kompleksas“, L. M.
- Advokatai
- Raimondas Kalveršas, Valdas Vyšniauskas
Lietuvos apeliacinio teismo civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegija, susidedanti iš
viešame teismo posedyje apeliacine tvarka išnagrinejo civiline byla pagal ieškovo bankrutuojancios uždarosios akcines bendroves ,,Sauletekis“ apeliacini skunda del Vilniaus apygardos teismo 2005 m. gegužes 5 d. sprendimo civilineje byloje Nr.2-278-51/2005 pagal ieškovo bankrutuojancios uždarosios akcines bendroves ,,Sauletekis“ ieškini atsakovams akcinei bendrovei ,,Šiaulenu gyvulininkystes kompleksas“, L. M. , R. P. del jungtines veiklos sutarties pripažinimo negaliojancia.
Aprašomoji dalis
nustate:
Šalies argumentai
Ieškovas bankrutuojanti uždaroji akcine bendrove (toliau tekste BUAB) ,,Sauletekis“ 2004 m. gruodžio 21 d. ieškiniu kreipesi i Vilniaus apygardos teisma ir praše pripažinti niekine ir negaliojancia nuo sudarymo momento 2001 m. spalio 25 d. jungtines veiklos sutarti, sudaryta tarp L. M. , R. P. ir AB ,,Šiaulenu gyvulininkystes kompleksas“.
Ieškovas nurode, kad atsakoves L. M. , R. P. su atsakovu AB „Šiaulenu gyvulininkystes kompleksas“ 2001 m. spalio 25 d. sudare jungtines veiklos sutarti, kuria susitare bendromis pastangomis ir kooperuodamiesi pastatyti viešbucio „Saules žiedas“ priestata UAB „Sauletekis“ nuomojamame valstybines žemes sklype, kadastro Nr. 0101/0013:60, esanciame Nemencines pl. 13, Vilniuje. Taip pat susitare pasidalinti busima priestata, kiekvienam partneriui igyjant nuosavybes teise i tam tikra statinio dali, iregistruoti nuosavybes teises turto registre ir vykdyti pastatytame priestate viešbucio „Saules žiedas“ filialo funkcija. Ieškovas teige, jog tokia sutartis prieštarauja imperatyvioms istatymo normoms, pažeidžia ieškovo interesus bei viešaji interesa, todel pripažintina niekine ir negaliojancia nuo jos sudarymo. Priestato statyba buvo numatyta vykdyti valstybines žemes sklype, kuri pagal 1994 m. lapkricio 25 d. valstybines žemes nuomos sutarti iki 2093 m. išsinuomojo ieškovas. Teise statyti šiame sklype viešbucio priestata atsakovems L. M. ir R. P. suteikta ieškovo akcininku 2001 m. spalio 24 d. susirinkimo protokolu. Taciau atsakoves neturejo teises naudotis valstybines žemes sklypu nei nuomos, nei subnuomos ar kokiu nors kitu pagrindu. Lietuvos Respublikos statybos istatymo 3 straipsnio antrosios dalies 1, 3 punktais nustatyta, kad statytojo teise gali buti realizuojama tik kai turimas žemes sklypas yra isigytas ar suteiktas naudotis istatymu nustatytais pagrindais, o Lietuvos Respublikos žemes istatymo 21 straipsnio trecioji dalis ir 22 straipsnio pirmoji dalis nustate, kad valstybine žeme gali naudotis asmenys, kuriems tokia teise suteikia atitinkamos valstybes institucijos. Iš esmes Sutartimi buvo susitarta del neteisetos statybos, todel ja buvo pažeistas ir viešasis interesas, reikalaujantis, kad statybos butu vykdomos teisetai. Neteisetos Sutarties nuostatos del priestato statybos taip pat pažeidžia paties ieškovo teises netrukdomai naudotis išsinuomotu žemes sklypu nuomos sutartyje nustatytu budu: del vykdytu statybu prarasta galimybe naudotis žemes sklypo dalimi, apribotos galimybes statyti statinius ir pan., kas mažina bendroves veiklos galimybes, o tuo paciu blogina jos turtine padeti.
Atsiliepimas
Atsakovas AB „Šiaulenu gyvulininkystes kompleksas“ ieškini pripažino ir nurode, kad jis vykde visus savo isipareigojimus pagal Sutarti. Tuo tarpu kitos atsakoves neivykde ne vieno isipareigojimo: nepateike suderinto leidimo priestato statybai, žemes sklypo valdymo ir naudojimo teise patvirtinanciu dokumentu, neigijo iš ieškovo projektines dokumentacijos. Atsakovas 2003 m. rugsejo 3 d. raštu nutrauke Sutarti nuo 2003 m. spalio 5 d. Atsakoves suklaidino bendrove. Tik ivykdžiusi savo isipareigojimus, bendrove suprato, kad atsakoves niekada nevalde, nesinaudojo žemes sklypu ir neturejo i ji jokiu teisiu, todel negalejo prisiimti bei vykdyti jokiu sutartiniu isipareigojimu.
Atsakoves L. M. , R. P. gincijo ieškinio pagristuma, nurodydamos, jog ieškovas nera gincijamo sandorio dalyvis, sandoris nebuvo priešingas imones interesams, neturejo jokios itakos tam, kad imone negalejo atsiskaityti su kreditoriais. Bankrutuojancios imones administratorius atstovauja kreditorius ir turi ginti ju interesus. Todel jis pagal numatytus Lietuvos Respublikos imoniu bankroto istatyme administratoriaus igalinimus neturi teises reikšti ieškini del imones interesu nepažeidžiancio sandorio pripažinimo negaliojanciu.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2005 m. gegužes 5 d. sprendimu ieškovo BUAB ,,Sauletekis“ ieškini atmete.
Teismas sprendime nurode, kad iš esmes tarp šaliu nera ginco del ieškovo nurodytu istatyminiu normu nesilaikymo, sudarant Sutarti, fakto ir statyba, atsižvelgiant i padarytus istatymu pažeidimus, šiuo metu faktiškai galima vertinti kaip savavališka. Taciau teismas nesutiko su ieškovo pateikiamu šiu normu imperatyvumo vertinimu ir ieškovo nurodyto Žemes istatymo pažeidimo netraktavo kaip imperatyvaus, nurodydamas, kad atsakovams ar ieškovui gavus apskrities viršininko administracijos sutikima del valstybines žemes subnuomos sutarties sudarymo, nebutu pagrindo pripažinti, kad atsakovai naudojosi žeme, pažeisdami Žemes istatymo ar CK 6.553 straipsnio reikalavimus. Teismas taip pat pažymejo, kad apie tai, jog ieškovo nurodomos tiek Žemes, tiek Statybos istatymu normos nera imperatyvaus pobudžio, galima spresti ir iš to, kad net ir nustacius šiu normu pažeidimus, jie nera besalyginis pagrindas visais atvejais naikinti atliktu veiksmu rezultate atsiradusias pasekmes: ivykdžius CK 4.103 straipsnyje nurodytas salygas, nepaisant padarytu istatymu pažeidimu, leidžiamas teisinis statybos iregistravimas. Nenustacius imperatyviu istatymu normu pažeidimo, sudarant Sutarti, nera pagrindo sandori pripažinti niekiniu ir tenkinti ieškini pagal CK 1.80 straipsnio pirmaja dali. Teismas taip pat nurode, kad nera pagrindo taikyti ir CK 1.81 straipsnio nuostatas, nes ne kiekvienas - tuo labiau neimperatyviu teises normu - pažeidimas pripažintinas pakankamu pagrindu sandoriu pripažinimui prieštaraujanciu viešajai tvarkai. Be to, niekini sandori, kokiu Sutarti vertina ieškovas, turi teise gincyti ne bet kuris, o tik suinteresuotas asmuo (CK 1.78 str. 5 d.). Pats ieškovas reikalavimo del sandorio teisiniu pasekmiu taikymo nera pareiškes, jokiu itikinamu motyvu, kurie patvirtintu teisiškai reikšmingas ieškovui pasekmes ieškinio tenkinimo atveju, nenurode. Del to teismas ieškovo nepripažino suinteresuotu asmeniu ir nurode, kad pareikšto ieškinio pasekmes jam nera teisiškai reikšmingos, nes sutarties pripažinimas negaliojancia neišsprestu nei naudojimosi žemes sklypu suvaržymu, nei priestato statybos iteisinimo.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas BUAB ,,Sauletekis“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2005 m. gegužes 5 sprendima ir priimti nauja sprendima – ieškovo ieškini patenkinti.
Ieškovas nurodo, kad teismas nevisapusiškai ir neobjektyviai išnagrinejo byloje nustatytas aplinkybes, padare nepagristas išvadas, netinkamai išaiškino ir pritaike materialines ir procesines teises normas, todel prieme nepagrista sprendima. Ieškovas apeliacini skunda grindžia šiais argumentais:
1. Teismo sprendime nepaneigtas tarp atsakovu sudarytos jungtines veiklos sutarties prieštaravimas Žemes istatymo 21 straipsnio 3 dalies, 22 straipsnio 1 dalies bei Statybos istatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktu normoms. Priešingai, teismas nurode, jog ginco del istatymu normu nesilaikymo nera, o viešbucio statyba valstybiniame žemes sklype vertintina kaip savavališka.
2. Teismas nepagristai konstatavo, jog Statybos istatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktu normos nera imperatyvios ir minetas normas vertino neteisingai, nes galimybiu realizuoti statytojo teises, nesant istatyme numatytu pagrindu (leidimu statybai), istatymai nenumate. Teismo aptarta galimybe iteisinti savavališka statyba galima tik tada, kai ivykdomi Statybu istatymo 3 straipsnio 2 d. 1 ir 3 punkto reikalavimai.
3. Nepagrista teismo išvada, jog prašoma pripažinti niekine sutartis nepažeidžia ieškovo teisiu, nes jis pats suvarže savo teises naudotis žemes sklypu. 2001 m. spalio 24 d. UAB ,,Sauletekis“ akcininku susirinkimo nutarimo negalima laikyti suteikianciu kokias nors teises atsakovems L. M. ir R. P. i valstybines žemes sklypa. Teises i valstybines žemes sklypa atsakovems galejo buti suteiktos tik ši sklypa subnuomojant, bet ne bendroves, kuriai ši žeme nepriklauso, akcininku susirinkimo nutarimu. Be to, iš mineto nutarimo neaišku, kas ir kur bus statoma, ten žemes sklypas apskritai neminimas.
4. Teismas turejo ex officio konstatuoti atsakoviu pateiktos panaudos sutarties negaliojimo fakta (CK 6.227 str. 2 d.) ir ja nesivadovauti, kadangi ši sutartis akivaizdžiai prieštarauja Žemes ir Statybos istatymams.
5. Tai, kad ginco sutartis pažeidžia ieškovo teises, patvirtina aplinkybes, jog savavališkos statybos apribojo ieškovo teises i mineta žemes sklypa. Be to, savavališkos statybos tolesnio likimo sprendimas bei pasekmiu šalinimas neigiamai itakos bendroves ir jos kreditoriu teisetus interesus.
Atsiliepimas
Atsiliepimu i ieškovo apeliacini skunda atsakoves L. M. ir R. P. gincija apeliacinio skundo pagristuma ir prašo palikti apygardos teismo sprendima nepakeista.
Atsiliepimu i ieškovo apeliacini skunda atsakovas AB ,,Šiaulenu gyvulininkystes kompleksas“ sutinka su pateiktu apeliaciniu skundu ir prašo ji patenkinti. Be to, atsakovas AB ,,Šiaulenu gyvulininkystes kompleksas“ pateike rašytini pareiškima del prisidejimo prie apeliacinio skundo, prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2005 m. gegužes 5 sprendima ir priimti nauja sprendima – ieškovo ieškini patenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.80 straipsnio 1 dalies nuostata, imperatyvioms istatymo normoms prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja. Taigi, ši norma nustato, kad sandoriai negali prieštarauti imperatyvioms istatymo normoms.
Imperatyvias istatymo normas galima pažinti iš to, ar istatymu leidejas nustate, kad sandoriai, prieštaraujantys normai, yra niekiniai. Paprastai tai išreiškiama tiesiogine nuostata, kad tam tikri sandoriai negalioja, arba nurodant tam tikrus draudimus, išreiškiamus žodžiais ,,draudžiama“, ,,neturi teises“, ,,negalima“. Taciau ir tuo atveju, kai nera aiškiu nurodymu, kad norma yra imperatyvi, dar nereiškia, kad ji nera imperatyvi ir jos nesilaikymas nesukelia CK 1.80 straipsnyje numatytu pasekmiu. Nustatant taikomos normos tikraja prasme, butina atsižvelgti i jos tikslus bei uždavinius. Imperatyvios istatymo normos nustatomos, siekiant apsaugoti visuomenes interesus, viešaja tvarka, todel svarbu išsiaiškinti istorini konkrecios normos priemimo konteksta ir istatymu leidejo ketinima.
Nagrinejamoje byloje yra nustatyta ir faktiškai negincijama aplinkybe, kad tarp atsakovu sudarytos jungtines veiklos sutartis prieštarauja Žemes istatymo 21 straipsnio 3 dalies, 22 straipsnio 1 dalies bei Statybos istatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktu normoms. Pirmosios instancijos teismas nurode, jog ginco del istatymu normu nesilaikymo nera, o viešbucio statyba valstybiniame žemes sklype vertintina kaip savavališka. Taciau teismas nepagristai minetu istatymu normu nelaike imperatyviomis.
Nurodytos istatymu normos reglamentuoja valstybines žemes nuosavybes teises bei teises buti statytoju igyvendinimo tvarka. Pagal Lietuvos Respublikos Žemes istatymo 21 straipsnio 3 dali, valstybine žeme gali naudotis fiziniai ir juridiniai asmenys, jeigu šio istatymo 23 straipsnyje nurodytos institucijos suteikia šia žeme naudotis arba išnuomoja. Pagal to paties istatymo 22 straipsnio 1 dalies nuostata, valstybine žeme perduodama neterminuotai arba terminuotai naudotis iš valstybes ar savivaldybiu biudžetu išlaikomoms istaigoms ar organizacijoms, valstybes imonems, tradicinems religinems bendruomenems ir bendrijoms, kitoms istatymu nustatytoms istaigoms, organizacijoms ar imonems, sudarant valstybines žemes panaudos sutartis. Valstybine žeme perduodama naudotis Lietuvos Respublikos Vyriausybes nustatyta tvarka. Taigi, valstybine žeme neatlygintinai naudotis gali buti perduodama tik siauram, istatymu apibrežtam subjektu ratui, bet ne fiziniams asmenims, kokios yra atsakoves. Lietuvos Respublikos Statybos istatymo 3 straipsnio 2 dalimi nustatyta, kad teise buti statytoju igyvendinama kai statytojas žemes sklypa valdo nuosavybes teise arba valdo ir naudoja kitais Lietuvos Respublikos istatymu nustatytais pagrindais bei turi nustatyta tvarka parengta ir patvirtinta (kai tai privaloma) statinio projekta ar nekilnojamosios kulturos paveldo vertybes tvarkymo statybos darbu projekta. Galimybes igyti teise naudotis valstybines žemes sklypais bei igyvendinti teise buti statytoju kitokia tvarka ar pagrindais istatymas nenumate.
Taigi, minetos normos imperatyviai nustate, kokiais pagrindais ir kokia tvarka galejo buti suteikiama teise naudotis valstybine žeme bei realizuojama teise buti statytoju, t.y. nustate viešaja tvarka valstybines žemes naudojimo bei statybu srityje ir jos nesilaikymas gali pažeisti ne tik treciuju asmenu teises ar teisetus interesus, bet ir viešaji interesa.
Gincijama 2001 m. spalio 25 d. jungtines veiklos sutartimi atsakovai L. M. , R. P. ir AB ,,Šiaulenu gyvulininkystes kompleksas“ susitare bendromis pastangomis ir kooperuodamiesi pastatyti viešbucio „Saules žiedas“ priestata UAB „Sauletekis“ nuomojamame valstybines žemes sklype, kadastro Nr. 0101/0013:60, esanciame Nemencines pl. 13, Vilniuje. Šios sutarties 2.2 ir 2.3 punktais atsakoves L. M. ir R. P. isipareigojo suteikti jungtines veiklos sutarties igyvendinimui ir statinio statybai žemes sklypa Nemencines pl. 13A, Vilniuje, leidima priestato statybai. Minetas žemes sklypas, priklausantis valstybei nuosavybes teise, 1994 m. lapkricio 25 d. valstybines žemes nuomos sutartimi buvo išnuomotas uždarajai akcinei bendrovei ,,Sauletekis“ (b.l. 16-17).
Byloje nustatyta, kad atsakovems L. M. ir R. P. nebuvo suteikta teise naudotis valstybines žemes sklypu istatymo nustatyta tvarka. UAB ,,Sauletekis“ visuotinio akcininku susirinkimo 2001 m. spalio 24 d. nutarimas, kuriuo buvo nutarta atsakovems leisti statyti priestata, nera teisetas pagrindas, suteikiantis atsakovems kokias nors teises i valstybines žemes sklypa. Pateiktoji 2001 m. spalio 15 d. panaudos sutartis (b.l. 89) yra niekine ir negaliojanti, nes prieštarauja jau nurodytoms imperatyvioms Žemes istatymo 21 straipsnio 3 dalies, 22 straipsnio 1 dalies nuostatoms, bei imperatyviai CK 6.632 straipsnio nuostatai, pagal kuria perduoti daikta neatlygintinai naudotis kitam asmeniui turi teise tik to daikto savininkas arba kiti istatymu ar daikto savininko igalioti asmenys. UAB ,,Sauletekis“ nebuvo ir nera ginco žemes sklypo savininkas ar jo igaliotas asmuo ir neturejo teises šio sklypo perduoti kitiems asmenims neatlygintinai naudotis.
CK 4.103 straipsnyje numatyta galimybe pašalinus pažeidimus iteisinti statyba, gali buti igyvendinta tik tuo atveju, kai yra Statybos istatymo 3 straipsnio 2 dalyje nurodytos salygos, t.y. statytojas žemes sklypa valdo nuosavybes teise arba kitais istatymu nustatytais pagrindais bei turi nustatyta tvarka išduota leidima. Kaip jau mineta, atsakoves sutarties sudarymo metu žemes sklypo nevalde nuosavybes teise bei nebuvo igije teises juo naudotis kitais istatymo numatytais pagrindais. Kaip matyti iš Vilniaus apygardos administracinio teismo 2003 m. birželio 9 d. sprendimo nuorašo (b.l.27-28), statybos leidimo Nr. KP01-171 (viešbucio ,,Saules žiedas“ priestatui statyti) perrregistravimas atsakoviu L. M. ir R. P. vardu buvo pripažintas neteisetu. Statybos leidimo perregistravimo pripažinimas neteisetu reiškia tai, kad atsakoves sutarties sudarymo metu faktiškai neturejo statybos leidimo, nes perregistravimas buvo neteisetas nuo jo atlikimo momento. Taigi, nei sutarties sudarymo metu, nei dabar atsakoves neturejo ir neturi CK 4.103 straipsnyje numatytos galimybes pašalinti pažeidimus ir todel negalima sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškinyje nurodytos Lietuvos Respublikos Žemes istatymo 21 straipsnio 3 dalies, 22 straipsnio 1 dalies bei Statybos istatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktu normos nera imperatyvaus pobudžio del to, kad ivykdžius CK 4.103 straipsnyje nurodytas salygas, nepaisant padarytu istatymu pažeidimu, leidžiamas teisinis statybos iregistravimas.
Negalima sutikti ir su ta pirmosios instancijos teismo išvada, kad ginco sutartis nepažeidžia ieškovo teisiu. Ginco sutartis, kurios pasekme yra savavališkos statybos, apribojo ieškovo, kaip valstybines žemes nuomininko, teises i mineta žemes sklypa, ieškovas šia teise nebegali naudotis pilna apimtimi, o atsižvelgiant i tai, kad ieškovas yra bankrutuojanti imone, tokia sutartis ir jos sukeltos pasekmes apsunkina bankroto proceduru vykdyma bei neigiamai itakoja bendroves ir jos kreditoriu teisetus interesus.
Vadovaudamasi aukšciau išdestytomis aplinkybemis, teiseju kolegija daro išvada, kad gincijamos 2001 m. spalio 25 d. jungtines veiklos sutarties nuostatos, kuriomis atsakoves L. M. ir R. P. isipareigojo suteikti jungtines veiklos sutarties igyvendinimui ir statinio statybai žemes sklypa Nemencines pl. 13A, Vilniuje bei leidima priestato statybai, prieštarauja imperatyvioms istatymo normoms, todel yra niekines ir negaliojancios (CK 1.80 str.). Minetomis nuostatomis buvo pažeisti pagrindiniai sutarciu teises principai ir del to buvo pažeistas ne tik kitos sutarties šalies, bet ir viešasis interesas, todel gincijama sutartis yra absoliuciai negaliojanti (CK 6.225 str. 1 d.). Todel ieškinys del sutarties pripažinimo negaliojancia yra pagristas ir turi buti patenkintas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas, nes teismas netinkamai išaiškino bei pritaike materialines teises normas, netinkamai ivertino faktines bylos aplinkybes ir todel padare bylos duomenimis nepagristas išvadas, tuo pažeisdamas proceso teises normas (CPK 329 str. 1 d., 330 str.).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2005 m. gegužes 5 d. sprendima ir priimti nauja sprendima.
Ieškini patenkinti.
Jungtines veiklos (partnerystes) sutarti, sudaryta 2001 m. spalio 25 d. tarp L. M. , R. P. ir akcines bendroves ,,Šiaulenu gyvulininkystes kompleksas“ pripažinti niekine ir negaliojancia.