Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Regionų administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Grauželio, Dainos Kukalienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Astos Vailionės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjos A. P. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Ginčas kilo dėl Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2024 m. balandžio 22 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo pareiškėjai panaikintas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, teisėtumo ir pagrįstumo.

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėja, kuri yra (duomenys neskelbtini) pilietė, ketindama dirbti pagal darbo sutartį (duomenys neskelbtini) darbą UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) (tarpininkavimo rašto Nr. (duomenys neskelbtini)), 2023 m. rugpjūčio 24 d. Migracijos departamentui pateikė prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi Nr. (duomenys neskelbtini) UTPĮ 40 straipsnio 1 dalies 4¹ punkto pagrindu (leidimas laikinai gyventi išduodamas užsieniečiui, kuris ketina dirbti Lietuvos Respublikoje aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą pagal ir 44¹ straipsnio nuostatas). Prašyme nurodytas mokėti mėnesinis darbo užmokestis – (duomenys neskelbtini) Eur.

Tarpininkavimo rašte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodoma, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigoja įdarbinti užsienietę pagal darbo sutartį (duomenys neskelbtini), ekonominės veiklos rūšis (rūšys), pagal kurią (kurias) užsienietį ketinantis įdarbinti (įdarbinęs) darbdavys vykdo veiklą – (duomenys neskelbtini), numatant mokėti (duomenys neskelbtini) Eur mėnesinį darbo užmokestį. Įsipareigojama, kad užsieniečio darbo užmokestis nebus mažesnis už tokį patį darbą dirbančio Lietuvos Respublikos gyventojo, o jeigu tokio darbuotojo nėra, – jo darbo užmokestis nebus mažesnis už Lietuvos statistikos departamento paskutinį paskelbtą kalendorinių metų vidutinį mėnesinį bruto darbo užmokestį šalies ūkyje (įtraukiant ir individualių įmonių darbo užmokesčio duomenis) pagal atitinkamą ekonominę veiklos rūšį. Taip pat įsipareigojama, jog už užsienietį bus mokamos privalomojo sveikatos draudimo įmokos.

Migracijos departamentas priėmė sprendimą pakeisti leidimą laikinai gyventi vadovaudamasis UTPĮ 40 straipsnio 1 dalies 4¹ punktu. Leidimas laikinai gyventi Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Leidimas).

Sodros informacinės sistemos duomenimis nustatyta, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbo sutartį su pareiškėja nutraukė (duomenys neskelbtini). Taip pat nustatyta, kad pareiškėja nuo (duomenys neskelbtini) vykdo individualią veiklą. Duomenų, kad pareiškėja būtų buvusi įdarbinta po minėtos darbo sutarties nutraukimo kitose Lietuvos Respublikos įmonėse, byloje nėra.

2024 m. balandžio 22 d. Migracijos departamentas priėmė ginčijamą sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo pareiškėjai panaikintas Leidimas tuo pagrindu, kad asmuo turi bedarbio statusą ilgiau negu 6 mėnesius iš eilės, t. y. vadovaujantis UTPĮ 50 straipsnio 1 dalies 18 punktu. Sprendimo motyvuose nurodoma, jog, buvo konstatuota, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbo sutartį su pareiškėja, kuriai leidimas laikinai gyventi yra išduotas UTPĮ 40 straipsnio 1 dalies 4¹ punkte nustatytu pagrindu (leidimas laikinai gyventi išduodamas užsieniečiui, kuris ketina dirbti Lietuvos Respublikoje aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą pagal UTPĮ 44¹ straipsnio nuostatas), nutraukė (duomenys neskelbtini). Taip pat Sprendimu buvo nustatyta, kad pareiškėja jokiose kitose Lietuvos Respublikos įmonėse minėtu laikotarpiu nedirbo ir, kad pareiškėja nuo (duomenys neskelbtini) vykdo individualią veiklą.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl užsieniečių teisinės padėties“. UTPĮ 3 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad užsieniečiai, esantys Lietuvos Respublikoje, privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų.

UTĮP 40 straipsnio 1 dalies 4 punktas nustato, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas ar keičiamas užsieniečiui, jeigu jis ketina dirbti Lietuvos Respublikoje pagal UTPĮ 44 straipsnio nuostatas.

UTPĮ 40 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad užsienietis, turintis leidimą laikinai gyventi, pasikeitus aplinkybėms, lemiančioms šio leidimo išdavimo pagrindą, privalo gauti naują leidimą laikinai gyventi. Užsieniečiai turi pareigą atitikti UTPĮ jiems keliamus reikalavimus ne tik leidimų laikinai gyventi išdavimo metu, bet ir visą šių leidimų laikinai gyventi galiojimo laikotarpį.

UTPĮ 44 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, kuris ketina dirbti Lietuvos Respublikoje, kai jis atitinka šias sąlygas: a) pateikiamas darbdavio įsipareigojimas įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį ne trumpesniam negu 6 mėnesių laikotarpiui. Jeigu užsienietis bus įdarbinamas pagal laikinojo darbo sutartį, pateikiamas laikinojo įdarbinimo įmonės, įrašytos į Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos sudaromą ir jos interneto svetainėje skelbiamą laikinojo įdarbinimo įmonių sąrašą, įsipareigojimas įdarbinti užsienietį pagal laikinojo darbo sutartį ne trumpesniam negu 6 mėnesių laikotarpiui ir nustatyti visą darbo laiko normą bei darbo Lietuvos Respublikoje metu mokėti užsieniečiui mėnesinį darbo užmokestį, ne mažesnį negu Lietuvos statistikos departamento paskutinis paskelbtas kalendorinių metų vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (įtraukiant ir individualių įmonių darbo užmokesčio duomenis) (toliau – paskutinis paskelbtas kalendorinių metų vidutinis mėnesinis BDU) dydis, o laikotarpiais tarp siuntimų – ne mažesnį negu Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimalioji mėnesinė alga; b) pateikiama darbdavio informacija apie užsieniečio turimą kvalifikaciją, susijusią su atliktinu darbu; arba apie užsieniečio turimą ne mažesnę negu vienerių metų darbo patirtį per pastaruosius 3 metus, susijusią su atliktinu darbu; arba apie numatomą užsieniečiui mokėti mėnesinį darbo užmokestį, ne mažesnį negu paskutinis paskelbtas kalendorinių metų vidutinis mėnesinis BDU dydis, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytą atvejį. Užsieniečiui, kuris atvyksta dirbti pagal laikinojo darbo sutartį, taikomos šiame punkte nurodytos sąlygos dėl užsieniečio kvalifikacijos arba darbo patirties; c) Užimtumo tarnyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ministerijos (toliau – ir Užimtumo tarnyba) socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka priima sprendimą dėl užsieniečio darbo atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus atvejus. Nagrinėjamu atveju pareiškėjai Leidimas laikinai gyventi išduotas pagal UTPĮ 40 straipsnio 1 dalies 4¹ punktą.

UTPĮ 50 straipsnis nustato leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindus. UTPĮ 50 straipsnio 1 dalies 18 punktas numato, kad leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu užsienietis neatitinka šio įstatymo 44¹ straipsnyje nustatytų sąlygų dirbti aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą arba per pirmuosius teisėto darbo Lietuvos Respublikoje metus pakeitė darbdavį nesilaikydamas šio įstatymo 44¹ straipsnio 5 dalyje nustatytų reikalavimų, arba turi bedarbio statusą ilgiau negu 6 mėnesius iš eilės. UTPĮ 50 straipsnis numato savarankiškus leidimų laikinai gyventi panaikinimo pagrindus. Nustačius bent vieną šių pagrindų, UTPĮ numato Migracijos departamentui imperatyvą panaikinti išduotą leidimą laikinai gyventi.

Kaip matyti iš nurodyto teisinio reguliavimo, pareiškėjai teko pareiga laikytis UTPĮ įtvirtintų imperatyvių nuostatų, t. y. Migracijos departamentui teikiamą prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje pagrįsti tikrovę atitinkančiais duomenimis bei atitikti tas sąlygas, pagal kurias jai buvo išduotas Leidimas. Be kita ko, UTPĮ 44¹ straipsnio 1 dalyje keliamus reikalavimus pareiškėja turėjo atitikti ne tik prašymo pateikimo metu, bet ir viso Leidimo laikinai gyventi galiojimo metu, t. y. iki (duomenys neskelbtini). Išimtys UTPĮ, kad tam tikrą laiką galima neatitikti tų sąlygų, pagal kurias užsieniečiui buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, nėra numatytos.

UTPĮ 40 straipsnio 1 dalies 4¹ punktas nustato, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas ar keičiamas užsieniečiui, jeigu jis ketina dirbti Lietuvos Respublikoje aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą pagal UTPĮ 44¹ straipsnio nuostatas. Ketinančiam Lietuvos Respublikoje dirbti aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą užsieniečiui leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išduodamas, jeigu jis atitinka UTPĮ 44¹ straipsnio 1 dalies imperatyvius reikalavimus, UTPĮ 26 straipsnio 1 dalies 1-6 punktų nustatytas leidimo išdavimo sąlygas (UTPĮ 40 straipsnio 3 dalis) ir nėra UTPĮ 35 straipsnio 1 dalyje nustatytų pagrindų, dėl kurių leidimas neišduodamas. Pažymėtina, jog, kaip matyti iš ginčui aktualios UTPĮ 44¹ straipsnio 1 dalies formuluotės, aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujančio darbo tikslu suteikiamo leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje paskirtis yra tikslinė – užsieniečiui suteikiamas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje tol, kol jis ketina dirbti ir dirba aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą.

Byloje nėra ginčo, kad tarpininkavimo raštu Nr. (duomenys neskelbtini) UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojo įdarbinti pareiškėją, mokėti jai (duomenys neskelbtini) Eur dydžio mėnesinį darbo užmokestį, o prašymu pareiškėja, kaip užsienietė, įsipareigojo Leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje laikotarpiu pas minėtą darbdavę dirbti. Pareiškėja nesutiko su Sodros informacinės sistemos duomenimis, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbo sutartį su ja nutraukė (duomenys neskelbtini) ir teigė, kad darbo sutartis su ja nebuvo nutraukta, tačiau įrodymų paneigiančių Sodros informacinės sistemos duomenis į bylą nepateikė.

Taigi, vadovaujantis išdėstytu, darytina išvada, kad į bylą nebuvo pateikta įrodymų, kurie paneigtų UTPĮ 50 straipsnio 1 dalies 18 punkte reglamentuotą privalomąjį leidimo laikinai gyventi užsieniečiui panaikinimo pagrindą – užsienietis turėjo bedarbio statusą ilgiau negu 6 mėnesius iš eilės. Todėl pareiškėjai išduotas Leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Migracijos departamento Sprendimu buvo panaikintas egzistuojant privalomajam Leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindui (UTPĮ 50 straipsnio 1 dalies 18 punktas), teisėtai ir pagrįstai.

Teismų formuojamoje praktikoje ne kartą paminėta, jog būtent pareiškėjui tenka pareiga laikytis UTPĮ įtvirtintų imperatyvių nuostatų – atitikti tas sąlygas, pagal kurias jam buvo išduotas leidimas laikinai gyventi darbo tikslu ne tik prašymo pateikimo metu, bet ir viso leidimo laikinai gyventi galiojimo metu, nes UTPĮ nėra numatytos išimtys, jog tam tikrą laiką pareiškėjui būtų galima neatitikti tų sąlygų, pagal kurias užsieniečiui buvo išduotas leidimas laikinai gyventi (LVAT 2023 m. kovo 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1304-442/2023 7, 20 punktai). Be to, pareiškėjas negali turėti teisėtų lūkesčių dėl jam palankaus administracinio sprendimo priėmimo, kai nėra patikimų duomenų, patvirtinančių, kad jis yra įvykdęs visus UTPĮ keliamus reikalavimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (LVAT 2019 m. sausio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2050-662/2019).

Pareiškėja žinojo, jog jai išduoto Leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje pagrindas yra darbas Lietuvos Respublikoje, t. y. jog jai išduoto Leidimo galiojimo, sąlygos yra tiesiogiai ir neatsiejamai susijusios su darbo sutartimi pasirašyta tarp jos ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau po darbo santykių nutraukimo dienos niekaip neinformavo Migracijos departamento apie šiuos savo veiksmus bei neatliko jokių veiksmų tam, kad galėtų teisėtai Laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje – nesikreipė į Migracijos departamentą dėl naujo leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje kitu teisiniu pagrindu išdavimo ar pakeitimo. Taigi nevykdė pareiškėjai, kaip turinčiai leidimą laikinai gyventi užsienietei, UPTĮ priskirtos pareigos – pasikeitus aplinkybėms, lemiančioms leidimo išdavimo pagrindą, privalomai gauti naują leidimą laikinai gyventi (UTPĮ 40 straipsnio 5 dalis).

Pareiškėjos nurodyta aplinkybė, kad ji nuo (duomenys neskelbtini) yra savarankiškai dirbantis asmuo ir bedarbio statusas jai negali būti suteikiamas, savaime nepaneigia esminės byloje ištirtų įrodymų visuma nustatytos faktinės aplinkybės, nulemiančios privalomąjį pareiškėjai išduoto Leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje naikinimo pagrindą pagal UTPĮ 50 straipsnio 1 dalies 18 punktą – jog pareiškėja buvo bedarbė daugiau kaip 6 mėnesius iš eilės (duomenys neskelbtini) darbo santykių nutraukimo, kadangi, kaip minėta, jai išduoto Leidimo galiojimo sąlygos yra tiesiogiai ir neatsiejamai susijusios su darbo sutartimi pasirašyta tarp jos ir UAB „(duomenys neskelbtini)“. Todėl šie pareiškėjos skundo argumentai atmestini kaip nepagrįsti ir nereikšmingi.

Teismas, įvertinęs Sprendimo turinį sprendžia, kad jame yra aiškiai įvardintas Sprendimo priėmimą nulėmęs teisinis pagrindas – 50 straipsnio 1 dalies 18 punktas, kuris atitinka pareiškėjos individualią ginčo situaciją (nustačius, jog pareiškėja turi bedarbio statusą ilgiau negu 6 mėnesius iš eilės) ir jos sąlygotą UPTĮ reglamentuotą privalomąjį sprendinį; Sprendime yra fiksuoti jį pagrindžiantys objektyvūs duomenys ir faktai, analizuojamos ginčo situacijai aktualios UTPĮ 40 straipsnio 1 dalies 4¹ punkto, 44¹ straipsnio nuostatos, reglamentuojančios pareiškėjai išduoto Leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje aukštos profesinės kvalifikacijos darbo tikslais sąlygas, motyvuota pareiškėjos individuali situacija dėl 2023 m. spalio 6 d. nutrauktų darbo santykių su UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei ilgesnio nei 6 mėnesių iš eilės nedarbo laikotarpio. Byloje ištirtų įrodymų visuma nustatyta, jog Sprendimą atsakovas priėmė įvertinęs surinktus oficialius Sodros informacinės sistemos duomenis, kurie patvirtino, kad pareiškėja nuo 2023 m. spalio 7 d. nebuvo drausta, nebedirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir negavo draudėjo išmokų bei niekur nedirbo. Atsižvelgus į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad ginčijamas Sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, priimtas atsižvelgiant į atsakovo kompetenciją, tinkamai įvertinus faktines aplinkybes ir pritaikius nurodytų teisės aktų nuostatas, Sprendime nurodyti aiškūs, suprantami, pakankamai išsamūs motyvai.

Teismas nenustatė jokių aplinkybių, galinčių patvirtinti pareiškėjos skundo argumentus, kuriais grindžiamas Sprendimo neteisėtumas. Migracijos departamento atliktas aplinkybių vertinimas yra išsamus, atsakovas pagrįstai nusprendė panaikinti pareiškėjos Leidimą laikinai gyventi. Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija neturi pagrindo skundžiamo Sprendimo naikinti, atitinkamai skundo reikalavimas atmetamas kaip nepagrįstas. Taip pat, paminėtina, jog pareiškėjai nėra užkirstas kelias kreiptis į Migracijos departamentą dėl naujo leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 3 dalies 1 punktu ir 4 dalimi,

nusprendžia:

Pareiškėjos A. P. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 (keturiolika) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinio teismo Kauno rūmus.