Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Ražanskas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje I. J. (I. J.), gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

II. Įrodymai ir jų vertinimo motyvai

2. Ikiteisminio tyrimo metu I. J. parodė, kad su K. A. jis gyvena septynis mėnesius, bendrų vaikų jiedu neturi. Jie nuomojasi butą, esantį (duomenys neskelbtini), ir abu veda bendrą ūkį bei gyvena iš bendrų pinigų. Jis su K. A. pykstasi labai retai - nebent abu būdami neblaivūs. 2022 m. rugsėjo mėn. jų šeimoje buvo pirmas smurto atvejis: jiedu buvo susipykę ir jis K. A. smūgiavo į veidą, dėl ko buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, kuris vėliau buvo nutrauktas. 2022 m. lapkričio 11 d. maždaug nuo 10.00 val. jiedu namuose išgėrė litrą degtinės ir pradėjo pyktis dėl pinigų. Konflikto metu K. A. jį lyg ir pastūmė ar trenkė jam, dėl ko ir jis galėjo suduoti jai kelis smūgius į veidą. Kojomis jis K. A. tikrai nespardė. Dėl savo veiksmų jis gailisi ir nori susitaikyti su K. A. (elektroninės bylos lapai 78-83, 137-138).

3. Ikiteisminio tyrimo metu K. A. parodė, kad 2022 m. lapkričio 11 d. ji kartu su I. J. gėrė degtinę. Apie 13.30 - 13.40 val. tarp jų kilus žodiniam konfliktui ji I. J. išvadino necenzūriniais žodžiais, o jis vieną kartą dešiniu kumščiu sudavė jai į pilvą, po ko ji sugriebė I. J. už marškinėlių, o jis kaire ranka sudavė jai į kairę ausį. Dėl I. J. suduotų smūgių ji juto fizinį skausmą (elektroninės bylos lapai 101-102, 129-131).

4. 2022 m. lapkričio 11 d. įvykio vietos apžiūros metu nufotografuota moteris, kurios dešinės pusės skruostas ir kairės pusės ausis yra patinę bei paraudę (elektroninės bylos lapai 28-34).

5. 2022 m. lapkričio 11 d. 17.09 val. I. J. iškvepiamame ore nustatyta 3,04 promilių alkoholio (elektroninės bylos lapas 44).

Motyvuojamoji dalis

6. Teismas pažymi, kad šie duomenys yra gauti teisėtais būdais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka, taigi laikytini įrodymais. Pagrindo netikėti šiais įrodymais nėra, jie yra neprieštaringi, papildo vieni kitus. Šių įrodymų pakanka išvadai, kad 2022 m. lapkričio 11 d. apie 13.30 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), I. J., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, žodinio konflikto su K. A., su kuria kartu gyveno ir vedė bendrą ūkį, metu sudavė K. A. vieną smūgį į pilvą bei vieną smūgį į kairę ausį, tokiu būdu sukėlė K. A. fizinį skausmą.

III. Veikų kvalifikavimo motyvai

7. I. J. smurtaudamas – smūgiuodamas K. A. į pilvą ir į ausį, sukėlė K. A. fizinį skausmą. Nagrinėjamų įvykių metu K. A. buvo I. J. šeimos narė – jie kartu gyveno, bendrai tvarkė ūkį, taigi I. J. padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

8. Prokuroras siūlo baudžiamąjį procesą baigti teismo baudžiamuoju įsakymu ir I. J. skirti penkiolikos parų arešto bausmę; bausmės terminą sutrumpinti vienu trečdaliu; bausmės vykdymą atidėti vieneriems metams.

9. I. J. padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, už kurio padarymą numatytos viešųjų darbų arba laisvės apribojimo, arba arešto, arba laisvės atėmimo bausmės. Dėl šia nusikalstama veika padarytos žalos K. A. I. J. pretenzijų neturi. I. J. neprieštarauja, kad baudžiamasis procesas būtų baigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su prokuroro siūlomos bausmės rūšimi ir dydžiu (elektroninės bylos lapai 139-141). Teismas konstatuoja, kad nėra kliūčių baudžiamąjį procesą baigti teismo baudžiamuoju įsakymu.

10. Spręsdamas dėl I. J. skirtinos bausmės rūšies teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnyje įtvirtintus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. I. J. padarė tyčinį nusikaltimą, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai. I. J. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo baudžiamąją atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). I. J. šį tyčinį nusikaltimą padarė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 21 d. teismo baudžiamuoju įsakymu būdamas pripažintas kaltu padaręs tyčinį nusikaltimą (elektroninės bylos lapai 147-150), kas, vadovaujantis BK 27 straipsnio 1 dalies nuostatomis, reiškia, kad I. J. yra recidyvistas, o tai taip pat yra I. J. atsakomybę sunkinanti aplinkybė (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). I. J. nėra išreiškęs sutikimo atlikti viešųjų darbų bausmę, taigi ši bausmė I. J. neskirtina. I. J. yra teistas, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 21 d. teismo baudžiamuoju įsakymu buvo pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, t. y. nusikaltimą, pagal savo pobūdį analogišką nagrinėjamam šio baudžiamojo proceso metu. I. J. tąkart buvo skirta laisvės apribojimo bausmė, kurią jis atliko 2020 m. liepos 27 d., tačiau kiek daugiau nei po dvejų metų nusikalto vėl, taigi laisvės apribojimo bausmė teigiamos įtakos I. J. elgesiui nepadarė, todėl laisvės apribojimo bausmė I. J. neskirtina. Teismas turi pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti I. J. skyrus arešto bausmę, kurios terminas, įvertinus tai, kad I. J. smurtinio pobūdžio nusikaltimą padarė nebe pirmą kartą, turėdamas neišnykusį bei nepanaikintą teistumą, nustatytinas ilgesnis už šios bausmės minimumą – trisdešimt parų.

11. Ši baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, I. J. prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikaltimą, dėl ko, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, I. J. skirtinos trisdešimties parų arešto bausmės terminas trumpintinas vienu trečdaliu – dešimčia parų.

12. I. J. nuo 2022 m. lapkričio 11 d. 17.05 val. iki 2022 m. lapkričio 12 d. 15.20 val., kas prilyginama vienai dienai, buvo laikinai sulaikytas (elektroninės bylos lapai 39-35, 40-43, 93-98), taigi vadovaujantis BK 66 straipsnio nuostatomis I. J. laikinai sulaikytam išbūtas laikas įskaitytinas į jam skirtiną bausmę, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai arešto parai, ir I. J. skirtina galutinė devyniolikos parų arešto bausmė.

13. Teismas pažymi, kad I. J. arešto bausmė skiriama pirmą kartą, teismas neturi duomenų, kad po šio nusikaltimo padarymo I. J. būtų padaręs naujų nusikalstamų veikų, taigi teismas mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti I. J. skirtinos devyniolikos parų arešto bausmės vykdymą atidedant vieneriems metams ir paskiriant I. J. kelias tarpusavyje suderintas baudžiamojo poveikio priemones, pareigas, įpareigojimus bei draudimus, kurių tikslas – daryti įtaką I. J. elgesiui tokiu būdu ir apimtimi, kad jis laikytųsi įstatymų ir nebenusikalstų: įpareigojant I. J. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu dirbti, o nerandant darbo ar jį praradus – užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

V. Baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo motyvai

14. I. J. nusikalstama veika pasireiškė smurtinio pobūdžio veiksmais prieš šeimos narę, dėl ko teismas mano esant tikslinga I. J. skirti BK 72² straipsnyje įtvirtintą baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant I. J. šią baudžiamojo poveikio priemonę įvykdyti per šešis mėnesius nuo šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

VI. Procesinės prievartos priemonės

15. Ikiteisminio tyrimo metu I. J. skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (elektroninės bylos lapai 84-92), kuri paliktina galioti iki šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o šiam teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus – naikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 139 straipsnio 3 dalimi, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421, 422 straipsniais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49, 64¹, 66, 72² straipsniais, 74 straipsnio 2 dalimi, 75 straipsniu,

nusprendžia:

Pripažinti I. J. (I. J.) kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam trisdešimties parų arešto bausmę.

Bausmės terminą sumažinti vienu trečdaliu – dešimčia parų.

Į bausmę įskaityti I. J. (I. J.) laikinai sulaikytam išbūtą laiką – vieną dieną, ją prilyginant vienai arešto parai, ir I. J. (I. J.) skirti galutinę devyniolikos parų arešto bausmę.

Bausmės vykdymą atidėti vieneriems metams, įpareigojant I. J. (I. J.) bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu dirbti, o nerandant darbo ar jį praradus – užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Skirti I. J. (I. J.) baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant šią baudžiamojo poveikio priemonę įvykdyti per šešis mėnesius nuo šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

I. J. (I. J.) skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o šiam teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus – panaikinti.

1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

2. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

3. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir gali paskirti naują bausmę.

4. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per keturiolika dienų nuo jo gavimo dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

5. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.

6. Asmeniui, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali paskirti bausmę pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį. Šiuo atveju nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.