Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Valdo Petro Meidaus,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo Ž. L. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010 m. rugpjūčio 23 d. nuosprendžio, kuriuo jis pripažintas kaltu ir nubaustas :

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 str. 2 d. už A. M. turto vagystę – laisvės atėmimu septyniems mėnesiams;

- pagal BK 187 str. 3 d. už A. M. turto sugadinimą – areštu dvidešimčiai parų;

- pagal BK 22 str. 1 d. 178 str. 2 d. už pasikėsinimą pagrobti R. P. turtą - laisvės atėmimu dešimčiai mėnesių;

- pagal BK 187 str. 3 d. už R. P. turto sugadinimą – areštu dvidešimčiai parų;

- pagal BK 178 str. 2 d. už E. K. turto vagystę – laisvės atėmimu vieneriems metams;

- pagal BK 178 str. 2 d. už M. V. turto vagystę – laisvės atėmimu vieneriems metams;

- pagal BK 187 str. 3 d. už M. V. turto sugadinimą – areštu dvidešimčiai parų;

- pagal BK 178 str. 2 d. už L. B. turto vagystę – laisvės atėmimu vieneriems metams;

- pagal BK 178 str. 2 d. už D. M. turto vagystę – laisvės atėmimu vieneriems metams;

- pagal BK 178 str. 2 d. už M. V. turto vagystę – laisvės atėmimu vieneriems metams.

Pagal BK 63 str. 1, 2, 4 d., 5 d. 1 p., 6 d., šios bausmės subendrintos apėmimo bei dalinio bausmių sudėjimo būdais ir Ž. L. paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas dvejiems metams dviems mėnesiams.

Pagal BK 64 str. 1, 3 d., ši bausmė subendrinta su Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 16 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalimi ir Ž. L. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas dvejiems metams aštuoniems mėnesiams.

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

- 2010 m. kovo 10 d. apie 2 val., išdauždamas 150 litų vertės vairuotojo pusės priekinių durelių lango stiklą, įsibrovė į saugyklą – A. M. automobilį (duomenys neskelbtini), stovėjusį (duomenys neskelbtini), ir pagrobė 200 litų vertės A. M. turtą – magnetolos priekinį valdymo skydelį „Pioneer“;

- 2010 m. kovo 14 d. apie 2 val., išdauždamas 300 litų vertės R. P. automobilio (duomenys neskelbtini), stovėjusio (duomenys neskelbtini), keleivio pusės priekinių durelių lango stiklą, pasikėsino pagrobti R. P. turtą, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių – suveikė garsinė automobilio signalizacija;

- 2010 m. kovo 15 d. laikotarpiu nuo 1 val. iki 3 val., tiksliai nenustatytu laiku, išdauždamas 70 litų vertės vairuotojo pusės priekinių durelių lango stiklą, įsibrovė į saugyklą – E. K. automobilį (duomenys neskelbtini), stovėjusį (duomenys neskelbtini), ir pagrobė 100 litų vertės E. K. turtą – akumuliatorių „Mombat“;

- 2010 m. kovo 23 d. apie 1 val., išdauždamas 200 litų vertės vairuotojo pusės priekinių durelių lango stiklą, įsibrovė į saugyklą – M. V. automobilį (duomenys neskelbtini), stovėjusį (duomenys neskelbtini), ir pagrobė 150 litų vertės M. V. turtą – akumuliatorių;

- 2010 m. kovo 23 d. laikotarpiu nuo 1 val. iki 2 val., tiksliai nenustatytu laiku, išdauždamas 100 litų vertės vairuotojo pusės galinį trikampį lango stiklą, įsibrovė į saugyklą – L. B. automobilį (duomenys neskelbtini), stovėjusį (duomenys neskelbtini), ir pagrobė 300 litų vertės L. B. turtą – akumuliatorių;

- 2010 m. kovo 23 d. laikotarpiu nuo 1 val. iki 3 val., tiksliai nenustatytu laiku, išdauždamas 70 litų vertės vairuotojo pusės priekinių durelių lango stiklą, įsibrovė į saugyklą – D. M. automobilį (duomenys neskelbtini), stovėjusį (duomenys neskelbtini), ir pagrobė bendros 360 litų vertės D. M. turtą;

- 2010 m. kovo 23 d. laikotarpiu nuo 1 val. iki 3 val., tiksliai nenustatytu laiku, išdauždamas 100 litų vertės vairuotojo pusės galinių durelių trikampį lango stiklą, įsibrovė į saugyklą – M. V. automobilį (duomenys neskelbtini), stovėjusį (duomenys neskelbtini), ir pagrobė bendros 250 litų vertės M. V. turtą.

Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašo apeliacinį skundą tenkinti. Prokuroras prašo skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmetamas.

Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė bei tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, padarė faktines bylos aplinkybes atitinkančias išvadas, teisingai kvalifikavo nuteistojo Ž. L. padarytas nusikalstamas veikas, paskyrė už jas teisingas bausmes ir jas tinkamai subendrino. Apeliantas skundu iš esmės ginčija jam paskirtos bausmės dydį, todėl skundą nagrinėjantis teismas, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 str. 3 d. prasme, skundžiamo nuosprendžio teisingumo ir pagrįstumo kitoje dalyje netikrina.

BK 54 str. 2 d. įtvirtinta, kad skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei ją sunkinančias aplinkybes ir kitas teisingos bausmės paskyrimui svarbias aplinkybes. BK 27 str. 1 d. nustatyta, kad recidyvistu laikomas asmuo, kuris, būdamas teistu už tyčinio nusikaltimo padarymą ir neišnykus teistumui už jį ar jo nepanaikinus, vėl padarė vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų, o BK 56 str. 1 d. sakoma, kad recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę. BK 61 str. 4 d. nustatyta, kad skiriama ne didesnė negu straipsnio sankcijoje numatytas bausmės vidurkis laisvės atėmimo bausmė arba su laisvės atėmimo bausme nesusijusi bausmė tais atvejais, kai kaltininkas savo noru prisipažino padaręs nusikaltimą, nuoširdžiai gailisi, aktyviai padėjo išaiškinti nusikaltimą ir nėra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių.

Šioje baudžiamojoje byloje skirdamas Ž. L. bausmes už atskiras nusikalstamas veikas pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į visas nustatytas faktines bylos aplinkybės, jas įvertino ir teisingai taikė bausmės paskyrimo pagrindus bei taisykles reglamentuojančias BK nuostatas. Apylinkės teismas atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį ir pobūdį (padaryti septyni apysunkiai nusikaltimai ir trys baudžiamieji nusižengimai, visos nusikalstamos veikos tyčinės, devynios nusikalstamos veikos baigtos ir viena nutrūko pasikėsinimo stadijoje), nusikalstamų veikų motyvus, jų pasekmes (pagrobto ir sugadinto turto vertė nebuvo didelė), į dvi apelianto atsakomybę lengvinančias aplinkybės ir jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, tinkamai įvertino Ž. L. asmenybę (nuteistasis yra recidyvistas, nes naujas tyčines nusikalstamas veikas padarė per pakankamai trumpą laikotarpį, ankstesniu nuosprendžiu už tyčines nusikalstamas veikas jam paskirtos bausmės vykdymo metu, administracine tvarka jis nebuvo baustas, nusikalstamų veikų padarymo metu niekur nedirbo, mokėsi, pas psichiatrą ir priklausomybės ligų specialistą nesilankė, mokymosi įstaigoje charakterizuojamas patenkinamai, o gyvenamojoje vietoje nusiskundimų dėl jo elgesio negauta), o taip pat atsižvelgė ir į kitas teisingos bausmės paskyrimui svarbias aplinkybes – į nukentėjusiųjų poziciją (nukentėjusysis D. M. prašė Ž. L. griežtai nebausti, nukentėjusioji L. B. gailėjo apelianto, o kiti nukentėjusieji nurodė neturintys pretenzijų jam), į tai, kad nuteistasis kritiškai vertino savo elgesį, kad ankstesniu nuosprendžiu jis buvo nuteistas už veikas, kurias įvykdė būdamas nepilnamečiu bei į kitas bylos aplinkybes. Įvertinęs visus duomenis pirmos instancijos teismas iš esmės pagrįstai manė, jog nuteistasis po pirmojo teistumo išvadų nepadarė, nepasitaisė, yra linkęs ir toliau nusikalsti, todėl už kiekvieną naujai padarytą nusikalstamą veiką paskyrė jam sankcijose numatytas griežčiausias bausmes – areštą ir laisvės atėmimą. Tačiau, atkreiptinas dėmesys, kad šios bausmės, nors ir pačios griežčiausios, tačiau savo trukme yra žymiai mažesnės už sankcijose numatytus jų vidurkius. Subendrindamas paskirtas bausmes apylinkės teismas teisingai pirmiausia dalį jų subendrino apėmimo būdu, o vėliau – visas subendrino dalinio bausmių sudėjimo būdu, prie griežčiausios bausmės pridėdamas kitų laisvės atėmimo bausmių dalis, mažesnes už BK 50 str. 2 d. numatytą minimalų laisvės atėmimo bausmės dydį. Už naujas nusikalstamas veikas paskirta subendrinta bausmė su ankstesniu nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme taip pat subendrinta nepažeidžiant BK 64 str. reikalavimų. Taigi, tiek pirmosios instancijos teismo už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės, tiek ir skundžiamu nuosprendžiu nustatyta galutinė subendrinta bausmė, kolegijos manymu, yra teisingos ir atitinka faktines nusikaltimų padarymo aplinkybes bei nuteistojo asmenybę.

Apeliantas skunde nesutinka su apylinkės teismo teiginiu, kad jis yra linkęs nusikalsti ir jokių išvadų dėl savo elgesio nepadarė bei mano, kad šį apylinkės teismo teiginį iš esmės paneigia jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, t. y. jo prisipažinimas padarius nusikalstamas veikas, nuoširdus gailestis dėl to ir nukentėjusiesiems padarytos žalos atlyginimas. Tačiau šis Ž. L. skundo teiginys nėra teisingas. Apelianto nurodytos jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės neatsiejamai susiję tik su jo elgesio po naujų nusikalstamų veikų įvertinimu. Tačiau skirdamas bausmes apylinkės teismas turi įvertinti ne tik kaltininko elgesį po nusikalstamų veikų, bet ir jo elgesį prieš nusikalstamų veikų padarymą bei jų metu. O įvertinus pastarąjį Ž. L. elgesį matyti, kad noras daryti naujas nusikalstamas veikas apeliantui susiformavo net neatlikus ankstesniu nuosprendžiu už įvairias vagystes paskirtos bausmės. Tai reiškia, kad apylinkės teismas skundžiamame nuosprendyje visiškai pagrįstai pripažino, jog apeliantas, prieš darydamas naujus nusikaltimus ir baudžiamuosius nusižengimus net negalvojo daryti tinkamų išvadų, keisti savo gyvenimą, norą pasitaisyti ir laikytis įstatymų.

Taip pat neteisinga apelianto nuomonė, jog apylinkės teismo argumentai apie už baudžiamuosius nusižengimus jam skirtas švelnesnes savo trukme arešto bausmes yra visiškai nereikšmingi. BK 63 str. 1 d. imperatyviai nurodo teismui, jeigu buvo padarytos kelios nusikalstamos veikos, iš pradžių paskirti bausmes už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai, o po to nustatyti galutinę subendrintą bausmę. Pažymėtina, kad BK 63 str. 1 d. nenumato jokių išimčių – skirdamas bausmes už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai, o po to nustatydamas galutinę subendrintą bausmę, teismas privalo savo sprendimą motyvuoti. Šiuo atveju, motyvuodamas savo sprendimą dalyje dėl arešto bausmių už baudžiamuosius nusižengimus paskyrimo, apylinkės teismas nenukrypo nei nuo minėtos teisės normos reikalavimų vykdymo, nei nuo susiformavusios teismų praktikos, todėl šioje dalyje diskusija apie apylinkės teismo veiksmų, atitinkančių teisės normos reikalavimus, prasmę ir reikšmę yra visiškai nesuprantama bei prieštaraujanti teisės doktrinai.

Minėta, kas skunde nuteistasis taip pat nesutinka su jo tik patenkinamu asmenybės įvertinimu, mano, kad mokymo įstaiga patenkinamai įvertino tik jo pažangumą, tačiau jo asmenybę tiek mokymosi įstaiga, tiek ir jį kontroliavęs policijos pareigūnas, įvertino gerai. Kolegija atkreipia apelianto dėmesį į tai, kad apylinkės teismas, skirtingai, nei teigiama jo skunde, skundžiamame nuosprendyje pažymėjo, jog patenkinamai jis charakterizuojamas tik mokymosi įstaigoje (2 t., 210 b.l.). Iš Panevėžio suaugusiųjų mokymo centro pateiktos informacijos ir tarnybinio pranešimo matyti, kad Ž. L. pamokas lanko patenkinamai, antro pusmečio įskaitas turi, mokymosi sutarties nėra pažeidęs, su klasės draugais bendrauja, yra draugiškas, administracine tvarka nebaustas, nusiskundimų dėl jo elgesio gyvenamojoje vietoje negauta (2 t., 134, 136 b.l.). Taigi, pateikta informacija tik patvirtina, jog nuteistasis mokymosi įstaigoje ir gyvenamojoje vietoje nedaro nieko blogo – nedaro administracinių teisės pažeidimų, nepažeidžia mokymosi sutarties, iš dalies laikosi mokymosi tvarkos, nes įskaitas išsilaiko, su klasės draugais nekonfliktuoja ir gyvenamojoje vietoje nesielgia priešingai teisės bei moralės normoms. Toks nuteistojo elgesys iš tiesų laikytinas geru, tačiau vien tik šios aplinkybės nesuteikia pagrindo apeliantą kaip asmenybę vertinti visiškai gerai. Negalima nekreipti dėmesio į kitą aplinkybę – atidėdamas 2009 m. birželio 16 d. nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, Panevėžio miesto apylinkės teismas įpareigojo Ž. L. mokytis (2 t., 129 b.l.), o iš pateiktos jo mokymosi įstaigos informacijos matyti, kad šį teismo įpareigojimą apeliantas vykdo viso labo tik patenkinamai. Su tokiu pažangumo vertinimu apeliaciniame skunde sutinka ir pats apeliantas. Akivaizdu, kad pakankamai gerai elgdamasis mokykloje, jis elgiasi visiškai nepateisinamai ir nusikalstamai už mokyklos ribų, nekreipdamas jokio dėmesio į teisėsaugos institucijų bandymus jį įspėti ir sulaikyti nuo naujų nusikaltimų. Taigi, bendrai įvertinus visas aukščiau išvardytas aplinkybes, apylinkės teismas visiškai pagrįstai laikė, kad nuteistasis charakterizuojamas ne gerai, o tik patenkinamai.

Ž. L. taip pat nurodo, kad jis negali atlikti jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės dėl sveikatos būklės – jis serga bronchine astma. Iš byloje esančio medicininio pažymėjimo Nr. 86 matyti, kad Ž. L. serga alergine vidutinio sunkumo bronchų astma, nuolatiniu alerginiu rinitu (2 t., 208 b.l.). Tačiau duomenų apie tai, kad nuteistasis šiuo metu sirgtų kokia nors liga, dėl kurios pagal Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ir sveikatos apsaugos ministrų 1995-11-02 įsakymu Nr. 969/578 patvirtintą Nepagydomų ligų ir sveikatos būklių, dėl kurių nuteistieji gali būti atleisti nuo tolesnio laisvės atėmimo bausmės atlikimo dėl ligos sąrašą jis negalėtų atlikti jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės, byloje nėra. Be to, laisvės atėmimo bausmę vykdančiose institucijose nuolat teikiama pakankama medicininė pagalba, o esant didesnėms nuteistųjų sveikatos problemoms jie nukreipiami gydymui į laisvės atėmimo vietų ligoninę. Todėl skundą nagrinėjanti teisėjų kolegija daro išvadą, jog šiuo metu Ž. L. sveikatos būklė netrukdo jam atlikti laisvės atėmimo bausmės.

Įvertinusi visas aukščiau aptartas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, jog skirdamas bausmes nuteistajam apylinkės teismas atsižvelgė į visas nustatytas faktines, jų tarpe ir apelianto skunde nurodytas, aplinkybes, jas įvertino ir teisingai taikė bausmių skyrimo pagrindus bei taisykles reglamentuojančias BK nuostatas, todėl pakartotinai vertinti skunde nurodytas aplinkybes ir sušvelninti Ž. L. paskirtas bausmes nėra pagrindo. Už atskiras nusikalstamas veikas paskirtas bausmes apylinkės teismas teisingai subendrino taikydamas BK 63 str. ir 64 str. nuostatas. Tokiu būdu pripažinti, kad nuteistajam už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės, o taip pat ir galutinė subendrinta bausmė, tiek savo rūšimi, tiek dydžiu yra aiškiai per griežtos ir dėl to neteisingos, nėra jokio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p. teismas

NUTARĖ:

Nuteistojo Ž. L. apeliacinį skundą atmesti.