Šiaulių apygardos teismo nutartis

2009-09-24 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-317-300-2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-09-24
Bylos Nr.
1A-317-300-2009
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Vidmantas Mylė (pirm.), Irena Ivanovienė, Bronius Zalaga
Nuteistasis
A., A. R.
Advokatai
Jūratė Astromskytė
Kategorijos
Kopija
Baudžiamoji byla Nr. 1A-317-300/2009Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.4.2., 1.2.14.1.2.2., 1.2.14.10., 2.4.7. (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2009 m. rugsėjo 24 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Vidmanto Mylės,

teisėjų Irenos Ivanovienės, Broniaus Zalagos,sekretoriaujant Vilmai Armalytei,dalyvaujant prokurorei Ninai Raugienei,gynėjai advokatei Jūratei Astromskytei,nuteistajam A. R.,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. R. apeliacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2009-07-03 nuosprendžio, kuriuo A. R. pripažintas kaltu ir nuteistas:

pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d. ir 178 str. 2 d. laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams;

pagal Lietuvos Respublikos BK 187 str. 1 d. laisvės atėmimu 9 (devyniems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 5 d., bausmės subendrintos bausmių apėmimo būdu ir galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Teisėjų kolegija,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. R. nuteistas už tai, kad jis 2009-06-30 apie 03:29:11 val. išdauždamas šaligatvio plytele lauko durų stiklą ir sulaužydamas apsauginę žaliuzę, pasikėsino įsibrauti į patalpą - individualiai J. S. įmonei priklausančią juvelyrinių dirbinių parduotuvę (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini), iš kur veikdamas neapibrėžta tyčia pasikėsino pagrobti svetimą turtą - individualiai J. S. įmonei priklausančius ikiteisminio tyrimo metu nenustatytos vertės juvelyrinius dirbinius, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl priežasčių nepriklausančių nuo jų valios, kadangi suveikė parduotuvės apsaugos signalizacija.

Be to, jis 2009-06-30 apie 03:29:11 val. pasikėsinus įsibrauti į patalpą - individualiai J. S. įmonei priklausančią juvelyrinių dirbinių parduotuvę (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini), metu sugadino svetimą, individualiai J. S. įmonei priklausantį turtą - išdaužė juvelyrinių dirbinių parduotuvės (duomenys neskelbtini) durų stiklą 411,60 Lt vertės, bei sugadino apsauginę žaliuzę 270,78 Lt vertės, iš viso sugadino svetimą, 682,38 Lt vertės, turtą.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu nuteistasis A. R. prašo paskirti švelnesnę bausmę, kuri nebūtų susijusi su laisvės atėmimu.

Skunde nurodo, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi ir teigia, jog teismas nors ir pripažino tai atsakomybę lengvinančia aplinkybe, bet į tai neatsižvelgė. Taip pat nurodo, kad šeimoje augina vaiką, ir kad šeimą išlaiko jis vienas. Teigia, jog būdamas laisvėje būtų galėjęs atlyginti nuostolius.

Teismo posėdžio metu nuteistasis ir jo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apylinkės teismas išsamiai, nešališkai ištyrė nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir teisingai kvalifikavo apelianto nusikalstamus veiksmus. Priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį A. R. atžvilgiu, apylinkės teismas pagrįstai, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 273 str. nutraukė įrodymų tyrimą teisme ir nuosprendį pagrindė liudytojų J. S., R. K., A. C. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, įvykio vietos apžiūros protokolu, kitais ištirtais bei teismo nuosprendyje aptartais įrodymais ir padarė teisingą išvadą, kad A. R. padarė nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d. ir 178 str. 2 d., 187 str. 1 d.

Apeliantas savo apeliaciniame skunde kaltės dėl padarytų nusikalstamų veikų faktinių aplinkybių ir jų veikos juridinės kvalifikacijos neginčija, tačiau skundu prašo paskirti švelnesnę bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu.

Apelianto skunde nurodytas teiginys, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi ir teigia, jog teismas nors ir pripažino tai atsakomybę lengvinančia aplinkybe, bet į tai neatsižvelgė, atmestinas. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, priešingai nei teigia apeliantas, apylinkės teismas, skirdamas bausmę A. R. atsižvelgė į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir skyrė bausmes, jų dydį nustatydamas žemesnį nei A. R. įvykdytų nusikalstamų veikų sankcijose numatytas bausmės vidurkis.

Nuteistojo A. R. skunde nurodyti teiginiai, kad šeimoje augina vaiką, ir jog šeimą išlaiko jis vienas, neatsveria bausmės tikslų ir paskirties, ir nėra pagrindas keisti ar naikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį.

Apelianto skunde nurodytas teiginys, jog būdamas laisvėje būtų galėjęs atlyginti nuostolius yra deklaratyvus teiginys, kuris nėra pagrindas švelninti bausmę.

Pirmosios instancijos teismas paskirdamas nuteistajam A. R. terminuotą laisvės atėmimo bausmę tinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą, atsižvelgė į tai, kad jis padarė du nusikaltimus, iš kurių vienas priskiriamas apysunkių ir kitas nesunkių nusikaltimų kategorijai, į nuteistojo asmenybę, bei kitas aplinkybes. Atsakomybę lengvinančia aplinkybe pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino tą aplinkybę, kad nuteistasis prisipažino ir nuoširdžiai gailisi įvykdęs nusikalstamas veikas, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Vertinant A. R. asmenybę – teistas 7 kartus, nusikalto neišnykus teistumui, todėl LR BK 27 str. prasme recidyvistas, baustas administracine tvarka, nedirba, yra darbo biržos įskaitoje, augina mažametį vaiką.

Atsižvelgiant į visas minėtas aplinkybes, apylinkės teismas visiškai teisingai paskyrė nuteistajam laisvės atėmimo bausmes mažesnes nei sankcijose numatytas bausmės vidurkis, todėl pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino ne tik nuteistojo padarytų nusikaltimų tyčios turinį, bet atsižvelgdamas į nuteistojo asmenybę, padarytų nusikaltimų pobūdį ir kitas aplinkybes, paskyrė teisingas savo dydžiu bausmes, todėl švelninti jas dar labiau apeliacinio skundo argumentais ir motyvais pagrindo nėra.

Taipogi teismas pagrįstai, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BK 63 str. nuostatomis, subendrino paskirtas bausmes. Paskirtos bausmės už nusikalstamas veikas ir galutinė subendrinta bausmė nėra aiškiai per griežtos.

Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį A. R. atžvilgiu nesilaikė Lietuvos Respublikos BPK 307 str. įtvirtintų reikalavimų. Kaip matyti iš apylinkės teismo nuosprendžio rezoliucinės dalies, teismas nuosprendžiu neišsprendė civilinio ieškinio klausimo, kas pažeidžia rezoliucinės nuosprendžio dalies turinio reikalavimus, t. y. Lietuvos Respublikos BPK 307 str. 6 d. 1 p. nuostatas, kur nurodyta, kad apkaltinamojo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje turi būti nurodyti sprendimai dėl nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo.

Taipogi atkreiptinas dėmesys į tai, kad apylinkės teismas, nuosprendžio rezoliucinėje dalyje, nenurodęs sprendimo dėl civilinio ieškinio, 2009-07-03 nutartimi, vadovaudamasis LR BPK 361 str., 362 str., patikslino Šiaulių miesto apylinkės teismo 2009-07-03 nuosprendį, rezoliucinėje dalyje įrašydamas – „priteisti iš A. R. individualiai J. S. įmonei 1032, 68 Lt civilinį ieškinį“. Pažymėtina tai, kad Lietuvos Respublikos BPK 361 str., 362 str. nenumato galimybės civilinio ieškinio klausimą išspręsti nutartimi, o priešingai, kaip matyti iš Lietuvos Respublikos BPK X skyriaus normų, reguliuojančių žalos atlyginimą baudžiamojoje byloje, kai pareiškiamas civilinis ieškinys, teismas priimdamas nuosprendį visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta, iš ko seka, kad teismas civilinio ieškinio klausimą išsprendžia nuosprendžiu. Be to, paminėtina tai, kad civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje yra baudžiamojo proceso institutas, todėl nagrinėdamas su civiliniu ieškiniu susijusius klausimus teismas turi vadovautis BPK normomis. Taigi, BPK nenumatant galimybės civilinio ieškinio klausimą išspręsti nutartimi, Šiaulių miesto apylinkės teismo 2009-07-03 nutartis laikytina neteisėta ir nepagrįsta, todėl naikintina.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 str.,

nutaria:

Nuteistojo A. R. apeliacinį skundą atmesti.

Šiaulių miesto apylinkės teismo 2009-07-03 nutartį panaikinti.

Kolegijos pirmininkas Vidmantas MylėTeisėjai Irena IvanovienėBronius ZalagaKopija tikraTeisėjasVidmantas Mylė