- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-10-03
- Bylos Nr.
- eI-3869-815/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02417-2018-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Iveta Pelienė, Ernestas Spruogis, Egidija Puzinskaitė
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „Pajūrio mėsinė“
- Atsakovas
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ivetos Pelienės, Egidijos Puzinskaitės ir Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Pajūrio mėsinė“ skundą atsakovei Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I
1. Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė „Pajūrio mėsinė“ (toliau – ir pareiškėja, ir Bendrovė, ir UAB „Pajūrio mėsinė“) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama: 1) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VSDFV) 2018 m. birželio 14 d. sprendimą Nr. (9.8)I-3580 (toliau – ir Sprendimas); 2) įpareigoti VSDFV pareiškėjos 2018 m. gegužės 24 d. pateiktą prašymą išnagrinėti iš naujo; 3) priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Nurodė, kad 2018 m. gegužės 24 d. kreipėsi į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos skyrių (toliau – ir VSDFV Klaipėdos skyrius) su prašymu Nr. 18/05/24-05 (toliau – ir Prašymas), kuriuo prašė pratęsti 2017 m. rugsėjo 25 d. sudarytos sutarties Nr. AD-38 (toliau – ir Sutartis) įsiskolinimo mokėjimo grafiką, papildomam laikotarpiui. VSDFV Klaipėdos skyrius 2018 m. gegužės 29 d. raštu Nr. (8.1E) SI-25465 (toliau – ir Raštas) pareiškėjos pateiktą Prašymą bei pridėtus rašytinius įrodymus pagal kompetenciją persiuntė nagrinėti VSDFV. VSDFV, išnagrinėjusi VSDFV Klaipėdos skyriaus pateiktą medžiagą dėl pasirašytos Sutarties įvykdymo termino pratęsimo, skundžiamu Sprendimu pareiškėjos prašymą dėl teisinio pagrindo nebuvimo tenkinti atsisakė.
2. Pareiškėja skunde nesutinka su Sprendimu, skundą grindžia iš esmės tokiais argumentais.
2.1. VSDFV skundžiamas Sprendimas grindžiamas tik tuo, kad Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatyme nėra įtvirtinto pažodinio sutarčių dėl įmokų įsiskolinimo sumokėjimo atidėjimo pratęsimo.
2.2. Atsakovė, interpretuodama Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas, padarė klaidingą išvadą, kad sutarčių dėl įmokų įsiskolinimo sumokėjimo atidėjimo pratęsimas reikštų viešojo administravimo subjekto kompetencijos ribų peržengimą.
2.3. Pareiškėja nesutinka su VSDFV priimtu Sprendimu, kadangi jo netenkinimo pagrindas neatitinka situacijos įvertinimo objektyvumo, visapusiškumo, protingumo ir išsamumo principų.
2.4. Pareiškėjos nuomone, skundžiamame Sprendime VSDFV, kaip viešojo administravimo subjekto, pateikta įgaliojimų interpretacija nepagrįstai susiaurina Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatyme numatytą VSDFV kompetenciją dėl galimybės pakeisti VSDFV sudarytą Sutartį. Pareiškėjos įsitikinimu, VSDFV sprendimas pakeisti sudarytą Sutartį negali reikšti VSDFV veikimo ultra vires (lot. viršijant kompetenciją) ir tai jokiu būdu nereikštų įstatymo viršenybės principo pažeidimo ar Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatyme numatytos kompetencijos ribų peržengimo.
2.5. Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymas yra specialusis įstatymas, tačiau viešojo administravimo subjektas gali remtis ir kitais teisės aktais. Pareiškėjos manymu, tais atvejais, kuomet Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymas konkretaus teisinio santykio nereglamentuoja, turtėtų būti vadovaujamasi teisingumo, protingumo bei sąžiningumo kriterijais, įstatymų ar teisės analogija, todėl VSDFV atsisakyti spręsti pateikto prašymo negali.
2.6. Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 19 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad įsiskolinimo mokėjimas gali būti atidėtas iki 1 metų, o atidėtą sumą pagal draudėjo ir Fondo administravimo įstaigos suderintą įsiskolinimo grąžinimo grafiką, leidžiama sumokėti per terminą, kuris negali būti ilgesnis negu 4 metai.
2.6.1. Pažymėjo, kad nepasinaudojo maksimaliu Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatyme leistinu įsiskolinimo sumokėjimo atidėjimo terminu, kadangi teikdama prašymą, įsiskolinimo sumą prašė išdėstyti 11 mėnesių laikotarpiui ir pirmąsias įmokas pradėjo mokėti iš karto po Sutarties sudarymo.
2.6.2. Atkreipė dėmesį į tai, jog 2017 m. rugsėjo mėn. vykusiame VSDFV posėdyje, pareiškėjos prašymo svarstymo metu, VSDFV nariai pabrėžė, kad pareiškėjai būtų sudaryta galimybė kreiptis dėl termino pratęsimo, jeigu nustatytu grafiku negalėtų sumokėti Sutartyje suderintos įsiskolinimo sumos.
2.6.3. Pareiškėja mano, jog skundžiamu Sprendimu, pasikeitus esminėms aplinkybėms, inicijuoti sudarytos Sutarties sąlygų pakeitimą, pratęsiant įsiskolinimo sumokėjimo terminus, neturi galimybės.
2.7. Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (toliau – ir CK) sutarties sampratą apibrėžia kaip dviejų ar daugiau asmenų susitarimą sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius teisinius santykius, kai vienas ar keli asmenys įsipareigoja kitam asmeniui ar asmenims atlikti tam tikrus veiksmus (ar susilaikyti nuo tam tikrų veiksmų), o pastarieji įgyja reikalavimo teisę.
Pareiškėja pateikė pasiūlymą pakeisti Sutarties sąlygas, tačiau VSDFV priėmė sprendimą nurodyto prašymo nesvarstyti. Pagal CK 1.63 straipsnį, sandoriais laikomi asmenų veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti arba panaikinti civilines teises ir pareigas, o sutartis yra dviejų ar daugiau asmenų susitarimas sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius teisinius santykius, tačiau remdamasi CK 6.223 straipsnio 1 dalimi nurodo, jog bet kokia sutartis gali būti pakeista šalių susitarimu. Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą, mano, jog vien tai, kad tarp šalių buvo sudaryta Sutartis, neabejotinai reiškia ir tai, kad Sutarties sąlygos gali būti pakeistos.?
2.8. VSDFV, priimdama Sprendimą, neįvertinto CK įtvirtintų nuostatų ir to, kad nuo Sutarties sudarymo iki Prašymo pateikimo Sutartis buvo vykdoma pilna apimtimi, t. y. buvo mokamos ne tik einamosios įmokos, bet ir buvo laikomąsi Sutartyje esamo mokėjimo grafiko (dengiamas įsiskolinimas, apskaičiuotos palūkanos ir delspinigiai).
Šalies argumentai
2.9. Pareiškėjai tapus sudėtingiau vykdyti sudarytą Sutartį, ji iš karto kreipėsi su prašymu į VSDFV dėl Sutarties pakeitimo.
Savo pateiktame Prašyme išsamiai nurodė priežastis, dėl kurių jai tapo sudėtinga vykdyti Sutartyje numatytus įsipareigojimus, o taip pat ir tai, dėl kokių priežasčių prašo ją pakeisti. Be to, pareiškėja pridėjo ir prašyme išdėstytas aplinkybes patvirtinančius rašytinius įrodymus, tačiau VSDFV Bendrovės prašymo apskritai nevertino, dėl pateiktų įrodymų nepasisakė ir pareiškėjos pateikto pasiūlymo neapsvarstė.
3. Pareiškėja mano, jog jos pateiktas Prašymas išspręstas formaliai, nesilaikant Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 11 punkto, kuriame nurodoma, kad viešojo administravimo subjektas į prašymą ar skundą privalo atsakyti aiškiai ir argumentuotai, nurodydamas visas prašymo ar skundo nagrinėjimui įtakos turėjusias aplinkybes ir konkrečias teisės aktų nuostatas, kuriomis rėmėsi vertindamas prašymo ar skundo turinį. Pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatas sprendimas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis. Sprendime aiškiai ir išsamiai privalo būti nurodytos nustatytos aplinkybės, kurių pagrindu yra atsisakoma tenkinti Prašymą, be to, turi būti atskleistos visos teisinį santykį reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų normos. VSDFV Sprendimas yra priimtas nesilaikant Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 11 punkto, 8 straipsnio 1 dalies nuostatų, o įstatymo nuostatų nesilaikymas sudaro savarankišką pagrindą panaikinti įstatymo normų neatitinkančius viešojo administravimo subjektų priimamus sprendimus.
II
Atsakovė VSDFV atsiliepime į pareiškėjos skundą su juo nesutiko ir prašė atmesti kaip nepagrįstą. Savo poziciją iš esmės grindžia tokiais argumentais.
1. VSDFV skundžiamu Sprendimu ne atsisakė spręsti prašymą dėl sutarties dėl įmokų įsiskolinimo sumokėjimo atidėjimo pratęsimo, o jį išsprendė, vadovaudamasi galiojančiais teisės aktais.
1.1. Pagal galiojantį teisinį reglamentavimą valstybinio socialinio draudimo įmokos (toliau – VSD įmokos) gali būti atidedamos vieną kartą. Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sudarymo ir vykdymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. birželio 14 d. nutarimu Nr. 647 „Dėl Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sudarymo ir vykdymo taisyklių patvirtinimo“, 65 punktas nustato, kad jeigu laikotarpiu, kuriam atidėtas VSD įmokų įsiskolinimo sumokėjimas, draudėjas pažeidžia VSD įmokų įsiskolinimo sumokėjimo grafiką, VSDFV teritorinis skyrius per mėnesį priima sprendimą sutartį nutraukti arba panaikina sprendimą atidėti VSD įmokų įsiskolinimo sumokėjimą ir priima sprendimą priverstine tvarka išieškoti iš jo likusią įsiskolinimo sumą kartu su palūkanomis.
1.2. Pažeidęs VSD įmokų įsiskolinimo sumokėjimo atidėjimo sąlygas, dėl VSD įmokų įsiskolinimo sumokėjimo atidėjimo draudėjas gali kreiptis ne anksčiau kaip po vienų metų nuo sprendimo priverstine tvarka išieškoti iš draudėjo likusią įsiskolinimo sumą kartu su palūkanomis priėmimo dienos.
1.3. Atsakovės manymu, sistemiškai vertinant VSD įmokų įsiskolinimo sumokėjimo teisinį reglamentavimą, akivaizdu, jog draudėjas privalo vykdyti įsipareigojimus pagal pirminį VSD įmokų įsiskolinimo sumokėjimo atidėjimo sutarties variantą. Sutarties šaliai tapus nepajėgiai vykdyti sutartyje numatytų įsipareigojimų, įmokų įsiskolinimo sutartis yra nutraukiama ir likusi suma yra išieškoma, o teisė pakartotinai kreiptis dėl įmokų įsiskolinimo sumokėjimo atidėjimo nukeliama 1 metų laikotarpiui. Pagal galiojantį teisinį reguliavimą yra apribota galimybė koreguoti pirminį VSD įmokų įsiskolinimo sumokėjimo atidėjimo sutarties variantą, pratęsti ar nukelti įmokų mokėjimą. Tuo siekiama išvengti draudėjų piktnaudžiavimo, kai draudėjas įsipareigotų mokėti VSD įmokų skolą, o vėliau visiškai ar iš dalies nevykdytų savo pirminio įsipareigojimo ir tęstų arba nukeltų skolos mokėjimą ilgesniam terminui.
Motyvuojamoji dalis
2. Pagal CK 6.223 straipsnio 1 dalį sutartis gali būti pakeista šalių susitarimu, tačiau tai yra bendra CK nuostata, išreiškianti sutarčių laisvės principą, kadangi apribojimas koreguoti pirminį VSD įmokų įsiskolinimo sumokėjimo atidėjimo sutarties variantą pats savaime neprieštarauja sutarčių laisvės principui ir kartu atlieka tam tikrą apsauginę funkciją, siekiant išvengti skolininkų piktnaudžiavimo.
3. Atsakovė nesutinka su pareiškėjos teiginiais, jog pareiškėja nepasinaudojo maksimaliu VSD įstatyme leistinu įsiskolinimo sumokėjimo atidėjimo terminu (48 mėnesių), prašė įsiskolinimo sumą išdėstyti 11 mėnesių laikotarpiui ir pirmąsias įmokas pradėjo mokėti jau nuo pirmojo mėnesio, keletą mėnesių sutartį vykdė pilna apimtimi, ir tai, kad užtruko restruktūrizavimo bylos iškėlimas bei strateginio partnerio investicijos, kadangi teisinės reikšmės ginčijamo sprendimo priėmimui šios aplinkybės neturėjo.
Atsakovės teigimu, esminę reikšmę turėjo tai, kad pagal teisinį reglamentavimą, pirminės įmokų įsiskolinimo sumokėjimo sutarties koregavimas nėra galimas, todėl VSDFV dėl šių aplinkybių pasisakyti skundžiamame Sprendime neprivalėjo.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, išnagrinėjęs skundo ir atsiliepimo motyvus, įvertinęs rašytinius bylos įrodymus, išanalizavęs ginčo teisinį santykį reglamentuojančius teisės aktus,
konstatuoja:
1. Šioje administracinėje byloje inter alia (lot. be kita ko) nustatyta:
1.1. Pareiškėja ir VSDFV Klaipėdos skyrius 2017 m. rugsėjo 25 d. sudarė Sutartį, kuria pareiškėjai buvo atidėtas valstybinio socialinio draudimo įmokų už apdraustuosius įsiskolinimo sumokėjimas, mokant pagal įmokų atidėjimo grafiką.
1.2. 2018 m. gegužės 24 d. pareiškėja pateikė Prašymą, kuriuo prašė pratęsti 2017 m. rugsėjo 25 d. sudarytos Sutarties įsiskolinimo mokėjimo grafiką papildomam laikotarpiui. Pateiktame Prašyme pareiškėja nurodė, jog įsipareigojimus pagal sudarytą Sutartį vykdo tinkamai, Sutartyje numatytu grafiku. Savo argumentus pareiškėja grindė tuo, jog Sutarties sudarymo metu pagrįstai tikėjosi, kad pusmečio laikotarpiu jai bus iškelta restruktūrizavimo byla, bei investuotojas investuos į pareiškėjos turimų skolų refinansavimą ar reikalavimų teisių iš kreditorių išpirkimą, todėl Sutarties sudarymo metu pareiškėja neprašė, kad jai būtų suteiktas maksimalus VSDFV įmokų atidėjimo terminas. Užsitęsęs pareiškėjos restruktūrizavimo procesas sutrikdė suplanuotų investicijų gavimą, nulėmė sunkumus pareiškėjos ūkinei ir komercinei veiklai vystyti, apsunkindamas ir kitų Sutartimi numatytų įsipareigojimų vykdymą.
1.3. 2018 m. birželio 14 d. VSDFV priėmė sprendimą Nr. (9.8)I-3580 dėl 2018 m. gegužės 24 d. gauto pareiškėjo Prašymo, kuriame nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 1 punktą viešojo administravimo subjektai privalo vadovautis įstatymo viršenybės principu, kuris reiškia, kad viešojo administravimo subjektų įgaliojimai atlikti viešąjį administravimą turi būti numatyti teisės aktuose, o Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatyme sutarčių dėl įmokų atidėjimo pratęsimas nėra numatytas.
2. Šioje administracinėje byloje ginčo dėl faktinių aplinkybių nėra. Ginčas kyla tik dėl teisinio VSDFV kompetencijos vertinimo. Anot pareiškėjos, atsakovė priimdamas skundžiamą Sprendimą (žr. šio teismo sprendimo motyvuojamosios dalies 1.3 punktą), netinkamai siaurai vertino savo galimybes pratęsti Sutarties (žr. šio teismo sprendimo motyvuojamosios dalies 1.1 punktą) galiojimą. Teismas nesutinka su pareiškėjos argumentais. Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 19 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog VSDFV Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sudarymo ir vykdymo taisyklėse nustatyta tvarka gali atidėti socialinio draudimo įmokų į Fondą įsiskolinimo mokėjimą iki vienų metų ir leisti sumokėti atidėtą sumą pagal draudėjo ir Fondo administravimo įstaigos suderintą įsiskolinimo grąžinimo grafiką, kuris negali būti ilgesnis negu 4 metai; pažeidus mokėjimo grafiką, vykdomas socialinio draudimo įmokų įsiskolinimo išieškojimas priverstine tvarka. Pabrėžtina, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sudarymo ir vykdymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. birželio 14 d. nutarimu Nr. 647 „Dėl Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sudarymo ir vykdymo taisyklių patvirtinimo“, 65 punkte nustatyta: „Jeigu laikotarpiu, kuriam atidėtas socialinio draudimo įmokų įsiskolinimo sumokėjimas, draudėjas pažeidžia socialinio draudimo įmokų įsiskolinimo sumokėjimo grafiką, Fondo valdybos teritorinis skyrius per mėnesį priima sprendimą sutartį nutraukti arba panaikina sprendimą atidėti socialinio draudimo įmokų įsiskolinimo sumokėjimą ir priima sprendimą priverstine tvarka išieškoti iš jo likusią įsiskolinimo sumą kartu su palūkanomis. Pažeidęs socialinio draudimo įmokų įsiskolinimo sumokėjimo atidėjimo sąlygas, dėl socialinio draudimo įmokų įsiskolinimo sumokėjimo atidėjimo draudėjas gali kreiptis ne anksčiau kaip po vienų metų nuo sprendimo priverstine tvarka išieškoti iš draudėjo likusią įsiskolinimo sumą kartu su palūkanomis priėmimo dienos“.
Sistemiškai vertinant VSD įmokų įsiskolinimo sumokėjimo teisinį reglamentavimą, konstatuotina, jog draudėjas privalo vykdyti įsipareigojimus pagal pirminį VSD įmokų įsiskolinimo sumokėjimo atidėjimo sutarties variantą. Sutarties šaliai tapus nepajėgiai vykdyti sutartyje numatytų įsipareigojimų, įmokų įsiskolinimo sutartis yra nutraukiama ir likusi suma yra išieškoma, o teisė pakartotinai kreiptis dėl įmokų įsiskolinimo sumokėjimo atidėjimo nukeliama vienerių metų laikotarpiui. Pagal galiojantį teisinį reguliavimą yra apribota galimybė koreguoti pirminį VSD įmokų įsiskolinimo sumokėjimo atidėjimo sutarties variantą, pratęsti ar nukelti įmokų mokėjimą. Tuo siekiama išvengti draudėjų piktnaudžiavimo, kai draudėjas įsipareigotų mokėti VSD įmokų skolą, o vėliau visiškai ar iš dalies nevykdytų savo pirminio įsipareigojimo ir tęstų arba nukeltų skolos mokėjimą ilgesniam terminui.
3. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, konstatuotina, kad atsakovė pagrįstai skundžiamame Sprendime nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 1 punktą viešojo administravimo subjektai privalo vadovautis įstatymo viršenybės principu, kuris reiškia, kad viešojo administravimo subjektų įgaliojimai atlikti viešąjį administravimą turi būti numatyti teisės aktuose, o Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatyme sutarčių dėl įmokų atidėjimo pratęsimas nėra numatytas. Vadinasi, nėra jokio teisinio pagrindo panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2018 m. birželio 14 d. sprendimą Nr. (9.8)I-3580 bei įpareigoti VSDFV pareiškėjos 2018 m. gegužės 24 d. pateiktą prašymą išnagrinėti iš naujo.
4. Pareiškėja prašo atlyginti bylinėjimosi išlaidas. Kadangi pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas, tai ir šio prašymo nėra jokio teisinio pagrindo tenkinti (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 133 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Pajūrio mėsinė“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.