Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos apygardos teismas 2009 m. gruodžio 2 d. sprendimu ieškinį atmetė, E. T. priešieškinį paliko nenagrinėtą. Teismas, remdamasis bylos duomenimis, nustatė, kad 1982 m. gruodžio 24 d. atsakovui S. T. buvo išduotas orderis apsigyventi ginčo bute (t.1, b.l.55), orderyje buvo išvardyti jo šeimos nariai – kiti atsakovai. Rašytiniai įrodymai rodo, kad šį gyvenamąjį namą statė tuo metu buvusi valstybinė įmonė Naftos žvalgybos ekspedicija ir ji buvo šio buto valdytoja Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymo galiojimo metu (t. 2, b.l.32-38) iki 1992 m. liepos 15 d. Atsakovai šio buto neprivatizavo pagal Butų privatizavimo įstatymą, todėl nuo 1997 m. birželio 9 d. po Naftos žvalgybos ekspedicijos reorganizavimo šis butas perėjo AB ,,Geonafta“ nuosavybėn. Atsakovas S. T. Naftos žvalgybos ekspedicijoje dirbo nuo 1967 m. rugpjūčio 29 d. iki 1987 m. spalio 12 d. (t. 2, b. l. 60). Atsakovai S. T. ir atsakovė E. K. nutraukė santuoką 1984 m. gegužės 16 d., tačiau atsakovas nebuvo iškeldintas iš ginčo buto ir jame gyvena iki šiol. Atsakovas E. T. yra invalidas nuo vaikystės ir 2008 m. lapkričio 12 d. Klaipėdos rajono apylinkės teisme yra užvesta civilinė byla Nr. 2-215-778/2008 dėl jo pripažinimo neveiksniu (t.1, b.l.156-160). 1999 m. liepos 15 d. su atsakovu S. T. AB ,,Geonafta“ sudarė ginčo buto nuomos sutartį (t. 1, b. l. 8-9), ji buvo įregistruota Nekilnojamojo turto registre ( t. 1, b. l. 7), o 2007 m. kovo 7 d. pirkimo-pardavimo sutartimi šis butas buvo parduotas ieškovui, jos 1 p. nurodant, jog ieškovui yra žinoma apie paminėtą nuomos sutartį su atsakovu. Teismas konstatavo, kad ieškovas, prašydamas iškeldinti atsakovus iš ginčo buto nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos bei priteisti jam iš atsakovų 12 100 Lt nuostolių peržengia jo turimos subjektinės teisės, įgytos 2007 m. kovo 7 d. pirkimo-pardavimo sutartimi, ribas. Ieškovas įgijo nuosavybės teisę į ginčo butą pirkimo-pardavimo sandoriu, pagal kurį nuosavybės teisė į nekilnojamąjį daiktą perėjo nuo daikto perdavimo (CK 6.393 str. 4d.), todėl pagal CK 4.48 straipsnio 2 dalį ieškovas įgijo tik tiek teisių į ginčo butą, kiek jų turėjo buvęs jo savininkas AB ,,Geonafta“. Teismo manymu, tai, kad atsakovas S. T. su savo šeimos nariais ir buvusiais šeimos nariais turi neterminuotos nuomos teisę gyventi šiame bute pagal 1999 m. liepos 15 d. nuomos sutartį, sudarytą su AB ,,Geonafta“, įrodo teisės aktai, galiojantys nuo 1982 m. gruodžio 24 d., t. y. nuo orderio į ginčo buto išdavimo momento. Pagal tuo metu galiojusio Butų kodekso 49 straipsnį gyvenamosios patalpos orderis buvo vienintelis pagrindas apsigyventi suteiktoje gyvenamojoje patalpoje ir jis buvo pagrindas sudaryti su butų fondą eksploatuojančia organizacija gyvenamosios patalpos nuomos sutartį. Tai, kad tuo metu atsakovas S. T. buvo ginčo buto nuomininku, įrodo ir valstybinio buto fondo privatizavimo pradžia, nes atsakovas AB ,,Geonafta“ (Naftos žvalgybos ekspedicija) buvo pradėjęs šio buto privatizavimo procedūrą pagal Butų privatizavimo įstatymą. Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymas, priimtas 1991-05-28, įsigaliojo 1991-06-30 ir galiojo visas iki 1998-07-01. Šio įstatymo 1 str. 1d. buvo nustatyta, kad valstybinio ir visuomeninio butų fondo nuomininkai norą įsigyti nuosavybėn gyvenamąsias patalpas turėjo pareikšti iki 1992-12-01. Tačiau joks tuo metu galiojantis teisės aktas nenustatė, kad neprivatizavus nuomojamos gyvenamosios patalpos nuomos teisiniai santykiai pasibaigia. Tai teismo manymu, įrodo ir tolesni S. T. ir AB ,,Geonafta“ veiksmai sudarant 1999-07-15 nuomos sutartį. Bylos duomenimis nustatyta, kad AB ,,Geonafta“ neiškeldino atsakovo S. T. ir jo buvusio šeimos nario atsakovės E. K. iš ginčo gyvenamosios patalpos tuo metu galiojusio Butų kodekso 89 straipsnio, 97 straipsnio nustatytais pagrindais. Orderio išrašymo metu šis namas buvo valstybinės įmonės ir tai neprieštaravo tuo metu galiojančiam Butų kodekso 5 straipsniui, nustatančiam butų fondo rūšis, tokiems butams buvo taikomos taisyklės, nustatytos visuomeniniam butų fondui. Valstybinės įmonės savo butus tuo metu skyrė tik savo darbuotojams, tai įrodo ir atsakovo S. T. pažyma dėl darbo santykių (t.2, b.l. 60), įrodanti, kad šis atsakovas įmonėje dirbo 20 metų, todėl teismas padarė išvadą, kad ginčo buto suteikimas buvo susijęs su jo darbiniais santykiais, dėl to iškeldinti atsakovą nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos valstybės įmonė galėjo tik Butų kodekso 97 straipsnyje nustatytai pagrindais. Iki ginčo pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo nebuvo ginčijamos atsakovų teisės nuomotis ginčo butą. Jį pardavus panaudos ir nuomos sutartys nebuvo nutrauktos. Teismas nurodė, kad atsakovas ir jo šeimos nariai, o vėliau ir buvę šeimos nariai, tačiau likę gyventi ginčo bute, pagal įstatymus įgiję teisę naudotis gyvenamąja patalpa, turėjo teisėtų lūkesčių, kad valstybė, o po to nuosavybės teise butą perėmusi įmonė AB ,,Geonafta“ užtikrins jų teisę naudotis gyvenamąja patalpa. Savininko pasikeitimas, t. y. nuosavybės teisės perėjimas ieškovui, nepaneigia atsakovų teisės naudotis būstu. Remiantis įstatymais įgyta teisė naudotis gyvenamąja patalpa suformavo atsakovams teisėtus lūkesčius, kad ši jų įgyta teisė nebus paneigta. Teismas sprendė, kad teisėtų lūkesčių apsaugos principas turėtų būti taikomas šioje byloje, o tai reiškia, kad ir pasikeitus ginčo buto savininkui atsakovai neprarado įgytų teisių nuomoti užimamą būstą. Teismo manymu, atsakovo S. T. raštas dėl sutikimo išsikelti iki 2007-10-01 (t.1, b.l.17) nepakeičia iš esmės susiklosčiusių paminėtų nuomos santykių ginčo bute. Be to, Butų privatizavimo įstatymo 12 straipsnyje buvo nustatyta, kad nuomininkas ar jo šeimos nariai, neįgiję nuosavybės teisės į privatizuojamą butą, juo naudojasi kaip savininko šeimos nariai. Buvę savininko šeimos nariai šiuo butu naudojasi panaudos arba nuomos sutarties pagrindais. Tačiau privatizuoti butą buvo ne nuomininko pareiga, o teisė, todėl jo neprivatizavus S. T. jo šeimos narių ir buvusios žmonos, likusios gyventi šiame bute pagal 1964 m. CK 329-331 str. teisės buvo tokios pat kaip ir buto privatizavimo atveju. Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatavo, kad atsakovas E. T. šiuo butu naudojosi panaudos, o atsakovė E. K. nuomos sutarties pagrindais.

Žemesnės instancijos teismas

1. Teismo sprendimu pažeidžiamos ieškovo teisės turėti nuosavybę ir ja netrukdomai naudotis (Konstitucijos 23-24 str.), bei paneigiama teisė gauti nuostolių atlyginimą, jeigu jie patiriami dėl asmenų, besinaudojančių ieškovo nuosavybe neteisėtų veiksmų (CK 6.249 str.). Teismas neteisingai aiškino valstybinio butų fondo gyvenamųjų patalpų naudojimo iki privatizacijos ir pirkimo po privatizacijos įstatymo priėmimo sąlygas bei pagrindus. Nustatyta, kad priėmus Butų privatizavimo įstatymą ginčo butą valdė valstybinė įmonė Naftos žvalgybos ekspedicija, stačiusi gyvenamąjį namą, kuriame yra butas. Įsigaliojus Butų privatizavimo įstatymui nei S. T. , nei jo šeimos nariai, nei E. K. buto neprivatizavo. 1997 m. įregistruotai AB ,,Geonafta“ ginčo butas perėjo nuosavybės teise ir įregistruotas nekilnojamojo turto registre. Pardavėjas, parduodamas butą ieškovui, pažymėjo tik apie S. T. įregistruotą nuomos sutartį, tačiau apie E. K. panaudos ar kitokią sutartį ieškovo neinformavo. Teisme atsakovai patvirtino, kad jie atsisakė butą pirkti. Todėl AB ,,Geonafta“ butą pardavė ieškovui.

2. Teismas, priimdamas sprendimą, neteisingai taikė ir aiškino Butų kodekso ir Butų privatizacijos įstatymo nuostatas, CK 1.138 ir 4.48 straipsnių nuostatas. Ieškovas su S. T. raštišku susitarimu nutraukė nuomos sutartį, kuria S. T. įsipareigojo iki 2007 m. spalio 1 d. išsikraustyti iš buto. Šio susitarimo S. T. ir jo šeimos nariai gera valia neįvykdė, todėl ieškovas turėjo teisę į teisminę gynybą.

3. Teismas nepagrįstai atmetė ieškovo prašymą dėl nuostolių priteisimo nurodydamas, kad neįrodyta atsakovų kaltė, neteisėti veiksmai ir priežastinis ryšys tarp šių veiksmų ir pasekmių. Pačių atsakovų pozicija patvirtina, kad jie apleido butą, nemoka nuomos mokesčio bei nesiruošia to daryti ir ateityje, nemotyvuotai atsisako išsikelti iš buto ir vykdyti susitarimą, nepaiso ir to, kad nuomos sutartis yra pasibaigusi (2007-07-19).

4. Teismas E. T. ieškinį palikdamas nenagrinėtu nepagrįstai nurodė, kad E. T. gal bus pripažintas neįgaliu, todėl negalėjo sudaryti sutarties su advokatu. Teismas pats pripažino, kad teismo sprendimo priėmimo metu nebuvo duomenų apie E. T. pripažinimą neveiksniu. Be to, viso proceso metu advokatas faktiškai atstovavo ne E. T. , o S. T. .