- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-10-22
- Bylos Nr.
- 2A-531/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Alė Bukavinienė, Ganutė Gsiūnienė, Donatas Šernas
- Ieškovas
- N. B.
- Atsakovas
- akcinės bendrovės ,,Geonafta“, S. T., E. K., E. T., N. T., S.
- Trečiasis asmuo
- Klaipėdos miesto 4-ojo notarų biuro
- Advokatai
- Darius Krencius
- Kategorijos
- 30.12.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 21.4.1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Ganutės Gsiūnienės ir Donato Šerno,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo N. B. ir atsakovo akcinės bendrovės ,,Geonafta“ apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. gruodžio 2 d. sprendimo, civilinėje byloje Nr. 2-160-524/2009 pagal ieškovo N. B. ieškinį atsakovams S. T. , E. K. , E. T. dėl iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų bei pagal atsakovo E. T. atstovo advokato P. M. priešieškinį ieškovui N. B. , atsakovams S. T. , N. T. , E. K. , akcinei bendrovei „Geonafta“, tretiesiems asmenims Klaipėdos miesto 4-ojo notarų biuro notarei I. M. , Klaipėdos rajono savivaldybės Socialinės rūpybos skyriui dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu.
Aprašomoji dalis
n ustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas N. B. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas iškeldinti atsakovus S. T. , E. K. , E. T. su visais jiems priklausančiais kilnojamaisiais daiktais iš jam priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos, priteisti solidariai iš atsakovų 12 100 Lt nuostolių atlyginimo ir priteisti iš jų visas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad įsigijo butą, esantį (duomenys neskelbtini), tačiau neturi galimybės jame apsigyventi, kadangi šiame bute gyvena atsakovai. Atsakovas S. T. įsipareigojo išsikelti iš buto iki 2007 m. spalio 1 d., tačiau įsipareigojimo nevykdė. Atsakovai naudojasi ieškovui priklausančiu butu nemokėdami nuomos mokesčio ir nepagrįstai pažeidžia jo nuosavybės teisę, todėl privalo atlyginti ieškovo patirtus nuostolius.
Atsakovo E. T. atstovas advokatas P. M. pateikė priešieškinį, kuriuo prašo pripažinti 2007 m. kovo 7 d. tarp ieškovo N. B. ir atsakovo AB „Geonafta“ sudarytą pirkimo-pardavimo sutartį niekine ir negaliojančia. Nurodė, kad 1999 m. liepos 15 d. atsakovas S. T. su atsakovu AB „Geonafta“ sudarė neterminuotą ginčo buto nuomos sutartį. Nuomos sutartis galėjo būti nutraukta tik nuomininkams pažeidus jos sąlygas, iš anksto įspėjus. Atsakovas AB „Geonafta“ nepasiūlė jam pirkti ginčo buto, nepranešęs apie trečiųjų asmenų pretenzijas į ginčo butą, suklaidino notarą, pažeidė jo kaip nuomininko teises, todėl 2007 m. kovo 7 d. sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis turi būti pripažinta negaliojančia.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos apygardos teismas 2009 m. gruodžio 2 d. sprendimu ieškinį atmetė, E. T. priešieškinį paliko nenagrinėtą. Teismas, remdamasis bylos duomenimis, nustatė, kad 1982 m. gruodžio 24 d. atsakovui S. T. buvo išduotas orderis apsigyventi ginčo bute (t.1, b.l.55), orderyje buvo išvardyti jo šeimos nariai – kiti atsakovai. Rašytiniai įrodymai rodo, kad šį gyvenamąjį namą statė tuo metu buvusi valstybinė įmonė Naftos žvalgybos ekspedicija ir ji buvo šio buto valdytoja Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymo galiojimo metu (t. 2, b.l.32-38) iki 1992 m. liepos 15 d. Atsakovai šio buto neprivatizavo pagal Butų privatizavimo įstatymą, todėl nuo 1997 m. birželio 9 d. po Naftos žvalgybos ekspedicijos reorganizavimo šis butas perėjo AB ,,Geonafta“ nuosavybėn. Atsakovas S. T. Naftos žvalgybos ekspedicijoje dirbo nuo 1967 m. rugpjūčio 29 d. iki 1987 m. spalio 12 d. (t. 2, b. l. 60). Atsakovai S. T. ir atsakovė E. K. nutraukė santuoką 1984 m. gegužės 16 d., tačiau atsakovas nebuvo iškeldintas iš ginčo buto ir jame gyvena iki šiol. Atsakovas E. T. yra invalidas nuo vaikystės ir 2008 m. lapkričio 12 d. Klaipėdos rajono apylinkės teisme yra užvesta civilinė byla Nr. 2-215-778/2008 dėl jo pripažinimo neveiksniu (t.1, b.l.156-160). 1999 m. liepos 15 d. su atsakovu S. T. AB ,,Geonafta“ sudarė ginčo buto nuomos sutartį (t. 1, b. l. 8-9), ji buvo įregistruota Nekilnojamojo turto registre ( t. 1, b. l. 7), o 2007 m. kovo 7 d. pirkimo-pardavimo sutartimi šis butas buvo parduotas ieškovui, jos 1 p. nurodant, jog ieškovui yra žinoma apie paminėtą nuomos sutartį su atsakovu. Teismas konstatavo, kad ieškovas, prašydamas iškeldinti atsakovus iš ginčo buto nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos bei priteisti jam iš atsakovų 12 100 Lt nuostolių peržengia jo turimos subjektinės teisės, įgytos 2007 m. kovo 7 d. pirkimo-pardavimo sutartimi, ribas. Ieškovas įgijo nuosavybės teisę į ginčo butą pirkimo-pardavimo sandoriu, pagal kurį nuosavybės teisė į nekilnojamąjį daiktą perėjo nuo daikto perdavimo (CK 6.393 str. 4d.), todėl pagal CK 4.48 straipsnio 2 dalį ieškovas įgijo tik tiek teisių į ginčo butą, kiek jų turėjo buvęs jo savininkas AB ,,Geonafta“. Teismo manymu, tai, kad atsakovas S. T. su savo šeimos nariais ir buvusiais šeimos nariais turi neterminuotos nuomos teisę gyventi šiame bute pagal 1999 m. liepos 15 d. nuomos sutartį, sudarytą su AB ,,Geonafta“, įrodo teisės aktai, galiojantys nuo 1982 m. gruodžio 24 d., t. y. nuo orderio į ginčo buto išdavimo momento. Pagal tuo metu galiojusio Butų kodekso 49 straipsnį gyvenamosios patalpos orderis buvo vienintelis pagrindas apsigyventi suteiktoje gyvenamojoje patalpoje ir jis buvo pagrindas sudaryti su butų fondą eksploatuojančia organizacija gyvenamosios patalpos nuomos sutartį. Tai, kad tuo metu atsakovas S. T. buvo ginčo buto nuomininku, įrodo ir valstybinio buto fondo privatizavimo pradžia, nes atsakovas AB ,,Geonafta“ (Naftos žvalgybos ekspedicija) buvo pradėjęs šio buto privatizavimo procedūrą pagal Butų privatizavimo įstatymą. Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymas, priimtas 1991-05-28, įsigaliojo 1991-06-30 ir galiojo visas iki 1998-07-01. Šio įstatymo 1 str. 1d. buvo nustatyta, kad valstybinio ir visuomeninio butų fondo nuomininkai norą įsigyti nuosavybėn gyvenamąsias patalpas turėjo pareikšti iki 1992-12-01. Tačiau joks tuo metu galiojantis teisės aktas nenustatė, kad neprivatizavus nuomojamos gyvenamosios patalpos nuomos teisiniai santykiai pasibaigia. Tai teismo manymu, įrodo ir tolesni S. T. ir AB ,,Geonafta“ veiksmai sudarant 1999-07-15 nuomos sutartį. Bylos duomenimis nustatyta, kad AB ,,Geonafta“ neiškeldino atsakovo S. T. ir jo buvusio šeimos nario atsakovės E. K. iš ginčo gyvenamosios patalpos tuo metu galiojusio Butų kodekso 89 straipsnio, 97 straipsnio nustatytais pagrindais. Orderio išrašymo metu šis namas buvo valstybinės įmonės ir tai neprieštaravo tuo metu galiojančiam Butų kodekso 5 straipsniui, nustatančiam butų fondo rūšis, tokiems butams buvo taikomos taisyklės, nustatytos visuomeniniam butų fondui. Valstybinės įmonės savo butus tuo metu skyrė tik savo darbuotojams, tai įrodo ir atsakovo S. T. pažyma dėl darbo santykių (t.2, b.l. 60), įrodanti, kad šis atsakovas įmonėje dirbo 20 metų, todėl teismas padarė išvadą, kad ginčo buto suteikimas buvo susijęs su jo darbiniais santykiais, dėl to iškeldinti atsakovą nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos valstybės įmonė galėjo tik Butų kodekso 97 straipsnyje nustatytai pagrindais. Iki ginčo pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo nebuvo ginčijamos atsakovų teisės nuomotis ginčo butą. Jį pardavus panaudos ir nuomos sutartys nebuvo nutrauktos. Teismas nurodė, kad atsakovas ir jo šeimos nariai, o vėliau ir buvę šeimos nariai, tačiau likę gyventi ginčo bute, pagal įstatymus įgiję teisę naudotis gyvenamąja patalpa, turėjo teisėtų lūkesčių, kad valstybė, o po to nuosavybės teise butą perėmusi įmonė AB ,,Geonafta“ užtikrins jų teisę naudotis gyvenamąja patalpa. Savininko pasikeitimas, t. y. nuosavybės teisės perėjimas ieškovui, nepaneigia atsakovų teisės naudotis būstu. Remiantis įstatymais įgyta teisė naudotis gyvenamąja patalpa suformavo atsakovams teisėtus lūkesčius, kad ši jų įgyta teisė nebus paneigta. Teismas sprendė, kad teisėtų lūkesčių apsaugos principas turėtų būti taikomas šioje byloje, o tai reiškia, kad ir pasikeitus ginčo buto savininkui atsakovai neprarado įgytų teisių nuomoti užimamą būstą. Teismo manymu, atsakovo S. T. raštas dėl sutikimo išsikelti iki 2007-10-01 (t.1, b.l.17) nepakeičia iš esmės susiklosčiusių paminėtų nuomos santykių ginčo bute. Be to, Butų privatizavimo įstatymo 12 straipsnyje buvo nustatyta, kad nuomininkas ar jo šeimos nariai, neįgiję nuosavybės teisės į privatizuojamą butą, juo naudojasi kaip savininko šeimos nariai. Buvę savininko šeimos nariai šiuo butu naudojasi panaudos arba nuomos sutarties pagrindais. Tačiau privatizuoti butą buvo ne nuomininko pareiga, o teisė, todėl jo neprivatizavus S. T. jo šeimos narių ir buvusios žmonos, likusios gyventi šiame bute pagal 1964 m. CK 329-331 str. teisės buvo tokios pat kaip ir buto privatizavimo atveju. Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatavo, kad atsakovas E. T. šiuo butu naudojosi panaudos, o atsakovė E. K. nuomos sutarties pagrindais.
Šalies argumentai
Dėl nuostolių atlyginimo teismas nurodė, kad iš ieškinyje išdėstytų aplinkybių nustatyta, kad ieškovas prašo taikyti deliktinę atsakomybę, nes prašomus priteisti nuostolius kildina dėl atsakovų neišsikėlimo iš ginčo buto, todėl konstatavus, jog atsakovai turi teisę gyventi ginčo bute nuomos sutarties pagrindu, yra neįrodytas deliktinės civilinės atsakomybės pagrindas – neteisėti atsakovų veiksmai. Šiuo atveju turi būti įrodytos visos civilinės atsakomybės sąlygos, numatytos CK 6.245 straipsnio 4 dalyje, 6.246-6.249 straipsniuose. CK 6.585 straipsnyje nustatyta, kad gyvenamosios patalpos nuosavybės teisei perėjus iš nuomotojo kitam asmeniui, gyvenamosios patalpos nuomos sutartis lieka galioti naujam savininkui, jeigu ji buvo įregistruota viešame registre, tačiau šioje byloje ieškovas neprašo priteisti iš atsakovų nesumokėto nuomos mokesčio jam pagal 1999 m. liepos 15 d. nuomos sutartį, kurios galiojimas perėjo jam, nekelia ginčo dėl nuomos santykių pakeitimo, todėl teismas sprendė, kad šios ieškinio dalies tenkinti nėra pagrindo.
Dėl priešieškinio teismas nurodė, kad šioje bylos stadijoje neįmanoma nustatyti, ar atsakovas E. T. yra veiksnus, byla dėl jo neveiksnumo buvo pradėta 2008-11-12 ir nėra baigta. Esant abejonėms dėl šio atsakovo veiksnumo neįmanoma nustatyti, ar jis galėjo būti tokio pasiūlymo subjektas, ar galėjo sudaryti susitarimą su advokatu, todėl teismas nurodė, kad yra pagrindas priešieškinį palikti nenagrinėtą ( CPK 296 str. 12p.).
Ieškovas N. B. apeliaciniu skundu prašo Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. gruodžio 2 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti. Skundą grindžia šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
1. Teismo sprendimu pažeidžiamos ieškovo teisės turėti nuosavybę ir ja netrukdomai naudotis (Konstitucijos 23-24 str.), bei paneigiama teisė gauti nuostolių atlyginimą, jeigu jie patiriami dėl asmenų, besinaudojančių ieškovo nuosavybe neteisėtų veiksmų (CK 6.249 str.). Teismas neteisingai aiškino valstybinio butų fondo gyvenamųjų patalpų naudojimo iki privatizacijos ir pirkimo po privatizacijos įstatymo priėmimo sąlygas bei pagrindus. Nustatyta, kad priėmus Butų privatizavimo įstatymą ginčo butą valdė valstybinė įmonė Naftos žvalgybos ekspedicija, stačiusi gyvenamąjį namą, kuriame yra butas. Įsigaliojus Butų privatizavimo įstatymui nei S. T. , nei jo šeimos nariai, nei E. K. buto neprivatizavo. 1997 m. įregistruotai AB ,,Geonafta“ ginčo butas perėjo nuosavybės teise ir įregistruotas nekilnojamojo turto registre. Pardavėjas, parduodamas butą ieškovui, pažymėjo tik apie S. T. įregistruotą nuomos sutartį, tačiau apie E. K. panaudos ar kitokią sutartį ieškovo neinformavo. Teisme atsakovai patvirtino, kad jie atsisakė butą pirkti. Todėl AB ,,Geonafta“ butą pardavė ieškovui.
2. Teismas, priimdamas sprendimą, neteisingai taikė ir aiškino Butų kodekso ir Butų privatizacijos įstatymo nuostatas, CK 1.138 ir 4.48 straipsnių nuostatas. Ieškovas su S. T. raštišku susitarimu nutraukė nuomos sutartį, kuria S. T. įsipareigojo iki 2007 m. spalio 1 d. išsikraustyti iš buto. Šio susitarimo S. T. ir jo šeimos nariai gera valia neįvykdė, todėl ieškovas turėjo teisę į teisminę gynybą.
3. Teismas nepagrįstai atmetė ieškovo prašymą dėl nuostolių priteisimo nurodydamas, kad neįrodyta atsakovų kaltė, neteisėti veiksmai ir priežastinis ryšys tarp šių veiksmų ir pasekmių. Pačių atsakovų pozicija patvirtina, kad jie apleido butą, nemoka nuomos mokesčio bei nesiruošia to daryti ir ateityje, nemotyvuotai atsisako išsikelti iš buto ir vykdyti susitarimą, nepaiso ir to, kad nuomos sutartis yra pasibaigusi (2007-07-19).
4. Teismas E. T. ieškinį palikdamas nenagrinėtu nepagrįstai nurodė, kad E. T. gal bus pripažintas neįgaliu, todėl negalėjo sudaryti sutarties su advokatu. Teismas pats pripažino, kad teismo sprendimo priėmimo metu nebuvo duomenų apie E. T. pripažinimą neveiksniu. Be to, viso proceso metu advokatas faktiškai atstovavo ne E. T. , o S. T. .
Šalies argumentai
Atsakovas AB ,,Geonafta“ apeliaciniu skundu prašo Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. gruodžio 2 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Skunde nurodo, kad teismo sprendimas prieštarauja bylos faktinėms aplinkybėms, rašytiniems įrodymams, teismas neteisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas. Atsakovas AB ,,Geonafta“ sudariusi ginčo buto pirkimo-pardavimo sutartį su N. B. , perdavė ieškovui visas teises susijusias su minėto buto valdymu, naudojimu ir disponavimu. Iki buto pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo su N. B. AB ,,Geonafta“ elgėsi sąžiningai, ne kartą raštu siūlė S. T. įsigyti butą, apie buto pardavė skelbė dienraščiuose. Apie sudarytą nuomos sutartį, gyvenančius asmenis ieškovas buvo informuotas, perkamą butą apžiūrėjo. AB ,,Geonafta“ buvo sudariusi nuomos sutartį tik su S. T. . Tik S. T. mokėjo nuomos mokestį. AB ,,Geonafta“ jokių nuomos ar panaudos sutarčių su E. K. , E. T. , N. T. nesudarė, tokios sutartys nėra įregistruotos viešame registre. Teismas nepagrįstai byloje taikė Butų privatizavimo įstatymo nuostatas. Teismo sprendimas netenkinti ieškinio nepagrįstas ir atsižvelgiant į aplinkybę, kad S. T. raštu įsipareigojo išsikelti iš buto iki 2007 m. spalio 1 d.
Motyvuojamoji dalis
Apeliaciniai skundai netenkintini.
Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas N. B. ieškinį, surinko ir ištyrė visus įrodymus, teisingai juos įvertino ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovo S. T. šeima orderio, išduoto tuometinio Klaipėdos rajono vykdomojo komiteto 1982 m. gruodžio 24 d., pagrindu apsigyveno ginčo bute. Butą valdė valstybės įmonė Naftos žvalgybos ekspedicija, o 1997 m. šią įmonę reorganizavus į akcinę bendrovę ,,Geonafta“, nuosavybės teisės į ginčo butą perėjo šiai bendrovei ir buvo įregistruoto nekilnojamojo turto registre.
Įsigaliojus Butų privatizavimo įstatymui, ginčo buto nuomininkai įgijo teisę privatizuoti šį butą šio įstatymo nustatyta tvarka ir sąlygomis.
Pirmosios instancijos teismas, išanalizavęs šias aplinkybes, teisingai sprendė, kad tai, jog atsakovai buto neprivatizavo, nėra pagrindas su jais sudarytą neterminuotą buto nuomos sutartį laikyti pasibaigusia.
Ieškovas N. B. 2007 m. kovo 7 d. pirkimo-pardavimo sutartimi (t. 1, b. l. 4) butą, esantį (duomenys neskelbtini) (ginčo butą) įgijo savo nuosavybėn. Sutartyje nurodyta, jog butas parduodamas, galiojant nuomos sutarčiai, nuomininkas – S. T. . Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad pasikeitus buto savininkui, nuomos teisiniai santykiai nepasibaigė, o tęsiasi toliau, todėl buto savininko pasikeitimas savaime nesuteikia teisės buto nuomininkus iškeldinti iš buto ir kad aplinkybė, jog S. T. geranoriškai pasižadėjo išsikelti, teisinės reikšmės neturi.
Dėl paminėtų aplinkybių, teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovo ir atsakovo AB ,,Geonafta“ apeliacinių skundų argumentais neturi pagrindo panaikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą, kuriuo atmestas N. B. ieškinys dėl atsakovų S. T. , E. T. ir E. K. iškeldinimo iš ginčo buto.
Viešojo intereso sąvoka apima pagrindinius principus, kuriais yra grindžiama valstybės teisinė sistema, valstybės ir visuomenės funkcionavimas. Viešojo intereso sąvoka yra vertinamojo pobūdžio, jos turinys gali būti atskleidžiamas tik analizuojant konkrečios bylos aplinkybes. Bendrąja prasme viešasis interesas reiškia naudą visuomenei ar jos daliai, žmonių gerovę.
Byloje nustatyta, kad teismas kartu su ieškiniu priėmė ir nagrinėjo atsakovų E. T. , S. T. , N. T. ir E. K. priešieškinį, pasirašytą advokato P. M. (t. 1, b. l. 50, 51). Teismas priešieškinį paliko nenagrinėtu tuo pagrindu, kad bylos nagrinėjimo metu nebuvo žinoma, ar E. T. yra veiksnus.
Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, buvo pateiktas 2010 m. sausio 27 d. Klaipėdos rajono apylinkės teismo sprendimas (t. 2, b. l. 178), kuriuo E. T. pripažintas neveiksniu, jam nustatyta globa, jo globėju paskirtas S. T. .
Žmogaus teisė į buto neliečiamybę yra viena pagrindinių asmens teisių, įtvirtinta tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos 24 straipsnyje, tiek Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnyje. Ši teisė turi būti ypatingai ginama atitinkamomis teisinėmis priemonėmis. Jei asmuo, negalintis apginti savo teisių dėl to, jog neturi civilinio teisinio teisnumo ar veiksnumo, neturi galimybės kreiptis į teismą, įstatymas numato kitus jo teisių gynybos būdus per globėją ar atitinkamas valstybines institucijas, kurioms tokia teisė įstatymo suteikta.
Todėl nagrinėjamoje byloje, nors ir nepaduotas apeliacinis skundas dėl teismo sprendimo dalies, kuria priešieškinis paliktas nenagrinėtu, teisėjų kolegija, nustačiusi viešąjį interesą dėl neveiksnaus asmens teisių gynimo, šią sprendimo dalį panaikina ir bylos dalį perduoda Klaipėdos apygardos teismui nagrinėti iš naujo.
Nagrinėdamas bylą iš naujo pagal priešieškinį, pirmosios instancijos teismas turi įtraukti į bylą atitinkamą instituciją, kuriai įstatymas suteikia teisę ginti neveiksnaus fizinio asmens civilines teises, o taip pat atkreipti dėmesį į aplinkybes, suponuojančias bylos nagrinėjimo dalyką, pagrindą ir atitinkamai atsakovus pagal priešieškinį. O būtent, atkreiptinas dėmesys į butų privatizavimo metu ir vėliau galiojusį teisinį reglamentavimą.
Kaip minėta, byloje nustatyta, kad gyvenamąjį namą, kuriame yra ir ginčo butas, statė ir valdė valstybės įmonė Naftos žvalgybos ekspedicija, o 1997 m. turtą savo nuosavybėn perėmė akcinė bendrovė ,,Geonafta“.
Valstybinio turto privatizavimo teisinis reglamentavimas buvo pradėtas Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1991 m. vasario 28 d. priimtu Valstybinio turto pirminio privatizavimo įstatymu, įsigaliojusiu tų pačių metų kovo 20 d. Šio įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje buvo nustatyta, kokių įmonių, įstaigų bei kito valstybinio turto pirminį privatizavimą reglamentuoja nurodytas įstatymas. To paties straipsnio 2 dalyje buvo nustatyta, kad, be kai kurių kitų objektų, valstybinio ir visuomeninio butų fondo butų privatizavimo tvarką ir sąlygas nustato kiti Lietuvos Respublikos įstatymai. Taigi nurodytu straipsniu buvo apibrėžti pagal Valstybinio turto pirminio privatizavimo įstatymą privatizuotini objektai, taip pat turtas, kurio privatizavimas reglamentuojamas kitų įstatymų. Tokiems neprivatizuojamiems objektams priskirtas valstybinis butų fondas, todėl, sprendžiant šio fondo butų (valstybinio ir visuomeninio butų fondo gyvenamieji namai, butai daugiabučiuose namuose, bendrabučiuose) privatizavimo klausimą, Valstybinio turto pirminio privatizavimo įstatymu negali būti remiamasi. Nurodytų objektų privatizavimas buvo reglamentuojamas 1991 m. gegužės 28 d. Butų privatizavimo įstatymu, įsigaliojusiu 1991 m. birželio 30 d.
Vyriausybė, atsižvelgdama į tai, kad valstybinių įmonių turto privatizavimo ir valstybinio bei visuomeninio butų fondo privatizavimo tvarką nustato skirtingi įstatymai, 1991 m. rugpjūčio 16 d. nutarimo Nr. 335 pirmajame punkte nustatė, kad valstybinio turto pirminio privatizavimo programoje ir informaciniuose biuleteniuose į įmonių įstatinį kapitalą neįtraukimas žinybinį butų fondą sudarantis valstybinis kapitalas; jeigu žinybinis butų fondas neperduodamas į miesto (rajono) valdybos balansą, iki butų privatizavimo jį tvarko įmonė, kurios balanse yra šis fondas. Šiuo nutarimu įmonėms buvo rekomenduota perduoti žinybinį butų fondą į miestų (rajonų) valdybų balansą, o šios privalėjo jį priimti kartu su jų eksploatavimo gamybine baze, įrengimais ir inventoriumi. Todėl tos valstybinės įmonės, kurios neperdavė žinybinio butų fondo savivaldybių valdyboms, o paliko jį įmonės balanse, neįgijo teisės privatizuoti šiuos objektus pagal Valstybinio turto pirminio privatizavimo įstatymą. Toks valstybinis turtas įmonės ir toliau turėjo būti valdomas patikėjimo teise be teisės perduoti jį akcinės bendrovės nuosavybėn.
Iš naujo bylą pagal priešieškinį nagrinėjantis teismas turi vadovautis minėtu teisiniu reglamentavimu ir spręsti, ar sandoris dėl ginčo buto pardavimo nepažeidė minėtų norminių aktų ir ar tuo pagrindu negalima tokio sandorio pripažinti negaliojančiu, atitinkamai taikant restituciją. Teisingam restitucijos taikymui į bylą, šiuo atveju, turi būti įtraukta savivaldybė, turinti teisę valdyti neprivatizuotą butų fondą.
Perduodant bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, teisėjų kolegija nesprendžia bylinėjimosi išlaidų klausimo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio pirmosios dalies 1 ir 4 punktais,
n utaria:
Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. gruodžio 2 d. sprendimo dalį, kuria atmestas ieškinys, palikti nepakeistą.
Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. gruodžio 2 d. sprendimo dalį, kuria priešieškinis paliktas nenagrinėtu, panaikinti ir šią bylos dalį perduoti Klaipėdos apygardos teismui nagrinėti iš naujo.