- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-04-30
- Bylos Nr.
- N-63-569-10
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Stasys Gagys (pirm.), Roma Sabina Alimienė (pran.), Audrius Bakaveckas
- Kategorijos
- 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romos Sabinos Alimienės (pranešėja), Audriaus Bakavecko ir Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo M. T. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009 m. kovo 20 d. nutarimo A. T. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Panevėžio rajono policijos komisariato (toliau – Institucija) pareigūnas 2008 m. rugsėjo 9 d. surašė A. T. administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad šis 2008 m. rugsėjo 6 d., 17.14 val., Skaisgirių kaime, Panevėžio rajone, vairavo traktorių (duomenys neskelbtini), kuris nuosavybės teise priklauso M. T., neblaivus (nustatytos 2,20 promilės), kai teisė vairuoti transporto priemones atimta, be to transporto priemonė nebuvo drausta civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Protokole nurodyta, jog tokiais veiksmais asmuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 ir 236 punktus bei padarė pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 130² straipsnyje bei 123 straipsnio 5 dalyje. Panevėžio miesto apylinkės teismas 2008 m. rugsėjo 26 d. nutarimu pripažino A. T. kaltu padarius paminėtus pažeidimus bei skyrė už tai subendrintą nuobaudą – 25 parų administracinį areštą su transporto priemonės – traktoriaus „T-40A“ - konfiskavimu.
II.
M. T. apeliaciniu skundu kreipėsi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą prašydama panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 26 d. nutarimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodė, jog konfiskuotas automobilis yra jos nuosavybė, tačiau ji nebuvo pakviesta į teismo posėdį. Pažymėjo, jog A. T. gyvena kartu su ja ir jai priklausantį traktorių paėmė be jos žinios, ji niekaip negalėjo žinoti ar nuspėti, kad jis traktorių vairuos neblaivus. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2008 m. spalio 30 d. nutartimi M. T. apeliacinį skundą tenkino ir 2008 m. rugsėjo 26 d. nutarimo dalį, kuria buvo nuspręsta konfiskuoti traktorių „T-40A“, panaikino bei grąžino šioje dalyje administracinio teisės pažeidimo bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio miesto apylinkės teismas, nagrinėdamas bylą iš naujo, 2008 m. gruodžio 2 d. nutarimu A. T. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 26 d. nutarimu paskirtą nuobaudą pagal ATPK 130² straipsnį ir 123 straipsnio 5 dalį paliko galioti, o papildomos administracinės nuobaudos transporto priemonės konfiskavimo, pritaikęs ATPK 30¹ straipsnio 2 dalies nuostatas, nusprendė neskirti.
Institucija, nesutikdama su 2008 m. gruodžio 2 d. nutarimu, pateikė apeliacinį skundą, kurį išnagrinėjęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2009 m. sausio 23 d. nutartimi tenkino, t. y. 2008 m. gruodžio 2 d. nutarimo dalį, kuria buvo nuspręsta A. T. neskirti traktoriaus konfiskavimo, panaikino ir administracinio teisės pažeidimo bylą šioje dalyje grąžino pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, likusią nutarimo dalį paliko nepakeistą. Teismas konstatavo, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai A. T. atžvilgiu pritaikė ATPK 30¹ straipsnio nuostatas.
III.
Nagrinėdamas bylą iš naujo, Panevėžio miesto apylinkės teismas 2009 m. kovo 20 d. nutarimu nutarė skirti A. T. už pažeidimų, numatytų ATPK 130² straipsnyje ir 123 straipsnio 5 dalyje, padarymą papildomą nuobaudą – traktoriaus „T-40A“ konfiskavimą. Teismas nurodė, jog duomenų apie tai, kad transporto priemonės savininkei M. T. suteikta teisė vairuoti transporto priemonę – traktorių, nėra. Teismas pabrėžė, jog įvertinęs teismo posėdyje surinktų įrodymų visumą, t. y. paties administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens A. T. paaiškinimus, liudytojų A. T., Z. M. parodymus, M. T. paaiškinimą bei surinktą rašytinę medžiagą, daro išvadą, kad M. T. yra atsakinga už padarytus administracinės teisės pažeidimus. Nors pastarajai priklausantis traktorius, kaip teigia pati M. T., buvo paimtas be jos žinios iš jos namų valdos, šį traktorių M. T. naudoja žemės ūkio reikmėms, dėl savo amžiaus bei sveikatos pati neturi galimybės gauti teisę vairuoti minėtą transporto priemonę ir šią teisę realizuoti jai padeda sūnūs. Nurodė, jog ji naudojasi žeme, ją dirba, gauna valstybės kompensaciją, gyvena iš pensijos ir transporto priemonė yra jai būtina žemės ūkio darbams atlikti, tačiau byloje nustatyta, kad traktorius buvo paimtas šiukšlėms išvežti į šiukšlyną, t. y. naudojamas ne asmeniniams A. T. poreikiams tenkinti, o ūkio, kuris priklausė M. T., darbams, kitaip - jos pačios interesais. Teismas nurodė, jog tai leidžia konstatuoti, kad traktoriaus paėmimas, nors ir buvo padarytas tiesiogiai (aiškiai) negavus M. T. sutikimo, tačiau ir jai tiesiogiai neišreiškus nesutikimo, jog traktorių naudotų kiti asmenys, t. y. šiuo atveju - A. T. Teismas pažymėjo, kad M. T. teisme teigė, jog ji apie traktoriaus dingimą policijai nepranešė, kad A. T. buvo išgėręs, ji matė, byloje nenustatyta, jog tam ji būtų išreiškusi kokius tai prieštaravimus, taip pat žinojo, jog A. T. teisės vairuoti traktorių neturi. A. T. padaryti administraciniai pažeidimai nėra ginčijami, todėl teismas mano, jog yra pakankamas pagrindas traktoriaus „T-40 A“ konfiskacijai. Taip pat atkreipė dėmesį į liudytojo A. T. nurodytą aplinkybę, jog traktorių turi ir aplinkiniai (kaimynai), todėl teismas mano, jog konfiskavus M. T. priklausantį traktorių galimybė nudirbti žemės ūkio darbus M. T. neišnyks sudarius kitiems asmenims priklausančios transporto priemonės - traktoriaus - panaudos, nuomos ar kitas civilines sutartis, juolab, kad ir pati M. T. jai priklausančiu traktoriumi nesinaudojo ir ateityje naudotis neketino dėl amžiaus.
IV.
Nesutikdama su Panevėžio miesto apylinkės teismas 2009 m. kovo 20 d. nutarimu, M. T. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo teismo nutarimą panaikinti, administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną nutraukti ir grąžinti jai traktorių. Apeliaciniame skunde nurodo, jog konfiskuojant jai nuosavybės teise priklausančią transporto priemonę nesivadovauta teisingumo ir protingumo kriterijais, dėl ko buvo pažeistos jos, kaip daikto savininko, teisės. Pabrėžia, kad šiuo atveju traktorius nebuvo perduotas pažeidėjui gera valia, o buvo paimtas savavališkai. Nurodo, jog į policiją nesikreipė, nes kai ji sužinojo, jog traktorius paimtas be jos žinios, jis jau buvo pareigūnų parvarytas į kiemą, be to, jos sūnus, paėmęs traktorių, jo užvaldyti jokio tikslo neturėjo, o tik norėjo išvežti šiukšles.
Atsiliepdama į apeliacinį skundą, Institucija prašo jį atmesti palaikydama Panevėžio miesto apylinkės teismas 2009 m. kovo 20 d. nutarimo motyvus.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
V.
Apeliacinis skundas netenkinamas.
Ginčijamu Panevėžio miesto apylinkės teismas 2009 m. kovo 20 d. nutarimu nutarta konfiskuoti traktorių (duomenys neskelbtini), kuris nuosavybės teise priklauso M. T. Apeliantė mano, jog šiuo atveju transporto priemonės konfiskavimas pažeidžia jos kaip savininkė teises, prieštarauja teisingumo ir proporcingumo principams.
Pabrėžtina, jog aptarta nuobauda skirta pagal ATPK 130² straipsnį, kurio sankcija asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones, įtvirtina tokią nuobaudą - administracinį areštą nuo dvidešimties iki trisdešimties parų su transporto priemonės konfiskavimu. ATPK 30 straipsnio 1 dalis įtvirtina, jog nuobauda už administracinį teisės pažeidimą skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis šio kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. ATPK leidžia nukrypti nuo šios bendros taisyklės, tačiau tai gali būti daroma esant įstatymo nustatytiems pagrindams bei tokį sprendimą tinkamai motyvuojant, t. y. vadovaujantis ATPK 30¹ straipsniu. Tačiau minėto straipsnio 2 dalis numato, kad asmenims, kurie padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą šio kodekso 130² straipsnyje, negali būti paskirta mažesnė nuobauda nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirta švelnesnė nuobauda nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirta administracinė nuobauda. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, analizuodamas minėtas normas bei pasiremdamas Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo doktrina, yra konstatavęs, jog transporto priemonės konfiskavimas visgi gali būti netaikomas, kai nustatoma išskirtinė situacija, leidžianti daryti išvadą, jog automobilio savininkas nėra atsakingas už jo nuosavybės panaudojimą pažeidimo padarymo metu (žr. nutartį byloje N575-3213/2010).
Įvertinus surinktų įrodymų visumą, teisėjų kolegija palaiko pirmosios instancijos teismo argumentus ir konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju iš byloje esančių įrodymų neseka vienareikšmė išvada, kad traktorius buvo paimtas prieš savininkės valią ir juo buvo disponuojama neteisėtai, ko nebuvimas neleidžia skiriant nuobaudą svarstyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatų taikymo galimumą ir spręsti apie susiklosčiusios situacijos išskirtinumą šiuo atveju. Teisėjų kolegija pabrėžia, jog ATPK 130² straipsnis ir ATPK 30¹ straipsnio 2 dalis kodekse įtvirtinti kaip atsakas į didėjantį kelių eismo įvykiuose žūstančių ir sužeidžiamų žmonių skaičių bei siekiant sudaryti sąlygas diferencijuoti administracinę atsakomybę už pažeidimus, turinčius tiesioginę įtaką avaringumui, efektyviau pasiekti administracinei nuobaudai keliamus tikslus. Galiojantis teisinis reglamentavimas parodo griežtos valstybės politikos administracinių teisės pažeidimų srityje kryptingumą, ką patvirtina ir atitinkamai konstruojamos administracinės teisės normos sankcijos (žr. nutartį byloje Nr. N-444-7275/2009). Pažymėtina, jog A. T. padarytas administracinis teisės pažeidimas (ATPK 130² str.) yra vienas iš pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų (be to, bylos aplinkybių visuma rodo, jog padaryta veika nėra atsitiktinio ar nuo situacijos priklausančio pobūdžio), sukeliantis pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai, kas reiškia - ir visuomenės interesams, nepriklausomai nuo to, ar transporto priemonė priklauso pažeidėjui, ar kitiems asmenims. Todėl teisėjų kolegija vertina, kad visuomenės interesai šiuo atveju yra pakankami, kad pateisintų savininko, kuris nepadarė administracinio teisės pažeidimo, nuosavybės teisių ribojimus. Toks teisinių santykių sureguliavimas ginčijamu įstatymu yra skirtas teisės pažeidėjo atsakomybės už savo veiksmus sugriežtinimui ir negali būti vertinamas kaip trečiųjų asmenų nubaudimas.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Panevėžio miesto apylinkės teismo nutarimas pripažintinas teisėtu ir pagrįstu, todėl paliekamas nepakeistu.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
M. T. apeliacinį skundą atmesti.
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009 m. kovo 20 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.