- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-10-20
- Bylos Nr.
- 1A-278-300-2010
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Vidmantas Mylė (pirm.), Vaclovas Iždonas, Irena Ivanovienė
- Nukentėjusysis
- D.
- Kategorijos
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Vidmanto Mylės,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiojo D. P. apeliacinį skundą dėl Telšių rajono apylinkės teismo 2010-05-05 nuosprendžio, kuriuo P. J. pripažintas kaltu ir nuteistas:
pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d. - laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 3 (trims) mėnesiams;
pagal Lietuvos Respublikos BK 187 str. 3 d. - areštu 20 (dvidešimčiai) parų.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 3 d. pagrindu, paskirtos bausmės subendrintos visiško sudėjimo būdu, subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 3 (trims) mėnesiams 20 (dvidešimčiai) dienų.
Pritaikius Lietuvos Respublikos BK 75 str. 1 d., 2 d. 1 p., 7 p. bausmės vykdymas atidėtas 2 (dvejiems) metams, įpareigojant nuteistąjį iki 2011 m. birželio 1 d. atlyginti D. P. padarytą turtinę žalą ir bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.
Priteista iš P. J. D. P. 3357 (trys tūkstančiai trys šimtai penkiasdešimt septyni) Lt 97 ct. turtinei žalai atlyginti ir 5000 (penki tūkstančiai) Lt neturtinei žalai atlyginti.
Aprašomoji dalis
nustatė:
P. J. nuteistas už tai, kad 2009 m. gegužės 23 d., apie 4 val., (duomenys neskelbtini) g., ties namu Nr. (duomenys neskelbtini), tyčia suduodamas D. P. kumščiais ir medine lazda ne mažiau kaip penkis smūgius į galvą, ne mažiau kaip aštuonis smūgius į dešinę ranką, ne mažiau kaip keturis smūgius į kairę ranką, ne mažiau kaip vieną smūgį į krūtinės ląstą, ne mažiau kaip tris smūgius į sėdmenis, tuo D. P. padarydamas muštines žaizdas kaktos kairėje-momeninėje srityje ir pakaušio kairėje-momeninėje srityje, poodinę (nesirezorbavusią) kraujosruvą pakaušio dešinėje, kraujosruvą dešinės akies obuolio junginėje, nosies kaulų ir kremzlių lūžius, galvos smegenų sukrėtimą lydimą ūmaus vestibulinio sindromo, potrauminės encefalopatijos ir neurasteninio sindromo, kogityvinio funcionavimo pakitimų dėl traumos (atminties procesų, informacijos apdorojimo greito ir vėlesnio), išsivysčiusį kochlearinį lėtinį klausos nervų uždegimą, poodines kraujosruvas ir odos nubrozdinimus rankose, odos nubrozdinimus krūtinės ląstos užpakalinėje sienoje ir dešiniame sėdmenyje, nesunkiai sutrikdė D. P. sveikatą, nes dėl nosies kaulų lūžių, galvos smegenų sukrėtimo, lydimo ūmaus vestibulinio sindromo, potrauminės encefalopatijos ir neurasteninio sindromo, kogityvinio funcionavimo pakitimų dėl traumos (atminties procesų, informacijos apdorojimo greito ir vėlesnio), išsivysčiusio kochlearinio lėtinio klausos nervo uždegimo, D. P. sveikata buvo sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų.
Be to, jis nuteistas už tai, kad 2009 m. gegužės 23 d., apie 4 val., (duomenys neskelbtini) g., ties namu Nr. (duomenys neskelbtini), tuoj po to, kai D. P. sudavė smūgius, peiliu subadė D. P. priklausančio automobilio „ Audi 80", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) keturias padangas, kurių vertė 240 Lt.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nukentėjusysis prašo panaikinti Telšių rajono apylinkės teismo 2010-05-05 nuosprendį ir paskirti P. J. griežtesnę bausmę bei visiškai patenkinti jo civilinį ieškinį.
Skunde nurodo, kad nuteistasis mušdamas jį į galvos sritį galėjo jį nužudyti, todėl nukentėjusiojo nuomone, jo veika turėtų būti kvalifikuojama kaip pasikėsinimas nužudyti. Taip pat nurodo, jog buvo sunkiai sužalotas, kad iki šiol gydosi, jog po sužalojimo pablogėjo regėjimas, taigi teigia, jog priteista žala neatitinka padarytos žalos jo sveikatai, kadangi, pasak apelianto, jis iki šiol jaučia skausmus bei nepatogumus dėl pablogėjusio regėjimo, kiekvieną dieną vartoja vaistus.
Teismo posėdžio metu nuteistojo gynėjas prašė nukentėjusiojo apeliacinį skundą atmesti, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nukentėjusiojo D. P. apeliacinis skundas atmestinas.
Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą teismo sprendimą apeliacinio skundo ribose (Lietuvos Respublikos BPK 320 str. 3 d.), konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė esmines bylos aplinkybes, surinktus įrodymus įvertino nepažeisdamas Lietuvos Respublikos BPK 20 str. nuostatų, pagrįstai P. J. pripažino kaltu ir nuteisė pagal jam inkriminuotas nusikalstamas veikas.
Dėl nukentėjusiajam priteistos neturtinės žalos dydžio.
Nukentėjusysis D. P. apeliaciniu skundu prašo visiškai patenkinti jo civilinį ieškinį. Apeliantas akcentuoja, kad apylinkės teismo jam priteista žala neatitinka padarytos žalos jo sveikatai, kadangi jis iki šiol gydosi, jaučia skausmus bei nepatogumus dėl pablogėjusio regėjimo, kiekvieną dieną vartoja vaistus.
Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais. Tačiau teismas yra įpareigotas nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio pažeidimus (fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, emocinę depresiją, bendravimo galimybių sumažėjimą ir pan.). CK 6.250 straipsnio 2 dalyje yra nustatyti neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai, kurių sąrašas nėra baigtinis. Pagal minėtą normą teismas atsižvelgia neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, sąžiningumo, teisingumo, protingumo kriterijus. Teismas privalo argumentuotai pagrįsti šių kriterijų taikymą nagrinėjamos bylos aplinkybėms, vertinti jų visumą. Pagal teismų praktiką absoliučių vertybių – gyvybės, sveikatos – gynimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos pasekmės, kurios vertinamos, atsižvelgiant į asmenų patirtų praradimų dydį, jų įtaką tolesniam gyvenimui, darbinei veiklai, šeiminiams santykiams; žalą padariusio asmens turtinė padėtis negali būti laikoma lemiamu kriterijumi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. liepos 3 d. Teisės normų, reguliuojančių nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimą, taikymo baudžiamosiose bylose apžvalgos 10.1, 10.3 punktai).
Kaip matyti iš bylos medžiagos, iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinio, teismas nustatydamas neturtinės žalos dydį atsižvelgė į nuteistojo turtinę padėtį, kad jis neturi jokių pajamų, į tai, jog nukentėjusiajam padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, į dėl to atsiradusias pasekmes, į paties nukentėjusiojo D. P. elgesį prieš suduodant jam smūgius. Taipogi apylinkės teismas atsižvelgė į tai, jog nuteistojo P. J. nusikalstamais veiksmais nukentėjusiajam buvo sukeltas fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, emocinis sukrėtimas, įvairūs nepatogumai. Taigi, pirmosios instancijos teismas, priteisdamas iš P. J. neturtinės žalos atlyginimą, atsižvelgė tiek į kaltininko asmenybę ir jo turtinę padėtį, tiek ir nusikaltimu padarytos žalos (šiuo atveju, nesunkaus sveikatos sutrikdymo) pobūdį ir dydį. Pirmosios instancijos teismas, įvertino visas šias aplinkybes ir pagrįstai nukentėjusiojo civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo patenkino iš dalies, mažindamas jį nuo prašomos priteisti 200000 Lt sumos iki 5000 Lt.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad neturtinę žalą galima įvertinti tik sąlygiškai, todėl tokio atlyginimo paskirtis tik kompensacinė ir čia negali būti taikomas visiško žalos atlyginimo principas.
Be to, pažymėtina tai, kad nukentėjusiojo patirtą fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, emocinę depresiją, nepatogumus, t. y. dėl nuteistojo veiksmų atsiradusias pasekmes - sąlygojo ir paties nukentėjusiojo D. P. provokuojantis elgesys iki nuteistajam jam suduodant smūgius, kas, kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, iš esmės ir sąlygojo nuteistojo atsaką, t. y. nuteistojo suduotus smūgius nukentėjusiajam.
Paminėtina ir tai, jog sutinkamai su Lietuvos Respublikos CK 6.251 straipsniu, padaryti nuostoliai turi būti atlyginti visiškai, iš ko seka, kad tuo atveju, jei po civilinio ieškinio išnagrinėjimo baudžiamojoje byloje pablogėja nukentėjusiojo sveikta, t. y. atsiranda naujų pasekmių, kurios yra tiesioginis ankstesnio įvykio rezultatas, nukentėjusiajam neužkertama teisė kreiptis į teismą civilinio proceso tvarka, dėl naujai atsiradusių nuostolių priteisimo.
Dėl nuteistajam paskirtos bausmės ir kitų skundo argumentų.
Nukentėjusiojo skunde nurodytas teiginys, kad nuteistasis mušdamas jį į galvos sritį galėjo jį nužudyti, todėl nukentėjusiojo nuomone, jo veika turėtų būti kvalifikuojama kaip pasikėsinimas nužudyti, atmestinas. Pasikėsinimas nužudyti kvalifikuojamas tuo atveju, jeigu kaltininko tyčia būna nukreipta atimti gyvybę žmogui, toks kaltinimas turėtų būti grindžiamas išvada, jog kaltininkas turėjo apibrėžtą tyčią atimti gyvybę, tačiau padariniai nekilo dėl priežasčių nepriklausančių nuo jo valios. Gi šiuo atveju, byloje nėra duomenų, kurie pagrįstų išvadą, kad kaltininkas turėjo tyčią atimti gyvybę, todėl pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai nuteistojo veiką kvalifikavo pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d.
Taipogi nukentėjusysis D. P. skundu prašo paskirti P. J. griežtesnę bausmę. Tačiau kolegija nelaiko pagrįstu tokį apelianto prašymą ir išnagrinėjusi byloje esančią medžiagą sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę P. J., bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 41 str., 54 str., nepažeidė.
Bausmės skyrimas yra išimtinė teismo kompetencija. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą – atitinkančią padarytos nusikalstamos veikos ir kaltininko pavojingumą – bausmę. Teismas skiria bausmę vadovaudamasis BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytais pagrindais: pagal Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, atsižvelgdamas į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, veikos motyvus ir tikslus, stadiją, kaltininko asmenybę, jo kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.
Už Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos padarymą įstatymo sankcijoje numatytos trijų rūšių bausmės: laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki 3 metų. Iš paminėto seka, kad laisvės atėmimas yra pati griežčiausia Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d. sankcijoje numatyta bausmė. Už Lietuvos Respublikos BK 187 str. 3 d. numatytos nusikalstamos veikos padarymą įstatymo sankcijoje numatytos keturių rūšių bausmės: viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas arba areštas. Iš paminėto seka, kad areštas taipogi yra pati griežčiausia Lietuvos Respublikos BK 187 str. 3 d. sankcijoje numatyta bausmė.
Be to, kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio, apylinkės teismas nustatė P. J. atsakomybę lengvinančią aplinkybę – jog prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytas veikas ir nuoširdžiai gailisi bei nustatė jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę – nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui. Taipogi iš bylos medžiagos matyti, jog P. J. padarė vieną nesunkų nusikaltimą, kitą baudžiamąjį nusižengimą, jis anksčiau teistas, nusikalstamas veikas padarė neišnykus teistumui, dėl ko, apylinkės teismas visiškai pagrįstai paskyrė nuteistajam jo padarytų nusikalstamų veikų sankcijose numatytas griežčiausias bausmes.
Pažymėtina ir tai, jog bausmės paskirtis, numatyta Lietuvos Respublikos BK 41 str. ne vien nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo bei atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.
Atsižvelgiant į paminėtą, kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada dėl P. J. paskirtų bausmių bei priteisto civilinio ieškinio dydžių, todėl nukentėjusiojo apeliacinis skundas atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p., 332 str.,
nutaria:
Nukentėjusiojo D. P. apeliacinį skundą atmesti.