Telšių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis 8 klasių išsilavinimą, gyvenantis Akmenėje, Klykolių g. 7, nevedęs, nedirbantis, teistas teistas: 1) 2002-07-23 Kėdainių r. apylinkės teismo pagal LR BK 271 str. 2 d. laisvės atėmimu 1 m. pritaikius LR BK 47¹ str. 2 d. 3 d. 5 d. 6 p. bausmės vykdymas atidėtas 2 m., 2) 2004-01-20 Panevėžio m. apylinkės teismo pagal LR BK 178 str. 4 d. areštas 25 paros, pritaikius LR BK 67 str. 1 d. 2 d. 3 p. 5 d. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, išieškant 12 Lt, vadovaujantis LR BK 64 str. 1 d. 3 d. 65 str. paskirtą bausmę subendrinus dalinio sudėjimo būdu su 2002-07-23 Kėdainių apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme, galutinė bausmė 1 m. 10 d. laisvės atėmimas su 12 Lt turto konfiskavimu, pritaikius LR BK 75 str. 1 d. 2 d. 7 p. bausmės vykdymas atidėtas 2 m., 3) 2004-04-22 Panevėžio m. apylinkės teismo pagal LR BK 25 str. 2 d. 178 str. 2 d. laisvės atėmimu 10 mėn., LR BK 63 str. 4 d. 8 d. subendrinus su 2004-01-20 nuosprendžiu galutinė bausmė 1 m. 1 mėn. laisvės atėmimo su 16 Lt vertės turto konfiskavimu, 4) 2004-04-26 Panevėžio miesto apylinkės teismo pagal LR BK 178 str. 1 d. laisvės atėmimu 4 mėn., LR BK 64 str. 1 d. 3 d. pridėta bausmė pagal 2002-07-23 Kėdainių rajono apylinkės teismo nuosprendį, galutinė bausmė 1 m. 2 mėn. laisvės atėmimo konfiskuojant turto už 100 Lt, 5) 2005-09-15 Radviliškio r. apylinkės teismo pagal LR BK 178 str. 2 d. laisvės atėmimu 1 m. 1 mėn., pritaikius LR BK 64 str. 1 d. 3 d. bausmė iš dalies subendrinta su 2004-09-29 Panevėžio miesto apylinkės teismo paskirta ir neatlikta 2 m. 21 d. laisvės atėmimo bausme, galutinė bausmė 1 m. 3 mėn. laisvės atėmimo, 6) 2005-11-23 Panevėžio miesto apylinkės teismo pagal LR BK 178 str. 2 d. laisvės atėmimu 10 mėn., vadovaujantis LR BK 63 str. 4 d. 9 d. bausmė subendrinta su 2005-09-15 Radviliškio r. apylinkės teismo nuosprendžiu ir paskirta 1 m. 4 mėn. laisvės atėmimo bausmė, remiantis LR BK 64 str. 1 d. 3 d. bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su 2004-09-29 Panevėžio miesto apylinkės teismo nutartimi, galutinė bausmė 1 m. 6 mėn. laisvės atėmimo, 7) 2007-12-21 Panevėžio m. apylinkės teismo pagal LR BK 159 str. 178 str. 2 d. laisvės atėmimu 3 m., 8) 2008-02-26 Radviliškio r. apylinkės teismo pagal LR BK 178 str. 2 d. 159 str. laisvės atėmimu 3 m., 2008-05-14 Radviliškio r. apylinkės teismo nutartimi vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d. 4 d. bausmė subendrinta su 2008-02-26 Radviliškio r. apylinkės teismo ir 2007-12-21 Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendžiais, galutinė bausmė 3 m. 3 mėn. laisvės atėmimo. 2011-01-02 paleistas iš įkalinimo vietos atlikus bausmę, teistas 2011-12-29 Akmenės rajono apylinkės teismo pagal 140 str. 1 d., laisvės atėmimu 10 mėn. Vadovaujantis LR BK 75 str. 1 ir 2 d. 7p., 67 str., 72²str, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 1 m. 6 mėn., teistumas neišnykęs, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis A. Š. 2012-07-17 apie 23.30 val. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, vieną kartą kumščiu trenkė nepilnametei G. E. į dešinį skruostą ir vieną kartą spyrė jai į kairę koją, po to vieną kartą žirklėmis dūrė sugyventinei I. E. į kaklą, tampydamas suplėšė jos palaidinę, vieną kartą kumščiu smogė į veidą bei įkando į kairę ranką, po to vieną kartą kumščiu trenkė nepilnametei G. E. į nosį ir tampydamas suplėšė jos palaidinę, taip mušdamas ir smurtaudamas sukėlė I. E. ir G. E. fizinį skausmą.

Kaltinamasis A. Š. kaltę pripažino iš dalies. Paaiškino, kad V., G. E. draugė pavadino jį bomžu. Jis dėl to susinervino, pradėjo sakyti jai ir G. kodėl jį taip vadina, aiškintis, kokią teisę turi vadinti jį bomžu. Netrenkė G. į veidą, tik susistumdė su ja. Į koją galėjo įspirti kai su ja stumdėsi, galėjo jai suplėšyti palaidinę. Ji pati jam įspyrė į koją. G. motinai I. E. pasakė, kad jis jai trenkė per veidą, tada visi jį užsipuolė. I. stvėrė jį už apykaklės ir nusitempė į kitą kambarį. Tarp jų vyko stumdymasis. Po visko jis I. pasakė, kad eina pasikarti, tuomet vėl vyko stumdymasis. Žirkles pasiėmė pati I., ir jis jas iš jos atėmė. Žirklėmis jis bandė atidaryti balkono duris, nes buvo išimta durų rankena ir norėjo išeiti į balkoną. Nedūrė jomis I., netrenkė jai į veidą-nosį, nekando į ranką. Kaklą I. galėjo nubrozdinti, kai stumdėsi su ja. Neneigia, kad suplėšė jos palaidinę. Gailisi dėl savo elgesio. Buvo neblaivus.

Nukentėjusioji I. E. paaiškino, kad jos manymu konfliktas kilo todėl, kad A. skriaudė dukrą G.. Su A. ji bendrauja apie 1,5 metų, ji turi devynis vaikus. Tą dieną abu buvo neblaivūs. Š. puolė G. lyg dėl to, kad ji jį bomžu pavadino. Pačio momento nematė, kaip jis sudavė dukrai bet paskui stojo į tarpą ir neleido jam jos mušti. Nematė kaip Š. spyrė G.. Kaip žirklės atsidūrė pas jį neprisimena, bet jis jomis dūrė jai į kaklą, pavadino ją žertva, ji spėjo pasitraukti ir jis tik nubrozdino kaklą. Jis buvo susinervinęs, norėjo išeiti į balkoną, pasikarti. Ji jo neleido, jis puolė ją, stumdė, įkando į ranką, sudavė į nosį. Liko žymės nuo žirklių, nuo įkandimo. Kai įkando į ranką, pradėjo šaukti G. kad skambintų į policiją. Kada trenkė G. nematė, matė tik kaip puolė ir užsimojęs buvo. Ne viską detaliai atsimena nes buvo ir pati išgėrusi. Bet smurtą jis pavartojo, sukėlė fizinį skausmą, liko žymės. Ne pirmas kartas kai jis naudoja smurtą, yra kvietusi policiją. Anksčiau atleisdavo. Po šio įvykio jis sulaikytas, ji taikytis nebeketina. Dėl sugadintų savo ir dukros palaidinių civilinio ieškinio nereiškia. Pretenzijų jam neturi.

Nukentėjusioji G. E. paaiškino, kad ji su drauge V. pasijuokdamos pasakė A., kad jis bomžas. Bet ir jis ją vadino visokiais negražiais žodžiais. Jis puolė ant V. ir ant jos ir sudavė jai į veidą, į dešinę pusę, veidas buvo ištinęs. Spyrė į koją. Paskui kai ji skambino į policiją, jis atėjęs jai trenkė į nosį, paksui čiupo už palaidinės ir ją suplėšė. Kada mamai trenkė, ji nematė nes buvo kitame kambaryje. Kad su žirklėmis durtų mamai irgi nematė, tik paskui mama pasakė ir kaklą parodė. Dažnai šeimoje vykdavo konfliktai nes A. dažnai išgeria. Jis meluoja, kad jai netrenkė.

Liudytojas S. Ž. paaiškino, kad A. Š. pradėjo ant G. pulti dėl kažkokių žodžių pasakytų, pradėjo gainiotis, tampyti ją. Kaip jai sudavė nematė nes jis buvo virtuvėje. Tik paskui matė, kad G. žandas ištinęs. Matė, kad A. su žirklėmis balkono duris darė, norėjo išeiti, o jau buvo policija iškviesta. Koridoriuje E. jis pastūmė, ar žirklėmis dūrė jai, nematė. Kaip sudavė E. nematė. Tik mėlynę kitą rytą matė jai ant kaklo. Jis spardėsi, agresyviai elgėsi su I. ir jos dukra. Matė, kad su žirklėmis, atsuktuvu lakstė. Buvo pradėjęs baldus vartyti, todėl jį laikė ant žemės prirėmę kol policija atvyks, nes jis norėjo išeiti.

Liudytoja S. Ž. paaiškino, kad dėl kažkokių žodžių A. susinervino ir puolė ant G., norėjo mušti. Bet ji buvo virtuvėje, o jie koridoriuje grūmėsi. Kas ten konkrečiai vyko nematė. Mama puolė ginti ir atitraukti A. nuo dukros, jį parvedė į virtuvę. Ji porą minučių gal pabuvo ir vėl nubėgo į kambarį. G. parodė žandą, jis buvo paraudęs. Vėliau matė, kad yra mėlynė ant nosies. Kad E. būtų sužalojimai nematė, tik atvykus policijai, ji sakė, kad puolė su žirklėmis, kad skaudžiai įkando į ranką. Š. buvo agresyvus, jį reikėjo raminti, buvo paguldytas, užspaustas. Buvo kalba, kad jis pasikars, nepastebėjo kada žirkles paėmė, jis nešiojosi atsuktuvą, kad išlaužti balkono duris.

Liudytoja V. P. paaiškino, kad A. atėjo į G. kambarį ir pradėjo ant jos pulti. Spyrė jai į pilvą, G. trenkė į žandikaulį. Sakė, aš tau ne bomžas. Paskui išdaužė duris spirdamas, priėjo prie G., ji atsistojo, o jis jai trenkė į nosį, suplėšė maikę. Po to atbėgo I., jį nutraukė A.. Paskui pradėjo vaikas klykti. Ji paėmė vaiką. Su G. užrėmė kambario duris ir skambino į policiją. Paskui I. vėl sakė skambinti į policiją. E. buvo suplėšyta palaidinė, į kaklą buvo įdurta. Kada žirklėmis įdūrė I. nematė, matė, kad bėgo kraujas. Jis svetainėje būdamas labai draskėsi, matė, kad G. trenkė du kartus. Policija kai atvyko, ji nesakė, kad A. jai spyrė į pilvą. Buvo pasimetusi, nežinojo kaip elgtis. Broliui, mamai kai parėjo į namus pasakė bet dėl to į policiją nesikreipė. A. neturi pretenzijų.

Ikiteisminis tyrimas pradėtas 2012-07-18 ( b.l. 1,2 ).

Įvykio vietos apžiūros metu apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini). Apžiūrėtas butas, jame kambarys, fiksuoti nubrozdinimai E. kakle, fiksuoti suplėšyti rūbai. Nurodytos įvykio aplinkybės ( 4-8 b.l. ).

Tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje fakto nurodoma, kad kaltinamasis vartojo smurtą prieš G. E., I. E., fiksuoti duomenys dėl E. kaklo nubrozdinimo, smūgio į veidą ( 9-11 b.l. ).

Daiktų dokumentų pateikimo protokole fiksuota, kad iš I. E. paimti daiktai žirklės, suplėšyta G. E. palaidinė bei suplėšyta I. E. palaidinė. Daiktai apžiūrėti, pridėti prie bylos ( b.l. 22).

I. E. nustatytas 1,83 promilės girtumas (17 b.l.).

A. Š. nustatytas 1,42 promilės girtumas (70 b.l.).

Motyvuojamoji dalis

Teismas ištyrė ir įvertino kaltinamojo parodymus. Jis kaltę pripažino iš dalies, nurodė, kad galėjo įspirti nukentėjusiajai G. E. ir galėjo suplėšyti G. E. ir I. E. palaidines. Dėl kitų aplinkybių, smūgių sudavimo G. E., smurto vartojimo I. E. atžvilgiu neigė kaltę. Neneigė, kad konfliktas kilo dėl to, kad jį pavadino bomžu, neneigia, kad jis stumdėsi su nukentėjusiosiomis, kad norėjo pasikarti, kad bandė žirklėmis atidaryti duris. Taip pat nurodė, kad grumtynių metu galėjo nubrozdinti E. kaklą bet su žirklėmis jai nedūrė, į ranką nekando, nesmogė į veidą. Nukentėjusioji I. E. patvirtino dėl jai suduotų smūgių. Paaiškino, kad jai buvo sukeltas fizinis skausmas, liko žymės, mėlynės ant kaklo, rankos. Nors ji paaiškino, kad smulkiai detalių neprisimena, tačiau pagrindo netikėti jos paaiškinimais dėl smurto jos atžvilgiu naudojimo nėra pagrindo. Duomenys fiksuoti atvykus policijos pareigūnams. Nukentėjusioji nurodė aplinkybes dėl smūgių sudavimo, dūrimo jai žirklėmis, dėl suplėšytų rūbų. Įvykio vietos apžiūros metu šios aplinkybės fiksuotos, įvykio vietoje fotografuota. G. E. paaiškino dėl jai suduotų smūgių, kad sumuštas žandas. Tai nurodė matę ir liudytojai S. Ž., V. P.. Liudytojos paaiškino aplinkybes dėl vykusio konflikto, dėl A. Š. elgesio. Liudytojas S. Ž. taip pat patvirtino, kad kaltinamasis spardėsi, agresyviai elgėsi su I. ir jos dukra. Nurodė, kad nematė kaip sudavė E., bet patvirtino, kad ant kaklo kitą rytą matė mėlynę. Matė, kad G. žandas patinęs. Teismui nėra pagrindo netikėti nukentėjusiųjų, liudytojų parodymais. Visuma byloje esančių įrodymų, paaiškinimai, rašytiniuose dokumentuose nurodytos aplinkybės, fiksuoti duomenys patvirtina, kad kaltinamasis naudojo smurtą nukentėjusiųjų atžvilgiu, sukėlė nukentėjusiosioms fizinį skausmą. Kaltinamojo kaltė įvykdžius nusikaltimą visiškai įrodyta, jo veika pagrįstai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1dalį.

Kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

Lengvinančių jo atsakomybę aplinkybių nenustatyta.

Nusikalstama veika padaryta artimoje aplinkoje ir pagal Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo (Žin. 2011, Nr.72-3475) nuostatas turi visuomeninę reikšmę. Teismas atsižvelgė į konkrečias aplinkybes, į tai, kad smurto pavartojimo metu namuose buvo nepilnamečių, į tai, kad kaltinamasis anksčiau teistas, paskutinį kartą teistas už smurto vartojimą. Vadovaujantis LR BK 72 ² str. jis buvo įpareigotas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje, jam neišnykęs teistumas ir jis vėl smurtavo artimoje aplinkoje prieš sau artimus žmones, sugyventinę ir jos dukrą. Toks kaltinamojo elgesys nepateisinamas ir baustinas. Skiriant bausmę teismas vadovaujasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnyje nustatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 11 straipsnį nusikaltimas priskiriamas prie nesunkių nusikaltimų. Teismas skirdamas kaltinamajam bausmę atsižvelgė į jo padaryto nusikaltimo pavojingumo pobūdį ir laipsnį, nusikaltimo padarymo aplinkybes, į tai, kad materialinė žala nukentėjusiosioms nepadaryta. Nukentėjusioji nei savo, nei nepilnametės dukros interesais civilinio ieškinio nereiškė. Teismas atsižvelgė į kaltinamojo atsakomybę sunkinančią aplinkybę į lengvinančių aplinkybių nebuvimą, nors kaltinamasis ir paaiškino, kad jis labai gailisi dėl savo elgesio ir atsiprašė nukentėjusiųjų. Tačiau yra pagrindo spręsti, kad išvadų dėl savo elgesio nepadarė. Į nukentėjusiosios E. poziciją, ji nurodė, kad tai ne pirmas kartas, kai kaltinamasis naudoja smurtą būdamas neblaivus. Atsižvelgė į kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis. Kaltinamasis teistas, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėn., bausmės neatlikęs ( 34-61 b.l. ), administracine tvarka baustas, iš nurodytų aplinkybių matyti, kad administracinius teisės pažeidimus dažniausiai padarydavo būdamas neblaivus, yra pagrindo išvadai, kad linkęs vartoti alkoholį ( 62-67 b.l. ), psichinėmis bei priklausomybių ligomis neserga, į Akmenės rajono psichikos centro įskaitas neįrašytas ( 70 b.l.), nedirbantis. Teismas atsižvelgė į tai, kad kaltinamasis dėl savo elgesio išvadų nepadarė, nusikaltimą padarė bausmės vykdymo atidėjimo metu. Teismas skirdamas kaltinamajam bausmę atsižvelgė į bausmės paskirtį, kad bausme siekiama ne tik nubausti kaltą asmenį, bet ir sulaikyti jį nuo nusikaltimų darymo, paveikti asmenį, kad jis laikytųsi įstatymų ir nedarytų nusikaltimų. Įvertinus tai, kad kaltinamasis nusikaltimą padarė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, bei atsižvelgus į visumą nustatytų aplinkybių, teismas daro išvadą, kad kaltinamajam skirtina laisvės atėmimo bausmė. Teismas daro išvadą, kad bausmės tikslai, numatyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 41 straipsnyje bus pasiekti tik realiai atlikus laisvės atėmimo bausmę, paskyrus bausmę negalima taikyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio ir bausmės vykdymą atidėti dėl nurodytų aplinkybių.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu - 305 straipsniu, 432 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

A. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje ir nubausti laisvės atėmimu vieneriems metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi bausmes subendrinti iš dalies sudedant ir prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės iš dalies pridėjus neatliktos bausmės dalį pagal 2011 m. lapkričio 29 d. Akmenės rajono apylinkės teismo nuosprendį, galutinę bausmę paskirti laisvės atėmimą vieneriems metams šešiems mėnesiams.

Bausmę skirti atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo A. Š. sulaikymo dienos.

A. Š. panaikinti kardomąsias priemones : įpareigojimą gyventi skyrium nuo I. E. ir kartu gyvenančios nepilnametės G. E., adresu (duomenys neskelbtini), laikinai nesiartinti prie jų, nebendrauti ir neieškoti ryšių su jomis ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti, adresu (duomenys neskelbtini).

A. Š. iki nuosprendžio įsiteisėjimo paskirti kardomąją priemonę suėmimą, suimant jį teismo posėdžių salėje.

A. Š. į bausmės laiką įskaityti laiką išbūtą sulaikyme nuo 2012-07-18 2 val. 00 min. iki 2012-07-19 17 val. 30 min.

Daiktinius įrodymus: tris paketus su juose esančiomis žirklėmis, suplėšyta G. E. palaidine, suplėšyta I. E. palaidine sunaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos, o nuteistajam nuo nuosprendžio kopijos įteikimo dienos, gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per šį teismą.