- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-03-04
- Bylos Nr.
- e2-350-302/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-57-3-00431-2017-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Romualda Janovičienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Vlasava“
- Atsakovas
- viešajai įstaigai „Klaipėdos keleivinis transportas“
- Kategorijos
- 3.1.18.2.13Kitos laikinosios apsaugos priemonės
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Vlasava“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. sausio 11 d. nutarties, kuria tenkintas atsakovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Vlasava“ ieškinį atsakovei viešajai įstaigai „Klaipėdos keleivinis transportas“ dėl žalos atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. gruodžio 9 d. sprendimu ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Vlasava“ ieškinys atsakovei viešajai įstaigai (toliau – ir VšĮ) „Klaipėdos keleivinis transportas“ dėl žalos atlyginimo buvo atmestas. Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. vasario 20 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-646-236/2020, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktas nepakeistas.
2. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 16 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-345-248/2020, nutarta panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. vasario 20 d. nutartį ir Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. gruodžio 9 d. sprendimą, priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti iš dalies, priteisti ieškovei iš atsakovės 53 550 Eur žalos atlyginimą ir 5 proc. metines palūkanas nuo priteistos 53 550 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2017 m. birželio 28 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, be to, ieškovei iš atsakovės priteistos 3 637,50 Eur bylinėjimosi išlaidos.
3. Klaipėdos apygardos teisme 2020 m. gruodžio 31 d. gautas atsakovės prašymas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 16 d. nutartimi iš atsakovės VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“ ieškovei priteistų piniginių sumų mokėjimą išdėstyti trejiems metams, mokėjimus atliekant lygiomis dalimis kasmėnesinėmis įmokomis. Be to, atsakovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 16 d. nutarties vykdymą iki bus priimtas ir įsiteisės pirmosios instancijos teismo procesinis sprendimas dėl minėtos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties vykdymo išdėstymo. Atsakovė nurodė, kad dėl pandemijos situacijos ji patyrė didelių nuostolių, todėl šiuo metu neturi galimybės iškart sumokėti visos sumos, o ieškovė jau kreipėsi į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo. Taip pat akcentavo tai, kad VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“ teikia viešąsias socialines paslaugas, o antstoliui areštavus jos sąskaitas, tai sukeltų didelių sunkumų atsakovei vykdant kitus savo įsipareigojimus.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Klaipėdos apygardos teismas 2021 m. sausio 11 d. nutartimi tenkino atsakovės VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“ prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 16 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e3K-3-345-248/2020, vykdymą iki bus priimtas ir įsiteisės pirmosios instancijos teismo procesinis sprendimas, priimtas išnagrinėjus atsakovės prašymą dėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties vykdymo išdėstymo.
5. Teismas pažymėjo, kad atsakovė prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik iki bus išspręstas prašymas dėl sprendimo vykdymo išdėstymo. Kadangi laikinosios apsaugos priemonės bus taikomos ne ilgą laiko tarpą, teismo vertinimu, nėra pagrindo pripažinti, kad teismo sprendimo vykdymas bus sustabdytas neadekvačiai ilgam laikui.
6. Atsižvelgęs į tai, kad, pradėjus vykdyti teismo sprendimu priteistų sumų išieškojimą iš atsakovės, iš esmės gali padidėti vykdymo išlaidos dėl atliekamų priverstinio vykdymo veiksmų, teismas sprendė, jog šiuo atveju yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovės reikalavimo dėl sprendimo vykdymo išdėstymo įvykdymui užtikrinti.
7. Taip pat teismas nurodė, kad prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės proporcingai užtikrins status quo (pradinę) padėtį ginčo laikotarpiu.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
8. Ieškovė UAB „Vlasava“ atskiruoju skundu prašo Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. sausio 11 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmesti. Nurodo šiuos esminius argumentus:
Žemesnės instancijos teismas
8.1. Teismas skundžiama nutartimi suteikė atsakovei neproporcingą pranašumą prieš ieškovę, kurios veikla paskutiniu metu vyksta minimaliai (tai patvirtina su skundu teikiami įrodymai), darbuotojai yra prastovose arba dirba minimaliu režimu, o transporto priemonės (dalis transporto priemonių buvo įsigytos konkurso, iš kurio ieškovė buvo neteisėtai pašalinta, užduočiai įvykdyti) neeksploatuojamos. Skundžiama nutartimi sudarytos sąlygos atsakovei nemokėti skolos, o UAB „Vlasava“ nuostoliams dar labiau didėti.
8.2. Teismas nepagrįstai neatsižvelgė į tai, kad atsakovei išieškoma suma nėra didelė, ir į tai, kad atsakovės elgesys ieškovės atžvilgiu jau keletą metų buvo priešiškas, nuolat gilinantis šalių nesutarimus.
Atsiliepimas
9. Atsakovė VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Nurodo šiuos esminius argumentus:
9.1. Priimdamas skundžiamą nutartį, teismas padarė pagrįstą išvadą, kad atsakovės prašymas išdėstyti teismo sprendimo vykdymą yra tikėtinai pagrįstas, o nesiėmus minėtų priemonių, teismo procesinio sprendimo, kuriuo galbūt bus tenkintas prašymas išdėstyti trejų metų laikotarpiui priteistų sumų mokėjimą, vykdymas galėtų pasunkėti. Be to, teismas pagrįstai konstatavo, kad prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės proporcingai užtikrins status quo (pradinės) padėties išsaugojimą ginčo laikotarpiu. Ieškovė atskirajame skunde nepateikė jokių įrodymų, kurie paneigtų minėtas teismo išvadas.
9.2. Skunde nurodytos aplinkybės, susijusios su apeliantės finansine situacija, nepaneigia atsakovės teisės prašyti teismo išdėstyti priteistos piniginės sumos vykdymą ir savaime neatima iš teismo teisės taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
9.3. Skundo teiginiai apie tai, kad atsakovė procesą inicijuoja sąmoningai, siekdamas, jog UAB „Vlasava“ negautų priteistų pinigų, yra visiškai nepagrįsti. Atsakovė sutinka ieškovei sumokėti priteistas sumas, tačiau prašo teismo sprendimo vykdymą išdėstyti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).
11. Nagrinėjamu atveju apeliacijos dalyką sudaro Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. sausio 11 d. nutarties, kuria, tenkinus atsakovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, sustabdytas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 16 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e3K-3-345-248/2020, vykdymas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Dėl naujų rašytinių įrodymų
12. Ieškovė su atskiruoju skundu pateikė naujus rašytinius įrodymus: 2021 m. sausio 13 d. buhalterinę pažymą apie kreditorinius įsiskolinimus, 2020 m. rugsėjo 30 d. pelno (nuostolių) ataskaitą ir balansą, 2021 m. sausio 7 d. prašymą dėl vertės dengimo atidėjimo galiojančioms lizingo sutartims, 2021 m. sausio 11 d. prašymą, adresuotą Swedbank AB, dėl termino grąžinti paskolą pratęsimo, 2021 m. sausio 13 d. buhalterinę pažymą Nr. 2, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus 2020 m. rugpjūčio 21 d. sprendimą „Dėl įsiskolinimo sumokėjimo atidėjimo supaprastinta tvarka“ ir 2021 m. sausio 14 d. pretenziją dėl paskolos sumokėjimo, adresuotą UAB „Vlasava“, kurie, ieškovės teigimu, patvirtina jos sudėtingą finansinę situaciją.
13. CPK 314 straipsnyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Be to, įrodymų teikimas byloje negali būti savitikslis, t. y. įrodymas turi paneigti ar patvirtinti turinčias reikšmės bylai aplinkybes.
14. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės su atskiruoju skundu teikiami rašytiniai įrodymai nėra tiesiogiai susiję su šioje byloje nagrinėjamu klausimu ir neturi esminės reikšmės nagrinėjamo klausimo baigčiai, juos, remiantis proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principais, atsisakoma priimti.
Dėl skundžiamos nutarties (ne)teisėtumo
15. Kaip matyti iš bylos medžiagos, nagrinėjamu atveju Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 16 d. nutartimi ieškovei iš atsakovės buvo priteistas 53 550 Eur žalos atlyginimas, 5 proc. metinės palūkanos nuo priteistos 53 550 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2017 m. birželio 28 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 3 637,50 Eur bylinėjimosi išlaidos. 2021 m. sausio 4 d. ieškovei buvo išduotas vykdomasis raštas atsakovės VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“ atžvilgiu. Tą pačią dieną Klaipėdos apygardos teisme gautas atsakovės prašymas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 16 d. nutartimi iš atsakovės ieškovei priteistų piniginių sumų mokėjimą išdėstyti trejiems metams, mokėjimus atliekant lygiomis dalimis kasmėnesinėmis įmokomis.
16. Tarp šalių kilęs ginčas dėl žalos atlyginimo yra išspręstas galutine ir neskundžiama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 16 d. nutartimi, o įsiteisėję teismo sprendimai privalomi visoms valstybės valdžios ir valdymo institucijoms, visiems juridiniams ir fiziniams asmenims (CPK 18 straipsnis). Priimant ir vykdant teismo sprendimus valstybėje, yra įgyvendinamas teisingumas, garantuojamas įsiteisėjusiuose teismo sprendimuose nustatytų ir patvirtintų teisinių santykių stabilumas bei stiprinamas pasitikėjimas valstybės valdžia. Tik įvykdžius teismo sprendimą galima konstatuoti, kad asmeniui buvo sudaryta galimybė įgyvendinti savo teisę į teisminę gynybą ir pasinaudoti veiksmingomis teisinės gynybos priemonėmis. Įsiteisėjusių teismo sprendimų nevykdymas, nesant konstituciškai pateisinamo pagrindo, negali būti toleruojamas.
17. Atsakovė šiuo atveju siekia pasinaudoti CPK 284 straipsnyje numatyta galimybe pakeisti įsiteisėjusio sprendimo vykdymo tvarką – išdėstyti iš jos ieškovei priteistų piniginių sumų mokėjimą trejiems metams, ir teismo procesinio sprendimo, kuriuo galbūt bus tenkintas minėtas atsakovės prašymas, įvykdymo užtikrinimui prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 16 d. nutarties vykdymą iki bus priimtas ir įsiteisės pirmosios instancijos teismo procesinis sprendimas dėl minėtos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties vykdymo išdėstymo.
18. CPK 144 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.
19. Pagal galiojančiame teisiniame reguliavime įtvirtintas nuostatas laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra galimas bet kurioje civilinio proceso stadijoje, tai reiškia, kad šios priemonės gali būti taikomos ir vykdymo procese (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1597-943/2016), jeigu yra įrodomas sąlygų laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti egzistavimas, t. y. ieškinio (prašymo) tikėtinas pagrįstumas ir grėsmė teismo procesinio sprendimo neįvykdymui (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. vasario 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-181-330/2019 ir joje nurodyta praktika), bei išpildoma esminė laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga – užtikrinti proceso dalyvių, kurie yra pareiškę byloje materialaus pobūdžio reikalavimus, interesų apsaugą.
20. Taigi laikinosios apsaugos priemonės pasižymi procesiniu teisiniu, o ne materialiniu teisiniu pobūdžiu. Nors šios priemonės ir skirtos materialinio teisinio pobūdžio reikalavimams užtikrinti, tačiau jos nėra materialieji teisiniai civilinių teisių gynimo būdai, t. y. materialinio teisinio pobūdžio asmenų teisių ribojimai taikomi procesiniais tikslais.
21. Sprendžiant prašymus dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo ar įvykdymo išdėstymo, jokie materialiniai teisiniai reikalavimai nėra keliami, kadangi prašymas pakeisti sprendimo vykdymo tvarką nagrinėjamas šiam įsiteisėjus. Tai reiškia, kad rašymas išdėstyti teismo sprendimo vykdymą dalimis negali būti vertinamas kaip sukuriantis materialius teisinius padarinius. Teisė teismo prašyti išdėstyti teismo sprendimo vykdymą yra procesinė šalies teisė, tačiau tokios procesinės teisės įgyvendinimas negali paneigti įsiteisėjusio teismo sprendimo privalomumo ir vykdytinumo savybių.
22. Siekdama suvienodinti Lietuvos apeliacinio teismo praktiką dėl laikinųjų apsaugos priemonių, kuriomis, teikiant CPK 284 straipsnyje numatytus prašymus, siekiama sustabdyti vykdymo veiksmus, pradėtus pagal įsiteisėjusį teismo sprendimą, Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija išaiškino, kad, sprendžiant prašymus, pateiktus CPK 284 straipsnio nustatyta tvarka, negali būti taikomos laikinosios apsaugos priemonės, numatytos CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punkte (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. lapkričio 3 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-1439-943/2020 44 punktas).
23. Minėtoje nutartyje taip pat konstatuota, kad prašymas išdėstyti teismo sprendimo vykdymą dalimis negali būti vertinamas kaip sukuriantis materialius teisinius padarinius priverstinio vykdymo proceso atžvilgiu. Tai yra procesinė šalies teisė, tačiau tokios procesinės teisės įgyvendinimas negali paneigti teismo sprendimo dėl priteisimo privalomumo ir vykdytinumo savybių (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. lapkričio 3 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-1439-943/2020 43 punktas).
24. Nors minėtoje Lietuvos apeliacinio teismo nutartyje buvo sprendžiama dėl CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punkte numatytų laikinųjų apsaugos priemonių (išieškojimo vykdymo procese stabdymo) taikymo, tačiau ši aplinkybė, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nekeičia nagrinėjamos situacijos teisinio vertinimo, kadangi tiek įsiteisėjusio teismo procesinio sprendimo vykdymo sustabdymas, tiek išieškojimo vykdymo procese sustabdymas yra panašaus pobūdžio laikinosios apsaugos priemonės, kuriomis siekiama sustabdyti įsiteisėjusio teismo procesinio sprendimo vykdymą.
25. Teismo sprendimo pagrindu išduoto vykdomojo dokumento įvykdymas per įmanomai trumpiausią terminą yra esminis priverstinio vykdymo tikslas, kuris negali būti laikomas neteisėtu ar kaip nors pažeidžiančiu skolininko interesus. Pažymėtina, kad teismo sprendimo vykdymo atidėjimas ar išdėstymas nėra įsiteisėjusio teismo sprendimo modifikavimas, todėl, net ir tenkinus tokį prašymą, skolininko prievolių apimtis pagal tokį teismo sprendimą liktų nepakitusi.
26. Konstatavus, kad atsakovės prašymas negali būti vertinamas kaip sukuriantis materialius teisinius padarinius, spręstina, jog neegzistuoja laikinosiomis apsaugos priemonėmis siekiamas apsaugoti materialinis teisinis interesas, o tai suponuoja išvadą, kad šiuo atveju nėra teisinio pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
27. Esant nurodytoms aplinkybėms, dėl kitų atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentų, kaip neturinčių teisinės reikšmės nagrinėjamo klausimo baigčiai, detaliau nepasisakoma.
Dėl procesinės bylos baigties
28. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad skundžiama Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. sausio 11 d. nutartis priimta, netinkamai pritaikius ginčo situaciją reglamentuojančias teisės normas ir nukrypstant nuo aktualios teismų praktikos ginčo klausimu, todėl ieškovės UAB „Vlasava“ atskirasis skundas tenkinamas, pirmosios instancijos teismo nutartis naikinama ir klausimas išsprendžiamas iš esmės – atsakovės VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“ prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones netenkinamas.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. sausio 11 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – atsakovės viešosios įstaigos „Klaipėdos keleivinis transportas“ prašymą taikyti laikinąsias atmesti.