Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės ADB „Gjensidige“ ieškinį atsakovei Z. K. dėl turtinės žalos atlyginimo, trečiasis asmuo AB „Lietuvos draudimas“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas ieškinį palaikė, prašė tenkinti. Nurodė, kad ieškovės draudėjo butui užpykimo metu padaryta žala yra žymiai didesnė nei nurodyta ekspertizės akte. Pažymėjo, kad visus į bylą pateiktus rašytinius įrodymus reikia vertinti kompleksiškai, atsižvelgti tiek į fotonuotraukas, tiek į apžiūros aktuose užfiksuotus apgadinimus, tiek į liudytojo, turto vertinimą atlikusio J. G. parodymus.

Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas prašė ieškinį atmesti, teigė, kad ieškovė neįrodė išmokėtos draudimo išmokos dydžio atitikimo dėl buto užliejimo padarytiems realiems nuostoliams, tai patvirtina ir byloje atliktos teismo ekspertizės išvada.

Į teismo posėdį, apie kurį trečiajam asmeniui pranešta tinkamai, trečiojo asmens atstovas neatvyko. Byla išnagrinėta trečiojo asmens atstovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas

Bylos duomenimis nustatyta, kad 2018-01-24 atsakovei Z. K. nuosavybės teise priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), įvyko vandentiekio avarija – trūkus santechnikos vamzdeliui buvo aplietas jos butas ir apačioje esantis butas (duomenys neskelbtini), priklausantis D. V., kurį buvo apraudusi ieškovė ADB „Gjensidige“. Atsakovės civilinė atsakomybė buvo apdrausta AB „Lietuvos draudimas“, kuris ieškovei atlygino dalį žalos – 5258,37 Eur, kadangi pagal draudimo sutartį, sudarytą atsakovės su AB „Lietuvos draudimas“, tai buvo maksimaliai galima atlyginti suma (pagal draudimo polisą, galiojusį įvykio metu, draudimo suma buvo numatyta lygi 5800 Eur; dalis sumos (541,63 Eur) buvo atlyginta kitai draudimo kompanijai). Kaip matyti iš trečiojo asmens AB „Lietuvos draudimas“ atsiliepimo turinio ir bylos rašytinių įrodymų, trečiasis asmuo, iš ieškovės gavęs atitinkamas pretenzijas, įvertino jų pagrįstumą (nuostolio dydį) pagal ieškovės pateiktus dokumentus bei išmokėjo minėtą draudimo išmoką, t. y. trečiasis asmuo ieškovei žalą atlygino pagal ieškovės pateiktus dokumentus, jų pagrįstumo neginčijo.

2018-01-25 ir 2018-02-06 ieškovo samdytos įmonės UAB „Infranet“ ekspertas J. G. apžiūrėjo draudėjo turtą (butą) ir surašė Turto apžiūros aktus. Apžiūrų metu nustatyti aplieto buto lubų, sienų, grindų ir kiti apgadinimai. Ieškovo partneris UAB „Infranet“, atlikęs skaičiavimus, sudarė sąmatą, kurioje nurodyta bendra buto remonto darbų su medžiagomis išlaidų suma – 8398,20 Eur su PVM (I t. e. b. l. 90-91). Taip pat dėl buto remonto darbų atlikimo buvo reikalingas baldų iš buto išvežimas kartu su jų išardymu-surinkimu, pernešimu, pervežimu ir sandėliavimu, už ką ieškovė išmokėjo šiuos darbus atlikusiai UAB „Infranet“ 1115,85 Eur su PVM (I t. e. b. l. 92). Ieškovės paskaičiavimais, bendra jos draudėjui padaryta žala dėl užlieto buto sudarė 9514,05 Eur, iš kurios ieškovė išskaičiavo 198,07 Eur nusidėvėjimą medžiagoms, 28,96 Eur išskaitą (išskaita dėl ieškovės darbuotojų klaidos išskaičiuota du kartus, t. y. iš viso 57,92 Eur), 5258,37 Eur atsakovės draudiko AB „Lietuvos draudimas“ išmokėtą sumą, ir iš atsakovės prašo priteisti 3 999,68 Eur likusią neatlygintą žalos sumą, patirtą ieškovės atlyginant žalą draudėjui (2020-09-11 ieškovės rašytiniai paaiškinimai). Byloje nėra ginčo dėl to, kad virš buto (duomenys neskelbtini), yra atsakovei Z. K. nuosavybės teise priklausantis butas, esantis (duomenys neskelbtini). Bylos duomenimis nustatyta, būtent iš šio atsakovei priklausančio buto vanduo pateko į ieškovės apdraustą butą (duomenys neskelbtini).

CK 6.266 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti jų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 straipsnio 1 dalyje nustatytos aplinkybės, t. y. kad žala atsirado dėl force majeure (nenugalimos jėgos) arba nukentėjusiojo tyčios ar didelio neatsargumo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad nagrinėjant bylas dėl žalos, atsiradusios dėl vandens užliejimo, atlyginimo atsakovo veiksmai yra laikomi neteisėti, jei nustatomas pavojingas, gadinantis turtą poveikis iš atsakovo valdomo buto, o ne iš kitų šaltinių. Ieškovas neprivalo įrodyti, dėl kokios priežasties užpylimo atveju teka vanduo iš atsakovo buto. Ieškovas privalo įrodyti tik tą aplinkybę, kad buto užpylimo židinys yra viršuje esantis atsakovo butas, o ne kiti šaltinis (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-04-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2014). Atsakovė Z. K. byloje neginčijo, kad jos butas yra virš buto, esančio (duomenys neskelbtini), taip pat tos aplinkybės, kad 2018-01-24 minėto buto užliejimas įvyko būtent iš jos buto. Tai yra byloje nėra ginčo dėl pačio žalos fakto (buto (duomenys neskelbtini), užliejimo vandeniu) ir už žalą atsakingo asmens – atsakovės. Ginčas byloje kilęs dėl minėto buto užliejimo metu padarytos žalos (nuostolių) dydžio.

Atsakovė nesutiko su ieškovės paskaičiuotu žalos dydžiu dėl įvykusio buto užliejimo, prašė vadovautis byloje atliktos teismo ekspertizės išvadomis, pagal kurias butui (duomenys neskelbtini), padarytos žalos dydis dėl virš šio buto esančiame bute (duomenys neskelbtini), 2018-01-24 įvykusios vandentiekio avarijos, apskaičiuotas vadovaujantis skaičiuojamosios statybos kainos nustatymo principais bei byloje esančiais pirminiais žalos fiksavimo įrodymais, įvertinus nusidėvėjimą sudaro 2912,47 Eur. Pažymėtina, kad į šią teismo eksperto paskaičiuotos žalos sumą nėra įtraukta 1115,85 Eur su PVM suma už baldų išardymą-surinkimą, pernešimą, pervežimą ir sandėliavimą, šios sumos pagrįstumo įvertinimas nebuvo teismo paskirtos ekspertizės dalyku, teismo ekspertas vertino tik butui po užliejimo reikalingus atlikti remonto darbus ir medžiagas.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 218 straipsnis nustato, kad eksperto išvada teismui neprivaloma ir įvertinama pagal vidinį teisėjo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų ištyrimu. Teismo nesutikimas su eksperto išvada turi būti motyvuojamas.

2020-02-27 teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas J. G. parodė, kad jis dirba turto žalų ekspertu UAB „Infranet“, kuri turi sudariusi sutartis su įvairiomis draudimo kompanijomis, tame tarpe – ir ieškove. Paaiškino, kad UAB „Infranet“ specialistus draudimo kompanijos paprastai pasitelkia tuomet, kai yra nesutarimai su klientais, kai tikėtinas didesnis nuostolių dydis, tuo trapu visas apžiūras, kurios lengvai suderinamos, draudikas paprastai atlieka pats. Liudytojas nurodė, kad UAB „Infranet“ pagal su ieškove sudarytą sutartį teikia ne tik žalos nustatymo, bet ir žalos padarinių šalinimo paslaugas, t. y., esant poreikiui ir prašymui, atlieka statybos rangos darbus. Liudytojas J. G. parodė, kad jis aplietą butą (duomenys neskelbtini), apžiūrėjo du kartus; apžiūrų metu surašė aktu, padarė nuotraukas, bandė patekti į butą, iš kurio įvyko užliejimas, tačiau į tą butą patekti nepavyko, todėl paliko pranešimą (įmetė į pašto dėžutę), kuriuo informuojama apie atliekamą žalos nustatymo procedūrą. Liudytojas paaiškino, kad jis surašė nekilnojamojo turto apžiūros aktą, kilnojamasis turtas buto užliejimo metu irgi buvo apgadintas, bet jis to nevertino, kilnojamasis turtas buvo apdraustas kitoje draudimo bendrovėje (ERGO). Liudytojas nurodė, kad dėl apliejimo nukentėjo daug buto sienų, visos lubos, kliuvo grindims. Liudytojas J. G. parodė, kad visur bute buvo išklotas vientisas parketas, be jokių sudūrimų, be slenksčių, paaiškino, kad jis pirmos apžiūros metu fiksavo grindų dangos sugadinimus, buvo patamsėjimai per siūles, tačiau jis nedarė išvados, kad reikia keisti visas grindis. Paaiškino, kad jeigu yra patamsėjimai per siūles, jų neina niekaip ištaisyti, tik pakeičiant grindis. Prieš jo antrą buto apžiūrą buvo atėjęs AB „Lietuvos draudimas“ (atsakovės) ekspertas, kuris įvertino, kad reikia keisti visą grindų dangą. Po derinimo su ieškove ir draudėju buvo priimtas sprendimas, kad reikalinga keisti visą grindų dangą, dėl to į liudytojo sudarytą sąmatą buvo įtrauktas visų buto grindų parketo pakeitimas. Paaiškino, kad pagal buvusią dangą nebuvo galimybės jos šlifuoti ir lakuoti, reikėjo keisti visą dangą, kad būtų atstatyta į pirminę, t. y. buvusią iki užliejimo, būklę. Liudytojas parodė, kad tualeto patalpoje reikėjo demontuoti senas plastikines lubų dailylentes, jas pakeisti naujomis, nes dėl užliejimo jos buvo pageltę, jas nuėmus po jomis matėsi pelėsis; tuo tarpu plytelės tualete lengvai nusivalė, tualeto sienų ir grindų nereikėjo keisti. Miegamojo patalpa buvo iš vidaus apkalta gipsu ir apšiltinta vata, buvo sugadinti tapetai; tikrino sienų drėgnumą, nustatė, kad gipsas sudrėkęs; jei gipsą nuimi, jį reikia keisti nauju, to paties gipso neuždėsi, taip pat tuomet reikia keisti ir vatą; didžiausia kaina susidaro už gipso nuėmimą. Liudytojas paaiškino, kad antra buto apžiūra buvo atlikta dėl to, kad atsirado papildomų žalų, kurių nebuvo pastebėjęs ir užfiksavęs pirmos apžiūros metu. Paprastai fiksuoja tai, ką parodo nukentėjęs, antros apžiūros metu buvo nuimtos spintelės virtuvėj, tuomet pasimatė papildomi sienų apgadinimai, taip pat papildomi apgadinimai prieškambaryje už spintos. Liudytojas paaiškino, kad sudarydamas sąmatą, jis nusidėvėjimo medžiagoms netaikė, nusidėvėjimą apskaičiuoja ir pritaiko pats draudikas. Liudytojo teigimu, jis sąmatas sudaro pagal rinkos kainas, kainų „neužaukština“, nes jeigu draudikas pasakys, turės už tą nurodytą sumą darbus pats ir padaryti. Klientas gali pasirinkti, ar prašyti suremontuoti turtą, ar gauti draudimo išmoką; liudytojo teigimu, ieškovė visada pirmiausia siūlo draudimo išmoką, taip pat klientui su draudimo išmoka nesutikus, pačiam klientui siūlo pasirinkti rangovą, lygina kliento rasto rangovo ir savo rangovo kainas. Nagrinėjamu atveju ieškovės draudėjas norėjo, kad butas būtų suremontuotas, savo rangovo nepateikė, remontą atliko UAB „Infranet“ pagal savo parengtą sąmatą, draudėjui sąmata tiko, tačiau su buto savininku kilo nesutarimai dėl atliktų remonto darbų kokybės. Nors, liudytojo teigimu, UAB „Infranet“ atliko visus remonto darbus, galutiniam rezultate iš ieškovės už atliktus remonto darbus gavo tik 4371,38 Eur su PVM sumą, o ieškovė dar papildomai savo draudėjui išmokėjo draudimo išmoką.

Iš teismo eksperto T. M. 2020-01-17 teismo posėdžio metu duotų paaiškinimų ir atlikto ekspertizės akto matyti, kad teismo ekspertas, atlikęs ekspertizę dėl butui padarytos žalos įvertinimo, į sąmatą neįtraukė buto grindų dangos keitimo, grindims padarytos žalos nevertino iš esmės dėl to, kad iš fotofiksacijos ir kitų dokumentų negalėjo nustatyti, ar buto danga yra vientisa (sumontuota be slenksčių), taip pat teismo ekspertas padarė išvadą, kad trūksta įrodymų dėl drėgmės miegamojo sienoje, todėl padarė išvadą, kad gipso kartono plokštės ir už jos esančios vatos keitimui pagrindimo nėra, be to, teismo eksperto teigimu, išnagrinėjus pateiktą tualeto lubų fotofisaciją, nėra galimybės įžvelgti tualeto lubų dailylenčių pažeidimų, todėl žalos ištaisymui lubų dailylenčių keitimas nevertinamas. Byloje apklaustas liudytojas J. G., kuris apžiūrėjo ir vertino butui dėl užliejimo padarytus apgadinimus, paaiškino, kad viso buto grindų danga buvo vientisa, be slenksčių ir be sudūrimų, todėl pakeisti tik atskirų buto dangos dalių nebuvo įmanoma, tuo tarpu jei parketo siūlės patamsėję, jų išvalyti neįmanoma, lieka tik visų grindų dangos keitimas, taip pat minėtas liudytojas išsamiai paaiškino tualeto lubų dailylenčių ir gipso kartono bei po ja esančios vatos keitimo būtinybę bute; vien nurodyti darbai, kurių teismo ekspertas nevertino, liudytojo sudarytoje sąmatoje sudaro 3474,10 Eur sumą su PVM. Be to, liudytojas J. G., dirbantis žalų ekspertu ir turintis statybinį-inžinerinį išsilavinimą, paaiškino darbų kiekių ir kainų neatitikimus tarp jo sudarytos sąmatos ir teismo eksperto, kuris ekspertizę atliko tik iš turto apžiūros aktų ir fotonuotraukų, faktiškai neapžiūrėjęs buto ir nematęs jo būklės po užliejimo (ekspertizės atlikimo metu butas jau buvo po remonto), pateiktų vertinimų.

Teismas, įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, liudytojo J. G. parodymus, sprendžia, kad dėl buto užpylimo atsiradusi žala yra žymiai didesnė nei nurodyta ekspertizės akte ir ieškovės nurodomą žalos dydį pagrindžia į bylą pateikti rašytiniai įrodymai dėl žalos dydžio užfiksavimo ir apskaičiavimo, parengti UAB „Infranet“. Teismo vertinimu, byloje atliktos teismo ekspertizės išvados, atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus motyvus ir turtą iš karto po užliejimo apžiūrėjusio J. G. parodymus, nenuginčija, kad ieškovė, pasitelkusi savo ekspertus, neteisingai paskaičiavo butui dėl jo užpylimo padarytus nuostolius. Bylos duomenimis nustatyta, kad butas buvo užlietas per visą plotą, užliejimas įvyko per lubas ir sienas, dėl užliejimo nukentėjo ir buto grindys, kurias buvo būtina keisti. Remontuojant butą buvo reikalingą perdažyti viso buto lubas, taip pat buvo keičiama viso buto parketinė grindų danga, todėl remonto atlikimui buvo būtina išvežti baldus, atsakovė byloje baldų išvežimo būtinybės ir pagrįstumo leistinomis įrodinėjimo priemonėmis nenuginčijo, todėl teismas laiko, kad ieškovė pagrįstai į žalos sumą įtraukė 1115,85 Eur su PVM išlaidas, susijusias su baldų išvežimu, pagal UAB „Infranet“ atliktų darbų aktą. Svarbu pažymėti ir tai tai, kad trečiojo asmens AB „Lietuvos draudimas“ atsiliepimas ir bylos duomenys rodo, kad atsakovės civilinės atsakomybės draudikas, turėdamas galimybę įvertinti ieškovės pateiktus žalą pagrindžiančius dokumentus, pasitelkti savo ekspertus žalos dydžiui nustatyti, ieškovės žalos faktą ir dydį patvirtinančių dokumentų neginčijo ir trečiajam asmeniui nekilo abejonių dėl ieškovės paskaičiuotų nuostolių dydžio pagrįstumo. Tuo tarpu byloje esančių duomenų pagrindu teismas neturi pagrindo daryti išvadai, kad ieškovės atstovas aplieto buto apžiūras, nors jose ir nedalyvavo atsakovė, būtų atlikęs neobjektyviai ir buto apgadinimai būtų užfiksuoti netinkamai (CPK 185 straipsnis).

CK 6.263 straipsnio 2 dalis nustato, jog žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. CK 6.1015 straipsnio 1 dalis nustato, kad draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtos sumos iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Į bylą pateiktų įrodymų visuma patvirtina, kad už butui (duomenys neskelbtini), jį užliejus vandeniu padarytą žalą atsakinga virš šio buto esančio buto savininkė – atsakovė Z. K., kurie neužtikrino savo buto tinkamo naudojimo tokiu būdu, kad nebūtų padaryta žala kitiems asmenims, kas vertintina kaip atsakovės neteisėti veiksmai, susiję priežastiniu ryšiu su butui (duomenys neskelbtini), 2018 m. sausio 24 d. padaryta žala.

Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo 111 straipsnis numato, kad nukentėjęs trečiasis asmuo turi teisę tiesiogiai reikalauti, kad draudikas, apdraudęs atsakingo už žalą asmens civilinę atsakomybę, išmokėtų draudimo išmoką. Šiuo atveju ieškovei, subrogacijos tvarka perėmusiai reikalavimo teises iš nukentėjusio asmens, tuo pačiu perėjo ir tiesioginio reikalavimo teisė į AB „Lietuvos draudimas“, kuri buvo apdraudusi atsakovei priklausantį butą, mokėtiną draudimo išmoką. Nustatyta, kad trečiasis asmuo AB „Lietuvos draudimas“ išmokėjo ieškovei draudimo išmoką, tačiau šios sumos neužteko ieškovės jos draudėjui atlygintai žalai padengti. Bylos duomenimis, ieškovė UAB „Infranet“ už atliktus remonto darbus sumokėjo 4371,38 Eur, taip pat 1115,85 Eur už baldų pervežimą, o kilus ginčui dėl UAB „Infranet“ atliktų darbų kokybės, ieškovė papildomai draudėjui išmokėjo 4026,86 Eur sumą. Tai yra ieškovė dėl buto užliejimo iš viso yra atlyginusi 9514,09 Eur žalą, iš šios sumos ieškovei 5258,37 Eur atlygino atsakovės draudikas AB „Lietuvos draudimas“.

Spręsdamas dėl atlygintinos turtinės žalos dydžio, teismas sutinka su ieškovės argumentais, kad ieškovė pagrįstai prašo atsakovės atlyginti 3999,68 Eur sumą, kuri liko neatlyginta iš ieškovės paskaičiuotos bendros nuostolių sumos (9514,05 Eur, iš kurios atimtas 198,07 Eur nusidėvėjimas medžiagoms, 28,96 Eur išskaita (išskaita dėl ieškovės darbuotojų klaidos išskaičiuota du kartus, t. y. iš viso 57,92 Eur), 5258,37 Eur atsakovės draudiko AB „Lietuvos draudimas“ išmokėta suma). Esant nustatytoms aplinkybėms, tenkintinas ieškovės reikalavimas dėl 3999,68 Eur žalos atlyginimo priteisimo iš atsakovės (CK 6.254 straipsnis).

Vadovaujantis CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d., iš atsakovės ieškovei priteistinos 5 proc. metinės palūkanos už priteistą (3 999,68 Eur) sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2019-05-02, iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, ieškinį patenkinus, ieškovei iš atsakovės priteistina 90 Eur žyminio mokesčio, paskaičiuoto pagal patenkintų reikalavimų sumą (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 7 d.).

Byloje yra susidarę 5,20 Eur dydžio procesinių dokumentų siuntimo (pašto išlaidos), kurios, vadovaujantis CPK 96 str. 1 d., 92 str., 88 str. 1 d. 3 p., priteistinos iš atsakovės į valstybės biudžetą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu ir 263–270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti.

Priteisti iš atsakovės Z. K., a. k. (duomenys neskelbtini) 3 999,68 Eur (tris tūkstančius devynis šimtus devyniasdešimt devynis eurus 68 ct) žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos (3 999,68 Eur) nuo civilinės bylos iškėlimo teisme (2019-05-02) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 90 Eur (devyniasdešimt eurų 00 ct) žyminio mokesčio ieškovės ADB „Gjensidige“, j. a. k. 110057869, naudai.

Priteisti iš atsakovės Z. K., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei 5,20 Eur (penkis eurus 20 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų byloje siuntimu, šias išlaidas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą, įmokos kodas 5660, teismui pateikiant apmokėjimą patvirtinantį dokumentą.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.