Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ernestos Montvidienės, Justo Namavičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Violetos Ražinskaitės, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo G. A. skundą dėl Kauno apygardos teismo 2018 m. balandžio 16 d. nutarties, kuria netenkintas nuteistojo G. A. prašymas į Kauno apygardos teismo 2005 m. rugpjūčio 22 d. nuosprendžiu paskirtą bausmę įskaityti 4 metų 5 mėnesių ir kelių dienų laisvės atėmimo bausmę, kurią jis atliko V. F. Respublikoje, bei nustatyti, kad likusi neatliktos bausmės dalis sudaro 5 mėnesius ir 14 dienų.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Įsiteisėjusiu Kauno apygardos teismo 2005 m. rugpjūčio 22 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2005 m. gruodžio 15 d. nuosprendžiu, G. A., nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalį, 129 straipsnio 1 dalį galutine, su Kauno miesto apylinkės teismo 2004 m. liepos 1 d. nuosprendžiu subendrinta, bausme – laisvės atėmimu 8 metams 6 mėnesiams. Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2013 m. kovo 5 d. nutarimu, patvirtintu Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 25 d. nutartimi, G. A. 2013 m. balandžio 3 d. paleistas lygtinai iš pataisos įstaigos, neatlikęs 5 mėnesių ir 24 dienų laisvės atėmimo bausmės.Kauno apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 13 d. nutartimi panaikintas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos ir G. A. pasiųstas atlikti likusią neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalį – 5 mėnesius 24 dienas. Į Marijampolės pataisos namus atlikti šią bausmę nuteistasis pristatytas 2018 m. vasario 22 d.Kauno apygardos teisme 2018 m. kovo 26 d. gautas nuteistojo G. A. prašymas į Kauno apygardos teismo 2005 m. rugpjūčio 22 d. nuosprendžiu paskirtą bausmę įskaityti 4 metų 5 mėnesių ir kelių dienų laisvės atėmimo bausmę, kurią jis atliko V. F. Respublikoje, bei pripažinti jį visiškai atlikusiu laisvės atėmimo bausmę, paskirtą Kauno apygardos tesimo 2005 m. rugpjūčio 22 d. nuosprendžiu, taip pat patikslinti likusios neatliktos laisvės atėmimo bausmės trukmę, t. y. nurodyti, kad likusi neatliktos bausmės dalis sudaro 5 mėnesius ir 14 dienų bei šią bausmę skaičiuoti nuo 2018 m. vasario 12 d (toliau – prašymas). Tokį prašymą nuteistasis pagrindė tuo, kad po to, kai buvo lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos 2013 m., jis išvyko į V. ir ten kelis kartus buvo teistas. Iš viso šioje šalyje G. A. atliko daugiau nei 4 metų 5 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Po bausmės atlikimo nuteistasis buvo išsiųstas į Lietuvą ir 2018 m. vasario 12 d. sulaikytas Vilniaus oro uoste bei pasiųstas atlikti Kauno apygardos teismo 2005 m. rugpjūčio 22 d. nuosprendžiu paskirtos, tačiau neatliktos, laisvės atėmimo bausmės dalies.Kauno apygardos teismas 2018 m. balandžio 16 d. nutartimi paminėtų nuteistojo G. A. prašymų netenkino. Apygardos teismas konstatavo, kad nuteistojo V. F. Respublikoje 2013 m. atlikta 4 metų ir 5 mėnesių laisvės atėmimo bausmė negali būti įskaityta į Kauno apygardos teismo 2005 m. rugpjūčio 22 d. nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, nes bausmė, atlikta pagal vieną iš nuosprendžių, gali būti įskaitoma į kitu nuosprendžiu paskirtą bausmę tik tuo atveju, kai veikos, už kurias nuteistas asmuo vėlesniu nuosprendžiu, padarytos iki priimant ankstesnįjį nuosprendį. G. A. V. buvo nuteistas už veikas, padarytas po Kauno apygardos teismo 2005 m. rugpjūčio 22 d. nuosprendžio priėmimo, todėl įskaityti jam prašyme nurodytą V. atliktą bausmę nėra pagrindo. Taip pat teismas nurodė, kad laikas nuo nuteistojo suėmimo 2018 m. vasario 12 d. Vilniaus oro uoste iki jo patalpinimo į pataisos namus bus įskaitytas į bausmės laiką, nepaisant to, kad jis į pataisos namus atvyko tik 2018 m. vasario 22 d.Skunde nuteistasis G. A., nesutikdamas su Kauno apygardos teismas 2018 m. balandžio 16 d. nutartimi, prašo Kauno apygardos teismo 2005 m. rugpjūčio 22 d. nuosprendžiu paskirtą, tačiau neatliktą bausmės dalį, subendrinti su V. atlikta 4 metų 5 mėnesių laisvės atėmimo bausme arba nustatyti, kad likusi neatliktos bausmės dalis sudaro 5 mėnesius ir 14 dienų arba 15 dienų.Anot nuteistojo, teismas prašymą išnagrinėjo šališkai, nesilaikydamas BK ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso (toliau – BPK) nuostatų reikalavimų, t. y. turėjo taikyti BK 64 straipsnyje įtvirtintas taisykles, o ne BK 63 straipsnyje nustatytas teisės normas.Kauno apylinkės teismui 2013 m. rugpjūčio 13 d. priimant nutartį dėl lygtinio paleidimo panaikinimo, nuteistasis jau buvo sulaikytas V., todėl į jam V. paskirtą bausmę turėjo būti įskaičiuota Lietuvoje neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalis.Be to, nagrinėjamu atveju turi būti patikslinta, kad nuteistojo neatliktos bausmės dalis sudaro ne 5 mėnesius ir 24 dienas, o 5 mėnesius ir 14 arba 15 dienų.Nuteistojo G. A. skundas atmestinas.Kauno apygardos teismo 2018 m. balandžio 16 d. nutartis teisėta ir pagrįsta. Apygardos teismas teisingai įvertino bylos faktus, reikšmingus sprendžiant klausimą dėl V. F. Respublikoje paskirtos bei atliktos laisvės atėmimo bausmės (ne)įskaitymo į Lietuvos Respublikoje paskirtą laisvės atėmimo bausmės laiką, tinkamai aiškino bei taikė baudžiamojo įstatymo nuostatas, laikėsi baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų.Nagrinėjamu atveju nuteistasis G. A. siekia, kad jam Kauno apygardos teismo 2005 m. rugpjūčio 22 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2005 m. gruodžio 15 d. nuosprendžiu, paskirta, tačiau neatlikta bausmės dalis – 5 mėnesiai ir 24 dienos, būtų subendrinta su jo V. atlikta 4 metų 5 mėnesių laisvės atėmimo bausme ir jis pripažintas atlikęs bausmę (t. 2, b. l. 38–41, 72–76, 114–115, 127–128, 133–134). Tačiau tokia teisinė situacija konkrečiu atveju negalima.Bausmės skyrimo, kai neatlikus bausmės padaroma nauja nusikalstama veika, taisyklės nustatytos BK 64 straipsnyje. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, jeigu nuteistasis, neatlikęs paskirtos bausmės, padaro naują nusikalstamą veiką arba naują nusikalstamą veiką bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu padaro asmuo, kuriam bausmės vykdymas atidėtas, teismas, paskyręs bausmę už naują nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, bausmes subendrina. Skirdamas subendrintą bausmę, teismas gali bausmes visiškai ar iš dalies sudėti. Iš šios teisės normos dispozicijos turinio matyti, kad įstatymų leidėjas galimybės bausmes subendrinti atsižvelgiant į užsienio valstybėje, konkrečiu atveju V., priimtus teismo nuosprendžius, kitaip nei tvirtina nuteistasis, nesuteikia: Pagal šį baudžiamąjį įstatymą teismas jame įtvirtintas bausmių bendrinimo taisykles taiko tik skirdamas bausmę už naują nusikalstamą veiką. Antai, konkrečiu atveju „naujos“ nusikalstamos veikos buvo padarytos V., o bylos išnagrinėtos V. teismų. Šioje užsienio valstybėje nuteistasis ir atliko jam paskirtas bausmes. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnį ir Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 3 straipsnio 2 dalį teisėjai, vykdydami teisingumą, veikia nešališkai ir klauso tik įstatymų. Baudžiamoji teisė ir baudžiamojo proceso teisė yra priskiriamos viešosios teisės šakoms, jų normos yra apsauginės, reguliavimo metodas – imperatyvus. Viešojoje teisėje, kitaip nei privatinės teisės atveju, vadovaujamasi principu, kad draudžiama viskas, kas nėra tiesiogiai leidžiama. Tai reiškia, kad baudžiamosios taisyklės įstatymo leidėjo yra tiksliai apibrėžtos, jos negali būti pakeičiamos šalių susitarimu, jų privalomu laikytis, jas privalu taikyti ir vykdyti. Taigi, nesant teisinio reguliavimo, aptariamu atveju teisingumą vykdantis teismas, neturėjo ir neturi galimybės priimti tokio procesinio sprendimo, kurio nenumato baudžiamasis įstatymas.Pagal galiojantį teisinį reglamentavimą, pagrindas subendrinti kitos Europos Sąjungos valstybės narės teismo nuosprendžiu paskirtą bausmę su Lietuvos Respublikos teismo įsiteisėjusiu apkaltinamuoju nuosprendžiu už kitą nusikalstamą veiką paskirta bausme gali kilti tuomet, jeigu nuosprendį priėmusios kitos Europos Sąjungos valstybės kompetentinga institucija kreiptųsi į Lietuvą dėl nuosprendžio pripažinimo ir vykdymo Lietuvos Respublikoje bei šis nuosprendis pagal Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo“ (2014 m. lapkričio 13 d. įstatymas Nr. XII-1322) ir BPK VII dalies nuostatas būtų pripažintas ir suderintas su Lietuvos Respublikos baudžiamuoju įstatymu. Šioje byloje nėra tokių duomenų. Tokių duomenų nepateikė bei nenurodė ir pats nuteistasis. Tiek prašyme, tiek skunde G. A. minimi V. F. Respublikos teisminių institucijų priimti procesiniai dokumentai nebuvo ir nėra pripažinti bei suderinti su Lietuvos Respublikos baudžiamuoju įstatymu (t. 2, b. l. 133–134). Nagrinėjamos bylos kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad įgyvendinant 2008 m. liepos 24 d. Tarybos pamatinio sprendimo 2008/675/TVR dėl atsižvelgimo į apkaltinamuosius nuosprendžius Europos Sąjungos valstybėse narėse naujose baudžiamosiose bylose nuostatas Lietuvos Respublikoje, buvo padaryti BK 27 straipsnio (Nusikaltimų recidyvas) bei 97 straipsnio (Teistumas) pakeitimai. Tačiau bausmės skyrimo, kai neatlikus bausmės, padaroma nauja nusikalstama veika, taisyklės nebuvo pakeistos. Taigi, nacionalinis teismas subendrinti bausmes, neįgyvendinus šios nutarties 13 punkte paminėtos bausmės vykdymo perdavimo procedūros, taip pat neturėjo ir neturi jokio teisinio pagrindo.Apibendrinusi tai, kas išdėstyta, aukštesniojo teismo teisėjų kolegija formuoja išvadą, kad nuteistojo prašymą nagrinėjęs teismas padarė pagrįstą išvadą, jog G. A. skirtingais teismo nuosprendžiais paskirtas bausmes subendrinti nėra jokio teisinio pagrindo. Aplinkybė, kad G. A. nepalankiai buvo išspręsti klausimas dėl bausmės, padarytos bei atliktos V. F. Respublikoje įskaitymo į Lietuvoje paskirtą laisvės atėmimo bausmę, neįrodo skundo teiginių dėl žemesniojo teismo šališkumo. Nepalankaus procesinio sprendimo priėmimas neleidžia daryti išvados, kad buvo pažeistas teismo nešališkumo principas, o kitų aplinkybių, kurios rodytų nuteistojo prašymą nagrinėjusios teisėjų kolegijos asmeninį suinteresuotumą bylos baigtimi, ar kitokių aplinkybių, dėl kurių bylą nagrinėję teisėjai pagal BPK 58 straipsnį nebūtų galėję jos nagrinėti, aukštesniojo teismo teisėjų kolegija nenustatė. Vien tai, kad teismas nevertino bylos duomenų taip, kaip būtų palankiau G. A. taip pat nesuponuoja išvados, jog teismas neteisingai išsprendė nuteistojo prašymą ir nesuteikia pagrindo pakeisti ar panaikinti apskųstą iš esmės pagrįstą bei teisėtą nutartį.Sutiktina su nuteistojo argumentais, kad Kauno apygardos teismas neteisingai nurodė, jog nėra pagrindo patikslinti G. A. neatliktos bausmės dalies dydžio. Tačiau šis klausimas jau yra išspręstas 2018 m. gegužės 17 d. įsiteisėjusia Kauno apylinkės teismo 2018 m. gegužės 3 d. nutartimi, kuria patikslinta Kauno apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 13 d. nutarties rezoliucinė dalis, joje nurodant, kad nuteistasis į pataisos įstaigą pasiunčiamas atlikti neatliktos paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalies – 5 mėnesių ir 15 dienų, o ne 5 mėnesių ir 24 dienų (t. 2, b. l. 117–118) (Lietuvos teismų informacinės sistemos (Liteko) duomenys).Todėl nuteistojo G. A. skundas atmetamas, o Kauno apygardos teismo 2018 m. balandžio 16 d. nutartis paliekama galioti.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo G. A. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apygardos teismo 2018 m. balandžio 16 d. nutartį.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.