Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis, eA-98-463/2023

Teismas: Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2023-05-03
Bylos Nr.: eA-98-463/2023
Teisminio proceso Nr.: 3-62-3-00546-2020-3
Bylos rūšis: administracinė byla
Instancija: Apeliacinė instancija
Rezultatas: Sprendimas paliktas nepakeistas

Teisėjai: Dainius Raižys (pirm.), Jolanta Malijauskienė (pirm.), Gintaras Kryževičius
Pareiškėjas: L. J.
Atsakovas: Lietuvos valstybei, atstovaujamam Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, nacionalinės žemės tarnybos prie aplinkos ministerijos Kauno miesto skyrius

Kategorijos

Administracinė byla Nr. eA-98-463/2023Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00546-2020-3Procesinio sprendimo kategorijos: 18.7; 20.2.3.2 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. gegužės 3 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus, Jolantos Malijauskienės (pranešėja) ir Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo L. J. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. spalio 21 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo L. J. skundą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamam Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (nuo 2023 m. sausio 4 d. Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos), Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos dėl administracinių aktų panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

1. Pareiškėjas L. J. (toliau – ir pareiškėjas) su patikslintu skundu kreipėsi į teismą, prašydamas 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) Kauno miesto skyriaus vedėjo 2020 m. vasario 4 d. įsakymą Nr. 8VĮ-130-(14.8.2) (toliau – ir Įsakymas); 2) panaikinti NŽT Kauno miesto skyriaus vedėjo 2020 m. vasario 11 d. sprendimą Nr. 8S-100-(14.8.3) (toliau – ir Sprendimas); 3) panaikinti NŽT Kauno miesto skyriaus vedėjo 2020 m. vasario 12 d. pažymą Nr. 8PAŽ1-154-(14.8.34); 4) įpareigoti NŽT Kauno miesto skyrių grąžinti Kauno apskrities viršininko 2009 m. gegužės 4 d. išvadą Nr. 2422 „Dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn“, parengtą J. J. dėl nepanaudotų 0,0066 ha, NŽT Kretingos skyriui ir žemę grąžinti natūra Kretingoje; 5) priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos NŽT, 2 000,00 Eur neturtinę žalą, atsiradusią dėl nuosavybės teisių atkūrimo proceso vilkinimo ir neteisėtų aktų priėmimo.

2. Pareiškėjo skundas buvo grindžiamas šiais argumentais:

2.1. Skundžiamu Įsakymu atsakovas nepagrįstai nutarė neatkurti nuosavybės teisių J. J. (miręs) vardu pagal Kauno apskrities viršininko 2009 m. gegužės 4 d. išvadą Nr. 2422 „Dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn“ į 0,0066 ha žemės plotą, kurio nominali vertė 1 192,00 Lt / 345,23 Eur). Taip pat nepagrįstai skundžiamu Sprendimu atsakovas nusprendė atkurti nuosavybės teises į piliečiui J. J. tenkančią nekilnojamojo turto – žemės dalį – 0,0066 ha – atlyginant pinigais 147,00 Eur.

2.2. Kauno apskrities viršininko 2009 m. gegužės 28 d. įsakymu Nr. 02-01-5598 ir 2009 m. gegužės 28 d. sprendimu Nr. 9730 buvo nuspręsta atkurti nuosavybės teisę J. J. (miręs) į jo tėvo P. J. nuosavybės teise (duomenys neskelbtini), turėto 0,0476 ha žemės sklypo dalį – 0,0114 ha, perduoti neatlygintinai nuosavybėn J. J. įpėdiniams bendros dalinės nuosavybės teise 0,0455 ha naudojamo žemės sklypo turėtoje vietoje (duomenys neskelbtini), dalį – 0,0114 ha, kurio indeksuota vertė (koef. 1,6) – 3 288,67 Lt.

2.3. Parengta Kauno apskrities viršininko 2009 m. gegužės 4 d. išvada Nr. 2422 „Dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn“ (toliau – ir 2009 m. gegužės 4 d. išvada Nr. 2422) buvo pakeista NŽT Kauno miesto žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2010 m. lapkričio 30 d. įsakymu Nr. Ž8-420 ir likusi neatkurta 0,0362 ha žemės sklypo vertė pakeista vietoj 1 738,00 Lt nurodant žemės sklypo vertę 6 527,00 Lt.

2.4. NŽT Kretingos skyriaus 2013 m. vasario 28 d. sprendimu Nr. 14S-34 J. J. atkurta nuosavybės teisė į 0,0296 ha plotą (vertė 5 335,00 Lt), perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį (vertė 5 335,00 Lt) 0,1107 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini).

2.5. Atsakovo 2009 m. gegužės 4 d. išvada Nr. 2422 buvo persiųsta į NŽT Kauno miesto skyrių pagal pareiškėjo L. J. 2012 m. gruodžio 12 d. prašymą dėl negrąžinto likusio 0,0114 ha žemės ploto parengtą Kauno apskrities viršininko 2009 m. gegužės 4 d. išvadą Nr. 2422 persiųsti į Kauno skyrių, tačiau prašyme pareiškėjas neišreiškė valios gauti kompensaciją pinigais.

Šalies argumentai

2.6. Pareiškėjas 2013 m. gegužės 16 d. pateikė prašymą NŽT Kauno miesto skyriui, prašydamas už nepanaudotą 0,0066 ha žemės dalį kompensuoti pinigais.

2.7. Nuo 2013 m. gegužės 16 d. iki pat 2019 m. pabaigos jokie veiksmai NŽT Kauno miesto skyriuje nebuvo atliekami, t. y. atsakovas vilkino atkurti nuosavybę ir šiuo laikotarpiu nebuvo priimti jokie teisės aktai, susiję su 0,0066 ha nepanaudotos žemės likučiu, nebuvo tvarkomi jokie nuosavybės teisių atkūrimo dokumentai.

2.8. Kadangi sprendimo atkurti nuosavybės teises J. J. už likusią negrąžintą žemę – 0,0066 ha atlyginant pinigais priėmimas buvo vilkinamas daugiau nei šešerius metus, dėl to pasikeitė šalies ekonominė padėtis, išaugo žemės vertė, bei pasirašytas prašymas už nepanaudotą 0,0066 ha plotą kompensuoti pinigais nebeatitinka tikrosios pareiškėjo valios, todėl pareiškėjas prašė įpareigoti NŽT Kauno miesto skyrių grąžinti Kauno apskrities viršininko 2009 m. gegužės 4 d. išvadą Nr. 2422 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kretingos skyriui ir 0,0066 ha žemę grąžinti natūra Kretingoje.

2.9. Skundžiami Įsakymas ir Sprendimas priimti pažeidžiant procedūras ir terminus, numatytus Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – ir Atkūrimo įstatymas) 18 straipsnyje.

2.10. NŽT Kauno miesto skyrius neinformavo pareiškėjo raštu apie Sprendimo priėmimo laiką.

2.11. Atsakovas nesilaikė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 patvirtintos Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų (toliau – ir Atkūrimo tvarka) 104 punkto reikalavimuose numatytos nuosavybės teisių atkūrimo tvarkos eiliškumo.

2.12. NŽT Kauno miesto skyrius nesiūlė pareiškėjui kitų atlyginimo būdų, numatytų Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 4 dalyje (redakcija, galiojanti nuo 2019 m. vasario 1 d.), iki 2019 m. birželio 1 d. pakeisti savo valią dėl atlyginimo būdo ir prašyti už valstybės išperkamą žemę arba jos dalį, už kurią nėra atlyginta, atlyginti lygiaverčiu miško plotu.

2.13. Nuosavybės teisių atkūrimo byla Nr. 4948 buvo vedama netvarkingai, pažeidžiant Dokumentų tvarkymo ir apskaitos taisykles, patvirtintas Lietuvos vyriausiojo archyvaro 2011 m. liepos 4 d. įsakymu Nr. V-118 „Dėl Dokumentų tvarkymo ir apskaitos taisyklių patvirtinimo“ (su pakeitimais), t. y. bylos Nr. 4948 puslapiai sunumeruoti pieštuku, todėl lengva pakeisti numeraciją, puslapių numeriai buvo taisyti, keletas bylos Nr. 4948 lapų yra pažymėti vienodais numeriais ir t. t.

2.14. NŽT Kauno miesto skyrius neteisingai apskaičiavo žemės vertę ir neteisingai taikė žemės vertės apskaičiavimo metodiką. NŽT Kauno miesto skyriaus nustatyta 147,00 Eur kompensacija už negrąžintos žemės 0,0066 ha dalį Kauno mieste (duomenys neskelbtini) yra apskaičiuota nesilaikant galiojančių teisės aktų ir turi būti perskaičiuota. Todėl pareiškėjas prašė panaikinti ir NŽT Kauno miesto skyriaus vedėjo 2020 m. vasario 12 d. pažymą Nr. 8PAŽ1-154-(14.8.34), kurioje nurodyta neteisinga žemės sklypo vertė, t. y. neteisingai apskaičiuotas išmokos dydis. Pagal pareiškėjo skaičiavimus, įvertinus atsakovo apskaičiuotą 0,0455 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), vertę – 8 203,65 Lt, nurodytą pagal atsakovo valstybės neatlygintinai suteikiamos žemės sklypo nominalios kainos apskaičiavimą, žemės 0,0066 ha dalies vertė turėtų būti 551,76 Eur.

2.15. Dėl nurodytų atsakovo neteisėtų veiksmų, t. y. nuosavybės teisių atkūrimo vilkinimo, nepagrįstų administracinių aktų priėmimo, aplaidaus nuosavybės teisių atkūrimo bylos vedimo, pareiškėjas patyrė didelių neigiamų dvasinių išgyvenimų – nerimą, neteisybės jausmą, dėl to patirtą žalą vertino 2 000,00 Eur suma, kurią prašė priteisti.

Atsiliepimas

3. Atsakovas ir Lietuvos valstybės atstovas atsiliepime į pareiškėjo skundą su juo nesutiko.

4. Atsiliepime nurodė šiuos argumentus:

4.1. Pareiškėjas P. J. iki 1940 m. nacionalizacijos nuosavybės teise valdė 0,0476 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini). Prašymą atkurti nuosavybės teises pateikė savininko sūnus J. J. Pirminiame prašyme atkurti nuosavybės teises nuosavybės teisių atkūrimo būdas nurodytas natūra.

4.2. Kauno apskrities viršininko administracija 2007 m. kovo 6 d. raštu Nr. S1-2001(1.10) informavo J. J., jog jis yra įrašytas į sąrašą piliečių, kuriems perduodamas neatlygintinai nuosavybėn naujas žemės sklypas (eilės Nr. 3575), bei apie galimybę apsispręsti dėl kito atlyginimo būdo atkuriant nuosavybės teisę į žemę, esant laisvos valstybinės žemės trūkumui Kauno mieste.

4.3. 2007 m. gegužės 16 d. buvo gautas L. J. prašymas atlikti žemės valdos matavimus (duomenys neskelbtini), ir atkurti žemės nuosavybę po jai priklausančiu pastatu J. J. vardu.

4.4. Kauno apskrities viršininko 2009 m. gegužės 28 d. įsakymu Nr. 02-01-5598 ir 2009 m. gegužės 28 d. sprendimu Nr. 9730 buvo atkurtos nuosavybės teisės J. J. (miręs) į jo tėvo P. J. nuosavybės teise (duomenys neskelbtini), turėto 0,0476 ha žemės sklypo dalį – 0,0114 ha, perduoti neatlygintinai nuosavybėn J. J. įpėdiniams bendros dalinės nuosavybės teise 0,0455 ha naudojamo žemės sklypo turėtoje vietoje (duomenys neskelbtini), dalį – 0,0114 ha (pagrindinė tikslinė žemės sklypo naudojimo paskirtis – kita, naudojimo būdas – gyvenamosios teritorijos, pobūdis – mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos, žemės sklypo dalies indeksuota vertė (koef. 1,6) – 3 288,67 Lt).

Šalies argumentai

4.5. Pareiškėjas L. J. (J. J. įpėdinis) 2009 m. balandžio 22 d. pateikė prašymą parengti išvadą dėl lygiaverčio žemės sklypo suteikimo (duomenys neskelbtini).

4.6. Šio prašymo pagrindu 2009 m. balandžio 30 d. buvo suskaičiuota žemės sklypo (duomenys neskelbtini), valstybės išperkamos 0,0362 ha žemės kaina – 1 737,60 Lt ir dėl šio 0,0362 ha žemės ploto parengta Kauno apskrities viršininko 2009 m. gegužės 4 d. išvada Nr. 2422 dėl lygiaverčio žemės sklypo Klaipėdos rajone, (duomenys neskelbtini), kuri buvo išsiųsta Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyriui.

4.7. Pareiškėjas 2010 m. rugsėjo 28 d. pateikė Nacionalinės žemės tarnybos Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyriui prašymą patikslinti žemės vertę, nurodytą Kauno apskrities viršininko 2009 m. gegužės 4 d. išvadoje Nr. 2422, ir patikslinus vertę išvadą persiųsti į Kretingos miesto žemėtvarkos skyrių. Šio prašymo pagrindu 2010 m. lapkričio 9 d. buvo perskaičiuota valstybės išperkamos piliečių nuosavybės teise valdytos žemės ir miško vertė (išvadai į Kretingos miestą) už 0,0362 ha nurodant 6 527,00 Lt. NŽT Kauno miesto žemėtvarkos skyrius parengė 2010 m. lapkričio 10 d. pažymą Nr. 5-310, kurioje nurodė, kad L. J. prašymu patikslino 2009 m. gegužės 4 d. išvadoje Nr. 2422 nurodytą žemės sklypo vertę ir siūlo šią išvadą pakeisti.

4.8. NŽT Kauno miesto žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2010 m. lapkričio 30 d. įsakymu Nr. Ž8-420 buvo pakeista vertė ir vietovė: vietoj 1 738,00 Lt įrašyta 6 527,00 Lt ir vietoj (duomenys neskelbtini) nurodytas (duomenys neskelbtini).

4.9. Pareiškėjas L. J. 2012 m. gruodžio 12 d. pateikė NŽT Kretingos skyriui prašymą Nr. 14FP-2535, kuriame paprašė suteikti naują lygiavertį sklypą (duomenys neskelbtini), o dėl likusio neatkurto ploto išvadą persiųsti į Kauno miesto skyrių, taigi pareiškėjas, atstovaudamas savo teisėms nuosavybės teisių atkūrimo metu, pats išreiškė valią, kad išvada būtų grąžinta NŽT Kauno miesto skyriui.

4.10. NŽT Kretingos skyrius 2013 m. vasario 28 d. sprendimu Nr. 14S-34 atkūrė nuosavybės teises J. J. į buvusio žemės savininko P. J. nuosavybės teise valdytą nekilnojamąjį turtą – 0,0362 ha žemės Kauno mieste, atkuriant nuosavybės teises į nekilnojamojo turto dalį – 0,0296 ha žemės perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam 0,1107 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Šio sprendimo 4 punkte nurodyta, kad nuosavybės teisės į piliečiui tenkančią valdos dalį – 0,0066 ha žemės bus atkurtos vėliau.

4.11. NŽT Kretingos skyrius 2013 m. kovo 1 d. raštu Nr. TR-(5.34.)-1455 „Dėl išvados persiuntimo“ persiuntė išvadą NŽT Kauno miesto skyriui, kadangi išvada nebuvo iki galo įgyvendinta, liko neatkurta į 0,0066 ha žemės.

4.12. NŽT Kauno miesto skyrius 2013 m. kovo 20 d. raštu Nr. 8SD-(14.8.94.)-771 informavo pareiškėją apie išvados grąžinimą ir nepanaudotą 0,0066 ha likutį ir paprašė pateikti skyriui prašymą dėl tolesnio išvados Nr. 2422 vykdymo.

4.13. NŽT Kauno miesto skyrius 2013 m. gegužės 20 d. gavo pareiškėjo 2013 m. gegužės 16 d. prašymą, kuriame nurodė pagal 2009 m. gegužės 4 d. išvadą Nr. 2422 už likusią žemę – 0,0066 ha kompensuoti pinigais.

4.14. NŽT Kauno miesto skyrius parengė pažymą, kurioje nurodo, kad yra parengtas sprendimo projektas atkurti nuosavybės teises J. J. už likusią negrąžintą žemę – 0,0066 ha atlyginant pinigais (0,0066 ha žemės vertė, indeksuota koef. 1,6 – 147,00 Eur).

4.15. NŽT Kauno miesto skyrius 2020 m. vasario 4 d. priėmė įsakymą Nr. 8VĮ-130-(14.8.2.) neatkurti nuosavybės teisių J. J. (miręs) vardu pagal Kauno apskrities viršininko 2009 m. gegužės 4 d. išvadą Nr. 2422 į šioje išvadoje nurodytą žemės plotą – 0,0066 ha (nominali vertė 1 192,00 Lt / 345,00 Eur).

4.16. Pagal NŽT Kauno miesto skyriaus 2020 m. vasario 5 d. valstybės išperkamos piliečių nuosavybės teise valdytos žemės ir miško vertės apskaičiavimo aktą, 0,0066 ha žemės sklypo dalies, į kurią norima atkurti nuosavybės teises J. J., apskaičiuota vertė 147,00 Eur.

4.17. NŽT Kauno miesto skyrius 2020 m. vasario 11 d. priėmė sprendimą Nr. 8S-100-(14.8.3.) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo miesto gyvenamojoje vietovėje piliečiui J. J.“ atlyginant pinigais už 0,0066 ha žemės (vertė 147,00 Eur) neatkurtą plotą.

4.18. Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad piliečiai, pateikę prašymus atkurti nuosavybės teises į žemę, esančią miestams priskirtose teritorijose, įskaitant žemę, esančią miestams priskirtose teritorijose po 1995 m. birželio 1 d., iki 2019 m. birželio 1 d. gali pakeisti savo valią dėl atlyginimo būdo ir prašyti už valstybės išperkamą žemę arba jos dalį, už kurią nėra atlyginta, atlyginti lygiaverčiu miško plotu iš laisvos valstybinės žemės fonde esančių valstybinių miškų, rezervuotų nuosavybės teisėms atkurti, kaimo vietovėje, jeigu sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo nepriimtas arba priimtas, bet iki prašymo pakeisti valią dėl atlyginimo būdo pateikimo dienos neįvykdytas arba iš dalies įvykdytas. Pareiškėjas tokio prašymo iki 2019 m. birželio 1 d. nepateikė.

4.19. Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad tuo atveju, kai šio įstatymo nustatytais terminais piliečiai nepareiškė valios dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą ar atlyginama už valstybės išperkamą turtą, arba nepareiškė valios dėl atlyginimo būdo pakeitimo, kai prašyme nurodytas nuosavybės teisių atkūrimo būdas nenumatytas šiame įstatyme, ar nurodytuoju būdu nėra galimybių atkurti nuosavybės teisių ir (ar) atlyginti už nekilnojamąjį turtą, nuosavybės teisės šiems piliečiams atkuriamos atlyginant pinigais.

4.20. Atsakovas vadovaudamasis Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 4 dalimi ir atsižvelgęs į tai, kad pretendentas J. J. ar jo įpėdinis teisės aktų nustatytais terminais (iki 2003 m. balandžio 1 d.) nepareiškė valios dėl kito galiojančio įstatyme numatyto būdo, kuriuo yra galimybių atkurti nuosavybės teises J. J., taip pat į tai, kad NŽT Kauno miesto skyrius neturi teisinio pagrindo grąžinti Kauno apskrities viršininko 2009 m. gegužės 4 d. išvados Nr. 2422 „Dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn“ Kretingos skyriui, nes pagal išvadą pareiškėjui jau buvo perduotas nuosavybėn vienas lygiavertis žemės sklypas (duomenys neskelbtini), o galimybės suteikti antro lygiaverčio žemės sklypo teisės aktai nenumato, Nacionalinės žemės tarnybos Kauno miesto skyriaus vedėjas priėmė skundžiamą Įsakymą ir Sprendimą atkurti nuosavybės teises už likusią negrąžintą žemę – 0,0066 ha atlyginant pinigais.

4.21. Atkūrimo įstatymo 16 straipsnis reglamentuoja atlyginimo piliečiams už valstybės išperkamą nekilnojamąjį turtą tvarką. Pagal Atkūrimo įstatymo 16 straipsnio 3 dalį, atlyginimas (perduodamų neatlygintinai nuosavybėn žemės, miško, vandens telkinio vertė, mokamų pinigų suma) yra apskaičiuojamas pagal Vyriausybės patvirtintą vertinimo metodiką, atsižvelgiant į realią išperkamo turto ir perduodamo kito turto vertę atlyginimo metu. Pagal Atkūrimo įstatymo 16 straipsnio 4 dalį, kai atlyginama už negrąžinamą žemę, mišką, vandens telkinį, vietoj jų perduodamos nuosavybėn žemės, miško, vandens telkinio lygiavertiškumas nustatomas pagal Vyriausybės patvirtintą metodiką.

4.22. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. vasario 24 d. nutarimu Nr. 205 „Dėl žemės įvertinimo tvarkos“ patvirtintos Žemės įvertinimo metodikos (toliau – ir Žemės įvertinimo metodika) 2.1.4 ir 2.1.5 punktuose numatyta, kad, apskaičiuojant valstybės išperkamų turėtos žemės, miško sklypų ir vandens telkinių vertę, kai atlyginant už juos perduodami piliečių nuosavybėn neatlygintinai žemės, miško sklypai ir vandens telkiniai kitoje vietoje (išskyrus šio nutarimo 4.2.2 ir 4.2.3 punktuose nurodytus atvejus), taip pat apskaičiuojant žemės, miško sklypų, kurių piliečiai nepageidauja susigrąžinti buvusioje vietovėje, vertę (išskyrus šio nutarimo 4.2.4 punkte nurodytus atvejus), taikoma šiuo nutarimu patvirtinta Žemės įvertinimo metodika.

4.23. Atlyginant Atkūrimo įstatyme nustatytais būdais (išskyrus žemės, miško, vandens telkinio perdavimo nuosavybėn neatlygintinai būdą), apskaičiuojama miestų teritorijoms priskirtos žemės vertė, kai už ją perduodama piliečių nuosavybėn neatlygintinai žemės ūkio paskirties žemė kaimo vietovėje, taikoma tuo pačiu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. vasario 24 d. nutarimu Nr. 205 patvirtinta Valstybės išperkamos žemės, miško ir vandens telkinių vertės bei lygiavertiškumo nustatymo metodika (toliau – ir Lygiavertiškumo metodika) (Žemės įvertinimo metodikos 4.2.1, 4.2.2, 4.2.3 ir 4.2.4 p.).

4.24. Taigi valstybės išperkamos turėtos žemės, miško sklypų ir vandens telkinių, kai atlyginant už juos perduodami piliečių nuosavybėn neatlygintinai žemės, miško sklypai ir vandens telkiniai kitoje vietoje, vertės apskaičiavimui taikomos skirtingos metodikos.

4.25. Tiek valstybės išperkamo žemės, miško sklypo, vandens telkinio, už kurį atlyginama pinigais, tiek perduodamo nuosavybėn neatlygintinai kaimo vietovėje žemės, miško sklypo ir / ar vandens telkinio vertė apskaičiuojama vadovaujantis Lygiavertiškumo metodika, o apskaičiuojant valstybės išperkamų turėtos žemės, miško sklypų ir vandens telkinių vertę, kai atlyginant už juos perduodami piliečių nuosavybėn neatlygintinai žemės, miško sklypai ir vandens telkiniai miestuose, taikoma Žemės įvertinimo metodika.

4.26. Ginčijamame Sprendime ir 2020 m. vasario 12 d. pažymoje Nr. 8PAŽ1-154-(14.8.34.) nurodyta vertė buvo apskaičiuota vadovaujantis Valstybės išperkamos žemės, miško ir vandens telkinių vertės bei lygiavertiškumo nustatymo metodika (2 priedas), patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. vasario 24 d. nutarimu Nr. 205 „Dėl žemės įvertinimo tvarkos“.

4.27. Pareiškėjo reikalavimas priteisti 2 000,00 Eur turtinę žalą yra nepagrįstas ir neįrodytas. Pretendentas J. J. iki 2003 metų nebuvo išreiškęs valios dėl kito atlyginimo būdo, taip pat NŽT savo iniciatyva nuo 2007 metų raštais Nr. S1-2001(1.10) ir Nr. S1-3675-(1.10) informavo ir ragino J. J. įpėdinius teikti prašymus ir dokumentus dėl nuosavybės teisių atkūrimo procedūrų (duomenys neskelbtini), o juos gavusi kreipėsi į Kauno miesto savivaldybės administraciją dėl šio žemės sklypo formavimo procedūrų bei atliko kitus veiksmus, siekdama atkurti nuosavybės teises į šį sklypą J. J. įpėdiniams.

4.28. Pareiškėjas iki 2019 m. birželio 1 d. galėjo pakeisti savo valią dėl atlyginimo būdo ir prašyti už valstybės išperkamą žemę ar jos dalį, už kurią nėra atlyginta, atlyginti lygiaverčiu miško plotu, tačiau prašymo iki įstatymo numatyto termino nepateikė, o pirminiame prašyme nurodytu būdu – natūra nesant galimybių atkurti, nuosavybės teisės buvo atkurtos atlyginant pinigais.

II.

5. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2021 m. spalio 21 d. sprendimu pareiškėjo L. J. patikslintą skundą patenkino iš dalies – priteisė iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos NŽT, 500 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Kitą pareiškėjo L. J. patikslinto skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą.

6. Teismas nustatė, kad bylos duomenys patvirtino, jog Kauno apskrities viršininko 2009 m. gegužės 28 d. įsakymu Nr. 02-01-5598 ir 2009 m. gegužės 28 d. sprendimu Nr. 9730 buvo atkurtos nuosavybės teisės J. J. (miręs) į jo tėvo P. J. nuosavybės teise valdyto (duomenys neskelbtini) 0,0476 ha žemės sklypo dalį – 0,0114 ha, nuspręsta perduoti neatlygintinai nuosavybėn J. J. įpėdiniams bendros dalinės nuosavybės teise 0,0455 ha naudojamo žemės sklypo turėtoje vietoje (duomenys neskelbtini), dalį – 0,0114 ha (pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis – kita, naudojimo būdas – gyvenamosios teritorijos, pobūdis – mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos, žemės sklypo dalies indeksuota vertė (koef. 1,6) – 3 288,67 Lt). Be to, Kauno apskrities viršininko 2009 m. gegužės 28 d. sprendime Nr. 9730 buvo nurodyta, jog nuosavybės teisės į tenkančią žemės valdos dalį, t. y. į likusios negrąžintos žemės 0,0362 ha dalį bus atkurtos vėliau pagal Kauno apskrities viršininko 2009 m. gegužės 4 d. išvadą Nr. 2422. Minėta išvada buvo parengta pareiškėjo L. J., mirusio J. J. įpėdinio, 2009 m. balandžio 22 d. prašymo pagrindu, kuriuo pareiškėjas prašė parengti išvadą į (duomenys neskelbtini) vietovę dėl lygiaverčio žemės sklypo suteikimo už minėtą negrąžintos žemės dalį – 0,0362 ha.

7. Kauno apskrities viršininko administracija 2009 m. balandžio 30 d. apskaičiavo žemės sklypo (duomenys neskelbtini), valstybės išperkamos 0,0362 ha žemės kainą – 1 737,60 Lt ir dėl šio 0,0362 ha žemės ploto buvo parengta Kauno apskrities viršininko 2009 m. gegužės 4 d. išvada Nr. 2422 dėl lygiaverčio žemės sklypo (duomenys neskelbtini), ji išsiųsta į Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyrių.

8. Pareiškėjas 2010 m. rugsėjo 28 d. pateikė NŽT Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyriui prašymą patikslinti žemės vertę, nurodytą Kauno apskrities viršininko 2009 m. gegužės 4 d. išvadoje Nr. 2422, ir prašė patikslinus žemės vertę išvadą persiųsti į Kretingos miesto žemėtvarkos skyrių. Šio prašymo pagrindu 2010 m. lapkričio 9 d. buvo perskaičiuota valstybės išperkamos piliečių nuosavybės teise valdytos žemės ir miško vertė ir už 0,0362 ha žemės apskaičiuota 6 527,00 Lt suma.

9. NŽT Kauno miesto žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2010 m. lapkričio 30 d. įsakymu Nr. Ž8-420 Kauno apskrities viršininko 2009 m. gegužės 4 d. išvada Nr. 2422 buvo pakeista ir vietoj 1 738,00 Lt žemės vertės buvo įrašyta 6 527,00 Lt suma, vietoj Klaipėdos rajono (duomenys neskelbtini) nurodytas Kretingos miestas.

Šalies argumentai

10. Pareiškėjas L. J. 2012 m. gruodžio 12 d. pateikė NŽT Kretingos skyriui prašymą Nr. 14FP-2535, kuriame paprašė suteikti naują lygiavertį sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), o už likusį neatkurtą plotą išvadą persiųsti į Kauno miesto skyrių, taigi pareiškėjas, atstovaudamas savo teisėms nuosavybės teisių atkūrimo metu, pats išreiškė valią, kad išvada būtų grąžinta NŽT Kauno miesto skyriui.

11. NŽT Kretingos skyrius 2013 m. vasario 28 d. sprendimu Nr. 14S-34 atkūrė nuosavybės teises J. J. į buvusio žemės savininko P. J. nuosavybės teise valdytą nekilnojamąjį turtą – 0,0362 ha žemės Kauno mieste, atkuriant nuosavybės teises į nekilnojamojo turto dalį – 0,0296 ha žemės perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam 0,1107 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), bei sprendime nurodė, kad nuosavybės teisės į piliečiui tenkančią valdos dalį – 0,0066 ha žemės – bus atkurtos vėliau.

12. NŽT Kretingos skyrius 2013 m. kovo 1 d. raštu Nr. TR-(5.34.)-1455 „Dėl išvados persiuntimo“ persiuntė išvadą NŽT Kauno miesto skyriui, kadangi išvada nebuvo visiškai įgyvendinta, liko neatkurtos teisės į 0,0066 ha žemės dalį.

Šalies argumentai

13. NŽT Kauno miesto skyrius 2013 m. kovo 20 d. raštu Nr. 8SD-(14.8.94.)-771 informavo pareiškėją apie išvados grąžinimą ir nepanaudotą 0,0066 ha likutį ir paprašė pateikti skyriui prašymą dėl tolesnio išvados Nr. 2422 vykdymo.

14. NŽT Kauno miesto skyrius 2013 m. gegužės 20 d. gavo pareiškėjo 2013 m. gegužės 16 d. prašymą, kuriame pareiškėjas nurodė pagal 2009 m. gegužės 4 d. išvadą Nr. 2422 už 0,0066 ha likusios žemės kompensuoti pinigais.

15. NŽT Kauno miesto skyrius 2019 m. spalio 29 d. parengė pažymą nurodydamas, kad yra parengtas sprendimo projektas atkurti nuosavybės teises J. J. už likusią negrąžintą žemę – 0,0066 ha – atlyginant pinigais (0,0066 ha žemės vertė, indeksuota koef. 1,6 – 147,00 Eur).

16. NŽT Kauno miesto skyrius 2020 m. vasario 4 d. priėmė įsakymą Nr. 8VĮ-130-(14.8.2.) neatkurti nuosavybės teisių J. J. (miręs) vardu pagal Kauno apskrities viršininko 2009 m. gegužės 4 d. išvadą Nr. 2422 į šioje išvadoje nurodytą žemės plotą – 0,0066 ha (nominali vertė 1 192,00 Lt / 345,00 Eur).

17. Pareiškėjo atstovas susipažino su parengtu sprendimo projektu, kuriuo buvo nuspręsta atkurti nuosavybės teises į nekilnojamojo turto 0,0066 ha žemės dalį atlyginant pinigais – 147,00 Eur, ir nurodė, jog su sprendimo projektu nesutinka.

18. NŽT Kauno miesto skyriaus vedėjo 2020 m. vasario 11 d. sprendimu Nr. 8S-100-(14.8.3) J. J. buvo atkurtos nuosavybės teisės į likusią nekilnojamojo turto 0,0066 ha žemės dalį atlyginant pinigais – 147,00 Eur.

Šalies argumentai

19. Pareiškėjas, visų pirma, nesutinka su atlyginimo pinigais dydžiu, nurodydamas, jog likusios žemės 0,0066 ha dalies vertė atlyginant pinigais turėjo būti didesnė.

20. Pažymėtina, jog buvusio žemės savininko P. J. įpėdiniui J. J. (miręs) Kauno apskrities viršininko 2009 m. gegužės 28 d. sprendimu Nr. 9730 buvo atkurtos nuosavybės teisės į jo tėvo P. J. nuosavybės teise valdyto (duomenys neskelbtini), 0,0476 ha žemės sklypo dalį – 0,0114 ha, nuspręsta perduoti neatlygintinai nuosavybėn J. J. įpėdiniams bendros dalinės nuosavybės teise 0,0455 ha naudojamo žemės sklypo turėtoje vietoje (duomenys neskelbtini), dalį – 0,0114 ha. Taigi nuosavybės teisės į 0,0114 ha žemės dalį buvo atkurtos perduodant lygiavertį naudojamo žemės sklypo (duomenys neskelbtini), dalį. Perduodamo lygiaverčio žemės sklypo vertė buvo apskaičiuota 3 288,67 Lt.

21. Taip pat J. J. (miręs) NŽT Kretingos skyriaus 2013 m. vasario 28 d. sprendimu Nr. 14S-34 atkurtos nuosavybės teisės į buvusio žemės savininko P. J. nuosavybės teise valdyto nekilnojamojo turto dalį, perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam 0,1107 ha žemės sklypą, esantį Kretingos mieste.

22. Pagal Atkūrimo įstatymo 16 straipsnio 3 dalį, atlyginimas (perduodamų neatlygintinai nuosavybėn žemės, miško, vandens telkinio vertė, mokamų pinigų suma) yra apskaičiuojamas pagal Vyriausybės patvirtintą vertinimo metodiką, atsižvelgiant į realią išperkamo turto ir perduodamo kito turto vertę atlyginimo metu. Pagal Atkūrimo įstatymo 16 straipsnio 4 dalį, kai atlyginama už negrąžinamą žemę, mišką, vandens telkinį, vietoj jų perduodamos nuosavybėn žemės, miško, vandens telkinio lygiavertiškumas nustatomas pagal Vyriausybės patvirtintą metodiką.

23. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. vasario 24 d. nutarimu Nr. 205 „Dėl žemės įvertinimo tvarkos“ patvirtintos Žemės įvertinimo metodikos 2.1 punkte numatyta, jog Žemės įvertinimo metodika taikoma apskaičiuojant valstybės išperkamų turėtos žemės, miško sklypų ir vandens telkinių vertę, kai atlyginant už juos perduodami piliečių nuosavybėn neatlygintinai žemės, miško sklypai ir vandens telkiniai kitoje vietoje (išskyrus šio nutarimo 4.2.2 ir 4.2.3 punktuose nurodytus atvejus) (Žemės įvertinimo metodikos 2.1.4 p.).

24. Tuo pačiu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. vasario 24 d. nutarimu Nr. 205 „Dėl žemės įvertinimo tvarkos“ patvirtinta Valstybės išperkamos žemės, miško ir vandens telkinių vertės bei lygiavertiškumo nustatymo metodika taikoma: apskaičiuojant valstybės išperkamos turėtos žemės, miško, vandens telkinių vertę, kai atlyginama Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme nustatytais būdais (išskyrus žemės, miško, vandens telkinio perdavimo nuosavybėn neatlygintinai būdą) (Žemės įvertinimo metodikos 4.2.1 p.), ir apskaičiuojant miestų teritorijoms priskirtos žemės vertę, kai už ją perduodama piliečių nuosavybėn neatlygintinai žemės ar miškų ūkio paskirties žemė kaimo vietovėje (Žemės įvertinimo metodikos 4.2.2 p.).

25. Taigi, atkuriant nuosavybės teises lygiaverčiu žemės sklypu Kauno mieste ir Klaipėdos rajone buvo taikomos skirtingos žemės vertės nustatymo metodikos, t. y. perduodant neatlygintinai nuosavybėn J. J. įpėdiniams bendros dalinės nuosavybės teise 0,0455 ha naudojamo žemės sklypo turėtoje vietoje (duomenys neskelbtini), dalį – 0,0114 ha, buvo taikoma Žemės įvertinimo metodika ir atkuriant nuosavybės teises į nekilnojamojo turto dalį – 0,0296 ha žemės perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam 0,1107 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), buvo pasitelkta Lygiavertiškumo metodika. Nurodytose metodikose buvo numatyti kitokie žemės vertės skaičiavimo metodai, todėl akivaizdu, jog žemės vertė Kauno mieste ir Klaipėdos rajone buvo apskaičiuota taikant skirtingus koeficientus ir rodiklius, todėl akivaizdžiai skyrėsi.

26. Žemės vertė atlyginant pinigais už valstybės išperkamą žemę buvo skaičiuojama taikant Lygiavertiškumo metodiką. Lygiavertiškumo metodikos 3 punkte numatyta, jog pradiniai duomenys apie turėto žemės sklypo (įskaitant joje esantį mišką ir vandens telkinius) vertę yra žemės sklypo plotas ir ploto įvertinimas rūšimis. Jeigu duomenų nepakanka (ne visa žemė įvertinta rūšimis), žemė, miškas, vandens telkiniai priskiriami prie IV rūšies. Jeigu žemės rūšiavimo duomenų neišliko, imama vidutinė tos apskrities, kurioje buvo žemės sklypas, žemės suskirstymo rūšimis struktūra ir vidutinė žemės vertė eurais (šios metodikos 1 priedas). Jeigu žemė iki 1940 metų buvo apaugusi mišku arba naudota kitai paskirčiai (namų valdai, ūkiniams objektams ir kt.), apie tai turi būti įrašyta pažymoje.

27. Lygiavertiškumo metodikos 4 punkte numatyta, jog valstybės išperkamos (pinigais) žemės, miško sklypo vertė apskaičiuojama padauginus sklypo plotą iš žemės vertės taip: žemės ūkio paskirčiai naudota žemė: I rūšies – 492,35 Eur už ha; II rūšies – 419,95 Eur už ha; III rūšies – 304,1 Eur už ha; IV rūšies – 188,25 Eur už ha (Lygiavertiškumo metodikos 4.1 p.); miestuose kitai paskirčiai naudota žemė – 1 737,72 Eur už ha (Lygiavertiškumo metodikos 4.2 p.).

28. Atsižvelgiant į turėto žemės, miško sklypo, vandens telkinio buvimo vietą, valstybės išperkamos žemės ir miško vertei taikomi pataisos koeficientai, kai žemės sklypas yra Vilniuje ir Kaune, taikomas pataisos koeficientas 8 (Lygiavertiškumo metodikos 6.1.1 p.).

29. Valstybės išperkamos piliečių nuosavybės teise valdomos žemės ir miško vertės apskaičiavimo 2020 m. vasario 5 d. akte Nr. 8NPAŽ-15-(14.8.34) nurodyta atlyginimo pinigais už 0,0066 ha žemės dalį 147,00 Eur suma apskaičiuota teisingai ir pagrįstai, taikant Lygiavertiškumo metodikoje nurodytus rodiklius ir šios metodikos reikalavimus, teisingai apskaičiuojant kitos paskirties žemės miesto vietovėje vertę – 1 737,72 Eur ir taikant pataisos koeficientą – 8. Valstybės išperkamos piliečių nuosavybės teise valdomos žemės ir miško vertės apskaičiavimo 2020 m. vasario 5 d. akte nurodytos 0,0066 ha žemės dalies vertės skaičiavimo klaidų nenustatyta.

30. NŽT specialistė, skaičiavusi atlyginimą pinigais už 0,0066 ha žemės dalį, nuosekliai patvirtino, jog žemės vertė atlyginant piliečiui už negrąžintą žemę pinigais skaičiuojama taikant Lygiavertiškumo metodiką pagal joje nustatytus rodiklius. Atlyginant už valstybės išperkamą žemę lygiaverčiais sklypais mieste ir kaime apskaičiuojama taikant skirtingas metodikas ir skaičiavimo rodiklius, todėl žemės vertė Kauno mieste ir Klaipėdos rajone objektyviai dėl metodikoje nurodyto skaičiavimo ypatumų skyrėsi.

Žemesnės instancijos teismas

31. Teismas neturi pagrindo abejoti dėl atlyginimo pinigais 147,00 Eur dydžio atkuriant nuosavybės teises J. J. (miręs) į likusią nekilnojamojo turto 0,0066 ha žemės dalį.

32. Skundžiamu NŽT Kauno miesto skyriaus vedėjo 2020 m. vasario 4 d. įsakymu Nr. 8VĮ-130-(14.8.2) buvo panaikinta parengta Kauno apskrities viršininko 2009 m. gegužės 4 d. išvada Nr. 2422 dėl lygiaverčio žemės sklypo suteikimo Klaipėdos rajone, (duomenys neskelbtini), kuri vėliau NŽT Kauno miesto žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2010 m. lapkričio 30 d. įsakymu Nr. Ž8-420 buvo pakeista ir vietoj 1 738,00 Lt žemės vertės įrašyta 6 527,00 Lt suma, vietoj Klaipėdos rajono (duomenys neskelbtini) nurodytas Kretingos miestas.

33. Kaip minėta, žemės vertė atlyginant piliečiui už negrąžintą žemę pinigais skaičiuojama taikant Lygiavertiškumo metodikos reikalavimus pagal joje nurodytus skirtingus žemės vertės skaičiavimo rodiklius, nei atlyginant už valstybės išperkamą žemę lygiaverčiais sklypais mieste arba kaime. Todėl NŽT, skaičiuodama valstybės išperkamos žemės dalies vertę pinigais, pagrįstai ir teisėtai 2020 m. vasario 4 d. įsakymu Nr. 8VĮ-130-(14.8.2) panaikino parengtą Kauno apskrities viršininko 2009 m. gegužės 4 d. išvadą Nr. 2422 dėl lygiaverčio žemės sklypo suteikimo Klaipėdos rajone, (duomenys neskelbtini), patikslintą NŽT Kauno miesto žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2010 m. lapkričio 30 d. įsakymu Nr. Ž8-420, kadangi skyrėsi atlyginimo pinigais žemės vertės skaičiavimo metodas ir žemės vertė ir kiti žemės vertės skaičiavimo rodikliai.

34. Įvertinus nurodytus argumentus nėra jokio teisinio ir faktinio pagrindo naikinti NŽT Kauno miesto skyriaus vedėjo 2020 m. vasario 4 d. įsakymą Nr. 8VĮ-130-(14.8.2) ir NŽT Kauno miesto skyriaus vedėjo 2020 m. vasario 12 d. pažymą Nr. 8PAŽ1-154-(14.8.34).

35. Taip pat nėra jokio teisinio pagrindo panaikinti NŽT Kauno miesto skyriaus vedėjo 2020 m. vasario 11 d. sprendimą Nr. 8S-100-(14.8.3), kadangi J. J. įpėdiniai iki Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 3 dalyje (redakcija, galiojusi iki 2012 m. lapkričio 22 d.) numatyto termino, t. y. iki 2003 m. balandžio 1 d., nebuvo išreiškę valios dėl kitokio nei galiojančiame Atkūrimo įstatyme numatyto būdo, kuriuo būtų galima atkurti nuosavybės teises už likusią negrąžintą žemę – 0,0066 ha atlyginant pinigais. Tokiu atveju atkūrimo būdą privalo parinkti institucija, vykdanti nuosavybės teisių atkūrimą.

36. Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 5 dalyje numatyta, jog tuo atveju, kai šio įstatymo nustatytais terminais piliečiai nepareiškė valios dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą ar atlyginama už valstybės išperkamą turtą, arba nepareiškė valios dėl atlyginimo būdo pakeitimo, kai prašyme nurodytas nuosavybės teisių atkūrimo būdas nenumatytas šiame įstatyme, ar nurodytuoju būdu nėra galimybių atkurti nuosavybės teisių ir (ar) atlyginti už nekilnojamąjį turtą, nuosavybės teisės šiems piliečiams atkuriamos atlyginant pinigais.

37. Atsakovas, vadovaudamasis Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 5 dalimi, pagrįstai ir teisėtai skundžiamu Sprendimu atkūrė nuosavybės teises J. J. (miręs) į buvusio žemės savininko P. J. valdytą nuosavybės teise 0,0476 ha žemės (duomenys neskelbtini), tenkančią nekilnojamojo turto dalį – 0,0066 ha žemės atlyginant pinigais – 147,00 Eur, nesant galimybės nuosavybės teises atkurti jos nurodytu būdu – natūra.

38. Nepanaikinus skundžiamų aktų nėra teisinio pagrindo įpareigoti NŽT grąžinti Kauno apskrities viršininko 2009 m. gegužės 4 d. išvadą Nr. 2422 „Dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn“, parengtą J. J. dėl nepanaudotų 0,0066 ha, NŽT Kretingos skyriui ir žemę grąžinti natūra Kretingoje, todėl šis pareiškėjo patikslinto skundo reikalavimas taip pat atmestinas kaip nepagrįstas.

Šalies argumentai

39. Bylos duomenys patvirtino, jog pareiškėjas 2013 m. gegužės 16 d. pateikė prašymą NŽT Kauno miesto skyriui, prašydamas už nepanaudotą 0,0066 ha žemės dalį kompensuoti pinigais.

40. NŽT Kauno miesto skyrius 2013 m. gegužės 28 d. raštu Nr. 8SD-(14.8.94.)-2645 informavo pareiškėją, kad prašymas pakeisti valią dėl atlyginimo būdo ir atlyginti pinigais už valstybės išperkamą žemę pateiktas po įstatyme numatyto termino, sprendimas atkurti nuosavybės teises atlyginant pinigais bus priimtas vadovaujantis nustatytu eiliškumu.

41. Tačiau NŽT Kauno miesto skyrius tik 2019 m. spalio 21 d. parengė pažymą atkurti nuosavybės teises J. J. už likusią negrąžintą žemę – 0,0066 ha atlyginant pinigais (0,0066 ha žemės vertė, indeksuota koef. 1,6 – 147,00 Eur).

42. Atkūrimo įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog piliečių prašymai turi būti išnagrinėti ir sprendimai dėl nuosavybės teisių atkūrimo priimti per 6 mėnesius nuo dokumentų, patvirtinančių nuosavybės teises ir giminystės ryšį, pateikimo bei kitų šiame įstatyme nurodytų dokumentų parengimo dienos. Atkūrimo tvarkos 111 punktas nustato, kad sprendimus priimančios institucijos turi išnagrinėti prašymus ir priimti sprendimus dėl nuosavybės teisių atkūrimo, laikydamosi šiame punkte nustatytų terminų, būtent atkuriant nuosavybės teises kitais būdais (tarp jų atlyginant ir pinigais už valstybės išperkamą turtą) – per 3 mėnesius nuo žemės išpirkimo būdo suderinimo su piliečiu, pageidaujančiu atkurti nuosavybės teises į žemę.

43. Byloje nėra ginčo, jog dokumentų, patvirtinančių nuosavybės teises ir giminystės ryšį, nuosavybės teisių atkūrimui pakako. Pareiškėjas 2013 m. gegužės 16 d. pateikdamas NŽT Kauno miesto skyriui prašymą už nepanaudotą 0,0066 ha žemės dalį kompensuoti pinigais savo valią išreiškė. Pareiškėjas nebuvo nurodęs NTŽ Kauno miesto skyriui kito galimo atlyginimo būdo, numatyto Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 4 dalyje (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2019 m. vasario 1 d.), kurioje nurodyta, jog piliečiai, pateikę prašymus atkurti nuosavybės teises į žemę, esančią miestams priskirtose teritorijose, įskaitant žemę, esančią miestams priskirtose teritorijose po 1995 m. birželio 1 d., iki 2015 m. kovo 1 d. gali pakeisti savo valią dėl atlyginimo būdo ir prašyti už valstybės išperkamą žemę arba jos dalį, už kurią nėra atlyginta, atlyginti lygiaverčiu miško plotu iš laisvos valstybinės žemės fonde esančių valstybinių miškų, rezervuotų nuosavybės teisėms atkurti, kaimo vietovėje, jeigu sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo nepriimtas arba priimtas, bet iki prašymo pakeisti valią dėl atlyginimo būdo pateikimo dienos neįvykdytas arba iš dalies įvykdytas. NTŽ Kauno miesto skyrius nepasiūlė pareiškėjui pasirinkti už valstybės išperkamą žemę arba jos dalį, už kurią nėra atlyginta, atlyginti lygiaverčiu miško plotu bei nuosavybės teisių ilgą laiką neatkūrė kitu atlyginimo už valstybės išperkamą turtą būdu – pinigais.

44. Įvertinus nurodytą teisinį reglamentavimą ir nustatytus faktus, NŽT Kauno miesto skyrius nuo 2013 m. gegužės 28 d., kai 2013 m. gegužės 28 d. raštu Nr. 8SD-(14.8.94.)-2645 informavo pareiškėją apie sprendimo atkurti nuosavybės teises atlyginant pinigais eilę, iki 2019 m. spalio 29 d., kai buvo priimta pažyma dėl nuosavybės teisių atkūrimo miesto gyvenamojoje vietovėje piliečiui J. J., daugiau nei šešerius metus neatliko jokių veiksmų, susijusių su nuosavybės teisių atkūrimu į likusią nekilnojamojo turto – 0,0066 ha žemės – dalį atlyginant pinigais. Nuosavybės teisės J. J. į šią žemės dalį buvo atkurtos NŽT Kauno miesto vedėjo 2020 m. vasario 11 d. sprendimu Nr. 8S-100-(14.8.3) už likusią nekilnojamojo turto – 0,0066 ha žemės – dalį atlyginant pinigais – 147,00 Eur.

45. Įvertinęs nurodytas aplinkybes ir teisinį reglamentavimą, teismas sprendė, jog NŽT neveikė taip, kaip to reikalauja teisės aktai, turėdama pareigą, numatytą Atkūrimo įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje ir Atkūrimo tvarkos 111 punkte, atkurti nuosavybės teises teisės aktų nustatytais terminais, be jokios objektyvios ir pateisinamos priežasties daugiau nei šešerius metus vilkino atkurti nuosavybės teises buvusio žemės savininko P. J. įpėdiniams į valstybės išperkamo nekilnojamojo turto – 0,0066 ha žemės – dalį, atlyginant pinigais.

46. Akivaizdu, jog tokiu nepagrįstu ir neteisėtu neveikimu institucija, vykdžiusi nuosavybės teisių atkūrimą, nesilaikė gero administravimo principo, taip pažeidė teisės aktų garantuojamą itin reikšmingą pareiškėjo teisę – laiku atkurti nuosavybės teises į likusią nekilnojamojo turto dalį, padarydama neturtinę žalą, kurią pareiškėjas apibrėžia kaip patirtus dvasinius išgyvenimus, nerimą, neteisybės jausmą, ir vertina 2 000 Eur dydžio suma.

47. Tačiau atsižvelgus į tai, kad nuosavybės teisės buvo neatkurtos tik į nedidelę nekilnojamojo turto – 0,0066 ha žemės – dalį, bei tai, kad teismas nepanaikino skundžiamų administracinių aktų, dėl kurių pareiškėjas taip pat prašė atlyginti neturtinę žalą, pareiškėjo prašoma priteisti 2 000 Eur neturtinė žala mažintina iki 500 Eur sumos, nes, teismo nuomone, būtent neturtinės žalos 500 Eur suma yra teisinga ir proporcinga satisfakcija dėl jo patirtų išgyvenimų NŽT vilkinant daugiau nei šešerius metus atkurti nuosavybės teises į likusią neatkurtos žemės dalį atlyginant pinigais, be to, neturtinės žalos mastą pareiškėjas grindė iš esmės tik žodiniais paaiškinimais.

Šalies argumentai

48. Pareiškėjo atstovė advokatė (2019 m. lapkričio 22 d. atstovavimo sutartis) prašė priteisti iš atsakovo 1 150 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

49. Pagal nustatytas teisines ir faktines aplinkybes, prašomą priteisti bei maksimaliai galimą priteisti išlaidų sumą, atsižvelgiant į tai, jog bylinėjimosi išlaidų atlyginimas apskaičiuojamas proporcingai tenkintų (atmestų) reikalavimų daliai, ir į tai, jog šioje byloje sprendimas iš dalies priimtas pareiškėjo naudai (patenkintas vienas reikalavimas iš penkių), vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, darytina išvada, kad pareiškėjas patyrė 230 Eur (1150/5) pagrįstų bylinėjimosi išlaidų, kurios priteistinos pareiškėjui iš atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos (ABTĮ 40 str. 1 ir 5 d.).

III.

50. Pareiškėjas apeliaciniu skundu prašo Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. spalio 21 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo patikslintą skundą tenkinti visa apimtimi: 1) panaikinti NŽT Kauno miesto skyriaus vedėjo 2020 m. vasario 4 d. įsakymą Nr. 8VĮ-130-(14.8.2) (toliau – ir Įsakymas); 2) panaikinti NŽT Kauno miesto skyriaus vedėjo 2020 m. vasario 11 d. sprendimą Nr. 8S-100-(14.8.3) (toliau – ir Sprendimas); 3) panaikinti NŽT Kauno miesto skyriaus vedėjo 2020 m. vasario 12 d. pažymą Nr. 8PAŽ1-154-(14.8.34); 4) įpareigoti NŽT Kauno miesto skyrių (toliau – ir NŽT) grąžinti Kauno apskrities viršininko 2009 m. gegužės 4 d. išvadą Nr. 2422 „Dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn“, parengtą J. J. dėl nepanaudotų 0,0066 ha, NŽT Kretingos skyriui ir žemę grąžinti natūra Kretingoje; 5) priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos NŽT, 2 000,00 Eur neturtinę žalą, atsiradusią dėl nuosavybės teisių atkūrimo proceso vilkinimo ir neteisėtų aktų priėmimo. Pareiškėjas taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

51. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo šiuos argumentus:

51.1. Teismas neatsižvelgė ir niekaip nevertino ryšio tarp dviejų koegzistuojančių dokumentų apie žemės sklypo vertę (pagal kurią suteikiamas ,,lygiavertis turtas“, t. y. 2009 m. gegužės mėn. Kauno apskrities viršininko Išvados Nr. 2422 ,,Dėl grąžintino sklypo (duomenys neskelbtini) vertės nustatymo“ (NŽT Kauno skyriaus vedėjo 2010 m. lapkričio 30 d. įsakymas Nr. Ž8-420) (toliau – Išvada Nr. 2422); ir Kauno apskrities viršininko 2008 m. kovo 31 d. įsakymo Nr. 02-01-3721 „Dėl valstybinės žemės sklypo kadastro duomenų nustatymo (Kauno mieste)“, t. y. įvertinant grąžintino sklypo (duomenys neskelbtini), vertę litais. Tačiau teismas sprendė, kad žemės sklypo vertė yra paskaičiuota teisingai 2020 m. vasario mėnesio dokumentuose.

51.2. 2020 m. vasario mėn. atsakovo priimti nauji individualūs teisės aktai (kurie yra skundžiami šioje administracinėje byloje) prieštarauja vis dar galiojančiam (ir nepanaikintam) Kauno apskrities viršininko įsakymui Nr. 02-01-3721, nes nustato kitą vertę.

51.3. Atsakovo 2020 m. vasario mėn. priimti individualūs teisės aktai negali būti laikomi teisėtais, nes yra neteisėtai atliktos nuosavybės (ne-) grąžinimo procedūros ir pažeisti terminai.

51.4. 2021 m. rugsėjo 23 d. vykusio teismo posėdžio metu paaiškėjo, kad pareiškėjo nuosavybės grąžinimo atveju, NŽT taikė du skirtingus to paties sklypo vertės skaičiavimo būdus: Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. vasario 24 d. nutarimo Nr. 205 „Dėl žemės įvertinimo tvarkos“ - Valstybės išperkamos žemės, miško ir vandens telkinių vertės bei lygiavertiškumo nustatymo metodikos 2 priedą (toliau – ir nutarimo Nr. 205 Priedas Nr. 2), ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu patvirtintos Žemės įvertinimo metodikos 12 priedą (toliau – ir nutarimo Nr. 205 Priedas Nr. 12). Pareiškėjo vertinimu, nutarimo Nr. 205 Priedas Nr. 2 ir Priedas Nr. 12 prieštarauja vienas kitam, o dėl tos priežasties šių nutarimo Nr. 205 priedų taikymas dėl vieno ir to pačio sklypo prieštarauja Konstitucijai.

51.5. Teismas neatsižvelgė, į pareiškėjo argumentus, kodėl buvo pakeista valia (tiksliau – kodėl pareiškėjas grįžo prie savo pirminio pareiškimo) – nuosavybe atgauti natūra, o ne pinigais. Pareiškėjas tai padarė 2019 m. rudenį – dėl iš esmės pasikeitusių faktinių aplinkybių.

51.6. Į 2020 m. vasario 10 d. pareiškėjo įgalioto atstovo pareiškimą dėl valios pakeitimo (pageidaujant nuosavybe atgauti natūra) – teismas neatsižvelgė ir niekaip nevertino (nepripažino nei kad pareiškėjas turėjo tokia teisę, nei kad tokios teisės neturėjo): ši teisminei bylai lemiamos reikšmės turinti aplinkybė – liko nenagrinėta.

51.7. Atsakovo 2020 m. vasario mėn. priimti individualūs teisės aktai negali būti laikomi teisėtais, nes yra priimti pažeidžiant Konstitucijos 29 straipsnį.

51.8. Teismas pagrįstai nusprendė, jog NŽT neveikė taip, kaip to reikalauja teisės aktai, turėdama pareigą, numatytą Atkūrimo įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje ir Atkūrimo tvarkos 111 punkte, atkurti nuosavybės teises teisės aktų nustatytais terminais, be jokios objektyvios ir pateisinamos priežasties daugiau nei šešerius metus vilkino atkurti nuosavybės teises buvusio žemės savininko P. J. įpėdiniams į valstybės išperkamo nekilnojamojo turto – 0,0066 ha žemės – dalį, atlyginant pinigais. Tačiau pareiškėjas nesutinka su jam priteistu neturtinės žalos dydžiu. Pareiškėjo manymu, jam priteistas 500 Eur neturtinės žalos atlyginimas neatitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamos praktikos, taip pat prieštarauja Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimams.

52. Pareiškėjas prašo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu spręsti dėl Lietuvos Respublikos Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo Nr. VIII-359 16 straipsnio 3 dalies bei 16 straipsnio 4 dalies, taip pat Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 205 ,,Dėl žemės įvertinimo tvarkos“ 1 punktu patvirtintos žemės vertės nustatymo metodikos, taikomos pagal minėto Vyriausybės nutarimo 2.1.3 papunktį, taip pat Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 205 ,,Dėl žemės įvertinimo tvarkos“ 3 punktu patvirtintos žemės vertės nustatymo metodikos, taikomos pagal minėto Vyriausybės nutarimo 4.1.2 papunktį, įtvirtinto teisinio reguliavimo atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintiems teisinės valstybės ir teisingumo principams bei Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio 3 daliai, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai – Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 4 straipsnio 2 dalies ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto 3 punkto pagrindu.

53. Pareiškėjo vertinimu, teisinis reguliavimas, kuomet žemės vertė nustatoma taikant skirtingas metodikas, (priklausomai nuo to, ar žemė grąžinama piliečiui natūra, ar yra iš piliečio išperkama pinigais) yra diskriminacinio pobūdžio ir dėl to prieštarauja Konstitucijos 23 straipsnio 3 dalies normai ,,Nuosavybė gali būti paimama tik įstatymo nustatyta tvarka visuomenės poreikiams ir teisiami atlyginama“ bei Konstitucijos 29 straipsnio 1 dalies normai ,,Įstatymui, teismui ir kitoms valstybės institucijoms ar pareigūnams visi asmenys lygūs“, taip pat Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintiems teisinės valstybės ir teisingumo principams.

Šalies argumentai

54. Pareiškėjas prašo sustabdyti administracinės bylos nagrinėjimą, kol Konstitucinis Teismas išnagrinės šį prašymą bei priims nutarimą dėl norminių aktų atitikties Konstitucijai.

55. Pareiškėjas pateikė prašymą prijungti prie bylos papildomus rašytinius paaiškinimus; taip pat kreiptis į prokurorą dėl baudžiamosios bylos iškėlimo R. M. kad būtų nustatyta, ar teismo posėdžio metu nebuvo duoti melagingi parodymai; sustabdyti administracinės bylos nagrinėjimą, ko, bus išnagrinėta baudžiamoji byla dėl galimai melagingų parodymų davimo.

56. Papildomuose paaiškinimuose pareiškėjas nurodo, kad teismas neišnagrinėjo visų bylai reikšmingų aplinkybių, teismo sprendimas nėra tinkamai pagrįstas ir motyvuotas.

Atsiliepimas

57. Atsakovas ir Lietuvos valstybės atstovas atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

58. Atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

58.1. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo sprendime padarytomis išvadomis, kad ,,<...žemės vertė atlyginant piliečiui už negrąžintą žemę pinigais skaičiuojama taikant Lygiavertiškumo metodikos reikalavimus pagal joje nurodytus skirtingus žemės vertės skaičiavimo rodiklius, nei atlyginant už valstybės išperkamą žemę lygiaverčiais sklypais mieste arba kaime. Todėl NŽT, skaičiuodama valstybės išperkamos žemės dalies vertę pinigais, pagrįstai ir teisėtai 2020 m. vasario 4 d. įsakymu Nr. 8VĮ-130-(14.8.2) panaikino parengtą Kauno apskrities viršininko 2009 m. gegužės 4 d. išvadą Nr. 2422 dėl lygiaverčio žemės sklypo suteikimo Klaipėdos rajone, (duomenys neskelbtini), patikslintą NŽT Kauno miesto žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2010 m. lapkričio 30 d. įsakymu Nr. Ž8-420, kadangi skyrėsi atlyginimo pinigais žemės vertės skaičiavimo metodas ir žemės vertė ir kiti žemės vertės skaičiavimo rodikliai.“

58.2. Teismas tinkamai ištyrė ir įvertino pareiškėjo patikslintame skunde nurodytus prašymus, susijusius su vertės skaičiavimais, jų argumentus. Pareiškėjo motyvai, kad teismas neatsižvelgė ir niekaip nevertino ryšio tarp dviejų koegzistuojančių dokumentų apie (duomenys neskelbtini) sklypo vertę, pagal kurią suteikiamas ,,lygiavertis turtas“, laikytini visiškai nepagrįstais ir turėtų būti atmetami.

58.3. Atsakovo vertinimu, pareiškėjas savo skundu neįrodo Nacionalinės žemės tarnybos veiksmų neteisėtumo, žalos ir priežastinio ryšio bei kaltės. Pareiškėjas turi pagrįsti savo reikalavimų pagrįstumą, bei piniginio reikalavimo sumą, tačiau iš pateikto procesinio dokumento nėra aišku, kuo grindžiama neturinės žalos reikalavimo suma, todėl laikytina, kad neturtinės žalos reikalavimas yra nepagrįstas. Turtinis 2 000 Eur reikalavimas nepagrįstas ir neįrodytas, nes pretendentas J. J. iki 2003 metų nebuvo išreiškęs valios dėl kito atlyginimo būdo, taip pat Nacionalinė žemės tarnyba savo iniciatyva nuo 2007 metų raštais Nr. S1-2001(1.10) ir Nr. S1-3675-(1.10) informavo ir ragino J. J. įpėdinius teikti prašymus ir dokumentus dėl nuosavybės teisių atkūrimo procedūrų (duomenys neskelbtini), o juos gavus, kreipėsi į Kauno miesto savivaldybės administraciją dėl šio žemės sklypo formavimo procedūrų bei atliko kitus veiksmus, siekiant atkurti nuosavybės teises į šį sklypą J. J. įpėdiniams.

58.4. Pareiškėjo argumentai, kad Nacionalinė žemės tarnyba 2013-2019 metais neatliko jokių veiksmų ir vilkino nuosavybės teisių atkūrimo procesą taip pat turėtų būti atmetami, kaip nepagrįsti, kadangi po 2013 m. gegužės 20 d. pareiškėjo prašymo, į kurį NŽT Kauno miesto skyrius 2013 m. gegužės 28 d. raštu 8SD-(14.8.94.)-2645 informavo, kad yra sudarinėjama piliečių, kuriems bus atlyginama pinigais, eilė, pareiškėjas daugiau šiuo klausimu ir laikotarpiu nesikreipė į NŽT ir nesidomėjo apie šiuo klausimu atliekamas procedūras.

58.5. 2014 m. lapkričio 1 d. įsigaliojus naujai Atkūrimo įstatymo redakcijai, pareiškėjas iki 2019 m. birželio 1 d. galėjo pakeisti savo valią dėl atlyginimo būdo ir prašyti už valstybės išperkamą

žemę ar jos dalį, už kurią nėra atlyginta, atlyginti lygiaverčiu miško plotu, tačiau pareiškėjui tokio prašymo iki įstatymo numatyto 2019 m. birželio 1 d. termino nepateikus, o pirminiame prašyme nurodytuoju būdu – natūra nesant galimybių atkurti, nuosavybės teisės buvo atkurtos atlyginant pinigais. Taigi, iš bylos faktinių aplinkybių matyti, jog Nacionalinė žemės tarnyba, iš kurios neveikimo pareiškėjas kildina neturtinę žalą, įgyvendindama pareiškėjo teisę į nuosavybės teisių atkūrimo dalį, veikė taip, kaip numato teisės aktų nuostatos: teikė pranešimus dėl dokumentų ir prašymų pateikimo, reagavo į pareiškėjo prašymus tikslinti vertę, keisti vietovę, taip pat bendradarbiavo su pareiškėju ir kitais pretendentais, institucijomis, be kita ko, atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjo skundo Seimo kontrolieriui nagrinėjimo procedūros taip pat užėmė pakankamai daug laiko ir tokiu būdu užtęsė procesą, todėl atsižvelgiant į tai, kad kas išdėstyta ir į tai, kad pareiškėjas apsiriboja tik deklaratyvaus pobūdžio pareiškimais, nėra pagrindo priteisti iš atsakovo neturtinės žalos.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

59. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl administracinių aktų teisėtumo ir pagrįstumo, atsakovo įpareigojimo atlikti atitinkamus veiksmus bei neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

60. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą tenkino iš dalies ir priteisė iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos NŽT, 500 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Kitą pareiškėjo patikslinto skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą.

61. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, mano, kad jis nėra tinkamai motyvuotas ir pagrįstas. Nurodo, kad NŽT Kauno miesto skyrius neteisingai apskaičiavo žemės vertę ir neteisingai taikė žemės vertės apskaičiavimo metodiką. Pareiškėjas, be kita ko, nesutinka su jam priteistu neturtinės žalos dydžiu.

62. Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją; LVAT 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.). Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjo apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas tapačiais motyvais kaip ir skundas pirmosios instancijos teismui. Akcentuotina, jog, vadovaujantis ABTĮ 138 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina. Taigi apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., LVAT 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007, 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.).

63. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis. Priimdamas ginčijamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime nuosekliai ir išsamiai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, o kurie įrodymai atmetami, visapusiškai ir objektyviai išanalizavo bei įvertino teismo posėdyje ištirtus įrodymus. Apeliaciniame skunde nėra argumentų, kurių pagrindu reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti iš naujo, keisti ar naikinti ginčijamą sprendimą, apeliantas naujų aplinkybių, kurių nebūtų įvertinęs pirmosios instancijos teismas, iš esmės nenurodė. Todėl apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria žemesnės instancijos teismo sprendimo motyvams ir jų nebekartoja.

64. Apeliacine tvarka tikrinamas teismo sprendimas atitinka ABTĮ 86 ir 87 straipsnių reikalavimus. Teisėjų kolegija, išanalizavusi skundžiamo teismo sprendimo turinį, nustatė, kad buvo atsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus, įvertinti pareiškėjo skundo argumentai, priimtas sprendimas yra aiškus ir motyvuotas. Tai, kad pirmosios instancijos teismas kitaip vertino pareiškėjo pateiktus argumentus ir bylos duomenis ar jiems nepritarė (su jais nesutiko), nesudaro pagrindo konstatuoti, jog teismas priėjo prie bylos faktais ir galiojančios teisės normomis nepagrįstų išvadų. Taigi, pareiškėjo apeliaciniame skunde nėra jokių bylos faktais ir teisės aktų normomis pagrįstų argumentų, kuriais remiantis turėtų būti nustatyta, jog teismas neteisingai nustatė bylos faktines aplinkybes.

65. Pareiškėjas skunde žalos atsiradimo pagrindu nurodė tai, kad NŽT Kauno miesto skyrius nuo 2013 m. gegužės 28 d., kai 2013 m. gegužės 28 d. raštu Nr. 8SD-(14.8.94.)-2645 informavo pareiškėją apie sprendimo atkurti nuosavybės teises atlyginant pinigais eilę, iki 2019 m. spalio 29 d., kai buvo priimta pažyma dėl nuosavybės teisių atkūrimo miesto gyvenamojoje vietovėje piliečiui J. J., daugiau nei šešerius metus neatliko jokių veiksmų, susijusių su nuosavybės teisių atkūrimu į likusią nekilnojamojo turto – 0,0066 ha žemės – dalį atlyginant pinigais.

66. Pirmosios instancijos teismas turėjo nustatyti, ar pareiškėjui dėl šių veiksmų buvo padaryta neturtinė žala, o jei buvo, ar ji atlygintina, priteisiant piniginę kompensaciją.

67. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 57 straipsnio 6 dalis įtvirtina, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ABTĮ 57 straipsnio 6 dalies taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu.

Žemesnės instancijos teismas

68. Pirmosios instancijos teismas, šių reikalavimų laikėsi, skundžiamame sprendime pripažino, jog NŽT neveikė taip, kaip to reikalauja teisės aktai, turėdama pareigą, numatytą Atkūrimo įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje ir Atkūrimo tvarkos 111 punkte, atkurti nuosavybės teises teisės aktų nustatytais terminais, be jokios objektyvios ir pateisinamos priežasties daugiau nei šešerius metus vilkino atkurti nuosavybės teises buvusio žemės savininko P. J. įpėdiniams į valstybės išperkamo nekilnojamojo turto – 0,0066 ha žemės – dalį, atlyginant pinigais.

69. Teismas sprendė, kad pareiškėjas dėl NŽT neveikimo patyrė tam tikrų dvasinių išgyvenimų ir nepatogumų, tačiau ši neturtinė žala nebuvo tokio masto, kad būtų įvertinta pareiškėjo nurodyta pinigų suma. Priteistinos neturtinės žalos dydį teismas pagrįstai mažino, be kita ko, atsižvelgdamas ir į tai, kad nuosavybės teisės buvo neatkurtos tik į nedidelę nekilnojamojo turto – 0,0066 ha žemės – dalį, bei tai, kad pareiškėjo skundžiami administraciniai aktai nebuvo panaikinti.

70. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes sprendžia, kad pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai, susiję su priteistinos neturtinės žalos atlyginimo dydžiu, yra atmestini kaip nepagrįsti.

71. Pareiškėjas prašo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu spręsti dėl Lietuvos Respublikos Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo Nr. VIII-359 16 straipsnio 3 dalies bei 16 straipsnio 4 dalies, taip pat Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 205 ,,Dėl žemės įvertinimo tvarkos“ 1 punktu patvirtintos žemės vertės nustatymo metodikos, taikomos pagal minėto Vyriausybės nutarimo 2.1.3 papunktį, taip pat Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 205 ,,Dėl žemės įvertinimo tvarkos“ 3 punktu patvirtintos žemės vertės nustatymo metodikos, taikomos pagal minėto Vyriausybės nutarimo 4.1.2 papunktį, įtvirtinto teisinio reguliavimo atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintiems teisinės valstybės ir teisingumo principams bei Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio 3 daliai, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai – Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 4 straipsnio 2 dalies ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto 3 punkto pagrindu.

72. Teisėjų kolegija pažymi, kad kreipimąsi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą reglamentuoja ABTĮ 4 straipsnio 2 dalis, kurioje nustatyta, jog, jeigu yra pagrindas manyti, kad įstatymas ar kitas teisės aktas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, teismas sustabdo bylos nagrinėjimą ir, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo kompetenciją, kreipiasi į jį su prašymu spręsti, ar tas įstatymas ar kitas teisės aktas atitinka Lietuvos Respublikos Konstituciją. Vadinasi, pareiga kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą atsiranda tik tuo atveju, jei teismas bylos nagrinėjimo metu suabejoja byloje taikytino įstatymo ar kito teisės akto atitiktimi Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Ši teismo teisė nėra siejama su atitinkamais proceso dalyvių prašymais ar reikalavimais, o palikta paties teismo nuožiūrai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. liepos 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-548-858/2015, 2016 m. lapkričio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3833-520/2016).

73. Vertinant pareiškėjo argumentus dėl kreipimosi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą, pirmiausia pažymėtina, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, jog nuosavybės teisė Konstitucijos 23 straipsnio požiūriu nėra tapati Lietuvos Respublikos piliečio teisei įstatymo nustatyta tvarka atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą (2010 m. gruodžio 22 d., 2013 m. rugsėjo 11 d., 2013 m. spalio 9 d. nutarimai). Kol atitinkamos valstybės institucijos nėra priėmusios sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo, asmenys, kuriems atkuriamos nuosavybės teisės, realiai neturi subjektinių nuosavybės teisių į turėtąjį turtą (1998 m. birželio 18 d., 2003 m. kovo 4 d., 2008 m. gegužės 20 d., 2010 m. gruodžio 22 d., 2012 m. birželio 19 d. nutarimai). Tik valstybės įgaliotai institucijai priėmus sprendimą atkurti asmeniui nuosavybės teises, tas asmuo įgyja nuosavybės teises, kurios saugomos ir ginamos pagal Konstitucijos 23 straipsnį (2003 m. kovo 4 d., 2005 m. rugpjūčio 23 d., 2013 m. spalio 10 d., 2014 m. spalio 8 d., 2014 m. spalio 30 d. nutarimai). Taigi Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas aiškiai akcentavo, kad grąžinant buvusių savininkų turtą nėra visa apimtimi taikomos taisyklės, kurios taikomos paimant turtą visuomenės poreikiams pagal Konstitucijos 23 straipsnį, nes tai yra skirtingos situacijos.

74. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas taip pat yra konstatavęs, jog teisinis reguliavimas, kuriuo nustatomos nuosavybės teisių atkūrimo natūra alternatyvos, neprieštarauja restitucijos tikslams ir konstituciniam nuosavybės teisių apsaugos principui (2008 m. gegužės 20 d., 2010 m. kovo 9 d., 2012 m. spalio 11 d., 2014 m. spalio 30 d. nutarimai).

75. Nuostata, kad jei negalima grąžinti turto natūra, turi būti skiriama kompensacija, neprieštarauja nuosavybės neliečiamumo ir nuosavybės teisių gynimo principams, nes teisinga kompensacija taip pat užtikrina nuosavybės teisių atkūrimą (2007 m. liepos 5 d., 2007 m. rugsėjo 6 d. nutarimai, 2008 m. liepos 4 d. sprendimas).

76. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo doktriną nėra pagrindo abejoti Lygiavertiškumo metodikos ir Atkūrimo įstatymo nuostatų atitiktimi Konstitucijai.

77. Pareiškėjas taip pat prašo kreiptis į prokuratūrą dėl baudžiamosios bylos iškėlimo R. M., kad būtų nustatyta, ar teismo posėdžio metu nebuvo duoti melagingi parodymai.

78. ABTĮ 111 straipsnio 1 dalis nustato, kad jeigu nagrinėdamas administracinę bylą teismas nustato proceso šalies arba kito asmens veiksmuose nusikalstamos veikos požymių, apie tai praneša prokurorui. Nagrinėjant šią bylą pagal pareiškėjo apeliacinį skundą, nenustatyta nusikalstamos veikos požymių, todėl nėra pagrindo kreiptis į prokurorą.

79. ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą.

80. Pareiškėjas teismui pateikė prašymą priteisti jo naudai apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas.

81. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo apeliacinis skundas atmestinas, bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo L. J. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. spalio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Gintaras KryževičiusJolanta MalijauskienėDainius Raižys