- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-05-23
- Bylos Nr.
- 1A-136-581/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 01-1-64146-2017-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Jolanta Raščiuvienė, Valdas Ciesiūnas, Sigitas Badonavičius
- Nuteistasis
- E. P.
- Kategorijos
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš teisėjų Sigito Bagdonavičiaus, Valdo Ciesiūno, Jolantos Raščiuvienės (kolegijos pirmininkė),
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. P. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės Pasvalio rūmų teismo 2018 m. kovo 26 d. nuosprendžio, kuriuo E. P. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalį ir nuteistas laisvės atėmimu penkiems mėnesiams.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir E. P. skirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas trims mėnesiams 10 dienų.
Į bausmės laiką įskaitytas laikas išbūtas laikinajame sulaikyme (2 paros).
Bausmė skirta atlikti pataisos namuose.
Vadovaujantis BK 68 straipsniu, skirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones 3 metams.
Kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumentų paėmimas, paliktos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. E. P. nuteistas už tai, kad jis 2017–12–08 apie 22 val., (duomenys neskelbtini) vairavo automobilį Rover 25 valstybinio numerio ženklai (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo nustatyta 2,37 promilės alkoholio.
Šalies argumentai
2. Skundu nuteistasis E. P. prašo pakeisti bausmės rūšį – laisvės atėmimo bausmę pakeisti į viešuosius darbus arba baudą.
2.2. Skunde nurodo, kad BK 281 straipsnio 7 dalyje yra numatyta daug švelnesnių bausmių rūšių, būdamas laisvėje jis galėtų dirbti, dėl nusikaltimo nuoširdžiai gailisi. Pažymi, kad dėl padaryto nusikaltimo nuo pirmosios apklausos prisipažino; norėjo padėti seseriai, išgėręs tyčia nenorėjo važiuoti.
3. Teismo posėdžio metu nuteistojo gynėja prašė skundą tenkinti, o prokurorė – atmesti.
Motyvuojamoji dalis
4. Apeliacinis skundas atmetamas.
5. Nuteistasis skunde nesutinka su jam paskirta bausmės rūšimi, todėl apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso – toliau (BPK) 320 straipsnio 3 dalis).
6. Skundu nuteistasis kelia bausmės individualizavimo klausimą ir prašo paskirtą laisvės atėmimo bausmę pakeisti į švelnesnę – viešuosius darbus arba baudą. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, sprendžia, kad tokiam apelianto prašymui tenkinti nėra jokio pagrindo.
7. Nuteistasis E. P. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje. Už šios veikos padarymą baudžiama bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. Taigi, visiškai nepagrįstas apelianto prašymas skirti jam viešųjų darbų bausmę. Pirmosios instancijos teismas E. P. paskyrė 5 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, kurią, vadovaudamasis BK 64¹ straipsniu, sumažino vienu trečdaliu ir skyrė galutinę bausmę – laisvės atėmimą 3 mėnesiams 10 dienų. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad, skirdamas nuteistajam E. P. bausmę ir nustatydamas jos trukmę, pirmosios instancijos teismas bausmės skyrimo taisyklių ir principų nepažeidė, atsižvelgė ir tinkamai įvertino bausmės skyrimo pagrindus, numatytus BK 41, 54 ir 61 straipsniuose, teisingai bei pagrįstai taikė BK 64¹ straipsnio nuostatas.
8. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad E. P. padaryta veika yra priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai, nuteistasis nusikaltimą padarė veikdamas tyčia. Taip pat įvertino nuteistojo asmenybę – praeityje teistas, nusikalto tik 2017–12–16 būdamas paleistas iš laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietos, atlikęs bausmę už apysunkį nusikaltimą, baustas administracine tvarka, po nusikaltimo padarymo vėl pažeidė įstatymą – padarė naują Kelių eismo taisyklių pažeidimą; teismas taip pat atsižvelgė, jog apeliantas nors yra darbingas, tačiau niekur nedirba, neregistruotas darbo biržoje, išlaikomas tėvų. Teismas pagrįstai nustatė E. P. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), bei atsakomybę sunkinančią aplinkybę – jog nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu(BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į visas aukščiau paminėtas aplinkybes, nuteistajam už nesunkaus nusikaltimo padarymą skirdamas laisvės atėmimo bausmę ir jos trukmę nustatydamas mažesnę nei straipsnio sankcijoje numatytas šios bausmės vidurkis, baudžiamąjį įstatymą taikė tinkamai, teisingai įvertino padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, nuteistojo asmenybę, kaltės formą. Be to, teismas, atsižvelgęs į tai, kad nuteistasis savo kaltę pripažino pilnai, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekėlė abejonių, bylą išnagrinėjo sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka ir nuteistajam paskirtą bausmę sumažino vienu trečdaliu. Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, daroma išvada, kad apylinkės teismo paskirta bausmė nėra aiškiai per griežta arba neteisinga.
9. Nagrinėjamu atveju, byloje esantys duomenys patvirtina, kad E. P. niekur nedirba, darbo biržoje neregistruotas, savarankiškų pajamų neturi; be to, nors yra jauno amžiaus, tačiau nuo 2011 metų sistemingai (skundžiamu nuosprendžiu nuteistas septintą kartą) teisiamas už nusikalstamas veikas nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, tuo pačiu ir už kitų nusikalstamų veikų padarymą. E. P. ne kartą buvo skiriama pati griežčiausia bausmės rūšis – laisvės atėmimas, kurios vykdymas būdavo atidedamas, tačiau nuteistasis nepateisindavo teismo pasitikėjimo ir vėl nusikalsdavo, todėl laisvės atėmimo bausmę atlikinėjo įkalinimo įstaigose. Veiką, už kurią nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, E. P. padarė turėdamas neišnykusį teistumą už tyčinių nusikaltimų padarymą, t. y. būdamas recidyvistu, ką pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino nuteistojo atsakomybe sunkinančia aplinkybe (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Be to, veiką padarė praėjus neilgam laiko tarpui po to, kai tik atlikęs ankstesniu nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę už tyčinius nusikaltimus buvo paleistas iš pataisos namų (iš pataisos namų paleistas 2017 m. birželio 07 d., o veika padaryta 2017 m. gruodžio 8 d.). Pagrįstai pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį į tą aplinkybę, jog įvykdęs nusikaltimą, už kurį yra nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, apeliantas neįgijęs teisės vairuoti automobilį 2017–12–16 vėl vairavo automobilį, jo nesuvaldė, nuvažiavo nuo kelio ir už tai buvo nubaustas pagal ANK 424 straipsnio 2 dalį, 417 straipsnio 8 dalį. Visi aukščiau paminėti duomenys rodo, kad nuteistasis yra nusikalsti linkusi asmenybė, iš ankstesnių teistumų ir teisių suvaržymų bausmių vykdymo metu jokių išvadų nedaro, anksčiau paskirtos ir atliktos bausmės savo tikslų nepasiekia, kadangi nuteistasis ir toliau ignoruoja visuomenėje priimtas normas, nesilaiko įstatymų, vykdo nusikaltimus ir nusižengimus. Aplinkybių, suteikiančių pagrindą apeliantui skirti kitos rūšies bausmę nėra, nes esant išvardytų aplinkybių visumai, nėra jokio pagrindo tikėtis, kad naujus nusikaltimus toliau darančiam E. P. bausmės tikslai – atimti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas bei sulaikyti jį nuo tokių veikų darymo, gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Švelnesnių bausmių arba kitų baudžiamojo poveikio priemonių, ribojančių apelianto elgesį ir turinčių pataisomąjį poveikį, nepakanka E. P. asmenybei taisyti.
12. Atsižvelgusi į aukščiau nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas nuteistajam paskyrė ir rūšimi, ir trukme teisingą bausmę, todėl Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų 2018 m. kovo 26 d. nuosprendžio apeliaciniame skunde nurodytais motyvais keisti nėra pagrindo ir E. P. apeliacinis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistojo E. P. apeliacinį skundą atmesti.