- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-11-03
- Bylos Nr.
- 2S-2010-436/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Arūnas Rudzinskas (pran.), Ramūnas Mitkus, Izolda Nėnienė
- Atsakovas
- V. Š., A. D.
- Ieškovas
- R. D.
- Trečiasis asmuo
- Kauno
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Arūno Rudzinsko, kolegijos teisėjų Ramūno Mitkaus ir Izoldos Nėnienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo V. Š. atskirąjį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. rugpjūčio 10 d. nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, civilinėje byloje pagal ieškovo R. D. patikslintą ieškinį atsakovams A. D., V. Š. dėl sutartinės hipotekos sandorio – sutartinės hipotekos lakšto pripažinimo iš dalies negaliojančiu, tretieji asmenys Kauno m. 18-ojo notarų biuro notarai D. G. ir B. G., Kauno m. 8-ojo notarų biuro notarė L. T..
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas pateikė teismui patikslintą ieškinį, kuriuo prašo nuo sandorio sudarymo momento pripažinti iš dalies negaliojančiu sutartinės hipotekos sandorį – sutartinės hipotekos lakštą, sudarytą 2005-03-17 (id. kodas: (duomenys neskelbtini)) su vėlesniais pakeitimais, dalyje dėl ieškovui R. D. priklausančio ½ buto, esančio (duomenys neskelbtini) įkeitimo V. Š.. Ieškovas taip pat pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdyti priverstinį išieškojimą pagal sutartinės hipotekos sandorį – sutartinės hipotekos lakštą, sudarytą 2005-03-17 (id. kodas: (duomenys neskelbtini)) su vėlesniais pakeitimais, kuriuo įkeistas A. D. butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), užtikrinant skolinio įsipareigojimo įvykdymą kreditoriui V. Š..
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto apylinkės teismas 2010 m. rugpjūčio 19 d. nutartimi ieškovo prašymą tenkino ir iki sprendimo civ. byloje Nr. 2-18109-475/2010 priėmimo sustabdė priverstinį išieškojimą pagal sutartinės hipotekos sandorį – sutartinės hipotekos lakštą, sudarytą 2005-03-17 (id. kodas: (duomenys neskelbtini)) su vėlesniais pakeitimais, kuriuo įkeistas A. D. butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), užtikrinant skolinio įsipareigojimo įvykdymą kreditoriui V. Š.. Teismas nutartyje nurodė, kad ieškovas R. D. patikslintu ieškiniu ginčija sutartinės hipotekos sandorio – sutartinės hipotekos lakšto, sudaryto 2005-03-17 (id. kodas: (duomenys neskelbtini)) su vėlesniais pakeitimais teisėtumą. Netaikius laikinųjų apsaugos priemonių iš varžytinių gali būti parduotas butas, esantis (duomenys neskelbtini). Tokie veiksmai, vėliau pripažinus ieškovo patikslintą ieškinį pagrįstu, apsunkintų jam palankaus teismo sprendimo įvykdymą arba padarytų jį apskritai nebeįmanomu.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu atsakovas V. Š. prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. rugpjūčio 19 d. nutartį, ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais (b.l. 25-27).
1. Nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo priimta nepranešus atsakovui, todėl buvo pažeistos LR CPK 42 str. numatytos atsakovo teisės. Teismas nenurodė, kaip pranešimas atsakovui apie laikinųjų apsaugos priemonių taikymą gali sutrukdyti laikinųjų apsaugos priemonių taikymą.
2. LR CK 4.171 stra. 9 p. nustatyta, kad perleidžiant įkeistą daiktą nuosavybėn kitam asmeniui hipoteka seka paskui daiktą. Ieškovas nuosavybės teises į ½ dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune įgijo 2009-12-14, todėl hipoteka negali būti naikinama tuo pagrindu, kad ieškovas įgijo nuosavybės teises į įkeistą turtą.
3. Nutartis dėl laikinųjų apaugos priemonių taikymo prieštarauja LR CK 1.75 str. 2 d., nurodančiai, kad šalys neįregistravusios sandorio negali panaudoti sandorio fakto prieš trečiuosius asmenis ir įrodinėti savo teisių prieš trečiuosius asmenis.
4. Visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka (Turto registro įstatymo 4 str.).
5. Nutartimi pažeidžiami proceso ekonomiškumo ir operatyvumo principai.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovas prašo pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Teismas, spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių nevertima ieškinio pagrįstumo. Teismas neprivalėjo taikyti LR CK 4.171 str. 9 p., nes hipoteka sudaryta kai daikto savininkas jau buvo ieškovas. Paveldėjimas atsirado ne 2009-12-14, o palikėjo, ieškovo tėvo J.S.d. mirties dieną 2000-06-15, o hipotekos lakštas sudarytas 2005-03-17 su vėlesniais pakeitimais. 2010-07-10 Hipotekos skyriaus prie Kauno miesto apylinkės teismo nutartimi, nutarta priverstinai parduoti ginčo butą Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Įkeisto buto pardavimas iš varžytinių įvyktų greičiau, nei būtų išnagrinėta ši byla, todėl priimto sprendimo nebus galima įvykdyti.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.).
Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
CPK 144 straipsnio 1 d. numato, kad teismas gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindu turi būti pakankamai pagrįstos prielaidos, įgalinančios manyti, kad teismo sprendimo vykdymas gali būti apsunkintas arba nebeįmanomas. Tai leidžia daryti išvadą, kad asmuo, prašantis taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turi prašymą pagrįsti ir motyvuoti, pateikti tam tikrus įrodymus, iš kurių būtų matyti, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas iš tikrųjų reikalingas. Pagal laikinųjų apsaugos priemonių instituto civiliniame procese paskirtį ir esmę, būsimo teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti gali būti pritaikytos tik tokios laikinosios apsaugos priemonės, kurios yra susijusios su ieškinyje pareikštais reikalavimais (CPK144 str. 1 d., 145 str. 2 d.). Teismas, atsižvelgdamas į teismo sprendimo vykdymo ypatumus, taip pat abiejų bylos šalių interesus bei jų pusiausvyrą, sprendžia, ar yra poreikis užtikrinti ieškinį, tai yra, ar ieškinio tenkinimo atveju teismo sprendimo įvykdymas galės būti realiai įvykdytas, ar jo įvykdymo užtikrinimui būtina imtis proceso normų numatytų priemonių nenagrinėdamas ir nespręsdamas ieškinio pagrįstumo.
Kaip matyti iš ieškinio turinio, ieškovas prašo pripažinti negaliojančiu nuo sudarymo momento hipotekos sandorį - sutartinės hipotekos lakštą, sudarytą 2005-03-17 su vėlesniais pakeitimais dalyje dėl R. D. priklausančio ½ buto, esančio (duomenys neskelbtini), kuriuo atsakovė A. D., užtikrindama 150 000 Lt paskolos, suteiktos A. R. grąžinimą kreditoriui V. Š. įkeitė atsakovei A. D. nuosavybės teise priklausantį butą Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).
Šio ieškinio reikalavimo įvykdymui užtikrinti ieškovas prašė sustabdyti priverstinį išieškojimą pagal ginčijamą sutartinės hipotekos sandorį-sutartinės hipotekos lakštą. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindo buvimo šioje byloje. Pažymėtina, kad pagal CK 4.192 straipsnio pirmąją dalį, jei per hipotekos lakšte nustatytą terminą skolininkas įsipareigojimo neįvykdo, hipotekos kreditorius gali įgyvendinti savo teises kreipdamasis į hipotekos teisėją ir prašydamas, kad įkeistas daiktas būtų parduotas iš viešųjų varžytynių ir iš gautų pinigų visiškai atlyginta jam priklausanti suma, kurią jis turi teisę gauti pirmiau už kitus kreditorius.
Nagrinėjamu atveju iš Hipotekos skyriaus prie Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. liepos 10 d. nutarties matyti, kad nutarta priverstinai parduoti iš varžytinių A. D. nuosavybės teise priklausantį turtą-butą Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), įkeistą hipotekos lakštu Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovo teisės, priverstinai vykdant sprendimą, gali būti pažeistos, todėl laikinosiomis apsaugos priemonėmis siekiama išlaikyti ginčo turto padėtį nepakitusią. Tai leistų ieškovui, jei ieškinys būtų patenkintas, tikėtis, jog jo naudai priimtas teismo sprendimas bus iš tikrųjų įvykdytas. Turtą priverstinai pardavus iš varžytinių galimo palankaus ieškovui teismo sprendimo įvykdymas taptų nebeįmanomas. Todėl priverstinio išieškojimo pagal ginčijamą sutartinės hipotekos sandorį-sutartinės hipotekos lakštą sustabdymas, teisme pareiškus ieškinį dėl šio hipotekos lakšto dalyje pripažinimo negaliojančiu, atitinka laikinųjų apsaugos priemonių instituto paskirtį ir tikslus civiliniame procese (CPK 144 str. 1 d.).
Pažymėtina, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kaip įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti ar padaryti nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas kiekvienu atveju sukelia nepatogumus proceso šaliai, tačiau svarbu yra tai, kad taikomos laikinosios apsaugos priemonės nevaržytų atsakovo teisių daugiau nei būtina ieškinio užtikrinimui. CPK 145 straipsnio antrojoje dalyje yra nustatyta, kad laikinosios apsaugos priemonės parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo principu, t. y. teismas turi taikyti tik tokias ir tik tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kiek būtina ir pakanka teismo sprendimo, kuris ieškovui gali būti palankus, įvykdymui užtikrinti. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismo taikytos ir atsakovo ginčijamos laikinosios apsaugos priemonės yra proporcingos siekiamiems tikslams ir užtikrina asmens, prašančio taikyti laikinąsias apsaugos priemones, bei asmens, kuriam taikomos laikinosios apsaugos priemonės, teisėtų interesų pusiausvyrą. Tuo atveju, jeigu teismas patenkintų ieškinį ir pripažintų iš dalies negaliojančiu sutartinės hipotekos sandorį – sutartinės hipotekos lakštą, sudarytą 2005-03-17 su vėlesniais pakeitimais, dalyje dėl ieškovui R. D. priklausančio ½ buto, esančio (duomenys neskelbtini) įkeitimo V. Š., turtą priverstinai pardavus iš varžytinių, teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų, ar taptų nebeįmanomas.
Apeliantas nurodo, kad laikinosios apsaugos priemonės taikytos nepranešus atsakovui, todėl pažeistos jo LR CPK 42 str. numatytos teisės. CPK 148 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos nepranešus atsakovui išimtiniais atvejais, kai yra reali grėsmė, jog toks pranešimas sutrukdys laikinųjų apsaugos priemonių taikymą arba padarys jų taikymą nebeįmanomą. Teisė spręsti, ar yra reali grėsmė, kad pranešimas apie prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimą sutrukdys laikinųjų apsaugos priemonių taikymą arba padarys jų taikymą nebeįmanomą, priklauso teismui. Prevencinė laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis lemia tai, kad jos turi būti taikomos operatyviai (CPK 148 str. 1 d.), o nepranešimas atsakovui priimant nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo savaime nereiškia šiuo klausimu priimtos nutarties neteisėtumo ir nepagrįstumo. Teismo nutartis dėl proceso teisės normų pažeidimo gali būti panaikinta tik tuomet, kai dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręstas procesinis klausimas (CPK 329 str. 1 d., 338 str.). Tačiau nagrinėjamu atveju, teisėjų kolegijos nuomone, nėra pagrindo konstatuoti, kad nepranešimas atsakovui apie laikinąsias apsaugos priemones pažeidė jo procesines teises, kurias atsakovas realizavo pateikdamas atskirąjį skundą.
Remdamasi aukščiau išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija sprendžia, kad atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu,
nutaria:
atsakovo V. Š. atskirąjį skundą atmesti.
Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. rugpjūčio 19 d. nutartį palikti nepakeistą.